Planuojate grįžti ar grįžtate į Lietuvą? Šioje atmintinėje pateikiami naudingi patarimai ir svarbi informacija, kuri padės Airijoje gyvenusiems asmenims užtikrinti sklandų grįžimą į Lietuvą.
- Informuokite apie savo išvykimą institucijas, iš kurių gaunate išmokas, pavyzdžiui, Užimtumo reikalų ir socialinės apsaugos departamentą (angl. Department of Employment Affairs and Social Protection, DEASP). Tą galite padaryti internetu;
- susigrąžinkite permokėtus mokesčius. Tą galite padaryti mokesčių biure (angl. Revenue) arba internetu prisijungę prie asmeninės paskyros (angl. Revenue my Account);
- išsisaugokite prisijungimo prie Airijos valdžios vartų MyGovID duomenis, kad ir grįžę į Lietuvą galėtumėte pasitikrinti reikiamą informaciją, užsisakyti trūkstamus dokumentus;
- jei turite vaikų, apie išvykimą informuokite jų ugdymo įstaigą;
- nutraukite gyvenamojo būsto nuomos sutartį, susigrąžinkite užstatą, sumokėkite visus komunalinius (dujų, elektros, vandens) ir kitus mokesčius, informuokite apie savo išvykimą komunalinių ir kitų paslaugų (televizijos, interneto, mobiliojo ryšio ir pan.) teikėjus;
- uždarykite savo banko sąskaitą nuvykę į banką asmeniškai arba paštu. SVARBU: bankai pasilieka teisę uždaryti Jūsų sąskaitą, jei nebeturite adreso Airijoje.
- Nepamirškite pasiimti buvusius darbo santykius įrodančius dokumentus: darbo sutartis, algalapius. Darbo stažo suvestinę (angl. Employment Detail Summary / End of Year Statement) galite atsisiųsti iš asmeninės mokesčių biuro paskyros (angl. Revenue my Account);
- PD U1 forma, patvirtinanti nedarbo socialinio draudimo laikotarpius Airijoje, bus reikalinga, jei teiksite paraišką dėl nedarbo išmokų Lietuvoje. Šią formą galite užsisakyti gavę paskutinį algalapį ir užpildę prašymą DEASP (forma Request for Irish Social insurance records) ir išsiuntę jį el. paštu EUGeneralQueries@welfare.ie. Jei nepavyktų gauti nedarbo socialinio draudimo stažą patvirtinančio dokumento, dėl tarpininkavimo patvirtinant užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą galite kreiptis į artimiausią „Sodros“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) skyrių;
- PD U2 forma reikalinga, jei gaunate nedarbo išmoką Airijoje (angl. Jobseeker’s Benefit) ir norite ją perkelti į Lietuvą. Šią formą galite gauti užpildę prašymą Airijos užimtumo arba Socialinės rūpybos tarnybose (angl. Intreo/Social Welfare Branch Offices);
- jei turite vaikų, pasirūpinkite dokumentais, įrodančiais jų išeitą ugdymo programą ar jos dalį. Jie turi būti išversti į lietuvių kalbą. Jei vaikas lankė lituanistinę mokyklą, pasiimkite atitinkamą pažymą;
- pasiimkite pažymas apie Jums suteiktą gydymą. Prašymą teikti galite Sveikatos priežiūros biurui (angl. Health Service Executive, HSE);
- pasiimkite Airijoje įgytus diplomus, kvalifikaciją įrodančius dokumentus, vairuotojo pažymėjimą;
- S1 forma reikalinga, jei planuojate grįžęs į Lietuvą dirbti nuotoliniu būdu kitoje valstybėje. Šią formą galite gauti iš Sveikatos priežiūros biuro (angl. Health Service Executive, HSE).
Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus dėl Airijoje gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų – Lietuvos Respublikos pilietis.
- užpildytą prašymą įtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
- Airijoje išduotą vaiko gimimo liudijimą ir jo vertimą į lietuvių k., patvirtintą pažyma (Apostille), arba Europos Sąjungos daugiakalbę standartinę formą[*];
- tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.
[*] Jei paprašysite institucijų pateikti ES daugiakalbę standartinę formą, dokumento versti ar legalizuoti nereikės. Jei bus teikiamas originalus vaiko gimimo liudijimas, reikės vertimo į lietuvių kalbą, patvirtinto pažyma (Apostille). Airijoje dokumentus pažyma (Apostille) tvirtina Airijos užsienio reikalų ministerija.
Dokumentus dėl Airijoje gimusio vaiko įtraukimo į apskaitą galima pateikti civilinės metrikacijos skyriuose, Lietuvos Respublikos ambasadai Airijoje arba registruojantis internetu per VĮ Registrų centrą.
Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, net jei gimė užsienyje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę, arba gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.
Apie įgytą kitos valstybės pilietybę reikia pranešti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Jei planuojate grįžti su vaikais, kurių gimimas Lietuvoje dar nėra apskaitytas ir vaikas dar neturi lietuviško asmens tapatybės dokumento, arba Jūsų ar vaiko asmens tapatybės dokumentas nebegalioja, galite kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą Airijoje dėl laikino kelionės dokumento išdavimo.
Vizito metu pateiksite prašymą išduoti asmens grįžimo (kelionės į Lietuvą) dokumentą, kuris galioja iki 15 kalendorinių dienų. Prireikus ir pateikus prašymą galiojimas gali būti pratęstas iki 45 kalendorinių dienų.
Prašymą dėl vaiko teikia vienas iš tėvų. Reikalingi dokumentai:
- dvi vaiko nuotraukos;
- airiškas gimimo liudijimas anglų k. arba su vertimu į lietuvių k.;
- vieno iš tėvų asmens tapatybės dokumentas.
Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Vaikas, grįžęs (atvykęs) iš užsienio, į klases yra integruojamas pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis tiesiogiai į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą. Su įstaigos atstovais aptarkite adaptacijos klausimus ir pateikite prašymą mokytis (internetu arba mokykloje). Taip pat galite kreiptis į pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojus, kurie patars ir suteiks reikiamą informaciją. Visi mokiniai kasmet savo mokyklai turi pateikti medicininę pažymą.
Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems vaikams numatyta pagalba: didesnės mokymo lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kuriose savivaldybėse ar mokyklose veikia išlyginamosios klasės, skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje veikia specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos, turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais ar atvykusiais vaikais patirties ir teikiančios paslaugas sėkmingai šių vaikų integracijai užtikrinti.
- Gyvenamoji vieta. Deklaruokite gyvenamąją vietą per 30 dienų nuo grįžimo į Lietuvą internetu epaslaugos.lt arba nuvykę į savivaldybę ar seniūniją, kurioje gyvensite.
- Privalomasis sveikatos draudimas. Pasirūpinkite privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Jei grįžę iš Airijos kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, reikia sumokėti PSD įmokas savarankiškai. Daugiau informacijos – skyrelyje „Privalomasis sveikatos draudimas“.
- Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
- Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystės programėlę ir prisijungimo prie Elektroninių valdžios vartų duomenis, galėsite registruotis ir teikti prašymus įvairiose institucijose, deklaruoti gyvenamąją vietą.
- Jei darbo ieškosite tik grįžę, registruokitės Užimtumo tarnyboje (UŽT). Čia Jums padės ieškant darbo arba persikvalifikuojant. Daugiau informacijos – skyrelyje „Darbas grįžus į Lietuvą“.
- Išmokos. Jeigu grįžę neturite pajamų, galite kreiptis dėl socialinės paramos į gyvenamosios vietos savivaldybę, o dėl socialinio draudimo išmokų į „Sodrą“.
Jei savo išvykimo iš Lietuvos nedeklaravote, Jums galėjo susikaupti PSD skola. Taip atsitinka todėl, kad PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie Jūsų išvykimą ir taikė prievolę mokėti PSD įmokas. Asmuo gali būti draustas PSD tik vienoje šalyje, tad jei buvote draustas Airijoje, o Lietuvoje susikaupė skola, ją galite panaikinti pateikę „Sodrai“ A1 formą ar kitą Airijos kompetentingos įstaigos išduotą pažymą, kad buvote draustas socialiniu (sveikatos) draudimu. Tai padaryti galite: prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui; išsiuntę prašymą el. paštu info@sodra.lt (laiškas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba nuvykę į teritorinį „Sodros“ skyrių. Užsiregistruoti vizitui galima čia.
- Moksleiviai ir dieninių studijų studentai;
- Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai;
- vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 m. arba 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 m.; Būtina užpildyti prašymą Dėl draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenų tvarkymo tvarkos aprašo patvirtinimo arba pateikti prašymą elektroniniu būdu;
- Asmenys, gaunantys bet kokios rūšies pensiją;
- Kitos asmenų grupės, nurodytos Sveikatos draudimo įstatyme;
- daugiau informacijos gausite kreipdamiesi Valstybinę ligonių kasą bendruoju konsultacijų numeriu +370 5 232 2222 arba el.paštu info@vlk.lt.
Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris PSD įmokas moka pats. Jei grįžę kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas turėsite mokėti savarankiškai nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.
Mokytis pagal profesinio mokymo programas priimami asmenys, įgiję pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, taip pat neįgiję pagrindinio išsilavinimo (asmenys, ne jaunesni nei 14 metų). Profesinio mokymo programos skirtos pirmajai (pirminis profesinis mokymas) arba papildomai kvalifikacijai (tęstinis profesinis mokymas) įgyti.
Stojančiųjų registracija (žiemos arba vasaros etapai) ir prašymų mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas (ar jų modulius) pateikimas, duomenų ir dokumentų pateikimas vykdomas CPIS informacinėje sistemoje teisės aktų nustatyta tvarka.
Profesinio mokymosi įstaigų Lietuvoje sąrašas ir jų siūlomos mokymosi programos.
Įstojusiems į aukštąją mokyklą yra galimybių gauti stipendijas ar kompensacijas už studijų kainą.
Daugiau informacijos apie studijų kainos kompensavimą: Kontaktai dėl studijų kainos kompensavimo – Valstybinis studijų fondas (lrv.lt).
Daugiau informacijos apie valstybės remiamas paskolas: Valstybės remiamos paskolos – Valstybinis studijų fondas (lrv.lt).
Stipendijos ir socialinė parama užsienio lietuviams. Parama teikiama vadovaujantis Paramos skyrimo Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose studijuojantiems užsienio lietuviams tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-871.
Užsienio lietuviams gali būti skiriama dviejų rūšių parama: stipendija ir (ar) socialinė išmoka.
- Stipendijos mėnesinis dydis – 240,50 Eur
- Socialinė išmoka – tai vienkartinė išmoka, skiriama atsižvelgus į pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį (nuo 232 Eur iki 319 Eur).
Užsienio lietuviams, stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas, pridedamas vienas papildomas konkursinis balas (jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne mažiau kaip 3 metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne mažiau kaip 3 metus bei atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne ankstesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasėje (gimnazijos I–IV klasėje)) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą).
Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas.. Stojančiajam, baigusiam vieną iš minėtų mokyklų, stojančiojo paskyros skiltyje „Kiti pasiekimai ir kriterijai“, pasirinkus kriterijų „Užsieniečiams, užsienio lietuviams ir įgijusiems išsilavinimą užsienyje“ reikia pažymėti baigtą mokyklą. Papildomas balas pridedamas, kai patvirtinama SKVC ar įgaliotos aukštosios mokyklos išduota kvalifikacijos akademinio pripažinimo pažyma.
Užsienio lietuviui, siekiančiam gauti papildomą balą, stojančiojo paskyros skiltyje „Kiti pasiekimai“ pasirinkus vieną iš kriterijų „Esu užsienio lietuvis, ne mažiau kaip trejus metus gyvenęs užsienyje“ arba „Esu užsienio lietuvis, ne mažiau kaip trejus metus gyvenęs užsienyje ir Lietuvos Respublikoje pradėjau mokytis 8–12 klasėje (gimnazijos I–IV klasėje)“ reikia pateikti kompetentingos užsienio valstybės institucijos (mokyklos, savivaldybės, ambasados ir pan.) išduotą dokumentą ir jo oficialų vertimą (lietuvių, anglų, vokiečių arba prancūzų kalba), patvirtinantį, kad asmuo ne mažiau kaip trejus metus gyveno ar mokėsi užsienio valstybėje, jei asmuo yra užsienio lietuvis. Taip pat galima pateikti išrašus iš skirtingų mokslo ar studijų metų, tačiau turi būti matomas nenutrūkstamas ne mažiau kaip trejų metų laikotarpis. Jei stojantysis grįžo į Lietuvą mokytis 8–12 klasėje (gimnazijos I–IV klasėje), reikia pateikti pažymą ir iš Lietuvos mokyklos, į kurią klasę stojantysis grįžo mokytis Lietuvoje.
Papildomo priėmimo pirmojo etapo prašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas vyksta 2026-08-04–2026-08-07 12 val.
Papildomo priėmimo antrojo etapo prašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas vyksta 2026-08-14–2026-08-17.
Pagrindinio priėmimo prašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas vyksta 2026-06-01–2026-07-23 12 val.
- kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą (toliau – SKVC) arba pasirinktą įgaliotą aukštąją mokyklą (sąrašą rasite čia) dėl užsienio institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas įgyto vidurinio (ar jam prilyginto) išsilavinimo pripažinimo (išsilavinimo pripažinimo nereikia: baigusiems Europos bakalaureato diplomo programą.
- registruotis LAMA BPO bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje;
- pridėti dokumentus (sąrašą rasite čia) mokymosi dalykų atitikmenims nustatyti ir gautiems pažymiams perskaičiuoti į Lietuvos valstybinių brandos egzaminų skalę stojančiojo paskyroje iki nustatyto termino pabaigos (pažymių pervedimo nereikia baigusiems Tarptautinio bakalaureato diplomo programą arba stojantiems į menų studijų programas, kur visą konkursinio balo dedamąją sudaro stojamieji egzaminai);
- pasirinkti pageidaujamas studijų programas;
- išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą (jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba ir jei lietuvių kalbos mokėjimo negalite įrodyti dokumentais, išduotais kompetentingos institucijos);
- išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei jie yra numatyti, stojant į pasirinktas studijų programas);
- iki nustatyto termino prie savo prašymo pridėti dokumentų kopijas, jei esate užsienio lietuvis ir siekiate gauti 1 papildomą balą;
- gavus kvietimą studijuoti, sudaryti studijų sutartį su aukštąja mokykla.
Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai.
Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti konkurso būdu priimami į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO.
- sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus;
- turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.
Jei darbo stažo Lietuvoje pritrūks, bus sumuojamas Airijoje įgytas stažas. Jei Airijoje nesukaupėte minimaliojo stažo pensijai (Airijoje jis yra 10 m.), galite jį susumuoti su Lietuvoje įgytu stažu, o jei turėsite bendrą 10 m. darbo stažą, galėsite kreiptis dėl airiškos pensijos, tokią teisę turi asmenys, mokėję nacionalinio draudimo įmokas (angl. Pay Related Social Insurance, PRSI).
Nustačiusios teisę į pensiją, kiekviena šalis mokės savo pensijos dalį: Airija – už Airijoje įgytą stažą, Lietuva – už čia įgytą stažą. Sukakus Jūsų pensiniam amžiui, „Sodra“ pati susisieks su Airijos institucijomis dėl stažo patvirtinimo, Jums patiems stažo sumavimu nereikia rūpintis.
Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.
Kiek PRSI sumokėjote Airijoje, galite pasitikrinti www.MyWelfare.ie.
Pensinis amžius Airijoje ir Lietuvoje skiriasi. Pensiją Airija pradės mokėti tik kai sulauksite pensinio amžiaus pagal Airijos įstatymus (šiuo metu pensinis amžius Airijoje – 66 m., o Lietuvoje nuo 2026 m. - 65 m.).
Privačiuose fonduose sukauptos pensijos mokėjimu reikės pasirūpinti patiems, todėl išsisaugokite pensijų fondų kontaktus.
Minimalusis darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.
Vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje – iki 3 metų, bet vaiko priežiūros išmoka, turinčiam teisę ją gauti vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš vaiko senelių arba buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatiniam globėjui (rūpintojui), mokama iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn., išskyrus neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį, priklausančią kiekvienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų).
Norėdami gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, Lietuvoje turite turėti bent 12 mėnesių, o tėvystės išmokų atveju – bent 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 2 metus. Minėtos išmokos Jums priklausytų tapus apdraustu asmeniu (t. y. įsidarbinus, pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir kt.) ir esant darbdavio išleistam atitinkamų – nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros – atostogų arba, jei esate savarankiškai dirbantis asmuo, Jums pasirinkus atitinkamą – nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros – laikotarpį. Jei dirbant Lietuvoje įgyto stažo išmokoms gauti pritrūktų, būtų atsižvelgiama į Airijoje per pastaruosius 24 mėnesius iki teisės į išmoką dienos sukauptą motinystės socialinio draudimo stažą. Atvykę į Lietuvą galite kreiptis į „Sodrą“ dėl tarpininkavimo gaunant duomenis iš Airijos kompetentingos įstaigos dėl įgytų Airijoje darbo ir (ar) draudimo laikotarpių patvirtinimo. Sumuojant stažą, būtina, kad būtumėte dirbęs Lietuvoje per pastaruosius 24 mėnesius (įskaitoma net ir 1 oficiali darbo diena). Nustatant išmokos dydį atsižvelgiama tik į Lietuvoje per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo mėnesį, turėtas pajamas. Išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 8 bazinės socialinės išmokos dydžius, galiojusius praeitą mėnesį iki teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo dienos (minimalus išmokos dydis 2026 m. įgijus teisę į motinystės išmoką nuo sausio mėn 560 Eur, o vasario-kovo mėn. 592 Eur).
Jei jau gaunate motinystės išmoką Airijoje (angl. Maternity Benefit), išvykę į Lietuvą paskirtos Airijoje išmokos neprarasite, tačiau Lietuvoje ji nebus skiriama.
Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metų amžiaus vaiku, galite kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui (nuo 2026 m. vienkartinė išmoka vaikui 1036 Eur).
Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 metų (tam tikrais atvejais – iki 23 metų) yra kas mėnesį mokamos vaiko išmokos (Airijoje – iki 16 m.). Grįžus iš Airijos gyventi į Lietuvą, vaiko išmokos bus skiriamos Lietuvoje (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 129,5 Eur per mėn. vienam vaikui). Dažnai savivaldybė prašo pateikti įrodymą, kad išmokos vaikui (angl. child-benefit) mokėjimas Airijoje yra nutrauktas. Dėl tokio įrodymo kreipkitės į Depratment of socia Protection - DEASP.
Nedarbo išmoka Lietuvoje gali būti skirta Užimtumo tarnyboje registruotam darbo neturinčiam asmeniui, kuriam suteiktas bedarbio statusas (turint leidimą nuolat gyventi Lietuvoje), jei jis turi bent 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutiniuosius 24 mėnesius iki bedarbio statuso įgijimo dienos. Airijoje įgytas darbo stažas gali būti susumuotas ,,Sodrai“ pateikus PD U1 formą. Jei neturite parsivežę PD U1 formos, galite kreiptis į „Sodrą“ dėl tarpininkavimo gaunant duomenis iš Airijos kompetentingos įstaigos dėl Airijoje įgyto nedarbo draudimo stažo patvirtinimo.
Nedarbo išmoka skiriama nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo dienos ir mokama 9 mėnesius, ją apskaičiuojant gali būti atsižvelgiama į pajamas, gautas Airijoje. Savarankiško darbo (angl. self-employment) laikotarpiai nėra įskaičiuojami į darbo stažą.
Nedarbo išmokos perkėlimas iš Airijos: grįžę į Lietuvą, galite dar 3 mėnesius gauti Airijoje paskirtą nedarbo išmoką (angl. Jobseeker’s Benefit), pateikę formą PD U2. Išmokos dydis liks toks, koks buvo apskaičiuotas Depratment of socia Protection - DEASP. Svarbu, kad iki išvykimo į Lietuvą šią išmoką būtumėte gavę bent 4 savaites. Grįžę į Lietuvą, per 7 dienas užsiregistruokite Užimtumo tarnyboje ir pateikite PD U2 formą.
Darbo užmokestis yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis, kurios mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (Sodrai). Kaip jas sumokėti?
Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš Airijos įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu), gautą darbo užmokestį:
- turi deklaruoti pasibaigus kalendoriniams metams, kuriais jis gautas, pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI pateikdamas Metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija) ir
- iki to paties termino į Lietuvos biudžetą (biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas galima rasti čia) nuo darbo užmokesčio turi sumokėti (įmokos kodas 1441) 20 / 25 / 32 proc.[*] pajamų mokesčio.
Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris dalį laiko dirbtų būdamas Airijoje šios šalies darbdaviui, taip gauta darbo užmokesčio dalis:
- galėtų būti apmokestinta Airijoje, o tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje;
- Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio Airijoje arba Airijos mokesčių administratoriaus) apie už Airijoje atliekamą darbą gautas pajamas ir nuo jų Airijoje sumokėtą pajamų mokesčio sumą.
VMI galėtų išduoti pažymą (FR0254 forma), patvirtinančią Lietuvos gyventojo rezidavimo vietą, kad, esant poreikiui, pažymą galėtų pateikti Airijos darbdaviui, kuris, gavęs šią pažymą, pajamų mokesčio užsienio valstybėje neišskaičiuotų.
[*]Nuo 2026 metų gyventojo gautos metinės darbo užmokesčio ir kitos apmokestinamosios pajamos (išskyrus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas išimtis) sumuojamos ir apmokestinamos taikant šiuos pagrindinius mokesčio tarifus:
- metinė pajamų dalis, neviršijanti 36 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą;
- metinė pajamų dalis, viršijanti 36 VDU dydžio sumą, bet neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, apmokestinama taikant 25 proc. pajamų mokesčio tarifą;
- metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Daugiau informacijos apie iš užsienio gautų pajamų apmokestinimą pajamų mokesčiu galima rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt > Mokesčių žinynas > Gyventojų pajamų mokestis > Pajamos, gautos iš užsienio.
Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT), kur gausite pagalbą ieškodami darbo, galėsite įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti turimas kompetencijas. UžT interneto svetainėje rasite paklausių profesijų sąrašą, kuris kiekvieną mėnesį atnaujinamas pagal laisvų darbo vietų skaičių.
Ieškodami darbo internete, atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems iš užsienio skirtus projektus „Gal į Lietuvą?“, „Work In Lithuania“. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės, ieškančios patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbomis kalbančių darbuotojų.
Grįžtantiems į Lietuvą visuose Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose be išankstinės registracijos teikiamos pirminės konsultacijos.
Vadovų, specialistų ir techninių specialybių darbuotojų atrankomis rūpinasi aukštos kvalifikacijos atrankų komanda, kurios tikslas – padėti trūkstamiems specialistams gauti (sugrįžti į) į jų žinias ir patirtį atitinkančias darbo vietas, o darbdaviams – rasti vertę kuriančių darbuotojų.
Daugiau informacijos gausite kreipdamiesi į Užimtumo tarnybą bendruoju konsultacijų numeriu (0 5) 250 0883 ar el. paštu info@uzt.lt.
Grįžtantiems į Lietuvą informaciją apie Lietuvos regionus galima rasti Užimtumo tarnybos interaktyviajame Lietuvos regionų žemėlapyje, kuriame rasite net 50 skirtingų rodiklių duomenis apie kiekvieną Lietuvos savivaldybę, yra galimybė ruošiantis grįžti į Lietuvą atlikti rodiklių palyginimą ir analizę.
Jei vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijote Airijoje ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje, Jums reikės įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla. Užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio pripažinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.
Ar reikės įrodyti užsienyje įgytą kvalifikaciją Lietuvoje, priklauso nuo profesijos, pavyzdžiui, medikų, teisininkų, mokytojų profesijos yra reglamentuojamos. Ar Jūsų profesija yra reglamentuojama, galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše. Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos. Jei Jūsų profesija nereglamentuojama, apie kvalifikacijos tinkamumą spręs pats darbdavys.
Airijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja kaip ir lietuviškas, su juo Lietuvoje galite vairuoti iki jo galiojimo pabaigos.
Jei norėsite pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką, papildomų egzaminų laikyti nereikės.
AB „Regitra“ padalinyje pateikite:
- asmens tapatybės kortelę ar pasą;
- vairuotojo medicininę pažymą;
- Airijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.
Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas ES ar ELPA (Europos laisvosios prekybos asociacija) valstybių piliečiams paprastai išduodamas 5 metams. Šeimos nariai, turintys Airijos arba kitos ES ar ELPA valstybės pilietybę, atvykstantys kartu su Lietuvos piliečiu arba pas jį, gali gauti tokį pažymėjimą.
Airijos arba kitos ES ar ELPA valstybės pilietis taip pat gali kreiptis dėl teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo išdavimo savarankišku pagrindu, jei jis yra darbuotojas ar savarankiškai dirbantis asmuo, jei turi pakankamai išteklių pragyventi Lietuvoje ir turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, arba jei yra priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą, studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą arba į doktorantūrą, pakviestas stažuoti, tobulinti kvalifikacijos, turi pakankamai išteklių pragyventi Lietuvoje ir turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą. Daugiau informacijos rasite čia.
Tam tikrais atvejais Airijos arba kitos ES ar ELPA valstybės piliečiui (pvz., jis yra lietuvių kilmės asmuo arba atvyko gyventi į Lietuvą kartu su Lietuvos piliečiu kaip jo šeimos narys), gali būti suteikta ir teisė nuolat gyventi Lietuvoje (10 metų teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas). Kitais atvejais ši teisė suteikiama vėliau, atitikus kriterijus, pavyzdžiui, pragyvenus Lietuvoje pastaruosius 5 metus.
Prašymas išduoti teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą pildomas el. būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) ir prie prašymo pridėdamos reikiamų (prašyme nurodytų) dokumentų skaitmeninės kopijos. Per MIGRIS užpildžius prašymą, būsite nukreipti į vizito rezervacijos langą, kuriame galėsite rezervuoti pageidaujamą vizito laiką Migracijos departamente. Rezervuotu vizito laiku Airijos arba kitos ES ar ELPA valstybės pilietis asmeniškai atvyksta į Migracijos departamentą pateikti dokumentų originalus ir biometrinius duomenis. Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas išduodamas per 1 mėn.
Daugiau informacijos apie Airijos arba kitų ES ar ELPA valstybių piliečių atvykimą rasite Migracijos departamento svetainėje.
Jei Jūs pasinaudojote laisvo asmenų judėjimo ES teise* ir Jūsų šeimos narys – ne ES ar ELPA valstybės pilietis, tokiu atveju Jūsų šeimos narys gali gauti 5 metų leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę. *Tam, kad Lietuvos pilietis būtų laikomas pasinaudojusiu laisvo asmenų judėjimo teise, jis turi būti kurį laiką gyvenęs kitoje ES valstybėje narėje po 2004 m. gegužės 1 d. Svarbu tai, kad šeimos santykiai su Lietuvos piliečiu būtų atsiradę arba jau egzistavę tuo metu, kai Lietuvos pilietis naudojosi laisvo judėjimo ES teise.
Prašymas išduoti leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę pildomas el. būdu per MIGRIS ir prie prašymo pridėdamos reikiamų (prašyme nurodytų) dokumentų skaitmeninės kopijos. Per MIGRIS užpildžius prašymą, būsite nukreipti į vizito rezervacijos langą, kuriame galėsite rezervuoti pageidaujamą vizito laiką Migracijos departamente. Rezervuotu vizito laiku užsienietis asmeniškai atvyksta į Migracijos departamentą pateikti dokumentų originalus ir biometrinius duomenis.
Su prašymu bus reikalinga pateikti:
- santuokos liudijimą (arba įregistruotos partnerystės sutartį)*,
- dokumentus, pagrindžiančius, kad Lietuvos pilietis gyveno kitoje ES valstybėje po 2004 m. gegužės 1 d. (pvz. ES valstybėje išduotas leidimas gyventi, studijų, darbo ar nuomos sutartys).
SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma (Apostille) ir išversti į lietuvių kalbą.
*Šeimos narys gali būti ir Lietuvos Respublikos piliečio sugyventinis, su kuriuo palaikomi nuolatiniai santykiai bent 3 metus, jeigu tai tinkamai įrodoma dokumentais, pavyzdžiui:
- pateikiant bendrą būsto nuomos ar paskolos būstui įsigyti sutartį,
- vaikų gimimo liudijimus ir pan.
Leidimo laikinai gyventi kortelė išduodama per 1 mėn.
Jei Jūs nepasinaudojote laisvo asmenų judėjimo ES teise ir Jūsų šeimos narys – ne ES ar ELPA valstybės pilietis, tokiu atveju jam reikės gauti leidimą gyventi Lietuvoje pagal trečiųjų šalių piliečiams taikomą tvarką.
Jei Jūsų šeimos narys nėra Lietuvos Respublikos pilietis, jam reikės gauti leidimą gyventi Lietuvoje.
Jei į Lietuvą atvykstate su užsienio piliečiu, norint gyventi Lietuvoje jam reikės gauti leidimą laikinai gyventi arba leidimą nuolat gyventi.
Jei užsienietis, kuris nėra ES ar ELPA valstybės pilietis, yra Lietuvos piliečio, asmens, turinčio teisę atkurti Lietuvos pilietybę, arba lietuvių kilmės asmens šeimos narys ir kartu su juo persikelia gyventi į Lietuvą, jam gali būti išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje. Dokumentai dėl leidimo nuolat gyventi turi būti pateikti per 3 mėnesius nuo Lietuvos piliečio, asmens, turinčio teisę atkurti Lietuvos pilietybę, arba lietuvių kilmės asmens atvykimo gyventi į Lietuvą dienos. Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais (santuokos liudijimu, pažyma dėl (ne)teistumo, dokumentu, patvirtinančiu, kad turite pakankamai lėšų gyventi Lietuvoje ne mažiau kaip vienus metus).
Jei užsienietis, kuris nėra ES ar ELPA valstybės pilietis, turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo, jam gali būti išduotas leidimas nuolat gyventi. Kreipiantis dėl leidimo nuolat gyventi reikia pateikti dokumentus, įrodančius teisę atkurti Lietuvos pilietybę arba lietuvių kilmę, ir pažymą dėl (ne)teistumo.
Prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi pildomas el. būdu per MIGRIS ir prie prašymo pridėdamos reikiamų (prašyme nurodytų) dokumentų skaitmeninės kopijos. Per MIGRIS užpildžius prašymą, būsite nukreipti į vizito rezervacijos langą, kuriame galėsite rezervuoti pageidaujamą vizito laiką Migracijos departamente. Rezervuotu vizito laiku užsienietis, būdamas Lietuvoje teisėtai, asmeniškai atvyksta į Migracijos departamentą pateikti dokumentų originalus ir biometrinius duomenis. Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje išduodamas per 3 mėn.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas skirtingais pagrindais, pavyzdžiui, lietuvių kilmės, šeimos susijungimo, darbo, studijų ir kitais. Dokumentų sąrašas priklauso nuo pagrindo, kuriuo remdamasis norėsite kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi. Pavyzdžiui, kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi lietuvių kilmės pagrindu reikia pateikti dokumentus, įrodančius lietuvių kilmę, ir pažymą dėl (ne)teistumo.
Prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi pildomas el. būdu per MIGRIS ir prie prašymo pridėdamos reikiamų (prašyme nurodytų) dokumentų skaitmeninės kopijos. Per MIGRIS užpildžius prašymą, būsite nukreipti į vizito rezervacijos langą, kuriame galėsite rezervuoti pageidaujamą vizito laiką Migracijos departamente. Rezervuotu vizito laiku užsienietis, būdamas Lietuvoje teisėtai, asmeniškai atvyksta į Migracijos departamentą pateikti dokumentų originalus ir biometrinius duomenis. Būdamas užsienio valstybėje, užsienietis prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti per išorės paslaugų teikėją. Tokiu atveju, užsienietis turi užpildyti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi per MIGRIS, pridėti prašymą pagrindžiančių dokumentų skaitmenines kopijas ir atvykti rezervuotu laiku pateikti dokumentų originalus ir biometrinius duomenis ne į Migracijos departamentą, bet pas išorės paslaugų teikėją.
Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečiai savo gyvenamąją vietą turi deklaruoti:
- Migracijos departamente, kartu pateikdami prašymą gauti leidimą ar teisę gyventi, arba
- jau gavę leidimą ar teisę gyventi – seniūnijoje ar savivaldybėje.
Užsieniečių teisės ir pareigos.
Daugiau informacijos apie užsieniečių atvykimą rasite Migracijos departamento MIGRIS puslapyje.
Grįžtantiems dažnai aktualus daugybinės pilietybės klausimas. Daugybinė pilietybė leidžiama tik išimtiniais atvejais (pvz., tremtiniams ir jų palikuoniams, asmenims, kurie gimdami įgijo LR pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki jiems sukako 18 metų, asmenims, įgijusiems Lietuvos pilietybę išimties tvarka), nustatytais Pilietybės įstatyme. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos pranešti apie tai Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
- LR pilietybės atkūrimas. Jei asmuo turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., jis turi teisę ją atkurti, jei nėra įgijęs LR pilietybės iki 2011 m. balandžio 1 d. Tokią teisę taip pat turi šių asmenų palikuoniai – vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Tokiu atveju būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę.
- LR pilietybės grąžinimas. Jei nutiko taip, kad netekote Lietuvos Respublikos pilietybės, turite teisę vieną kartą ją susigrąžinti, jei atitinkate Pilietybės įstatyme nustatytas sąlygas.
Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės, atkuriant arba grąžinant Lietuvos Respublikos pilietybę, netaikomas asmenims, kurie yra ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., arba išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., arba jų palikuoniams.
- LR pilietybės įgijimas supaprastinta tvarka. Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi galimybę ją įgyti supaprastinta tvarka, jei nėra kitos valstybės piliečiai. Šiuo atveju reikia įrodyti lietuvių kilmę – kad asmens tėvai / seneliai arba vienas iš tėvų / senelių yra ar buvo lietuviai ir pateikti rašytinį pareiškimą, kuriuo asmuo deklaruoja, kad laiko save lietuviu.
- LR pilietybės įgijimas gimimu. Asmuo, gimęs laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2011 m. balandžio 1 d., kurio gimimo metu tėvai ar vienas iš tėvų buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir kuris kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu arba iki 18 metų (ne gimimu), gali pats arba, jei nėra sukakęs 18 metų, per teisėtą atstovą pateikti prašymą laikyti jį Lietuvos Respublikos piliečiu. Vaikų, gimusių nuo 2011 m. balandžio 1 d., Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant arba įtraukiant į apskaitą vaiko gimimą.
Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teikiami Migracijos departamentui per elektroninę MIGRIS sistemą. Kreipiantis dėl pilietybės atkūrimo, grąžinimo ar įgijimo supaprastinta tvarka, dokumentų originalus galima pateikti Migracijos departamentui Lietuvoje arba Lietuvos Respublikos ambasadai Airijoje. SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma Apostille ir išversti į lietuvių kalbą.