*alt_site_homepage_image*

Grįžimas iš Belgijos. Ką reikėtų žinoti?

Kuo pasirūpinti prieš išvykstant?

  • Deklaruokite savo išvykimą iš Belgijos. Apie išvykimą praneškite savivaldybei, kurioje esate registruotas, ne vėliau kaip dieną prieš išvykimą. Nedeklaravus išvykimo iš Belgijos, kaupsis sveikatos draudimo skola ir bus skaičiuojami kitų paslaugų teikėjų mokesčiai;
  • informuokite apie išvykimą institucijas, iš kurių gaunate išmokas;
  • Belgijoje yra privalomas ugdymas nuo 5 iki 18 metų, todėl asmenys, turintys vaikų, turi pranešti apie išvykimą jų darželiui ar mokyklai;
  • nutraukite nuomos, komunalinių paslaugų (elektros, dujų) ir kitas sutartis;
  • jei Belgijoje įsigijote nuosavą automobilį, prieš išvykdami turite jį išregistruoti;
  • neskubėkite uždaryti belgiškos banko sąskaitos, ji gali būti reikalinga grąžinti užstatą, mokesčių permokas. Pasidomėkite galimybe uždaryti banko sąskaitą nuotoliniu būdu. SVARBU: bankai pasilieka teisę uždaryti Jūsų sąskaitą, jei nebeturite adreso Belgijoje;
  • susigrąžinkite permokėtus mokesčius.

Kokius dokumentus reikia parsivežti?

  • Nepamirškite pasiimti buvusius darbo santykius įrodančių dokumentų: darbo sutarčių, algalapių;
  • PD U1 forma (patvirtina nedarbo socialinio draudimo laikotarpius Belgijoje) reikalinga, jei pretenduosite į nedarbo išmokas Lietuvoje. Šią formą gavę paskutinį algalapį galite užsisakyti iš Belgijos užimtumo centro (pranc. Office national de l'emploi);
  • PD U2 forma reikalinga, jei gaunate nedarbo išmoką Belgijoje ir norite ją perkelti į Lietuvą. Šią formą galite gauti iš Belgijos užimtumo centro;
  • jei turite vaikų, pasirūpinkite dokumentais, įrodančiais jų išeitą ugdymo programą ar jos dalį. Mokymosi rezultatus įteisinantis dokumentas turi būti išverstas į lietuvių kalbą. Jei vaikas lankė lituanistinę mokyklą, pasiimkite atitinkamą pažymą;
  • kreipkitės į gydymo įstaigas ir pasiimkite pažymas apie Jums suteiktą gydymą;
  • pasiimkite Belgijoje įgytus diplomus, kvalifikaciją įrodančius dokumentus, vairuotojo pažymėjimą;
  • S1 forma reikalinga, jei planuojate grįžę į Lietuvą dirbti nuotoliniu būdu kitoje valstybėje. Šią formą galite gauti iš savo pasirinktos sveikatos draudimo institucijos Belgijoje;
  • A1 forma nurodo, kokiu laikotarpiu ir kokioje valstybėje mokėjote sveikatos draudimo įmokas. Ši forma reikalinga, jei prieš išvykdami iš Lietuvos nedeklaravote išvykimo fakto ir Lietuvoje yra susikaupusi privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola. Pateikus A1 formą, „Sodra“ gali perskaičiuoti PSD skolą. Šią formą galite užsisakyti prisijungę internetu per Belgijos Socialinės apsaugos centro sistemos.

Kuo pasirūpinti, jei grįžtate su vaikais?

Įtraukite vaiko gimimą į apskaitą Lietuvoje

Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus dėl Belgijoje gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų – Lietuvos Respublikos pilietis.

Dokumentai, kuriuos reikia pateikti

  • Užpildytą prašymą įtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
  • Belgijoje išduotą vaiko gimimo liudijimą ir jo vertimą į lietuvių k., patvirtintą pažyma (Apostille), arba Europos Sąjungos daugiakalbę standartinę formą;
  • tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

Jei Belgijoje gausite gimimo liudijimo tarptautinę A formą (pranc. acte de naissance plurilingue, formule A) jos versti į lietuvių kalbą ar legalizuoti nereikės. Formą A Belgijoje išduoda civilinės metrikacijos skyrius savivaldybėje, kurioje registruotas vaiko gimimas. Vertimo ir pažymos (Apostille) taip pat nereikės, jei paprašysite institucijų pateikti ES daugiakalbę standartinę formą.

Jei bus teikiamas originalus vaiko gimimo liudijimas, reikės vertimo į lietuvių kalbą ir patvirtinimo pažyma (Apostille).

Dokumentus dėl Belgijoje gimusio vaiko įtraukimo į apskaitą galima pateikti Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigai, Lietuvos Respublikos ambasadai Belgijoje arba internetu per VĮ Registrų centrą.

Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, net jei gimė užsienyje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę, arba gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.

Registracija į ugdymo įstaigas

Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Vaikas, grįžęs (atvykęs) iš užsienio, į klases yra integruojamas pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis tiesiogiai į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą. Su įstaigos atstovais aptarkite adaptacijos klausimus ir pateikite prašymą mokytis (internetu arba mokykloje). Taip pat galite kreiptis į pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojus, kurie patars ir suteiks reikiamą informaciją. Visi mokiniai kasmet savo mokyklai turi pateikti medicininę pažymą.

Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės mokymo lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kuriose savivaldybėse ar mokyklose veikia išlyginamosios klasės, skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje veikia specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos, turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais ar atvykusiais vaikais patirties ir teikiančios paslaugas sėkmingai šių vaikų integracijai užtikrinti.

Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą

  • Gyvenamoji vieta. Deklaruokite gyvenamąją vietą per 30 dienų nuo grįžimo į Lietuvą internetu epaslaugos.lt arba nuvykę į savivaldybę ar seniūniją, kurioje gyvensite.
  • Privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Pasirūpinkite privalomuoju sveikatos draudimu. Jei grįžę iš Belgijos kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, reikia sumokėti PSD įmokas savarankiškai.
  • Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
  • Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystės programėlę ir prisijungimo prie Elektroninių valdžios vartų duomenis galėsite registruotis ir teikti prašymus įvairiose institucijose, deklaruoti gyvenamąją vietą.
  • Jei darbo ieškosite tik grįžę, registruokitės Užimtumo tarnyboje (UŽT). Čia Jums padės susirasti darbą ar persikvalifikuoti.
  • Išmokos. Jei grįžę neturite pajamų, galite kreiptis dėl socialinių išmokų į „Sodrą“ arba į gyvenamosios vietos savivaldybę.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)

Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris jas moka pats. Jei grįžę kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas turėsite mokėti savarankiškai nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.

Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis?

  • Moksleiviai ir dieninių studijų studentai;
  • Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai;
  • vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 m. arba 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 m.;
  • asmenys, gaunantys bet kokios rūšies pensiją;
  • kitos asmenų grupės, nurodytos www.vlk.lt.

PSD skola

Jei savo išvykimo iš Lietuvos nedeklaravote, galėjo susikaupti PSD skola, nes PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie Jūsų išvykimą ir toliau taikė prievolę mokėti PSD įmokas. Asmuo gali būti draustas PSD tik vienoje šalyje, tad, jei buvote draustas Belgijoje, o Lietuvoje susikaupė skola, ją galite panaikinti pateikę „Sodrai“ A1 formą ar kitą Belgijos kompetentingos įstaigos išduotą pažymą, kad buvote draustas socialiniu (sveikatos) draudimu. Tai padaryti galite prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, išsiuntę prašymą el. paštu info@sodra.lt (laiškas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba nuvykę į teritorinį „Sodros“ skyrių. Užsiregistruoti vizito galima čia.

Darbas grįžus į Lietuvą

Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT), kur gausite pagalbą ieškodami darbo, galėsite įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti turimą kompetenciją. UŽT svetainėje galima rasti paklausių profesijų sąrašą, kuris kiekvieną mėnesį atnaujinamas pagal laisvų darbo vietų skaičių. 

Ieškodami darbo internete, atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems ar atvykstantiems iš užsienio skirtus projektus Gal į LietuvąWork In Lithuania. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės, ieškančios patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbomis kalbančių darbuotojų.

Jei deklaravote išvykimą ir užsienyje gyvenote bent 5 pastaruosius metus, o grįžę neterminuotai įsidarbinate Lietuvoje pagal profesiją, įtrauktą į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą, ir gaunate ne mažesnį negu 4,1 MMA darbo užmokestį, galite pretenduoti į valstybės skiriamą vienkartinę atvykimo išmoką (4,1 MMA).

Dėl išmokos gavimo sąlygų kreipkitės į Užimtumo tarnybą bendruoju konsultacijų numeriu 1883 (arba + 370 5 250 0883) ar el. paštu info@uzt.lt.

Belgijoje įgytų diplomų pripažinimas

Jei vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijote Belgijoje ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje, Jums reikės įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla. Užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio pripažinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.

Belgijoje įgytų kvalifikacijų pripažinimas

Ar reikės įrodyti įgytą kvalifikaciją Lietuvoje, priklauso nuo to, ar profesija yra reglamentuojama (taikoma medikams, teisininkams, mokytojams ir kitoms profesijoms, kurias galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše). Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos. Jei Jūsų profesija nereglamentuojama, apie kvalifikacijos tinkamumą spręs pats darbdavys.

Studijos Lietuvoje

Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai.

Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO.

Stojant per LAMA BPO sistemą, įgyto išsilavinimo vertinimą ir dokumentų pripažinimą atlieka tik Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Patys universitetai atlieka jau turinčių studijų diplomus (stojančių į antrąją pakopą ar ištęstines studijas) ar užsienio valstybių piliečių dokumentų pripažinimą.

Pagrindinės priėmimo į aukštąsias mokyklas procedūros vykdomos internetu:

  • priėmimas prasideda birželio 1 d.;
  • prašymų registracija tęsiasi beveik 2 mėnesius.

Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti konkurso būdu priimami į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Priėmimas

Stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas per LAMA BPO, reikalingas vidurinis išsilavinimas. Jei išsilavinimas įgytas užsienyje ir stojama į valstybės finansuojamą studijų vietą, stojantysis turi atlikti šiuos veiksmus:

  • kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą, kuriame atliekamas užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimas ir mokomųjų dalykų atitikmenų nustatymas bei pažymių ir egzaminų rezultatų vertinimas pagal lietuvišką vertinimo sistemą. Jei nebuvo mokytasi lietuvių kalbos, jos atitikmeniu formuojant konkursinį balą laikomas mokomosios kalbos dalykas, pavyzdžiui, jei asmuo Belgijoje bendrąją ugdymo programą baigė anglų kalba, šio dalyko pažymys ar egzamino rezultatas vertinimo metu bus įskaitytas kaip lietuvių kalbos pažymys ar egzamino rezultatas;
  • išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą, jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba, o stojantysis jos mokėjimo negali įrodyti kompetentingos institucijos išduotais dokumentais. Dėl lietuvių kalbos įskaitos laikymo reikia kreiptis į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedrą;
  • pateikti prašymą stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas (www.lamabpo.lt);
  • išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei stojant į pasirinktas studijų programas jie yra numatyti);
  • iki nustatyto termino prie savo prašymo pridėti kitus dokumentus: lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą; dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo 3 pastaruosius metus gyveno užsienio valstybėje arba kad asmuo 3 metus gyveno užsienio valstybėje, o atvykęs į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip aštuntoje klasėje (8–12 klasės).

Parama stojantiems užsienio lietuviams

Užsienio lietuviams taikoma lengvata – stojantiems į aukštąsias mokyklas pridedamas vienas papildomas konkursinis balas. Jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 pastaruosius metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 metus, o atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasės) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą. 

Šiuos kriterijus atitinkantys asmenys taip pat gali gauti finansinę paramą studijoms Lietuvoje. Stipendija gali būti skiriama vieną studijų semestrą ir išmokama kas mėnesį iki to semestro pabaigos.

Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas. Belgijoje veikia šį kriterijų atitinkanti Briuselio II Europos mokykla (taikoma tik nuo mokyklos baigimo 2022 m.).

Finansinė parama užsienio lietuviams:

Užsienio lietuviai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali gauti stipendiją, kuri skiriama atsižvelgus į jų mokymosi rezultatus, ir vienkartinę socialinę išmoką, kuri skiriama atsižvelgus į pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį.

Studentas turi teisę gauti ir stipendiją, ir vienkartinę socialinę išmoką. Parama neskiriama studentams, studijuojantiems tų šalių, iš kurių jie atvyko, kalbas.

Užsienio lietuviai, norintys gauti finansinę paramą, turi užsiregistruoti Valstybinio studijų fondo  interneto svetainėje.

Kai kurios aukštosios mokyklos vykdo išankstinį priėmimą savarankiškai. Kiekvienu atveju rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į aukštąją mokyklą, kurioje norima studijuoti. Visas Lietuvoje vykdomas pirmos pakopos studijų programas galite rasti čia.

Nuotolinis darbas

Darbo užmokestis yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kurios mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“). Kaip tai padaryti?

Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš Belgijos įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu), gautą darbo užmokestį:

  • turi deklaruoti kalendoriniams metams, kuriais jis gautas, pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI pateikdamas Metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija), ir
  • iki to paties termino į Lietuvos biudžetą nuo darbo užmokesčio turi sumokėti (įmokos kodas 1441) 20 proc.[*] pajamų mokestį.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris dalį laiko dirbtų būdamas Belgijoje šios šalies darbdaviui, taip gauta darbo užmokesčio dalis:

  • galėtų būti apmokestinta Belgijoje, tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje;
  • Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio Belgijoje arba Belgijos mokesčių administratoriaus) apie už Belgijoje atliekamą darbą gautas pajamas ir nuo jų Belgijoje sumokėtą pajamų mokesčio sumą.

VMI galėtų išduoti pažymą (FR0254 forma), patvirtinančią Lietuvos gyventojo rezidavimo vietą, kad, esant poreikiui, jis pažymą galėtų pateikti Belgijos darbdaviui, kuris, gavęs šią pažymą, pajamų mokesčio užsienio valstybėje neišskaičiuotų.

[*] Jei per kalendorinius metus darbo užmokesčio pajamos (įskaitant kitas pajamas, nurodytas GPMĮ 6 straipsnio 1-1 dalyje) viršytų 60 vidutinių darbo užmokesčių sumą, viršijanti dalis būtų apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Nedarbo išmoka

Nedarbo išmoka Lietuvoje gali būti skirta Užimtumo tarnyboje registruotam darbo neturinčiam asmeniui, jei jis turi bent 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius dvejus su puse metų. Belgijoje įgytas darbo stažas gali būti susumuotas pateikus ,,Sodrai“ PD U1 formą. Ją galite gauti iš Belgijos užimtumo centro.

Išmoka mokama 9 mėnesius, ją apskaičiuojant atsižvelgiama į Belgijoje gautas pajamas. Savarankiško darbo laikotarpiai į darbo stažą nėra įskaičiuojami.

Nedarbo išmokos perkėlimas iš Belgijos

Grįžę į Lietuvą, galite dar 3 mėnesius gauti Belgijoje paskirtą nedarbo išmoką, pateikę PD U2 formą, kurią galite gauti iš Belgijos užimtumo centro. Išmokos dydis liks toks, koks  jau buvo apskaičiuotas Belgijoje. Išmoka turi būti gaunama iki išvykimo į Lietuvą bent 4 savaites. SVARBU: grįžę į Lietuvą per 7 dienas užsiregistruokite Užimtumo tarnyboje ir pateikite PD U2 formą.

Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos

Vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje  – iki 3 metų. Vaiko priežiūros išmokos trukmė – iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn.

Norint gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, Lietuvoje reikia turėti bent 12 mėnesių, o tėvystės išmokos – bent 6 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 2 metus. Jei Lietuvoje įgyto stažo pritrūktų, bus atsižvelgiama į Belgijoje sukauptą stažą. Grįžę į Lietuvą, kreipkitės į „Sodrą“ dėl tarpininkavimo su Belgijos įstaiga dėl stažo patvirtinimo. Sumuojant stažą būtina, kad asmuo būtų dirbęs Lietuvoje per pastaruosius 24 mėnesius (įskaitoma net 1 oficiali darbo diena). Nustatant išmokos dydį atsižvelgiama tik į Lietuvoje gautas pajamas, t. y. jei pastaruosius 2 metus Lietuvoje nedirbote, tikėtina, kad išmoka bus minimali. 

Jei jau gaunate motinystės išmoką Belgijoje,  išvykę į Lietuvą išmokos galite neprarasti .

Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metų amžiaus vaiku, galite kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui.

Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 m. (tam tikrais atvejais – iki 23 m.) kas mėnesį yra mokamos vaiko išmokos (nuo 2024 m. sausio 1 d. – 96,25 Eur per mėn. vienam vaikui). Grįžus iš Belgijos gyventi į Lietuvą, vaiko išmokos bus skiriamos Lietuvoje. Dažnai savivaldybė prašo pateikti įrodymą, kad išmokos vaikui mokėjimas Belgijoje yra nutrauktas.

Šeimos ir darbo derinimas

Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 m., įgyja teisę į vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius, suteikiamus 1 kartą per 3 mėnesius. Auginantys 2 ir daugiau vaikų iki 12 m. gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 12 m.

Senatvės pensijos dirbusiems Belgijoje

Minimalusis darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.

Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:

  • sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus;
  • turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.

Jei darbo stažo Lietuvoje pritrūks, bus sumuojamas Belgijoje įgytas stažas. Analogiškai, jei Belgijoje nesukaupėte minimaliojo stažo pensijai, galite jį susumuoti su Lietuvoje įgytu stažu, kol sukaupsite reikiamą minimalų stažą pensijai, tada galėsite kreiptis dėl belgiškos pensijos.

Nustačiusios teisę į pensiją, kiekviena šalis mokės savo pensijos dalį: Belgija už Belgijoje įgytą stažą, Lietuva – už čia įgytą stažą.  Sukakus pensiniam amžiui, „Sodra“ pati susisieks su Belgijos institucijomis dėl stažo patvirtinimo, patiems dėl stažo sumavimo rūpintis nereikia .

Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.  

Pensinis amžius Belgijoje ir Lietuvoje skiriasi. Pensiją Belgijoje pradės mokėti tik kai sulauksite pensinio amžiaus pagal Belgijos įstatymus (šiuo metu Lietuvoje moterų pensinis amžius yra 64 m. 4 mėn., vyrų – 64 m. ir 8 mėn., Belgijoje yra 65 m. (nuo 2025 m. – 66 m., nuo 2030 m. bus 67 m.).

Privačiuose fonduose sukauptos pensijos mokėjimu reikės pasirūpinti patiems, todėl išsisaugokite pensijų fondų kontaktus.

Vairavimas Lietuvoje

Belgijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja kaip ir lietuviškas, su juo Lietuvoje galite vairuoti iki jo galiojimo pabaigos.

Jei norėsite pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką, papildomų egzaminų laikyti nereikės. VĮ „Regitra“ padalinyje pateikite:

  • asmens tapatybės kortelę ar pasą;
  • vairuotojo medicininę pažymą;
  • Belgijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Jei Jūsų šeimos nariai yra Belgijos ar kitų ES valstybių piliečiai

Jei Jūsų šeimos nariai – Belgijos arba kitų ES valstybių narių piliečiai, nepamirškite, kad, norėdami gyventi Lietuvoje ilgiau nei 90 dienų per pusmetį, jie turės gauti teisės gyventi Lietuvoje pažymėjimą. Jei į Lietuvą kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu atvyksta šeimos nariai, turintys ES valstybės narės pilietybę, jie iškart gali kreiptis dėl teisės nuolat gyventi pažymėjimo, galiojančio 10 metų. Prašymą reikia pateikti per 3 mėn. nuo atvykimo į Lietuvą dienos (www.migracija.lt svetainėje). Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais: santuokos liudijimu (arba įregistruotos partnerystės sutartimi[*]), dokumentais, pagrindžiančiais, kad Lietuvos Respublikos pilietis kurį laiką gyveno Belgijoje ar kitoje ES valstybėje po 2004 m. gegužės 1 d. (tinka Belgijoje išduotas leidimas gyventi, studijų, darbo ar nuomos sutartys). SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma (Apostille) ir išversti į lietuvių kalbą.

Jei Jūsų šeimos narys – ne ES pilietis

Jei Jūsų šeimos narys[*] nėra ES pilietis, galite pasinaudoti galimybe gauti Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimą gyventi, galiojantį 5 metus. Šio leidimo reikia prašyti, jei atitinka šios sąlygos:

  • Jūs turite Lietuvos Respublikos pilietybę ir pasinaudojote laisvo judėjimo ES teise (gyvenote kitoje ES šalyje po 2004 m. gegužės 1 d.) arba turite kitos ES šalies pilietybę ir teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;
  • Jūsų šeimos narys, su kuriuo atvykote ir ketinate Lietuvoje gyventi ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų, nėra ES pilietis.

Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečiai savo gyvenamąją vietą turi deklaruoti:

  • Migracijos departamente, kartu patrikdami prašymą gauti leidimą ar teisę gyventi, arba
  • jau gavę leidimą ar teisę gyventi – seniūnijoje ar savivaldybėje.

Daugiau informacijos apie užsieniečių atvykimą rasite Migracijos departamento MIGRIS puslapyje.

[*] Šeimos nariai gali būti ir Lietuvos Respublikos piliečio sugyventinis, su kuriuo palaikomi nuolatiniai santykiai 3 metus ir tai tinkamai įrodoma dokumentais, pavyzdžiui, pateikiant bendrą būsto nuomos ar paskolos būstui įsigyti sutartį, vaikų gimimo liudijimus. Tai galioja ir asmenims, kurie nori teisės nuolat gyventi pažymėjimo, ir asmenims, kurie nori gauti leidimo laikinai gyventi kortelę, t. y. ES piliečiams ir ne ES piliečiams.