Kuo pasirūpinti prieš išvykstant?
- sustabdykite socialines išmokas, mokamas Australijoje. Tai galima padaryti kreipiantis į vyriausybinę įstaigą „Centrelink“ per „myGov“ asmeninę elektroninę paskyrą arba nuvykus į artimiausią „Services Australia“ biurą;
- atsisakykite prenumeratų, kabelinės televizijos ir kitų paslaugų (elektros, dujų, vandens), kurių išvykus Jums nebereikės;
- pasirūpinkite laiškų peradresavimu;
- prieš išvykdami apsilankykite savo banke ir pasiteiraukite apie pinigines operacijas tarp Australijos ir Lietuvos. Bankas turi suteikti klientui kortelę, čekių knygelę ir informaciją, reikalingą elektroniniam pervedimui atlikti. Taip pat pravartu pasiteirauti apie galimus aptarnavimo mokesčius ir laukimo laiką norint pervesti pinigus ar išgryninti čekį užsienyje. Lietuvos bankuose jau siūloma galimybė atsidaryti sąskaitą internetu dar esant užsienyje;
- informuokite medicinos įstaigas, jei reikia, parsivežkite medicininius išrašus apie ligas.
Permokėtų mokesčių susigrąžinimas
Australijos mokestiniai metai trunka nuo liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d. Mokesčių mokėtojas privalo pateikti pajamų mokesčio deklaraciją iki spalio 31 d. Jei dėl svarbių priežasčių negalite pateikti deklaracijos laiku, galite prašyti pratęsti terminą užpildydami formą, bet ne vėliau kaip iki spalio 15 d. Mokesčius susigrąžinti galima už ne daugiau kaip trejus ankstesnius mokestinius metus. Daugiau informacijos rasite Australijos mokesčių tarnybos (angl. Australian Taxation Office, ATO) svetainėje.
Norint susigrąžinti Australijai permokėtus mokesčius, formos pildomos ir pateikiamos internetu pagal anksčiau pateiktą nuorodą arba siunčiamos paštu (adresai ir instrukcijos taip pat pateiktos ATO svetainėje). Taip pat galima kreiptis pagalbos į buhalterių kontorą (angl. registered tax agent). Dauguma internetu ir per buhalterius teiktų deklaracijų paprastai apdorojamos per 2 savaites (10 darbo dienų). Paštu teiktų deklaracijų apdorojimas gali užtrukti iki 10 savaičių (50 darbo dienų).
Dėl metinių deklaracijų ir mokesčių susigrąžinimo reikia kreiptis į Australijos mokesčių tarnybą (angl. Australian Taxation Office, ATO)
Kokie dokumentai bus reikalingi grįžus?
- Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai: nekilnojamojo, kilnojamojo ar kito turto pardavimo sutartys;
- pensijų fondų dokumentai;
- gyvybės ir turto draudimo dokumentai: atkreipkite dėmesį į sudarytų sutarčių sąlygas, kokie reikalavimai taikomi išvykstant iš Australijos;
- dokumentai, įrodantys vaikų išeitą ugdymo programą ar jos dalį; pažymos iš lituanistinės mokyklos (jei mokytasi);
- pažymos iš medicinos įstaigų apie suteiktą gydymą;
- Australijos įgyti diplomai, rekomendacijos, vairuotojo pažymėjimai ir pan.;
- civilinės metrikacijos dokumentai (gimimo, santuokos, ištuokos liudijimai, vardo/pavardės keitimo dokumentai ir kt.).
Kuo pasirūpinti, jei grįžtate su vaikais?
Įtraukite vaiko gimimo faktą į apskaitą Lietuvoje
Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus dėl Australijoje gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų – Lietuvos Respublikos pilietis.
Dokumentai, kuriuos reikės pateikti:
- užpildytą prašymą įtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
- Australijos išduotą vaiko gimimo liudijimą, patvirtintą pažyma Apostille ir išverstą į lietuvių kalbą;
- tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus;
- vaiko užsienio valstybės asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą (jei buvo išduotas).
Dokumentus dėl vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą galima pateikti Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigai, Lietuvos Respublikos ambasadai Australijoje, internetu per VĮ Registrų centrą.
Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, net jei gimė užsienyje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali išsaugoti daugybinę pilietybę.
Registracija į ugdymo įstaigas
Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Vaikas, grįžęs (atvykęs) iš užsienio, į klases yra integruojamas pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą tiesiogiai. Su įstaigos atstovais aptarkite adaptacijos klausimus ir pateikite prašymą mokytis (internetu arba mokykloje). Taip pat galite kreiptis į pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojus, kurie patars ir suteiks reikiamą informaciją. Visi mokiniai kasmet savo mokyklai turi pateikti medicininę pažymą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad, jei vaikas turi negalią ar sutrikimą ir pageidaujate, kad jis mokytųsi specialiojoje švietimo įstaigoje, grįžus iš užsienio reikėtų pagal gyvenamąją vietą kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo. Tuo atveju, jei būtų nustatyti dideli arba labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai, Jūsų vaikas galėtų būti priimtas į specialiąją švietimo įstaigą.
Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės mokymo lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kuriose savivaldybėse ar mokyklose veikia išlyginamosios klasės, skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje veikia specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos, turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais ar atvykusiais vaikais patirties ir teikiančios paslaugas sėkmingai šių vaikų integracijai užtikrinti.
Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą
- Gyvenamoji vieta. Deklaruokite gyvenamąją vietą per 30 dienų nuo grįžimo į Lietuvą internetu epaslaugos.lt arba nuvykę į savivaldybę ar seniūniją, kurioje gyvensite.
- Privalomasis sveikatos draudimas. Pasirūpinkite sveikatos draudimu. Jei grįžę iš Australijos turite leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, turite sumokėti PSD įmokas savarankiškai. Jeigu neturite leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, reikia pasirūpinti privačiuoju sveikatos draudimu.
- Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su Teritorine ligonių kasa dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
- Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystės paslaugą ir prisijungimo prie Elektroninių valdžios vartų duomenis galėsite registruotis ir teikti prašymus įvairiose institucijose, deklaruoti gyvenamąją vietą.
- Jei darbo ieškosite tik grįžę, registruokitės Užimtumo tarnyboje (UŽT). Čia Jums padės susirasti darbą arba persikvalifikuoti. Daugiau informacijos – skyrelyje „Darbas grįžus į Lietuvą“.
- Išmokos. Jei grįžę neturite pajamų, dėl socialinių išmokų galite kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę, o dėl socialinio draudimo išmokų – į „Sodrą“.
Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)
Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris jas moka pats. Jei grįžę turite leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas reikės mokėti savarankiškai nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.
Iš PSD mokesčio surinkto biudžeto yra išlaikomos ligoninės, poliklinikos ir jų personalas, apmokami kompensuojamieji vaistai ir kitos medicinos priemonės. PSD Lietuvoje užtikrina, kad prireikus asmuo galės kreiptis į gydymo įstaigą ir sveikatos priežiūros paslaugas gauti nemokamai, laisvai pasirinkęs polikliniką, medicinos centrą ar šeimos gydytojo kabinetą.
Lietuvos piliečiai, priklausantys socialiai jautrioms gyventojų grupėms (vaikai, moksleiviai, studentai, bedarbiai, pensininkai ir kt.), draudžiami valstybės lėšomis, t. y. už juos PSD įmokas moka valstybė. Už samdomus darbuotojus PSD įmokas sumoka darbdavys. Jei vykdote ekonominę veiklą (pavyzdžiui, pagal verslo liudijimą), dėl kurios yra skaičiuojamos PSD įmokos, jas mokėti reikės pačiam.
Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis?
- Moksleiviai ir nuolatinių studijų studentai;
- Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai;
- vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 m. arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 m.;
- asmenys, gaunantys bet kurios rūšies pensiją;
- kitos asmenų grupės, nurodytos Sveikatos draudimo įstatyme;
- daugiau duomenų rasite Valstybinėje ligonių kasos (VLK) elektroniniame leidinyje „Atsakymai į svarbiausius klausimus“.
PSD skola
Jei savo išvykimo į Australiją nedeklaravote, Lietuvoje Jums galėjo susikaupti PSD skola. Taip atsitinka todėl, kad PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie išvykimą ir taikė Jums prievolę mokėti PSD įmokas. Skola nustoja kauptis tik deklaravus išvykimą. Jei to nepadarėte išvykdami, grįžus reikės sumokėti įsiskolinimą. PSD skola galėtų būti perskaičiuota, jeigu buvote išvykęs ilgiau kaip 6 mėnesiams ir pateiktumėte „Sodrai“ Australijos kompetentingos institucijos išduotus dokumentus (išverstus į lietuvių kalbą, legalizuotus ar patvirtintus pažyma Apostille, patvirtinančius, kad laikotarpiu, už kurį priskaičiuotos PSD įmokos, buvote apdraustas socialiniu draudimu Australijoje, ir būtų nustatyta, kad tuo laikotarpiu negavote sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Lietuvoje). Tai padaryti galite prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, išsiuntę prašymą el. paštu info@sodra.lt (prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba nuvykę į teritorinį „Sodros“ skyrių. Užsiregistruoti vizitui galima čia.
Australijoje įgytų kvalifikacijų akademinis pripažinimas Lietuvoje
Jei vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijote Australijoje ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje, Jums reikės įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla. Užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio pripažinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.
Australijoje įgytų kvalifikacijų profesinis pripažinimas Lietuvoje
Ar reikės pripažinti įgytą kvalifikaciją Lietuvoje, priklauso nuo profesijos, pavyzdžiui, medikų, teisininkų, mokytojų profesijos yra reglamentuojamos. Ar Jūsų profesija reglamentuojama, galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše. Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos. Jei Jūsų profesija nereglamentuojama, apie kvalifikacijos tinkamumą spręs pats darbdavys.
Studijos Lietuvoje
Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai.
Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose asmenims prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO.
Stojant per LAMA BPO sistemą, įgyto išsilavinimo vertinimą ir dokumentų pripažinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Patys universitetai atlieka jau turinčių studijų diplomus (stojančių į antrąją pakopą ar ištęstines studijas) ar užsienio valstybių piliečių dokumentų pripažinimą.
Pagrindinės priėmimo į aukštąsias mokyklas procedūros vykdomos internetu:
- priėmimas prasideda birželio 1 d.;
- prašymų registracija tęsiasi beveik 2 mėnesius.
Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti konkurso būdu priimami į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose.
Priėmimas
Stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas per LAMA BPO, reikalingas vidurinis išsilavinimas. Jei išsilavinimas įgytas užsienyje ir stojama į valstybės finansuojamą studijų vietą, stojantysis turi atlikti šiuos veiksmus:
- kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą, kuriame atliekamas užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimas ir mokomųjų dalykų atitikmenų nustatymas bei pažymių ir egzaminų rezultatų vertinimas pagal lietuvišką vertinimo sistemą. Jei nebuvo mokytasi lietuvių kalbos, jos atitikmeniu formuojant konkursinį balą laikomas mokomosios kalbos dalykas, pavyzdžiui, jei asmuo Australijoje bendrąją ugdymo programą baigė anglų kalba, šio dalyko pažymys ar egzamino rezultatas vertinimo metu bus įskaitytas kaip lietuvių kalbos pažymys ar egzamino rezultatas;
- išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą, jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba, o stojantysis jos mokėjimo negali įrodyti kompetentingos institucijos išduotais dokumentais. Dėl lietuvių kalbos įskaitos laikymo reikia kreiptis į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedrą;
- pateikti prašymą stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas (LAMA BPO);
- išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei jie yra numatyti, stojant į pasirinktas studijų programas);
- iki nustatyto termino prie savo prašymo pridėti kitus dokumentus: lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą; dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo 3 pastaruosius metus gyveno užsienio valstybėje arba kad asmuo 3 metus gyveno užsienio valstybėje, o atvykęs į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip aštuntoje klasėje (8–12 klasės).
Parama stojantiems užsienio lietuviams
Užsienio lietuviams yra taikoma lengvata – stojantiems į aukštąsias mokyklas pridedamas vienas papildomas konkursinis balas. Jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 pastaruosius metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 metus, o atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasės) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą.
Šiuos kriterijus atitinkantys asmenys taip pat gali gauti finansinę paramą studijoms Lietuvoje. Stipendija gali būti skiriama vieną studijų semestrą ir išmokama kas mėnesį iki to semestro pabaigos.
Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas.
Finansinė parama užsienio lietuviams
Užsienio lietuviai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali gauti stipendiją, kuri skiriama atsižvelgus į jų mokymosi rezultatus, ir vienkartinę socialinę išmoką, kuri priklauso nuo pretenduojančio gauti paramą studento socialinės padėties.
Studentas turi teisę gauti ir stipendiją, ir vienkartinę socialinę išmoką. Parama neskiriama studentams, studijuojantiems tų šalių, iš kurių jie atvyko, kalbas.
Užsienio lietuviai, norintys gauti finansinę paramą, turi užsiregistruoti Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje.
Kai kurios aukštosios mokyklos vykdo išankstinį priėmimą savarankiškai. Kiekvienu atveju rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į aukštąją mokyklą, kurioje norima studijuoti. Visas Lietuvoje vykdomas pirmosios pakopos studijų programas galite rasti LAMA BPO.
Profesinis mokymasis Lietuvoje
Mokytis pagal profesinio mokymo programas priimami asmenys, įgiję pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, taip pat neįgiję pagrindinio išsilavinimo (asmenys, ne jaunesni nei 14 metų).
Profesinio mokymo programos skirtos pirmajai (pirminis profesinis mokymas) arba papildomai kvalifikacijai (tęstinis profesinis mokymas) įgyti.
Stojančiųjų registracija (žiemos arba vasaros etapai) ir prašymų mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas (ar jų modulius) pateikimas, duomenų ir dokumentų pateikimas vykdomas CPIS informacinėje sistemoje teisės aktų nustatyta tvarka.
Profesinio mokymosi įstaigų Lietuvoje sąrašas ir jų siūlomos mokymosi programos.
Darbas grįžus į Lietuvą
Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT), kur gausite pagalbą ieškodami darbo, galėsite įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti esamą kompetenciją. Užimtumo tarnybos svetainėje galima rasti paklausių profesijų sąrašą, atnaujinamą kiekvieną mėnesį pagal laisvų darbo vietų skaičių.
Ieškodami darbo internete atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems iš užsienio skirtus projektus „Gal į Lietuvą“, „Work In Lithuania“. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės, ieškančios patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbomis kalbančių darbuotojų.
Grįžtantiems į Lietuvą visuose Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose be išankstinės registracijos teikiamos pirminės konsultacijos.
Vadovų, specialistų ir techninių specialybių darbuotojų atrankomis rūpinasi Aukštos kvalifikacijos atrankų komanda, kurios tikslas – padėti trūkstamiems specialistams gauti (sugrįžti į) į jų žinias ir patirtį atitinkančias darbo vietas, o darbdaviams – rasti vertę kuriančių darbuotojų.
Dėl išmokos gavimo sąlygų kreipkitės į Užimtumo tarnybą bendruoju konsultacijų numeriu (0 5) 250 0883 arba el. paštu info@uzt.lt.
Grįžtantiems į Lietuvą dar daugiau informacijos apie Lietuvos regionus galima rasti Užimtumo tarnybos interaktyviajame Lietuvos regionų žemėlapyje, kuriame rasite net 50 skirtingų rodiklių duomenis apie kiekvieną Lietuvos savivaldybę, yra galimybė ruošiantis grįžti į Lietuvą atlikti rodiklių palyginimą ir analizę.
Nuotolinis darbas
Darbo užmokestis yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kurios mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“). Kaip jas sumokėti?
Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš Suomijos įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu), gautą darbo užmokestį:
- turi deklaruoti kalendoriniams metams, kuriais jis gautas, pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI pateikdamas Metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija), ir
- iki to paties termino į Lietuvos biudžetą nuo darbo užmokesčio turi sumokėti (įmokos kodas 1441) 20 proc.[*] pajamų mokestį.
Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris dalį laiko dirbtų būdamas Australijoje jos darbdaviui, taip gauta darbo užmokesčio dalis:
- galėtų būti apmokestinta gyventojų pajamų mokesčiu (arba jam tapačiu mokesčiu) Australijoje, o nuo tokių pajamų Australijoje sumokėtas gyventojų pajamų mokestis galėtų būti atskaitomas (atimamas) iš Lietuvoje nuo tų pajamų apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos, ir pajamų mokesčio skirtumą (jei susidarytų) gyventojas turėtų sumokėti Lietuvoje;
- gyventojas iš Lietuvoje apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos galėtų atskaityti Australijoje nuo tos pajamų dalies sumokėtą gyventojų pajamų mokestį tuo atveju, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą, patvirtintą Australijos mokesčių administratoriaus (Australijos darbdavio išduoti dokumentai netinka), apie už Australijoje atliekamą darbą atitinkamu mokestiniu laikotarpiu gautas pajamas ir nuo jų Australijoje sumokėtą gyventojų pajamų mokesčio (ar jam tapataus mokesčio) sumą.
VMI galėtų išduoti pažymą (FR0254 forma), patvirtinančią Lietuvos gyventojo rezidavimo vietą, kad esant poreikiui jis pažymą galėtų pateikti Australijos darbdaviui, kuris gavęs šią pažymą neišskaičiuotų pajamų mokesčio užsienio valstybėje (jeigu, atsižvelgiant į gyventojo rezidavimo statusą, tokia neapmokestinimo lengvata numatyta Australijos vidaus teisės aktuose).
[*] Jeigu per kalendorinius metus darbo užmokesčio pajamos (įskaitant kitas pajamas, nurodytas GPMĮ 6 straipsnio 1-1 dalyje) viršytų 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) sumą, viršijanti dalis būtų apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Daugiau informacijos apie iš užsienio gautų pajamų apmokestinimą pajamų mokesčiu galima rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt > Mokesčių žinynas > Gyventojų pajamų mokestis > Pajamos, gautos iš užsienio.
Nedarbo išmoka
Nedarbo išmoka Lietuvoje gali būti skirta Užimtumo tarnyboje registruotam darbo neturinčiam asmeniui, jei jis turi bent 12 mėn. nedarbo draudimo stažą, per paskutiniuosius 30 mėn. Australijoje įgytas darbo stažas gali būti susumuotas, „Sodrai“ pateikus PD U1 formą.
Išmoka mokama 9 mėnesius, ją apskaičiuojant atsižvelgiama į pajamas, gautas Australijoje.
Nedarbo išmokos perkėlimas iš Australijos: grįžę į Lietuvą, galite dar 3 mėnesius gauti Australijoje paskirtą nedarbo išmoką, jei pateiksite Užimtumo tarnybai formą PD U2. Išmokos dydis liks toks, koks buvo apskaičiuotas Australijoje. Svarbu, kad išmoką gautumėte bent 4 savaites iki išvykimo į Lietuvą. Grįžę į Lietuvą per 7 dienas užsiregistruokite Užimtumo tarnyboje ir pateikę PD U2 formą gausite išmoką iki dokumente nurodomos dienos.
Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos
Vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje – iki 3 metų (vaiko priežiūros išmoka mokama iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn.).
Norint gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, Lietuvoje reikia turėti bent 12 mėnesių, tėvystės išmokos – bent 6 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 2 metus. Jei Lietuvoje įgyto stažo pritrūktų, bus atsižvelgiama į Australijoje sukauptą stažą. Grįžę į Lietuvą galite kreiptis į „Sodrą“ dėl tarpininkavimo gaunant iš Australijos įstaigos stažo patvirtinimą. Sumuojant stažą būtina sąlyga, kad asmuo būtų dirbęs Lietuvoje per pastaruosius 24 mėnesius (įskaitoma net ir 1 oficialaus darbo diena). Nustatant išmokos dydį atsižvelgiama tik į Lietuvoje gautas pajamas, t. y. jei pastaruosius 2 metus Lietuvoje nedirbote, tikėtina, kad išmoka bus minimali.
Jei jau gaunate motinystės išmoką Australijoje, išvykę į Lietuvą išmokos neprarasite, tačiau Lietuvoje ji nebus skiriama.
Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metų amžiaus vaiku, galite kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui (vienkartinė išmoka gimus vaikui nuo 2025 m. – 770 Eur).
Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 m. (tam tikrais atvejais – iki 23 m.) yra kas mėnesį mokamos vaiko išmokos (nuo 2025 m. sausio 1 d. – 122,50 Eur per mėn. vienam vaikui). Grįžus iš Australijos gyventi į Lietuvą, vaiko išmokos bus skiriamos Lietuvoje. Dažnai savivaldybė prašo pateikti įrodymą, kad išmokos vaikui mokėjimas Australijoje yra nutrauktas.
Šeimos ir darbo derinimas
Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 m., įgyja teisę į vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius, suteikiamus 1 kartą per 3 mėnesius. Auginantys 2 ir daugiau vaikų iki 12 m. gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 12 m.
Senatvės pensijos dirbusiems Australijoje
Pensinis amžius Australijoje ir Lietuvoje skiriasi. Pensiją Australijoje pradės mokėti, tik kai sulauksite pensinio amžiaus pagal Australijos įstatymus (šiuo metu – 67 m.). Lietuvoje moterų pensinis amžius šiuo metu – 64 m. ir 4–8 mėn., vyrų – 64 m. ir 10 mėn.
Australijos pilietybę turintiems asmenims paskirta pensija mokama ir jiems persikėlus gyventi į Australiją. Australijos pilietybės neturintiems asmenims dėl pensijos perkėlimo nustatytos papildomos sąlygos, priklausomai nuo pensijos tipo (privačios, našlių ir kt. pensijos). Pensijos perkėlimą reikia derinti su atitinkamomis Australijos institucijomis.
Minimalusis darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.
Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:
- sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus;
- turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.
Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.
Norėdami pasitikrinti savo sukauptą pensijos stažą, galite prisijungti prie savo „myGov“ internetinės paskyros vyriausybinėje įstaigoje „Centrelink“ („Services Australia“) arba nuvykti į artimiausią „Services Australia“ biurą.
Vairavimas Lietuvoje
Kai tapsite nuolatiniu Lietuvos gyventoju, Australijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą reikės pasikeisti į lietuvišką.
Keičiant vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką reikės perlaikyti teorijos ir praktikos egzaminus AB „Regitra“. Vairavimo egzaminų laikyti nereikės, jei keičiamame vairuotojo pažymėjime visos nurodytos kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje. Tam, kad galėtumėte užsisakyti vairuotojo pažymėjimą, Jums reikia turėti sveikatos priežiūros įstaigos išduotą ir galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą.
AB „Regitra“ padalinyje pateikite:
- asmens tapatybės kortelę ar pasą;
- vairuotojo medicininę pažymą (ji gaunama automatiškai);
- pirmosios pagalbos pažymėjimą arba privalomojo mokymo pažymėjimą, išduotą pagal Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo pagrindinę programą (Programos kodas PP, profesijos kodas 014 ar 015) (kai laikomi vairavimo egzaminai);
- Australijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą su vertimu į lietuvių kalbą (būtinas vertėjo parašas);
- jei Australijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas neatitinka tarptautinių konvencijų reikalavimų, reikės pateikti ir tarptautinį vairuotojo pažymėjimą.
SVARBU. Australijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas keičiamas, jei jo galiojimo terminas yra nepasibaigęs. Jei vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas pasibaigė jau gyvenant Lietuvoje, jis gali būti keičiamas per 1 metus nuo atvykimo gyventi į Lietuvą. Asmuo turi atitikti amžiaus, reikalingo konkrečios kategorijos keičiamam vairuotojo pažymėjimui įgyti, reikalavimus.
Galutinį sprendimą dėl užsienyje įgyto ir tarptautinio vairuotojo pažymėjimo atitikties tarptautinėms konvencijoms priims „Regitros“ darbuotojai Jums atvykus į padalinį.
Svarstant parsivežti automobilį iš Australijos
Motorinės transporto priemonės, pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turinčios vairą dešinėje pusėje, ir (ar) priekabos, pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, Lietuvos Respublikoje neregistruojamos, išskyrus istorinėmis pripažintas transporto priemones (senesnes nei 30 metų) ir pagal nustatytus reikalavimus eismui dešiniąja kelio puse pritaikytas transporto priemones.
Atsivežus transporto priemonę, kuri Lietuvoje galėtų būti pripažinta kaip istorinė, reikalavimai būtų tokie:
- gaukite Savininko deklaravimo kodą (SDK) „Regitroje“;
- atlikite techninę apžiūrą (Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“, vta.lt);
- apdrauskite civilinės atsakomybės draudimu (Lietuvos draudimo įmonėje);
- registruokite transporto priemonę „Regitroje“.
Lietuvos Respublikos pilietybė
Grįžtantiems iš Australijos dažnai aktualus daugybinės pilietybės klausimas. Dabartiniai Lietuvos Respublikos įstatymai leidžia turėti daugybinę pilietybę tik išimtiniais atvejais, numatytais Pilietybės įstatyme (tremtiniams ir jų palikuoniams, asmenims, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki jiems sukako 18 metų, asmenims, įgijusiems Lietuvos pilietybę išimties tvarka ir kitais atvejais). Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos pranešti apie tai per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) Migracijos departamentui.
Reikalavimas priimant Lietuvos pilietybę atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie buvo ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. arba išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., arba jų palikuoniams.
- LR pilietybės atkūrimas. Jei asmuo turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., jis turi teisę ją atkurti, jei nėra įgijęs LR pilietybės iki 2011 m. balandžio 1 d. Tokią teisę taip pat turi šių asmenų palikuoniai – vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Tokiu atveju būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę.
- LR pilietybės grąžinimas. Netekę Lietuvos pilietybės, turite teisę vieną kartą ją susigrąžinti, jei atitinkate įstatyme nustatytas sąlygas.
- LR pilietybės įgijimas supaprastinta tvarka. Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi galimybę ją įgyti supaprastinta tvarka. Šiuo atveju reikia įrodyti lietuvių kilmę, t. y. kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, ir pateikti rašytinį pareiškimą, kuriuo asmuo deklaruoja, kad laiko save lietuviu.
- LR pilietybės įgijimas gimimu. Asmuo, gimęs laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2011 m. balandžio 1 d., kurio gimimo metu tėvai ar vienas iš tėvų buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir kuris kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu arba iki 18 metų (ne gimimu), gali pats arba, jei nėra sukakęs 18 metų, per teisėtą atstovą pateikti prašymą laikyti jį Lietuvos Respublikos piliečiu.
Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teikiami el. būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Kreipiantis dėl pilietybės atkūrimo, grąžinimo ar įgijimo supaprastinta tvarka dokumentų originalus galima pateikti Migracijos departamentui Lietuvoje arba Lietuvos Respublikos ambasadai Australijoje (būtina išankstinė registracija vizitui per elektroninę registracijų sistemą Konsreg).
SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma Apostille ir išversti į lietuvių kalbą.
Leidimai gyventi Lietuvoje
Jei į Lietuvą atvykstate neturėdami Lietuvos Respublikos pilietybės, norėdami gyventi Lietuvoje turėsite gauti leidimą. Leidimas gyventi Lietuvoje gali būti išduodamas skirtingais pagrindais, pavyzdžiui, lietuvių kilmės, šeimos susijungimo, darbo, studijų ir kitais. Dokumentų sąrašas priklauso nuo pagrindo, kuriuo remdamasis norėsite kreiptis dėl leidimo gyventi. Pavyzdžiui, kreipiantis dėl leidimo gyventi lietuvių kilmės pagrindu reikia pateikti dokumentus, įrodančius lietuvių kilmę, ir pažymą dėl (ne)teistumo.
Jei į Lietuvą kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu atvyksta šeimos nariai, turintys Australijos pilietybę, jie iškart gali kreiptis dėl nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje šeimos sujungimo pagrindu. Prašymą reikia pateikti per 3 mėn. nuo atvykimo į Lietuvą. Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais (santuokos liudijimu, pažyma dėl (ne)teistumo, sveikatos draudimu, dokumentu, patvirtinančiu, kad turite pakankamai lėšų gyventi Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip vienus metus, ir kt.).
Australijos piliečiai taip pat gali teikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi savarankišku pagrindu, jei Lietuvoje ketina dirbti pagal darbo sutartį, jei yra juridinio asmens Lietuvoje dalyvis ar vadovas ir ketina dirbti šioje įmonėje, arba jei ketina užsiimti kita teisėta ar savarankiška veikla. Tokiu atveju leidimas laikinai gyventi bus išduotas 3 metams, o jeigu darbas ar kita teisėta veikla Lietuvoje truks trumpiau nei 3 metus, – darbo ar kitos teisėtos veiklos Lietuvoje laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams. Be to, teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šiuo pagrindu, nėra prašoma pateikti (ne)teistumo pažymą, išskyrus atvejus, kai turite įrašų apie teistumą.
Prašymai dėl leidimų gyventi Lietuvoje teikiami per Lietuvos migracijos informacinę sistemą. Reikia užpildyti prašymą el. būdu ir per 4 mėnesius pateikti dokumentų originalus teritoriniam Migracijos departamento skyriui. Leidimas gyventi Lietuvoje išduodamas per 3 mėn.
Norėdami įgyti Lietuvos pilietybę supaprastinta tvarka arba gauti leidimą gyventi Lietuvoje lietuvių kilmės pagrindu, turėsite įrodyti, kad Jūsų tėvai arba seneliai (arba vienas iš tėvų ar senelių) buvo lietuviai. Tai įrodoma pateikiant oficialius dokumentus (pasus, gimimo liudijimus, santuokos liudijimus ir kt.). Kartais asmenys šių dokumentų nebeturi. Tokiu atveju galima kreiptis į Lietuvos valstybės centrinį archyvą arba Lietuvos valstybės istorijos archyvą.
Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečiai savo gyvenamąją vietą turi deklaruoti:
- Migracijos departamente, kartu pateikdami prašymą gauti leidimą ar teisę gyventi, arba
- jau gavę leidimą ar teisę gyventi – seniūnijoje ar savivaldybėje.
Užsieniečių teisės ir pareigos.
Daugiau informacijos apie užsieniečių atvykimą rasite Migracijos departamento MIGRIS puslapyje.