Privalomoji karo tarnyba
Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba
Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi konstitucines piliečio teises ir pareigas, tarp jų – ir karo prievolę, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Išvykimas (išvykimo deklaravimas) neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų, nes karo prievolė kyla iš Lietuvos pilietybės turėjimo. Daugybinė pilietybė taip pat neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų. Kiekvienais metais į Lietuvą iš įvairių pasaulio šalių atvyksta lietuvių atlikti privalomąją karo tarnybą. Tai pavyzdys visiems abejojantiems, kad nei atstumas, nei kalbos barjeras nėra kliūtis atlikti pareigą savo Tėvynei.
18–23 metų amžiaus vaikinai, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę, yra šaukiami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT), neatsižvelgiant į tai, ar gyvena Lietuvoje ar užsienyje. Karo prievolininkams, kuriems tarnyba buvo atidėta dėl studijų, šaukimas pratęsiamas iki 26 metų amžiaus imtinai.
Savanoriškai atlikti NPPKT gali 18–38 metų amžiaus vyrai ir moterys. NPPKT – 9 mėnesių trukmės karinė tarnyba viename iš Lietuvos kariuomenės dalinių. Tai yra galimybė įgyti pagrindinį karinį parengtumą, siekti karjeros Lietuvos kariuomenėje, atlikti pareigą tėvynei. Daugiau informacijos apie NPPKT galima rasti čia. NPPKT kariai gauna visą valstybės išlaikymą (apgyvendinimas, maitinimas, apranga, socialinis ir gyvybės draudimai). Kiekvienam kariui kiekvieną mėnesį mokamos buitinės ir kaupiamosios išmokos. Išmokų lentelę galima rasti čia. Daugiau informacijos apie išmokas ir socialines garantijas pateikiama čia.
Kiekvienais metais sausio mėnesio pradžioje yra sudaromi Kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašai, kurie yra skelbiami interneto svetainėje www.sauktiniai.karys.lt. Karo prievolininkai privalo patys pasitikrinti, ar pateko į sąrašus. Jei patekote į Kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašus, į pirmąjį susitikimą atvykti nebūtina, su Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioniniu padaliniu galima susisiekti nuotoliniu būdu (pvz., telefonu), o dokumentus galima pateikti el. paštu.
Į privalomąją karo tarnybą šaukiamiems karo prievolininkams yra apmokamos kelionių (pirmyn ir atgal į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioninį padalinį ir Karinę medicinos ekspertizės komisiją) išlaidos. Karo prievolininkams, kurių gyvenamoji vieta yra Europoje, kompensuojama ne daugiau kaip 127,40 Eur už vieną kelionę, o tiems, kurių gyvenamoji vieta nėra nė vienoje Vyriausybės nutarimo priede išvardytoje užsienio valstybėje, kompensuojama ne daugiau kaip 490 Eur.
Daugiau informacijos, aktualios užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, galima rasti čia.
- Lietuvos Respublikos pilietis, norintis atlikti karo tarnybą užsienio valstybėje, turi kreiptis į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją dėl leidimo suteikimo. Su šiuo leidimu atlikęs tarnybą NATO ar Europos Sąjungos valstybėse narėse, jis gali kreiptis į Lietuvos kariuomenės vadą dėl privalomosios tarnybos įskaitymo.
Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai
Trejus metus trunkantys jaunesniųjų karininkų vadų mokymai (JKVM) bus naudingi tiek civiliniame gyvenime, tiek pasirinkus kario kelią. Tai ir naudinga patirtis, dar viena specialybė ir užtarnautas atsargos karininko laipsnis.
Mokymų metu visi dalyviai aprūpinami karine apranga ir reikalinga amunicija, maistu (arba dalyviams mokama nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija (12,5 EUR per dieną) bei numatytos išmokos buitinėms išlaidoms (apie 5 EUR per dieną).
Jei esi studentas, Tau verta susidomėti jaunesniųjų karininkų vadų mokymais, nes juos baigęs:
- įgysi karininko profesiją ir gausi atsargos leitenanto laipsnį;
- atliksi pareigą savo šaliai – privalomąją pradinę karo tarnybą;
- įgysi galimybę ateiti tarnauti į Lietuvos kariuomenę ir siekti karininko karjeros;
- įrašas apie baigtus mokymus tavo gyvenimo aprašyme (CV) gali padėti lengviau įsidarbinti – būsimas darbdavys įvertins tavo atsakomybę ir disciplinuotumą, mokymuose įgytas žinias.
- gali gauti finansinę paramą studijoms jeigu studijuoji pagal krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių studijų programas.
Mokymai trunka 3 metus, vidutiniškai 2 savaitgalius per mėnesį. Praktiniai užsiėmimai ar lauko pratybos vyksta kariniuose poligonuose ir įvairiuose kariuomenės padaliniuose mokslo metų pabaigoje.
Daugiau informacijos: Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai | Karys.lt
Savanoriška karo tarnyba
Savanoriška nenuolatinė karo tarnyba
Krašto apsaugos savanorių pajėgos - neatskiriama moderniai organizuojamos Lietuvos kariuomenės dalis. Jos užduotis - pasiruošti teritorinei krašto gynybai. Kariai savanoriai per pratybas mokosi kovoti mažais koviniais vienetais jiems gerai pažįstamoje aplinkoje, rengti pasalas, greitus apšaudymus, sabotuoti ir pan.
Savanoriška nenuolatinė karo tarnyba dažniausiai atliekama savaitgaliais, per kuriuos kariai savanoriai palaipsniui mokosi visų su krašto gynyba susijusių dalykų. Karys savanoris vidutiniškai tarnauja nuo 20 iki 50 parų per metus.
Į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą gali būti priimami Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 iki 60 metų amžiaus. Kario savanorio tarnybos sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 4 kalendorinių metų laikotarpiui. Asmuo, sudaręs sutartį, prisiekia Lietuvos valstybei. Sutarčiai pasibaigus ji gali būti pratęsiama.
Už tarnybos dienas, kario pasirinkimu mokamas atlyginimas atitinkantis kario savanorio civilinį atlyginimą, arba mokamas atlyginimas pagal turimą karinį laipsnį. Be to, tarnybos metu suteikiamos visos kariams taikomos socialinės garantijos, aprūpinami maistu arba jiems išmokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija, apmokamos su tarnyba susijusios išlaidos, mokamos skatinamosios išmokos.
Pasiekę aukščiausią parengties lygį kariai savanoriai gali pretenduoti į profesinę karo tarnybą arba dalyvauti tarptautinėse operacijose.
Kariui savanoriui ištarnavusiam ne mažiau kaip 3 metus KASP ir įgijus pagrindinį karinį parengtumą yra įskaitoma nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba (NPPKT).
Kariams savanoriams pirmą kartą studijuojantiems pagal pirmosios pakopos arba vientisųjų studijų programas valstybės nefinansuojamose studijų vietose, gali būti teikiama parama studijų kainai ar jos daliai padengti.
Kariai savanoriai gali rinktis nemokamas ištęstines bakalauro ir magistro studijas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje.
Daugiau informacijos: Savanoriška nenuolatinė karo tarnyba
Profesinė karo tarnyba
Profesinė karo tarnyba - tai nuolatinis mokymasis ginti savo šalį. Už tai valstybė atsilygina konkurencingu atlyginimu, socialinėmis garantijomis ir sveikatos priežiūra. Tačiau didžiausias atlygis kariui yra brolybė užmezgama su tarnybos draugais ir žinojimas, jog Lietuvos saugumas ir ateitis yra jo rankose. Būtent todėl tarnyba Lietuvos kariuomenėje - daugiau nei darbas, tai pašaukimas.
Į profesinę karo tarnybą, vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principais, priimami pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal išsilavinimą, fizinį pasirengimą, sveikatos būklę ir moralines savybes tinkantys šiai tarnybai, o pagal amžių - tinkantys eiti kario pareigas, atitinkančias turimą ar suteikiamą kario laipsnį, arba karinio specialisto pareigas (turintys aukštąjį ar vidurinį išsilavinimą kariuomenei reikalingi specialistai). Jiems taikomi teisės aktų nustatyti reikalavimai mokėti valstybinę kalbą.
Karjeros galimybės
- Kariuomenėje kiekvienam sudarytos sąlygos siekti karjeros.
- Vykdomas individualus (pagal kiekvieno sugebėjimus) karjeros planavimas.
- Dauguma karinių specialybių yra analogiškos civilinėms (informacinių sistemų specialistai, medikai, teisininkai, mechanikai, laivavedžiai, vairuotojai, šaltkalviai).
Daugiau informacijos: Profesinė karo tarnyba | Karys.lt
Studijos Lietuvos karo akademijoje
Lietuvos karo akademija siūlo tris bakalauro studijų programas: gynybos technologijų vadyba (vadybos kryptis) (plačiau >>>), nacionalinis saugumas ir gynyba (visuomenės saugumo kryptis) (plačiau >>>), tarptautiniai santykiai (politikos mokslų kryptis) (plačiau >>>).
Visos universitetinių studijų programos organizuojamos derinant su karinio rengimo programa. Būsimi vadai rengiami pagal Būrio vado rengimo programą. Pirmaisiais studijų metais kariūnai pereina bazinį karinį rengimą, antraisiais – mokosi pagal seržantų rengimo programas, vėliau įgyja karininkui privalomų žinių ir tobulina reikalingus įgūdžius – vadovavimo, darbo organizavimo ir pan. Išlaikius karinio rengimo baigiamąjį egzaminą, suteikiamas karininko laipsnis ir būrio vado kvalifikacija.
Visi kariūnai gauna stipendijas. Stipendijos diferencijuojamos pagal kariūnų pasiekimus karyboje, moksle, užklasinėje veikloje ir karo tarnybos stažą. Stipendijų dydžiai varijuoja nuo 140 EUR iki 800 EUR.
Kariūnai studijų metu yra visiškai išlaikomi valstybės. Jie gyvena kareivinėse, aprūpinami maistu, apranga, privalomai draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje. Sveikatos priežiūra finansuojama valstybės biudžeto lėšomis.
Daugiau informacijos: Studijos Lietuvos karo akademijoje | Karys.lt
Išsamią apibendrintą informaciją apie tarnybą kariuomenėje galima rasti www.karys.lt.
Informacija dėl privalomosios karo tarnybos teikiama nemokama telefono linija + 370 800 12340, kitais klausimais: + 370 706 70550 arba + 370 5 2648517 ir internetu https://www.karys.lt/bendraukime/d.u.k./gyvenantiems-uzsienyje/232.
https://www.karys.lt/bendraukime/musu-kontaktai/14
Visais dominančiais klausimais vieno langelio principu galima kreiptis el. paštu: asmenuaptarnavimas@kam.lt, personalas@kam.lt
Šaltinis: Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba