*alt_site_homepage_image*

Grįžimas iš Airijos. Ką reikėtų žinoti?

Kuo pasirūpinti prieš išvykstant?

  • Informuokite apie savo išvykimą institucijas, iš kurių gaunate išmokas, pavyzdžiui, Užimtumo reikalų ir socialinės apsaugos departamentą (angl. Department of Employment Affairs and Social Protection, DEASP). Tą galite padaryti internetu;
  • susigrąžinkite permokėtus mokesčius. Tą galite padaryti mokesčių biure (angl. Revenue) arba internetu prisijungę prie asmeninės paskyros (angl. Revenue my Account);
  • išsisaugokite prisijungimo prie Airijos valdžios vartų MyGovID duomenis, kad ir grįžę į Lietuvą galėtumėte pasitikrinti reikiamą informaciją, užsisakyti trūkstamus dokumentus;
  • jei turite vaikų, apie išvykimą informuokite jų ugdymo įstaigą;
  • nutraukite gyvenamojo būsto nuomos sutartį, susigrąžinkite užstatą, sumokėkite visus komunalinius (dujų, elektros) ir kitus mokesčius, informuokite apie savo išvykimą komunalinių ir kitų paslaugų (televizijos, interneto, mobiliojo ryšio ir pan.) teikėjus;
  • uždarykite savo banko sąskaitą nuvykę į banką asmeniškai arba paštu. SVARBU: bankai pasilieka teisę uždaryti Jūsų sąskaitą, jei nebeturite adreso Airijoje.

Kokius dokumentus reikia parsivežti?

  • Nepamirškite pasiimti buvusius darbo santykius įrodančius dokumentus: darbo sutartis, algalapius. Darbo stažo suvestinę (angl. Employment Detail Summary / End of Year Statement) galite atsisiųsti iš asmeninės mokesčių biuro paskyros (angl. Revenue my Account);
  • PD U1forma, patvirtinanti nedarbo socialinio draudimo laikotarpius Airijoje, bus reikalinga, jei teiksite paraišką dėl nedarbo išmokų Lietuvoje. Šią formą galite užsisakyti gavę paskutinį algalapį ir užpildę prašymą DEASP (forma Request for Irish Social insurance recordsir išsiuntę jį el. paštu EUGeneralQueries@welfare.ie;
  • PD U2 forma reikalinga, jei gaunate nedarbo išmoką Airijoje (angl. Jobseeker’s Benefit) ir norite ją perkelti į Lietuvą. Šią formą galite gauti užpildę prašymą Airijos užimtumo arba Socialinės rūpybos tarnybose (angl. Intreo/Social Welfare Branch Offices);
  • jei turite vaikų, pasirūpinkite dokumentais, įrodančiais jų išeitą ugdymo programą ar jos dalį. Jie turi būti išversti į lietuvių kalbą. Jei vaikas lankė lituanistinę mokyklą, pasiimkite atitinkamą pažymą;
  • pasiimkite pažymas apie Jums suteiktą gydymą. Prašymą teikti galite Sveikatos priežiūros biurui (angl. Health Service Executive, HSE);
  • pasiimkite Airijoje įgytus diplomus, kvalifikaciją įrodančius dokumentus, vairuotojo pažymėjimą;
  • S1 forma reikalinga, jei planuojate grįžęs į Lietuvą dirbti nuotoliniu būdu kitoje valstybėje. Šią formą galite gauti iš Sveikatos priežiūros biuro (angl. Health Service Executive, HSE).

Kuo pasirūpinti, jei grįžtate su vaikais?

Įtraukite vaiko gimimą į apskaitą Lietuvoje

Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus dėl Airijoje gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų – Lietuvos Respublikos pilietis.

Dokumentai, kuriuos reikia pateikti:

  • užpildytą prašymą įtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
  • Airijoje išduotą vaiko gimimo liudijimą ir jo vertimą į lietuvių k., patvirtintą pažyma (Apostille), arba Europos Sąjungos daugiakalbę standartinę formą[*];
  • tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

[*] Jei paprašysite institucijų pateikti ES daugiakalbę standartinę formą, dokumento versti ar legalizuoti nereikės. Jei bus teikiamas originalus vaiko gimimo liudijimas, reikės vertimo į lietuvių kalbą, patvirtinto pažyma (Apostille). Airijoje dokumentus pažyma (Apostille) tvirtina Airijos užsienio reikalų ministerija.

Dokumentus dėl Airijoje gimusio vaiko įtraukimo į apskaitą galima pateikti Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigai, Lietuvos Respublikos ambasadai Airijoje arba internetu per VĮ Registrų centrą.

Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, net jei gimė užsienyje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę, arba gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.

Registracija į ugdymo įstaigas

Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Vaikas, grįžęs (atvykęs) iš užsienio, į klases yra integruojamas pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis tiesiogiai į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą. Su įstaigos atstovais aptarkite adaptacijos klausimus ir pateikite prašymą mokytis (internetu arba mokykloje). Taip pat galite kreiptis į pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojus, kurie patars ir suteiks reikiamą informaciją. Visi mokiniai kasmet savo mokyklai turi pateikti medicininę pažymą.

Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės mokymo lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kuriose savivaldybėse ar mokyklose veikia išlyginamosios klasės, skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje veikia specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos, turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais ar atvykusiais vaikais patirties ir teikiančios paslaugas sėkmingai šių vaikų integracijai užtikrinti.

Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą:

  • Gyvenamoji vieta. Deklaruokite gyvenamąją vietą per 30 dienų nuo grįžimo į Lietuvą internetu epaslaugos.lt arba nuvykę į savivaldybę ar seniūniją, kurioje gyvensite.
  • Privalomasis sveikatos draudimas. Pasirūpinkite privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Jei grįžę iš Airijos kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, reikia sumokėti PSD įmokas savarankiškai. Daugiau informacijos – skyrelyje „Privalomasis sveikatos draudimas“.
  • Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su Teritorine ligonių kasa dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
  • Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystės programėlę ir prisijungimo prie Elektroninių valdžios vartų duomenis, galėsite registruotis ir teikti prašymus įvairiose institucijose, deklaruoti gyvenamąją vietą.
  • Jei darbo ieškosite tik grįžę, registruokitės Užimtumo tarnyboje (UŽT). Čia Jums padės susirasti darbą arba persikvalifikuoti. Daugiau informacijos – skyrelyje „Darbas grįžus į Lietuvą“.
  • Išmokos. Jei grįžę neturite pajamų, galite kreiptis dėl socialinių išmokų į „Sodrą“ arba į gyvenamosios vietos savivaldybę.

Privalomasis sveikatos draudimas

Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris PSD įmokas moka pats. Jei grįžę kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas turėsite mokėti savarankiškai nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.

Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis?

  • Moksleiviai ir dieninių studijų studentai;
  • Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai;
  • vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 m. arba 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 m.;
  • asmenys, gaunantys bet kokios rūšies pensiją;
  • kitos asmenų grupės, nurodytos www.vlk.lt.

PSD skola

Jei savo išvykimo iš Lietuvos nedeklaravote, Jums galėjo susikaupti PSD skola. Taip atsitinka todėl, kad PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie Jūsų išvykimą ir taikė prievolę mokėti PSD įmokas. Asmuo gali būti draustas PSD tik vienoje šalyje, tad jei buvote draustas Airijoje, o Lietuvoje susikaupė skola, ją galite panaikinti pateikę „Sodrai“ A1 formą ar  kitą Airijos kompetentingos įstaigos išduotą pažymą, kad buvote draustas socialiniu (sveikatos) draudimu. Tai padaryti galite: prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui; išsiuntę prašymą el. paštu info@sodra.lt (laiškas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba nuvykę į teritorinį „Sodros“ skyrių. Užsiregistruoti vizito galima čia.

Darbas grįžus į Lietuvą

Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT), kur gausite pagalbą ieškodami darbo, galėsite įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti esamą kompetenciją. UŽT svetainėje galima rasti  paklausių profesijų sąrašą, atnaujinamą kiekvieną mėnesį pagal laisvų darbo vietų skaičių. 

Jei deklaravote išvykimą iš Lietuvos ir užsienyje gyvenote bent 5 pastaruosius metus, o grįžę neterminuotai įsidarbinate Lietuvoje pagal profesiją, įtrauktą į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą, ir gaunate ne mažesnį negu 4,1 MMA darbo užmokestį, galite pretenduoti į valstybės skiriamą vienkartinę atvykimo išmoką (4,1 MMA).

Ieškodami darbo internete, atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems iš užsienio skirtus projektus Gal į LietuvąWork In Lithuania. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės, ieškančios patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbomis kalbančių darbuotojų.

Dėl išmokos gavimo sąlygų kreipkitės į Užimtumo tarnybą bendruoju konsultacijų numeriu 1883 (arba + 370 5 250 0883) ar el. paštu info@uzt.lt.

Airijoje įgytų diplomų pripažinimas Lietuvoje

Jei vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijote Airijoje ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje, Jums reikės įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla.  Užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio pripažinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.

Airijoje įgytų kvalifikacijų pripažinimas

Ar reikės įrodyti užsienyje įgytą kvalifikaciją Lietuvoje, priklauso nuo profesijos, pavyzdžiui, medikų, teisininkų, mokytojų profesijos yra reglamentuojamos. Ar Jūsų profesija yra reglamentuojama, galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše. Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos. Jei Jūsų profesija nereglamentuojama, apie kvalifikacijos tinkamumą spręs pats darbdavys.

Studijos Lietuvoje

Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai.

Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO.

Stojant per LAMA BPO sistemą įgyto išsilavinimo vertinimą ir dokumentų pripažinimą atlieka tik Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Patys universitetai atlieka jau turinčių studijų diplomus (stojančių į antrąją pakopą ar ištęstines studijas) ar užsienio valstybių piliečių dokumentų pripažinimą.

Pagrindinės priėmimo į aukštąsias mokyklas procedūros vykdomos internetu:

  • priėmimas prasideda birželio 1 dieną;
  • prašymų registracija tęsiasi beveik 2 mėnesius.

Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti konkurso būdu priimami į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Priėmimas

Stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas per LAMA BPO, reikalingas vidurinis išsilavinimas. Jei išsilavinimas įgytas užsienyje ir stojama į valstybės finansuojamą studijų vietą, stojantysis turi atlikti šiuos veiksmus:

  • kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą, kuriame atliekamas užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimas ir mokomųjų dalykų atitikmenų nustatymas bei pažymių ir egzaminų rezultatų vertinimas pagal lietuvišką vertinimo sistemą. Jei nebuvo mokytasi lietuvių kalbos, jos atitikmeniu formuojant konkursinį balą laikomas mokomosios kalbos dalykas, pavyzdžiui, jeigu asmuo Airijoje bendrąją ugdymo programą baigė anglų kalba, šio dalyko pažymys ar egzamino rezultatas vertinimo metu bus įskaitytas kaip lietuvių kalbos pažymys ar egzamino rezultatas;
  • išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą, jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba, o stojantysis jos mokėjimo negali įrodyti dokumentais, išduotais kompetentingos institucijos. Dėl lietuvių kalbos įskaitos laikymo reikia kreiptis į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedrą;
  • pateikti prašymą stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas (www.lamabpo.lt);
  • išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei jie yra numatyti, stojant į pasirinktas studijų programas);
  • iki nustatyto termino prie savo prašymo pridėti kitus dokumentus: lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą; dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo 3 pastaruosius metus gyveno užsienio valstybėje arba kad asmuo 3 metus gyveno užsienio valstybėje, o atvykęs į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip aštuntoje klasėje (8–12 klasės).

Parama stojantiems užsienio lietuviams

Užsienio lietuviams yra taikoma lengvata – stojant į aukštąsias mokyklas pridedamas vienas papildomas konkursinis balas. Jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 pastaruosius metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 metus, o atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasės) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą. 

Šiuos kriterijus atitinkantys asmenys taip pat gali gauti finansinę paramą studijoms Lietuvoje. Stipendija gali būti skiriama vieną studijų semestrą ir išmokama kas mėnesį iki to semestro pabaigos.

Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas.

Finansinė parama užsienio lietuviams

Užsienio lietuviai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali gauti stipendiją, kuri skiriama atsižvelgus į jų mokymosi rezultatus, ir vienkartinę socialinę išmoką, kuri priklauso nuo pretenduojančio gauti paramą studento socialinės padėties.

Studentas turi teisę gauti ir stipendiją, ir vienkartinę socialinę išmoką. Parama neskiriama studentams, studijuojantiems tų šalių, iš kurių jie atvyko, kalbas.

Užsienio lietuviai, norintys gauti finansinę paramą, turi užsiregistruoti Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje.

Kai kurios aukštosios mokyklos vykdo išankstinį priėmimą savarankiškai. Kiekvienu atveju rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į aukštąją mokyklą, kurioje norima studijuoti. Visas Lietuvoje vykdomas pirmos pakopos studijų programas galite rasti čia.

Nuotolinis darbas

Darbo užmokestis yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kurios mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (Sodrai). Kaip tai padaryti:

Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš Airijos įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu), gautą darbo užmokestį:

  • turi deklaruoti kalendoriniams metams, kuriais jis gautas, pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI pateikdamas Metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija) ir
  • iki to paties termino į Lietuvos biudžetą nuo darbo užmokesčio turi sumokėti (įmokos kodas 1441) 20 proc.[*] pajamų mokestį.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris dalį laiko dirbtų būdamas Airijoje šios šalies darbdaviui, taip gauta darbo užmokesčio dalis:

  • galėtų būti apmokestinta Airijoje, o tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje;
  • Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio Airijoje arba Airijos mokesčių administratoriaus) apie už Airijoje atliekamą darbą gautas pajamas ir nuo jų Airijoje sumokėtą pajamų mokesčio sumą.

VMI galėtų išduoti pažymą (FR0254 forma), patvirtinančią Lietuvos gyventojo rezidavimo vietą, kad, esant poreikiui, pažymą galėtų pateikti Airijos darbdaviui, kuris, gavęs šią pažymą, pajamų mokesčio užsienio valstybėje neišskaičiuotų.

[*] Jeigu per kalendorinius metus darbo užmokesčio pajamos (įskaitant kitas pajamas, nurodytas GPMĮ 6 straipsnio 1-1 dalyje) viršytų 60 vidutinių darbo užmokesčių (toliau – VDU) sumą, viršijanti dalis būtų apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Nedarbo išmoka

Nedarbo išmoka Lietuvoje gali būti skirta Užimtumo tarnyboje registruotam darbo neturinčiam asmeniui, jei jis turi bent 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius dvejus su puse metų. Airijoje įgytas darbo stažas gali būti susumuotas ,,Sodrai“ pateikus PD U1 formą.

Nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, ją apskaičiuojant atsižvelgiama į pajamas, gautas Airijoje. Savarankiško darbo (angl. self-employment) laikotarpiai nėra įskaičiuojami į darbo stažą.

Nedarbo išmokos perkėlimas iš Airijos: grįžę į Lietuvą, galite dar 3 mėnesius gauti Airijoje paskirtą nedarbo išmoką (angl. Jobseeker’s Benefit), pateikę formą PD U2. Išmokos dydis liks toks, koks buvo apskaičiuotas DEASP. Svarbu, kad iki išvykimo į Lietuvą šią išmoką būtumėte gavę bent 4 savaites. Grįžę į Lietuvą, per 7 dienas užsiregistruokite Užimtumo tarnyboje ir pateikite PD U2 formą.

SVARBU: nedarbo išmoka (Airijoje vadinama Jobseeker’s Benefit) negali būti perkelta į Lietuvą.

Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos

Vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje – iki 3 metų (Airijoje – 26 + 16 savaičių).

Vaiko priežiūros išmoka mokama iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn.

Norint gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, Lietuvoje reikia turėti bent 12 mėnesių, o tėvystės išmoką – bent 6 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 2 metus. Jei Lietuvoje įgyto stažo pritrūktų, bus atsižvelgiama į Airijoje sukauptą stažą. Airijoje sukauptas stažas įrodomas, pateikus formą E104. Prašymą išduoti šią formą galite pateikti dar būdami Airijoje per DEASP arba, grįžę į Lietuvą, galite kreiptis į „Sodrą“ dėl tarpininkavimo su Airijos įstaiga dėl stažo patvirtinimo. Sumuojant stažą būtina, kad asmuo būtų dirbęs Lietuvoje per pastaruosius 24 mėnesius (įskaitoma net ir 1 oficiali darbo diena). Nustatant išmokos dydį, atsižvelgiama tik į Lietuvoje gautas pajamas, t. y. jei pastaruosius 2 metus Lietuvoje nedirbote, tikėtina, kad išmoka bus minimali. 

Jei jau gaunate motinystės išmoką (angl. Maternity Benefit) Airijoje, išvykę į Lietuvą išmokos neprarasite.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metų amžiaus vaiku, galite kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui.

Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 metų (tam tikrais atvejais – iki 23 metų) yra kas mėnesį mokamos vaiko išmokos (Airijoje – iki 16 m.). Grįžus iš Airijos gyventi į Lietuvą, vaiko išmokos bus skiriamos Lietuvoje. Dažnai savivaldybė prašo pateikti įrodymą, kad išmokos vaikui (angl. child-benefit) mokėjimas Airijoje yra nutrauktas. Dėl tokio įrodymo kreipkitės į DEASP.

Šeimos ir darbo derinimas

Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 m., įgyja teisę į vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius, suteikiamus 1 kartą per 3 mėnesius. Auginantys 2 ir daugiau vaikų iki 12 metų gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų.

Senatvės pensijos dirbusiems Airijoje

Minimalusis darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.         

Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:

  • sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus;
  • turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.

Jei darbo stažo Lietuvoje pritrūks, bus sumuojamas Airijoje įgytas stažas. Jei Airijoje nesukaupėte minimaliojo stažo pensijai (Airijoje jis yra 10 m.), galite jį susumuoti su Lietuvoje įgytu stažu, o jei turėsite bendrą 10 m. darbo stažą, galėsite kreiptis dėl airiškos pensijos, tokią teisę turi asmenys, mokėję nacionalinio draudimo įmokas (angl. Pay Related Social Insurance, PRSI).

Nustačiusios teisę į pensiją, kiekviena šalis mokės savo pensijos dalį: Airija – už Airijoje įgytą stažą, Lietuva – už čia įgytą stažą.  Sukakus Jūsų pensiniam amžiui, „Sodra“ pati susisieks su Airijos institucijomis dėl stažo patvirtinimo, Jums patiems stažo sumavimu nereikia rūpintis.

Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.  

Kiek PRSI sumokėjote Airijoje, galite pasitikrinti www.MyWelfare.ie.

Pensinis amžius Airijoje ir Lietuvoje skiriasi. Pensiją Airija pradės mokėti tik kai sulauksite pensinio amžiaus pagal Airijos įstatymus (šiuo metu Lietuvoje moterų pensinis amžius yra 64 m ir 4 mėn., vyrų – 64 m. ir 8 mėn., o Airijoje – 66 m.).

Privačiuose fonduose sukauptos pensijos mokėjimu reikės pasirūpinti patiems, todėl išsisaugokite pensijų fondų kontaktus.

Vairavimas Lietuvoje

Airijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja kaip ir lietuviškas, su juo Lietuvoje galite vairuoti iki jo galiojimo pabaigos.

Jei norėsite pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką, papildomų egzaminų laikyti nereikės. VĮ „Regitra“ padalinyje pateikite:

  • asmens tapatybės kortelę ar pasą;
  • vairuotojo medicininę pažymą;
  • Airijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Jei Jūsų šeimos nariai yra Airijos (ar kitų ES valstybių narių) piliečiai

Jei Jūsų šeimos nariai – Airijos arba kitų ES valstybių narių piliečiai, nepamirškite, kad, norėdami gyventi Lietuvoje ilgiau nei 90 dienų per pusmetį, jie turės gauti teisės gyventi Lietuvoje pažymėjimą.

Jei į Lietuvą kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu atvyksta šeimos nariai, turintys ES valstybės narės pilietybę, jie iškart gali kreiptis dėl teisės nuolat gyventi pažymėjimo, galiojančio 10 metų. Prašymą reikia pateikti per 3 mėnesius nuo atvykimo į Lietuvą dienos www.migracija.lt svetainėje. Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais: santuokos liudijimu (arba įregistruotos partnerystės sutartimi[*]), dokumentais, pagrindžiančiais, kad Lietuvos Respublikos pilietis kurį laiką gyveno Airijoje ar kitoje ES valstybėje po 2004 m. gegužės 1 d. (tinka Airijoje išduotas leidimas gyventi, studijų, darbo ar nuomos sutartys). SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma (Apostille) ir išversti į lietuvių kalbą.

Jei Jūsų šeimos narys – ne ES pilietis

Jei Jūsų šeimos narys[*] nėra ES pilietis, galite pasinaudoti galimybe gauti Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimą gyventi, galiojantį 5 metus. Šio leidimo reikia prašyti, jei atitinka šios sąlygos:

  • Jūs turite Lietuvos Respublikos pilietybę ir pasinaudojote laisvo judėjimo ES teise (gyvenote kitoje ES šalyje po 2004 m. gegužės 1 d.) arba Jūs turite kitos ES šalies pilietybę ir teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;
  • Jūsų šeimos narys, su kuriuo atvykote ir ketinate Lietuvoje gyventi ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų, nėra ES pilietis.

Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečiai savo gyvenamąją vietą turi deklaruoti:

  • Migracijos departamente, kartu pateikdami prašymą gauti leidimą ar teisę gyventi, arba
  • jau gavę leidimą ar teisę gyventi – seniūnijoje ar savivaldybėje.

Daugiau informacijos apie užsieniečių atvykimą rasite Migracijos departamento MIGRIS puslapyje.

[*] Šeimos narys gali būti ir Lietuvos Respublikos piliečio sugyventinis, su kuriuo palaikomi nuolatiniai santykiai 3 metus ir tai tinkamai įrodoma dokumentais, pavyzdžiui, pateikus bendrą būsto nuomos ar paskolos būstui įsigyti sutartį, vaikų gimimo liudijimus. Tai galioja ir asmenims, kurie nori teisės nuolat gyventi pažymėjimo, ir asmenims, kurie nori gauti leidimo laikinai gyventi kortelę, t. y. ES piliečiams ir ne ES piliečiams.