Lituanistinio ugdymo plėtra užsienyje yra vienas iš svarbiausių Aštuonioliktosios Vyriausybės diasporos politikos prioritetų, nustatytų siekiant ir ateityje išlaikyti stiprų valstybės ir diasporos ryšį. Lietuvos švietimo ir mokslo institucijų registro 2023 m. gruodžio mėn. duomenimis, iš viso užsienyje veikė 246 formaliojo ir neformaliojo lituanistinio švietimo įstaigos (236 – neformaliojo ugdymo mokyklos, 10 – bendrojo ugdymo įstaigų). Jose mokėsi 11,1 tūkst. vaikų ir jaunuolių. Tai sudaro apie 7,5–7,8 proc. visų užsienyje gyvenančių mokyklinio amžiaus lietuvių ir lietuvių kilmės asmenų.
Lituanistinių mokyklų skaičius dėl įvairių priežasčių kiekvienais metais kinta (2021 m. – 247, 2022 m. – 245 (iš jų 236 – neformaliojo ugdymo, 9 – bendrojo ugdymo), 2023 m. – 246 (236 – neformaliojo ugdymo, 10 – bendrojo ugdymo). Autokratinėse Rusijos ir Baltarusijos valstybėse dėl vis agresyvesnio režimo, visuomeninių organizacijų ir tautinių mažumų veiklos suvaržymų pastaraisiais metais lituanistinės mokyklos buvo priverstos nutraukti arba sustabdyti savo veiklą. Džiugu, kad kitose valstybėse lituanistinių mokyklų tinklas plečiasi. 2023 m. duris atvėrė pirmoji lietuviška pagrindinė mokykla Suvalkuose, įkurti nauji lietuvybės židiniai – lituanistinės mokyklos Australijoje, Kanadoje, Singapūre, Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Pasaulį pristabdžiusi COVID-19 pandemija paveikė ir lituanistines mokyklas. Daugumai jų teko savo veiklą laikinai sustabdyti ar perkelti į virtualiąją erdvę. Pastaroji technologijų naujovė leido įkurti 22 virtualias lituanistines mokyklas, net toli nuo mokyklos gyvenantys vaikai įgijo galimybę mokytis lietuvių kalbos per nuotolį.
Siekiant didinti lituanistinėse mokyklose besimokančių vaikų ir jaunuolių skaičių, nuo 2023 m. sausio 1 d. lituanistinėms mokykloms užsienyje iš valstybės biudžeto skiriama nuolatinė finansinė parama, kurią lituanistinės mokyklos gali naudoti patalpų nuomai ir išlaikymui, mokytojų atlyginimams, ugdymui skirtoms priemonėms įsigyti, banko administravimo mokesčiams padengti. 1,6 mln. eurų paskirstyti 88 lituanistinėms mokykloms, kuriose mokėsi 4 069 mokiniai. 2024 m. skirta 1,7 mln. eurų 90 lituanistinių mokyklų užsienyje veiklai. Papildomai 2023 m. skirta 468 tūkst. eurų neformaliojo lituanistinio švietimo projektinei veiklai.
Nuo 2022 m. vidurio įgyvendinama lituanistinių mokyklų baigimo ir lietuvių kalbos lygio nustatymo pažymėjimų išdavimo praktika; patobulinta Lituanistinio švietimo integruotoji programa, Mokinių ir Pedagogų registrai pritaikyti lituanistinių mokyklų mokiniams ir mokytojams registruoti; lituanistinės mokyklos aprūpintos nuotolinio mokymosi platformų Eduka, Ema, Zoom licencijomis.
2022 m. lietuvių kalbos mokėjimo lygio egzaminus laikė 140 lituanistinių mokyklų mokinių, 2023 m. – 165, 2024 m. užsiregistravo laikyti 290. Nuo 2024 m. organizuojami kalbos lygio (A1 ir A2) nustatymo testai 10–13 metų vaikams.
Lituanistinių mokyklų veikla stiprinama ir plečiama glaudžiai bendradarbiaujant su diasporos organizacijomis: ilgametes lietuvybės tradicijas puoselėjančiais Lietuvių fondu (JAV), Kazickų šeimos fondu, Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisija, Lituanistinių mokyklų asociacija ir kitomis Lietuvos diasporos organizacijomis.
Užsienio reikalų ministerijos ir diplomatinių atstovybių užsienyje veikla
Pagrindinis vaidmuo lituanistinio švietimo stiprinimo srityje tenka Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija aktyviai prisideda didinant lituanistinio švietimo užsienyje žinomumą ir populiarumą.
Užsienio reikalų ministro įsakymu 2021 m. įsteigta Lituanistinio švietimo užsienyje viešinimo darbo grupė, subūrusi valstybės institucijų atstovus, akademikus, diasporos organizacijų ir lituanistinių mokyklų atstovus, kurie teikia pasiūlymus nuo 2021 m. kasmet vykdomai informacinei lituanistinio švietimo užsienyje viešinimo kampanijai. Į šią veiklą įtraukiamos ir Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės bei konsulinės įstaigos užsienyje.
2023 m. kampanijos metu daugiausia dėmesio skirta gausiausioms lietuvių bendruomenėms užsienyje: Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Norvegijoje, Vokietijoje. Informacija buvo viešinta ir kitose šalyse. Kampanija pasiekė apie 1,5 mln. socialinių tinklų vartotojų visame pasaulyje.
Užsienio reikalų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos Seimo nare, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininke Dalia Asanavičiūte, Vytauto Didžiojo universitetu, Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisija, Lituanistinių mokyklų asociacija nuo 2021 m. organizuoja Lituanistinio ugdymo forumą, kviečia į lituanistinio švietimo populiarinimo renginius, diskusijas.
2024 m. kovo 15 d. vykusio 4-ojo Lituanistinio ugdymo forume buvo pristatytos Lituanistinio ugdymo užsienyje tvarumo, stiprinimo ir plėtros gairės, kuriose įtvirtintas 1-ajame Lituanistinio ugdymo forume priimtos deklaracijos nuostatų įgyvendinimo tikslingumas, įvardijamos kryptys siekiantiems vieningai ir kryptingai įgyvendinti strateginį tikslą – padidinti lituanistinių mokyklų ir jose besimokančiųjų vaikų skaičių.
Kasmet Tarptautinės mokytojų dienos proga pagerbiami lituanistinių mokyklų steigėjai, mokytojai ir lietuvybės puoselėtojai – apdovanojami Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklo „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ medaliais.
2022 m. pradėta nauja iniciatyva – lituanistinio švietimo mokyklų specialistams, steigėjams ir rėmėjams už darbą puoselėjant lietuvių kalbą užsienyje skiriamas garbės ženklelis „Lietuvių kalbos ambasadorius“.
Siekiant palaikyti stipresnį ryšį su Lietuva, inicijuojamas lituanistinių mokyklų užsienyje ir Lietuvos mokyklų partnerysčių projektas, kurio tikslas – padėti kiekvienai lituanistinei mokyklai užsienyje rasti partnerę mokyklą Lietuvoje, stiprinti lituanistinių mokyklų bendruomenes, skatinti Lietuvos diasporos jaunimo ryšius su Lietuva ir geresnį Lietuvos pažinimą, ypač kviečiant aktyviau įsitraukti į edukacines ir kultūrines programas, dalyvauti mokinių vasaros stovyklose Lietuvoje. Ši veikla vėliau galėtų daryti įtaką renkantis studijas, stažuotes Lietuvoje ir apsisprendžiant grįžti gyventi į Lietuvą.
Iniciatyva „Knygų startas“
Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva, bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir Kultūros ministerija, 2023 m. toliau buvo įgyvendinamas „Knygų starto“ projektas, – per Lietuvos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas įteikti ankstyvojo skaitymo lauknešėliai užsienyje gimusiems Lietuvos piliečiams. Iniciatyvos tikslas – stiprinti užsienyje gyvenančių lietuvių ryšį su Tėvyne, ugdyti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, skatinti ankstyvąjį lituanistinį ugdymą ir grįžimą į Lietuvą. Į šią iniciatyvą pirmajame etape įsitraukė 21 diplomatinė atstovybė, 2023 m. joms perduota išdalyti 2 340 ankstyvojo skaitymo lauknešėlių.