Lietuvių tauta, jungiama lietuviškosios tapatybės ir istorinės atminties, yra vientisa, neskirstoma į lietuvius, gyvenančius Lietuvoje, ir lietuvius, gyvenančius užsienyje, o Lietuvos diaspora – integrali valstybės dalis, savo kūrybinį potencialą galinti aktyviai naudoti įsitraukdama į pilietinį, politinį, ekonominį, kultūrinį, mokslinį ir kitą Lietuvos gyvenimą, kartu kurti modernią ir šiuolaikišką Lietuvą.
Lietuva, nuo seno patyrusi ne vieną emigracijos bangą, turi didelę diasporą. Skaičiuojama, kad už Lietuvos ribų gyvena apie 1,3 mln. lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių, tai yra apie trečdalis lietuvių tautos. Visgi, remiantis diasporos istorija, įvertinus kitų emigracijos bangų ir JAV, Australijoje, Pietų Amerikoje, Kanadoje egzistuojančių lietuvių bendruomenių dydį, galima prielaida, kad lietuvių kilmės asmenų pasaulyje gali būti kur kas daugiau. Skirtingos, dažnai skaudžios priežastys, tam tikrais laikotarpiais paskatinusios lietuvių migraciją, lėmė sunkų įsikūrimą ir gyvenimą svetur, bet ir būdami toli nuo Tėvynės Lietuvos diasporos atstovai ne tik neprarado glaudaus ryšio su Lietuva, finansiškai ir politiškai rėmė ją, bet ir tapo stipria atrama mūsų valstybei kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žengiant į NATO ir tarptautines organizacijas.
Lietuvos diasporos parama Lietuvai, jos suverenumui ir demokratinėms vertybėms, labai svarbi ir šiandien. Kasmet matome naujų užsienio lietuvių indėlio į gerovės Lietuvoje kūrimą pavyzdžių. Mokslus geriausiuose pasaulio universitetuose baigę lietuviai grįžta kurti startuolių, savo idėjomis prisideda gerinant valstybės institucijų veiklą, užsienyje buriasi į diasporos profesionalų tinklus, perduoda savo patirtį ir žinias, teikia konsultacijas Lietuvos įmonėms. Lietuva laukia sugrįžtančių į užsienį išvykusių ar užsienyje gimusių Lietuvos Respublikos piliečių ar lietuvių kilmės asmenų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė vertina diasporos potencialą ir siekia sutelkti jos atstovus valstybei stiprinti ir jos vardui garsinti.
„Globalios Lietuvos“ idėja pirmą kartą buvo atspindėta 2011 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2012–2021 metų programoje. Per 10 metų įgyvendinama programa atliko labai svarbų vaidmenį stiprinant Lietuvos ir diasporos ryšį. Koordinuojant Užsienio reikalų ministerijai buvo sukurtas diasporos politikos įgyvendinimo modelis – „Globalios Lietuvos“ programą įgyvendinančių valstybės institucijų, įstaigų ir organizacijų tarpinstitucinis tinklas, į kurį įtrauktos arčiausiai diasporos esančios Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos. Įgyvendinant „Globalios Lietuvos“ programą dalyvavo per 20 valstybės institucijų ir įstaigų, aktyviai veikė Lietuvos diasporos organizacijos. Užbaigus programą ir siekiant tęstinumo, 2021 m. patvirtintos Lietuvos diasporos politikos strateginės gairės „Globali Lietuva“ 2022‒2030 metams. 2022 m. parengtas pirmasis šių gairių įgyvendinimo trejų metų veiksmų planas, kasmet atnaujinamas ir pratęsiamas vieniems metams. Šiuo metu diasporos politikos įgyvendinimo veikloje dalyvauja 33 valstybės institucijos ir 42 savivaldybės. Tai stiprus pagrindas toliau plėsti valstybės ir diasporos ryšį, skatinti puoselėti lietuvybę užsienyje, remti aktyvesnį diasporos įsitraukimą kuriant gerovę ir saugumą Lietuvoje, žinoma, ir grįžimą į Lietuvą.
