Darbo ieškantis asmuo turi teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką. Norintieji gauti nedarbo išmoką turi užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (toliau - UŽT), kurios sprendimu bus suteiktas bedarbio statusas, jeigu jie per paskutinius 24 mėnesius iki registracijos UŽT dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą. Skiriant nedarbo išmoką asmeniui, dirbusiam užsienyje, į nedarbo draudimo stažą įskaitomas tiek Lietuvoje, tiek – esant tam tikroms sąlygoms - užsienyje įgytas asmens nedarbo draudimo stažas. Taip pat vertinama užsienyje mokėtos nedarbo išmokos trukmė, jos mokėjimo pabaigos data ir registracijos Lietuvos UŽT data.
Grįžtantiems iš Europos Sąjungos, Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino, Šveicarijos
Asmenims, dirbusiems Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse, Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijos Konfederacijoje (toliau – valstybės narės), kurie buvo draudžiami nedarbo draudimu, kaip to reikalauja tos valstybės narės nacionaliniai teisės aktai, nedarbo išmokos skiriamos taikant ne tik Nedarbo socialinio draudimo įstatymą ir Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatus, bet ir ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus, kuriuose įtvirtinta pagrindinė taisyklė – nedarbo išmokas skiria kompetentinga valstybė (paskutinės darbo vietos valstybė), o, skiriant nedarbo išmokas gyvenamosios vietos valstybei (Lietuvai), kitose valstybėse narėse įgytas nedarbo draudimo stažas sumuojamas tuo atveju, jei paskutinis darbo laikotarpis buvo įgytas Lietuvoje (yra ir išimčių, žr. žemiau).
Kai kita valstybė narė, kurioje buvo paskutinė Jūsų darbo vieta, paskiria ir moka nedarbo išmoką, ši išmoka gali būti eksportuojama į Lietuvą, jeigu Jūs nusprendžiate ieškoti darbo Lietuvoje. Tokiu atveju, kitai valstybei narei Jums išdavus U2 dokumentą (dėl nedarbo išmokos eksporto), Jūs grįžęs į Lietuvą per U2 dokumente nurodytą terminą turite užsiregistruoti UŽT. Įvykdžius šią sąlygą, išmoką ir toliau mokės (eksportuos) ją paskyrusi valstybė narė. Nustatyta nedarbo išmokos eksporto trukmė 3 mėnesiai, tačiau užsienio kompetentinga institucija šį terminą gali pratęsti iki 6 mėnesių. Jeigu tuo pačiu laikotarpiu Lietuvoje turėsite teisę į nedarbo išmoką, ji bus mokama tik už likusį laikotarpį, įvertinus kitos valstybės narės mokėtos nedarbo išmokos trukmę.
Jums nepasinaudojus teise gauti nedarbo išmoką valstybėje narėje, kurioje buvo paskutinė Jūsų darbo vieta, grįžus į Lietuvą, užsiregistravus UŽT ir įgijus bedarbios statusą, kartu su prašymu skirti nedarbo išmoką Jūs turite pateikti:
- PD U1 dokumentą apie Jūsų darbo (nedarbo draudimo) laikotarpius kitoje valstybėje narėje,
- o jo neturint – „Sodrai“ Prašymą tarpininkauti gaunant minėtus duomenis.
Taigi, skiriant nedarbo išmoką:
– kitoje valstybėje narėje įgyti nedarbo draudimo laikotarpiai bus sumuojami, jeigu paskutinis darbo laikotarpis bus įgytas Lietuvoje,
– išmoka bus apskaičiuojama tik pagal Lietuvoje turėtas pajamas (kitoje valstybėje narėje turėtos pajamos nevertinamos).
Tačiau, kitoje valstybėje narėje įgyti nedarbo draudimo laikotarpiai (nereikalaujant paskutinio darbo laikotarpio Lietuvoje) gali būti įskaitomi į stažą bei nedarbo išmoka apskaičiuojama vertinant kitoje valstybėje narėje gautas darbo užmokesčio ar profesinės veiklos pajamas (gautos išmokos nevertinamos), jeigu Jūsų paskutinis darbo laikotarpis įgytas kitoje valstybėje narėje ir atitinkate vieną iš Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų bei Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatų, susijusių su nedarbo socialinio draudimo išmokų skyrimu, mokėjimu ir draudimo laikotarpių sumavimu, įgyvendinimo tvarkos apraše nurodytų išimčių:
- paskutinio darbo metu išsaugojote glaudų ryšį su Lietuvos Respublika, nes:
1.1. dirbote pasienio darbuotoju kitoje valstybėje narėje;
1.2. dirbote kitoje valstybėje narėje sezoninį darbą;
1.3. dirbote kitoje valstybėje narėje laikinai, ne ilgiau kaip 30 mėnesių per pastaruosius 36 mėnesius iki bedarbio statuso įgijimo dienos;
2. paskutinį kartą vykdėte profesinę veiklą, gyvendamas Lietuvos Respublikoje ir dirbdamas pagal darbo sutartį laive, kuris plaukiojo su kitos valstybės narės vėliava;
3. dirbote pagal darbo sutartį 2 ar daugiau valstybių narių teritorijose ir:
3.1. paskutinį kartą vykdėte profesinę veiklą, gyvendamas Lietuvos Respublikoje bei didelę laiko dalį, kaip tai suprantama pagal Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 8 dalį, joje dirbdamas;
3.2. paskutinį kartą vykdėte profesinę veiklą, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, nors dirbote kelioms įmonėms, kurių registruota buveinės vieta arba veiklos vieta yra skirtingose valstybėse narėse, bet ne Lietuvos Respublikoje;
3.3. paskutinį kartą vykdėte profesinę veiklą, negyvendamas Lietuvos Respublikoje, tačiau didelę veiklos dalį vykdėte įmonėje (įmonėse) ar pas darbdavį (darbdavius), kurių registruota buveinės ar veiklos vieta yra Lietuvos Respublikoje;
4. vykdėte individualią veiklą 2 ar daugiau valstybių narių teritorijose ir:
4.1. paskutinį kartą vykdėte profesinę veiklą, gyvendamas Lietuvos Respublikoje ir didelę laiko dalį joje dirbdamas;
4.2. Lietuvos Respublikoje yra asmens veiklos centras, kaip tai suprantama pagal Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 9 dalį, jeigu jis negyvena 1 iš valstybių narių, kurioje dirba didelę laiko dalį;
5. esate asmuo, kuriam taikomas valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų ar jų paskirtų įstaigų susitarimas dėl išimčių taikymo nustatant taikytinus teisės aktus pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 16 straipsnį, jei paskutinį kartą vykdėte profesinę veiklą, gyvendamas valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė.
Teisei į nedarbo išmoką Lietuvoje nustatyti reikia pateikti ES valstybėse narėse, Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijos Konfederacijoje įgytus nedarbo draudimo laikotarpius ir turėtas pajamas patvirtinančius dokumentus. Valstybėse narėse įgytus nedarbo draudimo (darbo) laikotarpius įrodo (patvirtina) tų valstybių kompetentingų įstaigų išduotas PD U1 dokumentas ar struktūrizuotas elektroninis dokumentas (toliau – SED) U002.
Kitoje valstybėje narėje turėtas pajamas patvirtina tų valstybių kompetentingų įstaigų išduotas SED U004.
SED U002 ir U004 dokumentai išduodami valstybių narių kompetentingų įstaigų prašymu, todėl dėl šių SED gavimo turite kreiptis į „Sodros“ skyrių, užsiregistruoti vizitui galima čia, arba prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui pateikti Prašymą tarpininkauti dėl nedarbo socialinio draudimo ir darbinės veiklos laikotarpių, įgytų kitoje valstybėje narėje, patvirtinimo, GDR8.
Grįžtantiems iš Jungtinės Karalystės
Nedarbo draudimo išmokos skyrimas iš Jungtinės Karalystės sugrįžtantiems asmenims (kai bedarbio statusas suteiktas 2026-01-01 ir vėliau)
Remiantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, nedarbo socialinio draudimo išmokas (toliau – nedarbo išmoka) skiria ir moka ta valstybė, kurioje buvo paskutinis asmens darbas. Asmenims grįžus gyventi į Lietuvą, nedarbo išmoka gali būti skiriama tik atitinkant nustatytas sąlygas:
- Nedarbo išmoka gali būti skiriama asmenims, užsiregistravusiems bedarbiais Užimtumo tarnyboje ir turintiems ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių iki bedarbio statuso suteikimo dienos.
- Jungtinėje Karalystėje (toliau – JK) įgyti nedarbo draudimo laikotarpiai sumuojami, jeigu paskutinis darbo laikotarpis buvo Lietuvoje. Apskaičiuojant nedarbo išmokos dydį, turėtas darbo užmokestis nevertinamas.
Tačiau Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose nustatyta išimtis asmenims, kurie patenka į Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos susitarimo (toliau – Išstojimo susitarimas) taikymo laikotarpį, t. y. į JK atvyko iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Jeigu į JK atvykote dirbti ir (ar) gyventi iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir patenkate į Išstojimo susitarimo taikymo laikotarpį, skiriant nedarbo išmoką būtų įskaitomi JK įgyti nedarbo draudimo laikotarpiai nereikalaujant paskutinio darbo laikotarpio Lietuvoje ir turėtas darbo užmokestis, jei atitinkate visas šias sąlygas:
- po 2021 m. sausio 1 d. nepertraukiamai buvote JK žinioje, gyvenote, mokėtės ar dirbote JK ir per visą tą laiką nebuvote grįžęs į Lietuvą gyventi ir / ar dirbti;
- Jūsų paskutinis darbo laikotarpis buvo JK;
- Lietuvos Užimtumo tarnyboje registravotės per 30 dienų:
- nuo darbinės veiklos nutraukimo JK (kai nebuvote deklaravęs išvykimo iš Lietuvos Respublikos) arba
- nuo gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvos Respublikoje (kai buvote deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos);
- Jungtinėje Karalystėje dirbote laikinai:
- ne ilgiau kaip 30 mėnesių per pastaruosius 36 mėnesius iki bedarbio statuso Lietuvoje įgijimo dienos arba
- dirbote sezoninius darbus.
Turimas nuolatinis (settled) arba laikinas (pre-settled) statusas nėra vertinamas ir nesuteikia jokių išimčių skiriant nedarbo išmoką.
Jeigu atitinkate visas 4 išvardintas sąlygas, Jums gali būti taikoma Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose nustatyta išimtis. Skiriant nedarbo išmoką Lietuvoje bus įskaitomas JK įgytas nedarbo draudimo stažas ir darbo užmokestis nereikalaujant, kad paskutinis darbo laikotarpis būtų Lietuvoje.
Jeigu neatitinkate nors vienos iš išvardintų sąlygų, Jums netaikoma Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose nustatyta išimtis. Skiriant nedarbo išmoką Lietuvoje bus įskaitomas JK įgytas nedarbo draudimo stažas, bet tik tais atvejais, jeigu paskutinis darbo laikotarpis yra Lietuvoje. Taip pat nebus vertinamas JK turėtas darbo užmokestis.
Jeigu į JK atvykote gyventi ir (ar) dirbti po 2021 m. sausio 1 d., t. y. po Išstojimo susitarime numatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (po 2020 m. gruodžio 31 d.), nedarbo išmoka Jums bus skiriama vadovaujantis ES ir JK Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo Protokolu dėl socialinės apsaugos koordinavimo: skiriant nedarbo išmoką bus sumuojami JK įgyti nedarbo draudimo laikotarpiai tik tuo atveju, jei paskutinis darbo laikotarpis bus įgytas Lietuvoje. Nedarbo išmokos dydis bus apskaičiuojamas tik pagal Lietuvoje turėtas draudžiamąsias pajamas.
Turimas nuolatinis (settled) arba laikinas (pre-settled) statusas nėra vertinamas ir nesuteikia jokių išimčių skiriant nedarbo išmoką.
Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu Jums JK buvo paskirta nedarbo išmoka (nedarbo išmokas skiria tos šalies kompetentinga įstaiga, kurios teisės aktai asmeniui buvo taikomi paskiausiu metu), ir Lietuvoje įgysite teisę į nedarbo išmoką, ji bus mokama tik už likusį laikotarpį, viršijantį JK mokėtos nedarbo išmokos trukmę. Skiriant nedarbo išmoką bus vertinama JK mokėtos nedarbo išmokos trukmė, jos mokėjimo pabaigos data bei registracijos Lietuvos UŽT ir bedarbio statuso suteikimo data.
Informaciją, kaip gauti dokumentus apie Lietuvoje ar užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą rasite čia.
Visą aktualią informaciją apie nedarbo išmoką rasite čia.
Šaltinis: www.sodra.lt