79 proc. užsienyje gyvenančių tautiečių planuoja arba neatmeta galimybės grįžti į Lietuvą – rodo Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atlikta 2024 m. Lietuvos diasporos apklausa, kurioje dalyvavo 2 243 užsienyje gyvenantys lietuviai iš 76 šalių. Metine diasporos nuomonės apklausa siekiama įvertinti tautinės tapatybės svarbą užsienyje, lituanistinio švietimo būklę, diasporos įsitraukimą į Lietuvos gyvenimą, grįžimo į Lietuvą potencialą ir kitus aktualius diasporos politikos planavimo klausimus.
„Stipri Lietuva pasaulyje neįmanoma be stipraus ryšio su diaspora. Apklausos duomenys leidžia geriau pažinti pasaulyje gyvenančius tautiečius ir formuoti jų poreikius atliepiančią diasporos politiką“, – teigė užsienio reikalų viceministras Julius Pranevičius.
Apklausos rezultatai atskleidžia didelį grįžimo į Lietuvą potencialą – 22 proc. respondentų jau planuoja grįžti ar persikelti gyventi į Lietuvą, o dar 57 proc. neatmeta tokios galimybės ateityje. Grįžti į Lietuvą labiausiai skatina Lietuvoje gyvenantys artimieji, draugai ir šeima bei jausmas, kad niekur kitur nesijaučiama taip gerai, kaip Lietuvoje. Trečdalis respondentų norėtų sugrįžti gyventi į Lietuvą sulaukę pensinio amžiaus, taip pat dalį respondentų sugrįžti motyvuoja noras dirbti ir kurti Lietuvai, aukšta gyvenimo kokybė ir šalyje vykstantys teigiami politiniai, socialiniai ir kultūriniai pokyčiai.
Skirtingai nei ankstesnėse apklausose, 2024 metais apie išvykimo priežastis buvo klausiama tik tų respondentų, kurie gyventi į užsienį išvyko per pastaruosius trejus metus.
„Praėjusiais metais iš Lietuvos išvyko mažiausiai piliečių nuo pat Nepriklausomybės pradžios, o apklausa atskleidžia, kad pagrindinė išvykimo priežastis yra nebe ekonominiai motyvai, o studijos užsienyje ir šeiminės aplinkybės. Tai rodo, kad gerėjančią gyvenimo kokybę šalyje pastebi ir užsienyje gyvenantys tautiečiai“, – pabrėžė viceministras J. Pranevičius.
Apklausos duomenimis, lietuviška tapatybė yra svarbi net 95 proc. diasporos atstovų, o 94 proc. respondentų pritaria teiginiui, kad gyvenant užsienyje yra sąlygų puoselėti lietuvybę. Pusė apklaustųjų dalyvauja lietuviškų organizacijų veikloje, 41 proc. tėvų leidžia vaikus į lituanistines mokyklas. Pagrindiniai motyvai mokyti vaikus lietuvių kalbos – noras, kad vaikai išsaugotų lietuvišką tapatybę, ryšį su Lietuva ir galėtų bendrauti su artimaisiais Lietuvoje. Maždaug trečdalis respondentų svarsto vaikų studijų Lietuvoje galimybę.
70 proc. apklausos dalyvių sutinka, kad ir negyvenant Lietuvoje galima dalyvauti įvairių sričių Lietuvos gyvenime, o 67 proc. nurodė asmeniškai prisidedantys prie gerovės Lietuvoje kūrimo skatindami turizmą, remdami Lietuvoje gyvenančius artimuosius, dalyvaudami labdaros ir savanorystės veiklose Lietuvoje, investuodami ir kitais būdais.
Lietuvos diasporos politiką teigiamai įvertino 61 proc. respondentų, o labiausiai valstybės dėmesys jaučiamas lituanistinio švietimo srityje, taip pat informuojant apie grįžimo į Lietuvą galimybes.
Išsamią 2024 m. Lietuvos diasporos nuomonės apklausos ataskaitą galite rasti ČIA.