Grįžimas iš Australijos. Ką reikėtų žinoti?

Kuo pasirūpinti prieš išvykstant?

• sustabdykite socialines išmokas, mokamas Australijoje. Tai galima padaryti kreipiantis į vyriausybinę įstaigą „Centrelink“ per „myGov“ asmeninę elektroninę paskyrą arba nuvykus į artimiausią „Services Australia“ biurą;
• atsisakykite prenumeratų, kabelinės televizijos ir kitų paslaugų (elektros, dujų, vandens).
• pasirūpinkite laiškų peradresavimu;
• prieš išvykdami apsilankykite savo banke ir pasiteiraukite apie pinigines operacijas tarp Australijos ir Lietuvos. Bankas turi suteikti klientui kortelę, čekių knygelę ir informaciją, reikalingą elektroniniam pervedimui atlikti. Taip pat pravartu pasiteirauti apie galimus aptarnavimo mokesčius ir laukimo laiką norint pervesti pinigus ar išgryninti čekį užsienyje. Lietuvos bankuose jau siūloma galimybė atsidaryti sąskaitą internetu dar esant užsienyje;
• informuokite medicinos įstaigas, jei reikia, parsivežkite medicininius išrašus apie ligas. 

Permokėtų mokesčių susigrąžinimas

Australijos mokestiniai metai trunka nuo liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d. Mokesčių mokėtojas privalo pateikti pajamų mokesčio deklaraciją iki spalio 31 d. Jei dėl svarbių priežasčių negalite pateikti deklaracijos laiku, galite prašyti pratęsti terminą užpildydami formą, bet ne vėliau kaip iki spalio 15 d. Mokesčius susigrąžinti galima už ne daugiau kaip trejus ankstesnius mokestinius metus. Daugiau informacijos rasite Australijos mokesčių tarnybos (angl. Australian Taxation Office, ATO) svetainėje.

Norint susigrąžinti Australijai permokėtus mokesčius, formos pildomos ir pateikiamos internetu pagal anksčiau pateiktą nuorodą arba siunčiamos paštu (adresai ir instrukcijos taip pat pateiktos ATO svetainėje). Taip pat galima kreiptis pagalbos į buhalterių kontorą (angl. registered tax agent). Dauguma internetu ir per buhalterius teiktų deklaracijų paprastai apdorojamos per 2 savaites (10 darbo dienų). Paštu teiktų deklaracijų apdorojimas gali užtrukti iki 10 savaičių (50 darbo dienų).

Dėl metinių deklaracijų ir mokesčių susigrąžinimo reikia kreiptis į Australijos mokesčių tarnybą (angl. Australian Taxation Office, ATO)

Kokie dokumentai bus reikalingi grįžus?

• nepamirškite pasiimti buvusius darbo santykius įrodančių dokumentų: darbo sutarčių, algalapių;
• nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai: nekilnojamojo, kilnojamojo ar kito turto pardavimo sutartys. Šių dokumentų reikia, nes Lietuvos institucijos (ypač VMI) privalo patvirtinti pajamas ir turto sandorius trečiosiose šalyse (Kanadoje, Australijoje, JAV), kad galėtų tinkamai pritaikyti dvigubo apmokestinimo sutartis, užkirsti kelią dvigubam apmokestinimui Lietuvoje bei išvengti fiktyvaus turto slėpimo:
• pensijų fondų dokumentai;
• gyvybės ir turto draudimo dokumentai: atkreipkite dėmesį į sudarytų sutarčių sąlygas, kokie reikalavimai taikomi išvykstant iš Australijos; 
• dokumentai, įrodantys vaikų išeitą ugdymo programą ar jos dalį; pažymos iš lituanistinės mokyklos (jei mokytasi);
• pažymos iš medicinos įstaigų apie suteiktą gydymą;
• Australijos įgyti diplomai, rekomendacijos, vairuotojo pažymėjimai ir pan.; 
• civilinės metrikacijos dokumentai (gimimo, santuokos, ištuokos liudijimai, vardo/pavardės keitimo dokumentai ir kt.).

Kuo pasirūpinti, jei grįžtate su vaikais?

Įtraukite vaiko gimimo faktą į apskaitą Lietuvoje 

Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus dėl Australijoje gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų – Lietuvos Respublikos pilietis. 

Dokumentai, kuriuos reikės pateikti:

• užpildytą prašymą įtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
• Australijos išduotą vaiko gimimo liudijimą, patvirtintą pažyma Apostille ir išverstą į lietuvių kalbą;
• tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus;
• vaiko užsienio valstybės asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą (jei buvo išduotas). 

Dokumentus dėl vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą galima pateikti Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigai, Lietuvos Respublikos ambasadai Australijoje, internetu per VĮ Registrų centrą.

Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, net jei gimė užsienyje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę, arba gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.

Apie įgytą kitos valstybės pilietybę reikia pranešti  Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Asmens grįžimo pažymėjimas

Jei planuojate grįžti su vaikais, kurių gimimas Lietuvoje dar nėra apskaitytas ir vaikas dar neturi lietuviško asmens tapatybės dokumento, arba Jūsų ar vaiko asmens tapatybės dokumentas nebegalioja, galite kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą Australijoje dėl laikino kelionės dokumento išdavimo.

Vizito metu pateiksite prašymą išduoti asmens grįžimo (kelionės į Lietuvą) dokumentą, kuris galioja iki 15 kalendorinių dienų. Prireikus ir pateikus prašymą galiojimas gali būti pratęstas iki 45 kalendorinių dienų.

Prašymą dėl vaiko teikia vienas iš tėvų. Reikalingi dokumentai:

• dvi vaiko nuotraukos;
• australiškas gimimo liudijimas anglų k. arba su vertimu į lietuvių k.;
• vieno iš tėvų asmens tapatybės dokumentas.

Registracija į ugdymo įstaigas

Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Vaikas, grįžęs (atvykęs) iš užsienio, į klases yra integruojamas pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą tiesiogiai. Su įstaigos atstovais aptarkite adaptacijos klausimus ir pateikite prašymą mokytis (internetu arba mokykloje). Taip pat galite kreiptis į pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojus, kurie patars ir suteiks reikiamą informaciją. Visi mokiniai kasmet savo mokyklai turi pateikti medicininę pažymą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad, jei vaikas turi negalią ar sutrikimą ir pageidaujate, kad jis mokytųsi specialiojoje švietimo įstaigoje, grįžus iš užsienio reikėtų pagal gyvenamąją vietą kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo. Tuo atveju, jei būtų nustatyti dideli arba labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai, Jūsų vaikas galėtų būti priimtas į specialiąją švietimo įstaigą.

Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės mokymo lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kuriose savivaldybėse ar mokyklose veikia išlyginamosios klasės, skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje veikia specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos, turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais ar atvykusiais vaikais patirties ir teikiančios paslaugas sėkmingai šių vaikų integracijai užtikrinti.

Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą

• Gyvenamoji vieta. Deklaruokite gyvenamąją vietą per 30 dienų nuo grįžimo į Lietuvą internetu epaslaugos.lt arba nuvykę į savivaldybę ar seniūniją, kurioje gyvensite.
• Privalomasis sveikatos draudimas. Pasirūpinkite sveikatos draudimu. Jei grįžę iš Australijos turite leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, turite sumokėti PSD įmokas savarankiškai. Jeigu neturite leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, reikia pasirūpinti privačiuoju sveikatos draudimu.
• Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
• Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystės paslaugą ir prisijungimo prie Elektroninių valdžios vartų duomenis galėsite registruotis ir teikti prašymus įvairiose institucijose, deklaruoti gyvenamąją vietą.
• Jei darbo ieškosite tik grįžę, registruokitės Užimtumo tarnyboje (UŽT). Čia Jums padės ieškant darbo arba persikvalifikuojant. Daugiau informacijos – skyrelyje „Darbas grįžus į Lietuvą“.
• Išmokos. Jeigu grįžę neturite pajamų, galite kreiptis dėl socialinės paramos į gyvenamosios vietos savivaldybę.
  

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) 

Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris jas moka pats. Jei grįžę turite leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas reikės mokėti savarankiškai nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.

Iš PSD mokesčio surinkto biudžeto yra išlaikomos ligoninės, poliklinikos ir jų personalas, apmokami kompensuojamieji vaistai ir kitos medicinos priemonės. PSD Lietuvoje užtikrina, kad prireikus asmuo galės kreiptis į gydymo įstaigą ir sveikatos priežiūros paslaugas gauti nemokamai, laisvai pasirinkęs polikliniką, medicinos centrą ar šeimos gydytojo kabinetą.

Lietuvos piliečiai, priklausantys socialiai jautrioms gyventojų grupėms (vaikai, moksleiviai, studentai, bedarbiai, pensininkai ir kt.), draudžiami valstybės lėšomis, t. y. už juos PSD įmokas moka valstybė. Už samdomus darbuotojus PSD įmokas sumoka darbdavys. Jei vykdote ekonominę veiklą (pavyzdžiui, pagal verslo liudijimą), dėl kurios yra skaičiuojamos PSD įmokos, jas mokėti reikės pačiam.

Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis?

• moksleiviai ir nuolatinių studijų studentai;
• užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai;
• vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 m. arba 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 m.; Būtina užpildyti prašymą Dėl draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenų tvarkymo tvarkos aprašo patvirtinimo arba pateikti prašymą elektroniniu būdu;
• asmenys, gaunantys bet kurios rūšies pensiją;
• kitos asmenų grupės, nurodytos Sveikatos draudimo įstatyme;
• daugiau informacijos gausite kreipdamiesi Valstybinę ligonių kasą bendruoju konsultacijų numeriu +370 5 232 2222 arba el.paštu info@vlk.lt.

PSD skola 

Jei savo išvykimo į Australiją nedeklaravote, Lietuvoje Jums galėjo susikaupti PSD skola. Taip atsitinka todėl, kad PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie išvykimą ir taikė Jums prievolę mokėti PSD įmokas. Skola nustoja kauptis tik deklaravus išvykimą. Jei to nepadarėte išvykdami, grįžus reikės sumokėti įsiskolinimą. PSD skola galėtų būti perskaičiuota, jeigu buvote išvykęs ilgiau kaip 6 mėnesiams ir pateiktumėte „Sodrai“ Australijos kompetentingos institucijos išduotus dokumentus (išverstus į lietuvių kalbą, legalizuotus ar patvirtintus pažyma Apostille, patvirtinančius, kad laikotarpiu, už kurį priskaičiuotos PSD įmokos, buvote apdraustas socialiniu draudimu Australijoje, ir būtų nustatyta, kad tuo laikotarpiu negavote sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Lietuvoje). Tai padaryti galite prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, išsiuntę prašymą el. paštu info@sodra.lt (prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba nuvykę į teritorinį „Sodros“ skyrių. Užsiregistruoti vizitui galima čia.

Australijoje įgytų kvalifikacijų (diplomų) akademinis pripažinimas Lietuvoje

Jei vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijote Australijoje ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje, Jums reikės įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla. Užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio pripažinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.

Australijoje įgytų kvalifikacijų profesinis pripažinimas Lietuvoje

Ar reikės pripažinti įgytą kvalifikaciją Lietuvoje, priklauso nuo profesijos, pavyzdžiui, medikų, teisininkų, mokytojų profesijos yra reglamentuojamos. Ar Jūsų profesija reglamentuojama, galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše. Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos. Jei Jūsų profesija nereglamentuojama, apie kvalifikacijos tinkamumą spręs pats darbdavys.

Studijos Lietuvoje

Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai. 

Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti konkurso būdu priimami į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO. 

Ką turiu atlikti iki prašymų teikimo pabaigos? Veiksmai bendrojo priėmimo metu

– kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą (toliau – SKVC) arba pasirinktą įgaliotą aukštąją mokyklą (sąrašą rasite čia) dėl užsienio institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas įgyto vidurinio (ar jam prilyginto) išsilavinimo pripažinimo (išsilavinimo pripažinimo nereikia: baigusiems Europos bakalaureato diplomo programą.

– registruotis LAMA BPO bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje;

– pridėti dokumentus (sąrašą rasite čia) mokymosi dalykų atitikmenims nustatyti ir gautiems pažymiams perskaičiuoti į Lietuvos valstybinių brandos egzaminų skalę stojančiojo paskyroje iki nustatyto termino pabaigos (pažymių pervedimo nereikia baigusiems Tarptautinio bakalaureato diplomo programą arba stojantiems į menų studijų programas, kur visą konkursinio balo dedamąją sudaro stojamieji egzaminai);

– pasirinkti pageidaujamas studijų programas;

– išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą (jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba ir jei lietuvių kalbos mokėjimo negalite įrodyti dokumentais, išduotais kompetentingos institucijos);

– išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei jie yra numatyti, stojant į pasirinktas studijų programas);

– iki nustatyto termino prie savo prašymo pridėti dokumentų kopijas, jei esate užsienio lietuvis ir siekiate gauti 1 papildomą balą;

– gavus kvietimą studijuoti, sudaryti studijų sutartį su aukštąja mokykla.

Kada pretenduoti?

Pagrindinio priėmimo prašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas vyksta 2026-06-01–2026-07-23 12 val.

Bendrojo priėmimo datos.

Praleidote pagrindinį priėmimą?

Papildomo priėmimo pirmojo etapo prašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas vyksta 2026-08-04–2026-08-07 12 val.

Papildomo priėmimo antrojo etapo prašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas vyksta 2026-08-14–2026-08-17.

Bendrojo priėmimo datos.

Parama stojantiems užsienio lietuviams

Užsienio lietuviams, stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas, pridedamas vienas papildomas konkursinis balas (jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne mažiau kaip 3 metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne mažiau kaip 3 metus bei atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne ankstesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasėje (gimnazijos I–IV klasėje)) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą).

Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas.. Stojančiajam, baigusiam vieną iš minėtų mokyklų, stojančiojo paskyros skiltyje „Kiti pasiekimai ir kriterijai“, pasirinkus kriterijų „Užsieniečiams, užsienio lietuviams ir įgijusiems išsilavinimą užsienyje“ reikia pažymėti baigtą mokyklą. Papildomas balas pridedamas, kai patvirtinama SKVC ar įgaliotos aukštosios mokyklos išduota kvalifikacijos akademinio pripažinimo pažyma.

Užsienio lietuviui, siekiančiam gauti papildomą balą, stojančiojo paskyros skiltyje „Kiti pasiekimai“ pasirinkus vieną iš kriterijų „Esu užsienio lietuvis, ne mažiau kaip trejus metus gyvenęs užsienyje“ arba „Esu užsienio lietuvis, ne mažiau kaip trejus metus gyvenęs užsienyje ir Lietuvos Respublikoje pradėjau mokytis 8–12 klasėje (gimnazijos I–IV klasėje)“ reikia pateikti kompetentingos užsienio valstybės institucijos (mokyklos, savivaldybės, ambasados ir pan.) išduotą dokumentą ir jo oficialų vertimą (lietuvių, anglų, vokiečių arba prancūzų kalba), patvirtinantį, kad asmuo ne mažiau kaip trejus metus gyveno ar mokėsi užsienio valstybėje, jei asmuo yra užsienio lietuvis. Taip pat galima pateikti išrašus iš skirtingų mokslo ar studijų metų, tačiau turi būti matomas nenutrūkstamas ne mažiau kaip trejų metų laikotarpis. Jei stojantysis grįžo į Lietuvą mokytis 8–12 klasėje (gimnazijos I–IV klasėje), reikia pateikti pažymą ir iš Lietuvos mokyklos, į kurią klasę stojantysis grįžo mokytis Lietuvoje.

Finansinė parama užsienio lietuviams 

Įstojusiems į aukštąją mokyklą yra galimybių gauti stipendijas ar kompensacijas už studijų kainą.

Daugiau informacijos apie studijų kainos kompensavimą: Kontaktai dėl studijų kainos kompensavimo – Valstybinis studijų fondas (lrv.lt).

Daugiau informacijos apie valstybės remiamas paskolas: Valstybės remiamos paskolos – Valstybinis studijų fondas (lrv.lt).

Stipendijos ir socialinė parama užsienio lietuviams. Parama teikiama vadovaujantis Paramos skyrimo Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose studijuojantiems užsienio lietuviams tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-871.

Užsienio lietuviams gali būti skiriama dviejų rūšių parama: stipendija ir (ar) socialinė išmoka.

• Stipendijos mėnesinis dydis – 240,50 Eur
• Socialinė išmoka – tai vienkartinė išmoka, skiriama atsižvelgus į pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį (nuo 232 Eur iki 319 Eur).

Profesinis mokymasis Lietuvoje

Mokytis pagal profesinio mokymo programas priimami asmenys, įgiję pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, taip pat neįgiję pagrindinio išsilavinimo (asmenys, ne jaunesni nei 14 metų). Profesinio mokymo programos skirtos pirmajai (pirminis profesinis mokymas) arba papildomai kvalifikacijai (tęstinis profesinis mokymas) įgyti.

Stojančiųjų registracija (žiemos arba vasaros etapai) ir prašymų mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas (ar jų modulius) pateikimas, duomenų ir dokumentų pateikimas vykdomas CPIS informacinėje sistemoje teisės aktų nustatyta tvarka.

Profesinio mokymosi įstaigų Lietuvoje sąrašas ir jų siūlomos mokymosi programos.

Nuotolinis darbas

Darbo užmokestis yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kurios mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“). Kaip jas sumokėti?

Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš Australijos įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu), gautą darbo užmokestį:

• turi deklaruoti kalendoriniams metams, kuriais jis gautas, pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI pateikdamas Metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija), ir
• iki to paties termino į Lietuvos biudžetą (biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas galima rasti čia)  nuo darbo užmokesčio turi sumokėti (įmokos kodas 1441) 20 / 25 / 32 proc.^[*] pajamų mokesčio.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris dalį laiko dirbtų būdamas Australijoje jos darbdaviui, taip gauta darbo užmokesčio dalis:

• galėtų būti apmokestinta gyventojų pajamų mokesčiu (arba jam tapačiu mokesčiu) Australijoje, o nuo tokių pajamų Australijoje sumokėtas gyventojų pajamų mokestis galėtų būti atskaitomas (atimamas) iš Lietuvoje nuo tų pajamų apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos, ir pajamų mokesčio skirtumą (jei susidarytų) gyventojas turėtų sumokėti Lietuvoje;
• gyventojas iš Lietuvoje apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos galėtų atskaityti Australijoje nuo tos pajamų dalies sumokėtą gyventojų pajamų mokestį tuo atveju, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą, patvirtintą Australijos mokesčių administratoriaus (Australijos darbdavio išduoti dokumentai netinka), apie už Australijoje atliekamą darbą atitinkamu mokestiniu laikotarpiu gautas pajamas ir nuo jų Australijoje sumokėtą gyventojų pajamų mokesčio (ar jam tapataus mokesčio) sumą.

VMI galėtų išduoti pažymą (FR0254 forma), patvirtinančią Lietuvos gyventojo rezidavimo vietą, kad esant poreikiui jis pažymą galėtų pateikti Australijos darbdaviui, kuris gavęs šią pažymą neišskaičiuotų pajamų mokesčio užsienio valstybėje (jeigu, atsižvelgiant į gyventojo rezidavimo statusą, tokia neapmokestinimo lengvata numatyta Australijos vidaus teisės aktuose).

[*]Nuo 2026 metų gyventojo gautos metinės darbo užmokesčio ir kitos apmokestinamosios pajamos (išskyrus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas išimtis) sumuojamos ir apmokestinamos taikant šiuos pagrindinius mokesčio tarifus:

- metinė pajamų dalis, neviršijanti 36 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą;

- metinė pajamų dalis, viršijanti 36 VDU dydžio sumą, bet neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, apmokestinama taikant 25 proc. pajamų mokesčio tarifą;

- metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Daugiau informacijos apie iš užsienio gautų pajamų apmokestinimą pajamų mokesčiu galima rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt > Mokesčių žinynas > Gyventojų pajamų mokestis > Pajamos, gautos iš užsienio. 

Nedarbo išmoka

Nedarbo išmoka Lietuvoje gali būti skirta Užimtumo tarnyboje registruotam darbo neturinčiam asmeniui, kuriam suteiktas bedarbio statusas, jei jis turi bent 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius dvejus su puse metų iki bedarbio statuso įgijimo dienos.

Nedarbo išmoka skiriama nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo dienos ir mokama 9 mėnesius. Savarankiško darbo laikotarpiai (individuali veikla pagal pažymą, individuali žemės ūkio veikla (nuo 4 EDV), šeimynos dalyviai nėra įskaičiuojami į nedarbo draudimo  stažą.

Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos 

Vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje – iki 3 metų, bet vaiko priežiūros išmoka turinčiam teisę ją gauti vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš vaiko senelių, arba buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatiniam globėjui (rūpintojui), mokama iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn., išskyrus neperleidžiamųjų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį, priklausančią kiekvienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų.

Norint gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, Lietuvoje reikia turėti bent 12 mėnesių, tėvystės išmokų atveju – bent 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 2 metus. Minėtos išmokos Jums priklausytų tapus apdraustuoju asmeniu (t. y. įsidarbinus, pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir kt.) ir esant darbdavio išleistam atitinkamų (nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros) atostogų arba, jei esate  savarankiškai dirbantis asmuo, Jums pasirinkus atitinkamą (nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros) laikotarpį  Nustatant išmokos dydį atsižvelgiama tik į Lietuvoje per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo mėnesį, turėtas pajamas. Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos per mėnesį negali būti mažesnės negu 8 bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą mėnesį iki teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo dienos (minimali išmoka įgijus teisę gauti išmoką nuo 2026 m. vasario 1 d. - 592  Eur neatskaičius mokesčių). Taip pat šioms išmokoms yra taikomi maksimalūs išmokų dydžiai.

Jei jau gaunate motinystės išmoką Australijoje, išvykę į Lietuvą paskirtos Australijoje išmokos neprarasite, bet Lietuvoje ji nebus skiriama.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metų amžiaus vaiku, galite kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui (vienkartinė išmoka gimus vaikui nuo 2026 m. – 1036 Eur).

Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 m. (tam tikrais atvejais – iki 23 m.) yra kas mėnesį mokamos vaiko išmokos (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 129,50 Eur per mėn. vienam vaikui). Grįžus iš Australijos gyventi į Lietuvą, vaiko išmokos bus skiriamos Lietuvoje. Dažnai savivaldybė prašo pateikti įrodymą, kad išmokos vaikui mokėjimas Australijoje yra nutrauktas.

Šeimos ir darbo derinimas

Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 m., įgyja teisę į vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius, suteikiamus 1 kartą per 3 mėnesius. Auginantys 2 ir daugiau vaikų iki 12 m. gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 12 m.

Senatvės pensijos dirbusiems Australijoje 

Pensinis amžius Australijoje ir Lietuvoje skiriasi. Pensiją Australijoje pradės mokėti, tik kai sulauksite pensinio amžiaus pagal Australijos įstatymus (šiuo metu – 67 m.). Lietuvoje pensinis amžius nuo 2026 m. 65 m.

Australijos pilietybę turintiems asmenims paskirta pensija mokama ir jiems persikėlus gyventi į Australiją. Australijos pilietybės neturintiems asmenims dėl pensijos perkėlimo nustatytos papildomos sąlygos, priklausomai nuo pensijos tipo (privačios, našlių ir kt. pensijos). Pensijos perkėlimą reikia derinti su atitinkamomis Australijos institucijomis.

Minimalusis darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.

Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:

• sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus;
• turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.

Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.

Norėdami pasitikrinti savo sukauptą pensijos stažą, galite prisijungti prie savo „myGov“ internetinės paskyros vyriausybinėje įstaigoje „Centrelink“ („Services Australia“) arba nuvykti į artimiausią „Services Australia“ biurą.

Vairavimas Lietuvoje

Kai tapsite nuolatiniu Lietuvos gyventoju, Australijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą turėsite pasikeisti į lietuvišką

Keičiant vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką reikės perlaikyti teorijos ir praktikos egzaminus „Regitroje“.

„Regitros“ padalinyje pateikite:                                                                                                                

• asmens tapatybės kortelę ar pasą;
• vairuotojo medicininę pažymą;
• pirmosios pagalbos pažymėjimą arba privalomojo mokymo pažymėjimą, išduotą pagal Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo pagrindinę programą (Programos kodas PP, profesijos kodas 014 arba 015) (kai laikomi vairavimo egzaminai);
• Australijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą su vertimu į lietuvių kalbą (būtinas vertėjo parašas);
• jei Australijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas neatitinka tarptautinių konvencijų reikalavimų, reikės pateikti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą.

SVARBU. Australijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas keičiamas, jei jo galiojimo terminas yra nepasibaigęs. Jei vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas pasibaigė jau gyvenant Lietuvoje, jis gali būti keičiamas per 1 metus nuo atvykimo gyventi į Lietuvą. Asmuo turi atitikti reikalavimus dėl amžiaus, reikalingo konkrečios kategorijos vairuotojo pažymėjimui, kuris bus keičiamas, įgyti. Galutinį sprendimą dėl užsienyje įgyto bei tarptautinio vairuotojo pažymėjimo atitikimo tarptautinėms konvencijoms priims „Regitros“ darbuotojai Jums atvykus į padalinį.“ Daugiau informacijos rasite čia.

Motorinės transporto priemonės, pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turinčios vairą dešinėje pusėje, ir (ar) priekabos, pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, Lietuvos Respublikoje neregistruojamos, išskyrus istorinėmis pripažintas transporto priemones (senesnes nei 30 metų) ir pagal nustatytus reikalavimus eismui dešiniąja kelio puse pritaikytas transporto priemones.

Atsivežus transporto priemonę, kuri Lietuvoje galėtų būti pripažinta kaip istorinė, reikalavimai būtų tokie:

• gaukite Savininko deklaravimo kodą (SDK) „Regitroje“;
• atlikite techninę apžiūrą (Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“);
• apdrauskite civilinės atsakomybės draudimu (Lietuvos draudimo įmonėje);
• registruokite transporto priemonę „Regitroje“.

Svarbu. Jeigu Jūsų atsivežta transporto priemonė ne dešiniavairė, jos registravimui Lietuvoje taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir bet kuriai transporto priemonei iš trečiųjų šalių, pvz. JAV, Kanados.

Dėl muitinimo procedūrų kreipkitės į Muitinės departamentą.

Lietuvos Respublikos pilietybė

Grįžtantiems dažnai aktualus daugybinės pilietybės klausimas. Daugybinė pilietybė leidžiama tik išimtiniais atvejais (pvz., tremtiniams ir jų palikuoniams, asmenims, kurie gimdami įgijo LR pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki jiems sukako 18 metų, asmenims, įgijusiems Lietuvos pilietybę išimties tvarka), nustatytais Pilietybės įstatyme. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos pranešti apie tai Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

• LR pilietybės atkūrimas. Jei asmuo turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., jis turi teisę ją atkurti, jei nėra įgijęs LR pilietybės iki 2011 m. balandžio 1 d. Tokią teisę taip pat turi šių asmenų palikuoniai – vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Tokiu atveju būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę.

• LR pilietybės grąžinimas. Jei nutiko taip, kad netekote Lietuvos Respublikos pilietybės, turite teisę vieną kartą ją susigrąžinti, jei atitinkate Pilietybės įstatyme nustatytas sąlygas.

Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės, atkuriant arba grąžinant Lietuvos Respublikos pilietybę, netaikomas asmenims, kurie yra ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., arba išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., arba jų palikuoniams.

• LR pilietybės įgijimas supaprastinta tvarka. Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi galimybę ją įgyti supaprastinta tvarka, jei nėra kitos valstybės piliečiai. Šiuo atveju reikia įrodyti lietuvių kilmę – kad asmens tėvai / seneliai arba vienas iš tėvų / senelių yra ar buvo lietuviai ir pateikti rašytinį pareiškimą, kuriuo asmuo deklaruoja, kad laiko save lietuviu.
• LR pilietybės įgijimas gimimu. Asmuo, gimęs laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2011 m. balandžio 1 d., kurio gimimo metu tėvai ar vienas iš tėvų buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir kuris kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu arba iki 18 metų (ne gimimu), gali pats arba, jei nėra sukakęs 18 metų, per teisėtą atstovą pateikti prašymą laikyti jį Lietuvos Respublikos piliečiu. Vaikų, gimusių nuo 2011 m. balandžio 1 d., Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant arba įtraukiant į apskaitą vaiko gimimą.

Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teikiami el. būdu per MIGRIS sistemą. Kreipiantis dėl pilietybės atkūrimo, grąžinimo ar įgijimo supaprastinta tvarka, dokumentų originalus galima pateikti Migracijos departamentui Lietuvoje arba Lietuvos Respublikos ambasadai Australijoje. SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma Apostille ir išversti į lietuvių kalbą.

Leidimai gyventi Lietuvoje

Jei į Lietuvą atvykstate su užsienio piliečiu, norint gyventi Lietuvoje jam reikės gauti leidimą laikinai gyventi arba leidimą nuolat gyventi. 

Jei užsienietis, kuris nėra ES ar ELPA valstybės pilietis, yra Lietuvos piliečio, asmens, turinčio teisę atkurti Lietuvos pilietybę, arba lietuvių kilmės asmens šeimos narys ir kartu su juo persikelia gyventi į Lietuvą, jam gali būti išduotas leidimas nuolat gyventi. Dokumentai dėl leidimo nuolat gyventi turi būti pateikti per 3 mėnesius nuo Lietuvos piliečio, asmens, turinčio teisę atkurti Lietuvos pilietybę, arba lietuvių kilmės asmens atvykimo gyventi į Lietuvą dienos. Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais (santuokos liudijimu, pažyma dėl (ne)teistumo, dokumentu, patvirtinančiu, kad turite pakankamai lėšų gyventi Lietuvoje ne mažiau kaip vienus metus). 

Jei užsienietis, kuris nėra ES ar ELPA valstybės pilietis, turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo, jam gali būti išduotas leidimas nuolat gyventi. Kreipiantis dėl leidimo nuolat gyventi reikia pateikti dokumentus, įrodančius teisę atkurti Lietuvos pilietybę arba lietuvių kilmę, ir pažymą dėl (ne)teistumo. 

Prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi pildomas el. būdu per MIGRIS ir prie prašymo pridedamos reikiamų (prašyme nurodytų) dokumentų skaitmeninės kopijos. Per MIGRIS užpildžius prašymą, būsite nukreipti į vizito rezervacijos langą, kuriame galėsite rezervuoti pageidaujamą vizito laiką Migracijos departamente. Rezervuotu vizito laiku užsienietis, būdamas Lietuvoje teisėtai, asmeniškai atvyksta į Migracijos departamentą pateikti dokumentų originalus ir biometrinius duomenis. Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje išduodamas per 3 mėn. 

Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas skirtingais pagrindais, pavyzdžiui, lietuvių kilmės, šeimos susijungimo, darbo, studijų ir kitais. Dokumentų sąrašas priklauso nuo pagrindo, kuriuo remdamasis norėsite kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi. Pavyzdžiui, kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi lietuvių kilmės pagrindu reikia pateikti dokumentus, įrodančius lietuvių kilmę, ir pažymą dėl (ne)teistumo. 

Prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi pildomas el. būdu per MIGRIS ir prie prašymo pridėdamos reikiamų (prašyme nurodytų) dokumentų skaitmeninės kopijos. Per MIGRIS užpildžius prašymą, būsite nukreipti į vizito rezervacijos langą, kuriame galėsite rezervuoti pageidaujamą vizito laiką Migracijos departamente. Rezervuotu vizito laiku užsienietis, būdamas Lietuvoje teisėtai, asmeniškai atvyksta į Migracijos departamentą pateikti dokumentų originalus ir biometrinius duomenis. Būdamas užsienio valstybėje, užsienietis prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti per išorės paslaugų teikėją. Tokiu atveju, užsienietis turi užpildyti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi per MIGRIS, pridėti prašymą pagrindžiančių dokumentų skaitmenines kopijas ir atvykti rezervuotu laiku pateikti dokumentų originalus ir biometrinius duomenis ne į Migracijos departamentą, bet pas išorės paslaugų teikėją.

Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečiai savo gyvenamąją vietą turi deklaruoti:

• Migracijos departamente, kartu pateikdami prašymą gauti leidimą ar teisę gyventi, arba
• jau gavę leidimą ar teisę gyventi – seniūnijoje ar savivaldybėje.

Užsieniečių teisės ir pareigos.

Daugiau informacijos apie užsieniečių atvykimą rasite Migracijos departamento MIGRIS puslapyje.