Čia rasite visą aktualią informaciją apie grįžimą ir atvykimą į Lietuvą.
Balandžio 25-27 d. Užsienio reikalų ministerijos Globalios Lietuvos departamento Grįžimo į Lietuvą skyriaus vedėjas Tadas Kubilius lankėsi Bergene, Norvegijos Karalystėje, kur susitiko su vietos lietuvių bendruomene, lietuviškų organizacijų vadovais, lituanistinių mokyklų mokytojais, mokiniais ir mokinių tėvais, susitikimų metu pristatė Lietuvos diasporos politiką, konsultacijų centro „Grįžtu LT“ veiklą ir grįžimo į Lietuvą galimybes. Balandžio 26 d. Vestlando lietuvių bendrijos „Vytis“ kartu su Lietuvos Respublikos ambasada Norvegijoje organizuotoje diskusijoje „Norvegija–Lietuva: tiltas tarp dviejų namų“ aptarti užsienyje gyvenantiems lietuviams aktualūs klausimai – grįžimo į Lietuvą galimybės ir iššūkiai, Lietuvos pilietybės išsaugojimas, privalomoji pradinė karo tarnyba. Renginyje dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos ambasadorius Norvegijos Karalystėje Jonas Mažeika.
Balandžio 16 d. Vilniuje vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos organizuotame seminare dalyvavo savivaldybių atstovai, kuruojantys ryšių su diaspora stiprinimo ir grįžimo į savivaldybes skatinimo klausimus. Renginio metu ypatingas dėmesys skirtas diasporos įsitraukimui į Lietuvos gyvenimą ir grįžimo į Lietuvą temai. Pristatymų ir diskusijų metu aptarta kaip savivaldybės galėtų stiprinti ryšius su užsienyje gyvenančiais tautiečiais, kokios komunikacijos priemonės veikia efektyviausiai, taip pat pasidalinta gerąja savivaldybių praktika kviečiant sugrįžti kraštiečius į gimtąsias savivaldybes.
Balandžio 10 d. Ignalinos rajono savivaldybė organizavo renginį „Sugrįžtu į Lietuvą: galimybės kurti ir augti Ignalinos rajone“, kurio metu pristatytos diasporos politikos aktualijos, Užsienio reikalų ministerijos konsultacijų centro „Grįžtu LT“ veikla, grįžimo į Lietuvą galimybės ir ryšio su užsienyje gyvenančiais tautiečiais svarba. „Džiaugiamės matydami augantį diasporos susidomėjimą Lietuvos regionais ir savivaldybių iniciatyvas priimti sugrįžtančius. Kuo daugiau informacijos pasieks diasporą, tuo daugiau žmonių priims sprendimą grįžti“, – teigė Užsienio reikalų ministerijos Grįžimo į Lietuvą skyriaus vedėjas Tadas Kubilius, pabrėždamas, kad užsienyje gyvenantys kraštiečiai savo ryšį su Lietuva pirmiausia vertina per ryšį su gimtąja savivaldybe.
Kovo 21–23 dienomis Užsienio reikalų ministerijos konsultacijų centro „Grįžtu LT“ komanda lankėsi Jungtinėje Karalystėje, kur vietos lietuviams pristatė grįžimo į Lietuvą privalumus, supažindino su Lietuvos diasporos politika, strateginiais tikslais ir įvairiomis iniciatyvomis bei bendradarbiavimo galimybėmis. Kovo 21 d. Lietuvos ambasadoje Londone surengtose įgūdžių ir karjeros planavimo dirbtuvėse „Bendras vardiklis – Lietuva: karjeros planavimo dirbtuvės“ dalyviai susipažino su įsidarbinimo, verslo kūrimo ir profesinio tobulėjimo Lietuvoje galimybėmis, kurias pristatė Užsienio reikalų ministerijos Grįžimo į Lietuvą skyriaus, Užimtumo tarnybos iniciatyvos „Gal į Lietuvą?“ ir programos „Kurk Lietuvai“ atstovai. Susirinkusieji aktyviai domėjosi galimybe sugrįžti į Lietuvą ir pritaikyti Jungtinėje Karalystėje įgytas žinias ir patirtį.
Kovo 17 d. Užsienio reikalų ministerijoje įvyko diskusija su Lietuvos kolegijų ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovais, buvo aptartos diasporos jaunimo galimybės studijuoti Lietuvos kolegijose. „Lietuva – atvira visiems, norintiems sugrįžti ir kurti čia savo ateitį. Džiaugiamės, kad grįžtančiųjų laukia ir Lietuvos kolegijos, siūlančios kokybiškas darbo rinkoje paklausių profesijų studijų programas. Bendradarbiaudami sieksime, kad informacija apie studijas kolegijose būtų lengvai prieinama kiekvienam, svarstančiam apie aukštąjį mokslą“, – susitikimo metu sakė užsienio reikalų viceministras Julius Pranevičius. Diskusijos metu Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos ir kolegijų atstovai informavo, kad studijas Lietuvos kolegijose renkasi ne tik jaunimas, – šiose aukštosiose mokyklose studijuoja ir vyresnio amžiaus užsienyje gyvenantys ar jau į Lietuvą sugrįžę lietuviai, norintys kelti savo kvalifikaciją, eiti aukštesnes pareigas ar kurti savo verslus. Nemaža dalis studentų renkasi studijuoti nuotoliniu būdu, o po studijų grįžta gyventi į Lietuvą. Visgi pripažįstama, kad studijų kolegijose galimybės Lietuvos diasporai dar mažai žinomos, todėl susitikimo dalyviai pritarė idėjai organizuoti bendrą studijų kolegijose viešinimo kampaniją, kuri, tikėtina, pritrauktų daugiau praktinį aukštąjį išsilavinimą norinčių įgyti tautiečių.
Kovo 11 d. Užsienio reikalų ministerijos atstovai Kaune kartu su iš Venesuelos perkeltais lietuvių kilmės asmenimis ir jų šeimos nariais šventė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-ąją sukaktį. Susitikimo metu ministerijos atstovai atsakė į rūpimus klausimus, o naujus namus Kaune radę tautiečiai dalijosi savo patirtimi, džiaugsmais ir rūpesčiais. „Mūsų tikslas – užtikrinti, kad visi ketinantys iš užsienio grįžti tautiečiai gautų reikalingą informaciją, o grįžę jaustųsi saugūs ir galėtų prisidėti prie šalies gerovės“, – teigė Užsienio reikalų ministerijos Grįžimo į Lietuvą skyriaus vedėjas Tadas Kubilius. Lietuvos diplomatinėmis pastangomis iš politinės ir ekonominės krizės krečiamos Venesuelos į Lietuvą iš viso persikėlė 136 lietuvių kilmės asmenys ir jų šeimų nariai. Lietuvos Respublikos ambasada Ispanijoje organizavo kiekvieno perkeliamo asmens kelionę iš Venesuelos iki Vilniaus. Šeimų integraciją Lietuvoje užtikrino Priėmimo ir integracijos agentūra, glaudžiai bendradarbiaudama su Lietuvos savivaldybių socialinės paramos skyriais, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitų kompetentingų institucijų atstovais.
Šioje interneto svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies). Būtinieji slapukai įdiegiami automatiškai ir jiems nėra reikalingas Jūsų sutikimas. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Išsamiau apie slapukų nustatymus.
Būtini slapukai reikalingi, kad svetainė veiktų ir kad galėtumėte naudotis jos bent minimaliomis funkcijomis: ją naršyti, sutikti ar nesutikti su slapukų naudojimu. Šie slapukai negali būti išjungti.
Slapuko pavadinimas | Slapuko aprašymas | Slapuko galiojimo laikas | Slapukas nesaugomas, jeigu nesutinkate |
EW4SITE | Sesijos ID slapukas, naudojamas puslapio funkcionalumui užtikrinti (pvz., grįžimas atgal į paskutinę sąrašo vietą) | Iki sesijos pabaigos | Netaikoma |
SITEXRF | POST XSRF apsauga | Iki sesijos pabaigos | Netaikoma |
privacy_2 | Atsimena lankytojo cookie politikos funkcinės kategorijos pasirinkimą. Galimos vertės 0. 1 | 10 dienų | Netaikoma |
privacy_3 | Atsimena lankytojo cookie politikos funkcinės kategorijos pasirinkimą. Galimos vertės 0. 1 | 10 dienų | Netaikoma |
privacy_4 | Atsimena lankytojo cookie politikos funkcinės kategorijos pasirinkimą. Galimos vertės 0. 1 | 10 dienų | Netaikoma |
privacy_verify | Atsimena, kad lankytojas peržiūrėjo/pasirinko cookie politiką. Galimos vertės 0. 1 | 10 dienų | Netaikoma |
Šie slapukai leidžia svetainei įsiminti Jūsų pasirinkimus, nustatymus, nuo kurių priklauso, kaip ir ką matote svetainėje, pvz., kurią svetainės kalbinę vesriją Jums rodyti ir pan. Jie taip pat suteikia galimybę Jums rodyti suasmenintą informaciją. Jei išjungsite šiuos slapukus, kai kurios svetainės funkcijos gali neveikti.
Šiuo metu funkciniai slapukai yra nenaudojami.
Šie slapukai naudojami analizuojant svetainės lankomumo statistiką. Jie leidžia skaičiuoti apsilankymus ir srauto šaltinius, kad galėtume išmatuoti svetainės efektyvumą ir ją tobulinti, siekdami ją padaryti kuo naudingesnę ir patogesnę lankytojams. Jie padeda mums sužinoti, kurie puslapiai yra labiausiai ar mažiausiai lankomi, sužinoti, kaip lankytojai vaikšto per svetainės puslapius. Visa informacija, kurią renka šie slapukai, yra anoniminė, nes saugom tik visų lankytojų bendri rodikliai.
Slapuko pavadinimas | Slapuko aprašymas | Slapuko galiojimo laikas | Slapukas nesaugomas, jeigu nesutinkate |
__utma | „Google Analytics" statistikos sistemos dalis, saugo informaciją apie lankytojo lankomas svetainės dalis, kiek kartų apsilankoma svetainėje, kokia apsilankymo trukmė, naršyklės informacija ir t.t. | 2 metai | Taip |
__utmb | 30 min. | Taip | |
__utmz | Pusė metų | Taip | |
__utmc | Galioja, kol neišjungiama naršyklė | Taip | |
__utmt | Galioja, kol neišjungiama naršyklė | Taip |
Šiuos slapukus nustato trečiosios šalys, pvz., YouTube.com. Jos stebi jūsų elgesį su jų tiekiamu turiniu, pvz., peržiūrint vaizdo įrašus. Jei išjungsite šiuos slapukus, svetainėje negalėsite žiūrėti jų teikiamo turinio, pvz., YouTube.com vaizdo įrašų. Slapukų teikėjas gali naudoti šiuos slapukus, kad sektų jūsų pomėgius ir pagal juos Jums parinktų panašų turinį kitose svetainėse.
Šiuo metu reklaminiai slapukai yra nenaudojami.