Grįžimas iš Danijos. Ką reikėtų žinoti?

Grįžimas iš Danijos. Ką reikėtų žinoti?

Kuo pasirūpinti prieš išvykstant? 

• Deklaruokite savo išvykimą. Informuokite Nacionalinį gyventojų registrą (dan. Folkeregistret) internetu arba piliečių aptarnavimo centrą (dan. Borgerservice);
• apie išvykimą informuokite Danijos mokesčių agentūrą (dan. Skattestyrelsen, arba SKAT). Tai galite padaryti paskambinę + 45 72 22 28 92 arba internetu čia; 
• jei turite vaikų, praneškite apie išvykimą jų mokyklai, darželiui ar kitai ugdymo įstaigai. Įspėjimo terminas paprastai yra vienas mėnuo (teiraukitės konkrečioje mokykloje);
• neuždarykite NemKonto sąskaitos, kol negavote paskutinio pranešimo apie metinį mokesčių apskaičiavimą, nes bet koks mokesčių grąžinimas bus vykdomas per šią sąskaitą. Praneškite bankui apie savo išvykimą ir pasidomėkite galimybėmis išlaikyti banko sąskaitą, kad galėtumėte atgauti mokesčių permoką. Nenaudojama banko sąskaita uždaroma automatiškai (dažniausiai po 2 metų);
• nutraukite nuomos sutartis, susigrąžinkite užstatą, sumokėkite visus komunalinių paslaugų (dujų, elektros) ir kitus mokesčius, informuokite paslaugų (televizijos, interneto, mobiliojo ryšio ir pan.) teikėjus. Sustabdykite automatinius mokėjimus (dan. Betalingsservice) už tokias paslaugas kaip nuoma, elektra, nedarbo draudimas, sporto klubo narystė ir kt.
• jei Danijoje įsigijote nuosavą automobilį, prieš išvykdami jį išregistruokite. Automobilio registracijos numerius perduokite į SKAT ir informuokite motorinių transporto priemonių agentūrą (dan. Motorstyrelsen).  Išsivežant Danijoje registruotą automobilį, SKAT gali grąžinti išmoką už sumokėtą registracijos mokestį (kompensacijai gauti reikia užpildyti formą Nr. 21.044);
• išsaugokite prisijungimo duomenis prie el. valdžios vartų (dan. NemID / MitID), tada galėsite prisijungti prie skaitmeninės pašto dėžutės (dan. e-Boks). Prieš išvykstant pravartu užsakyti papildomą kodų kortelę (dan. NemID/ MitID);
• užsakykite neišnaudotų atostoginių pinigų (dan. Feriepenge) išmokėjimo paslaugą. 

Kokius dokumentus reikia parsivežti?

• Nepamirškite pasiimti buvusius darbo santykius įrodančius dokumentus: darbo sutartis, algalapius;
• PD U1 forma, patvirtinanti nedarbo socialinio draudimo laikotarpius Danijoje, reikalinga, jei pretenduosite į nedarbo išmokas Lietuvoje. Jei dirbdami Danijoje buvote Nedarbo draudimo fondo narys, persiųskite prašymo formą savo fondui (dan. A-kasse). Jei nebuvote šio fondo narys, užpildykite ir pateikite EEA 4.1 formą Danijos darbo rinkos ir įdarbinimo agentūrai  (dan. Styrelsen for Arbejdsmarked og Rekruttering, arba STAR);
• PD U2 forma reikalinga, jeigu gaunate nedarbo išmoką Danijoje ir norite ją perkelti į Lietuvą. Dėl formos galite kreiptis į Dagnpenge. Prašymą užpildyti reikia Nedarbo draudimo fondui, kuris jums moka išmoką (dan. A-kasse);
• jei turite vaikų, pasirūpinkite dokumentais, įrodančiais jų išeitą ugdymo programą ar jos dalį. Jei vaikas lankė lituanistinę mokyklą, pasiimkite atitinkamas pažymas;
• kreipkitės į gydymo įstaigas ir pasiimkite pažymas apie suteiktą gydymą;
• pasiimkite Danijoje įgytus diplomus, kvalifikaciją įrodančius dokumentus, vairuotojo pažymėjimą;
• S1 forma reikalinga, jei planuojate grįžęs į Lietuvą dirbti nuotoliniu būdu kitoje valstybėje. Šią formą galite gauti iš Centrinės išmokų administracijos (dan. Udbetaling Danmark);
• A1 forma nurodo, kokiu laikotarpiu ir kokioje valstybėje mokėjote sveikatos draudimo įmokas. Ši forma reikalinga, jei prieš išvykdami iš Lietuvos nedeklaravote išvykimo fakto ir jums Lietuvoje susikaupė privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola. Pateikus A1 formą, „Sodra“ gali perskaičiuoti PSD skolą. Šią formą galite užsisakyti per Centrinę išmokų administraciją (dan. Udbetaling Danmark) arba el. būdu.

Kuo pasirūpinti, jei grįšite su vaikais?

Įtraukite vaiko gimimo faktą į apskaitą Lietuvoje

Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus dėl Danijoje gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų – Lietuvos Respublikos pilietis.

Dokumentai, kuriuos reikės pateikti:

• užpildytą prašymą įtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
• Danijoje išduotą vaiko gimimo liudijimą patvirtinančią pažymą (Apostille) ir jos vertimą į lietuvių k. arba Europos Sąjungos daugiakalbę standartinę formą;
• tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

Dokumentus dėl Danijoje gimusio vaiko įtraukimo į apskaitą galima pateikti tiesiogiai Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigai, Lietuvos Respublikos ambasadai Danijoje arba internetu per Registrų centrą. 

Danijoje gimusio vaiko gimimo liudijimą (dan. Personattest) išduoda komuna arba bažnyčia. Jį taip pat galite gauti el. būdu. Jei bus teikiamas originalus vaiko gimimo liudijimas, reikės vertimo į lietuvių kalbą ir pažymos (Apostille), kurią Danijoje tvirtina Danijos užsienio reikalų ministerija (priima užsakymus el. būdu).

Vertimo ir pažymos (Apostille) nereikės, jeigu paprašysite institucijų pateikti ES daugiakalbę standartinę formą.

Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, net jei gimė užsienyje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Vaikų, gimusių po 2011 m. balandžio 1 d., Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant gimimą. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali išsaugoti daugybinę pilietybę. 

Registracija į ugdymo įstaigas:

Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Vaikas, grįžęs (atvykęs) iš užsienio, į klases yra integruojamas pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą tiesiogiai. Su įstaigos atstovais aptarkite adaptacijos klausimus ir pateikite prašymą mokytis (internetu arba mokykloje). Taip pat galite kreiptis į pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojus, kurie patars ir suteiks reikiamą informaciją. Visi mokiniai kasmet savo mokyklai turi pateikti medicininę pažymą.   

Svarbu atkreipti dėmesį, kad, jei vaikas turi negalią ar sutrikimą ir pageidaujate, kad jis mokytųsi specialiojoje švietimo įstaigoje, grįžus iš užsienio reikėtų pagal gyvenamąją vietą kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo. Tuo atveju, jei būtų nustatyti dideli arba labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai, Jūsų vaikas galėtų būti priimtas į specialiąją švietimo įstaigą.   

Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės mokymo lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kuriose savivaldybėse ar mokyklose veikia išlyginamosios klasės, skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje veikia specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos, turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais ar atvykusiais vaikais patirties ir teikiančios paslaugas sėkmingai šių vaikų integracijai užtikrinti.  

Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą

• Gyvenamoji vieta. Deklaruokite gyvenamąją vietą per 30 dienų nuo grįžimo į Lietuvą internetu epaslaugos.lt arba nuvykę į savivaldybę ar seniūniją, kurioje gyvensite.
• Privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Jei grįžę iš Danijos kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, reikia sumokėti PSD įmokas savarankiškai.
• Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
• Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystės ir prisijungimo prie Elektroninių valdžios vartų duomenis galėsite registruotis ir teikti prašymus įvairiose institucijose, deklaruoti gyvenamąją vietą.
• Jei darbo ieškosite tik grįžę, registruokitės Užimtumo tarnyboje (UŽT). Čia jums padės susirasti darbą arba persikvalifikuoti. Daugiau informacijos – skyrelyje „Darbas grįžus į Lietuvą“.   
• Išmokos. Jei grįžę neturite pajamų, galite kreiptis dėl socialinių išmokų į gyvenamosios vietos savivaldybę.     

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) 

Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris jas moka pats. Jei grįžę kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis bei turėsite leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, PSD įmokas reikės mokėti savarankiškai nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.    

Iš PSD mokesčio surinkto biudžeto yra išlaikomos ligoninės, poliklinikos ir jų personalas, apmokami kompensuojamieji vaistai ir kitos medicinos priemonės. PSD Lietuvoje užtikrina, kad prireikus asmuo galės kreiptis į gydymo įstaigą ir sveikatos priežiūros paslaugas gauti nemokamai, pasirinkęs polikliniką, medicinos centrą ar šeimos gydytojo kabinetą.   

Lietuvos piliečiai, priklausantys socialiai jautrioms gyventojų grupėms (vaikai, moksleiviai, studentai, bedarbiai, pensininkai ir kt.), draudžiami valstybės lėšomis, t. y. už juos PSD įmokas moka valstybė. Už samdomus darbuotojus PSD įmokas sumoka darbdavys. Jei vykdote ekonominę veiklą (pavyzdžiui, pagal verslo liudijimą), dėl kurios yra skaičiuojamos PSD įmokos, jas mokėti reikės pačiam.    

Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis? 

• Moksleiviai ir nuolatinių studijų studentai; 

• Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai; 

• vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 m. arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 m.; 

• asmenys, gaunantys bet kurios rūšies pensiją; 

• kitos asmenų grupės, nurodytos Sveikatos draudimo įstatyme; 

• daugiau duomenų rasite Valstybinėje ligonių kasos (VLK) elektroniniame leidinyje „Atsakymai į svarbiausius klausimus“. 

PSD skola

Jei savo išvykimo iš Lietuvos nedeklaravote, Jums galėjo susikaupti PSD skola. Taip atsitinka todėl, kad PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie išvykimą ir Jums taikė prievolę mokėti PSD įmokas. Asmuo gali būti draustas PSD tik vienoje šalyje, tad, jei buvote draustas Danijoje, o Lietuvoje susikaupė skola, ją galite panaikinti pateikę „Sodrai“ A1 pažymą iš Centrinės išmokų administracijos (dan. Udbetaling Denmark) ar kitą Danijos kompetentingos įstaigos pažymą, įrodančią, kad buvote draustas socialiniu (sveikatos) draudimu. Tai padaryti galite: prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui; išsiuntę prašymą el. paštu info@sodra.lt (laiškas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba nuvykę į teritorinį „Sodros“ skyrių. Užsiregistruoti vizito galima čia. 

Darbas grįžus į Lietuvą

Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT), kur gausite pagalbą ieškodami darbo, galėsite įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti esamą kompetenciją. Užimtumo tarnybos svetainėje galima rasti paklausių profesijų sąrašą, atnaujinamą kiekvieną mėnesį pagal laisvų darbo vietų skaičių.     

Ieškodami darbo internete atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems iš užsienio skirtus projektus Gal į Lietuvą?, Work In Lithuania. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės, ieškančios patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbomis kalbančių darbuotojų.    

Grįžtantiems į Lietuvą visuose Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose be išankstinės registracijos teikiamos pirminės konsultacijos.   

Vadovų, specialistų ir techninių specialybių darbuotojų atrankomis rūpinasi Aukštos kvalifikacijos atrankų komanda, kurios tikslas – padėti trūkstamiems specialistams gauti (sugrįžti į) jų žinias ir patirtį atitinkančias darbo vietas, o darbdaviams – rasti vertę kuriančių darbuotojų.    

Grįžtantiems į Lietuvą daugiau informacijos apie Lietuvos regionus galima rasti Užimtumo tarnybos interaktyviajame Lietuvos regionų žemėlapyje, kuriame pateikti net 50 skirtingų rodiklių duomenys apie kiekvieną Lietuvos savivaldybę, yra galimybė ruošiantis grįžti į Lietuvą atlikti rodiklių palyginimą ir analizę.    

Dėl Užimtumo tarnybos paslaugų ir jų gavimo sąlygų kreipkitės į Užimtumo tarnybą bendruoju konsultacijų numeriu +370 5 250 0883 arba el. paštu info@uzt.lt.   

Danijoje įgytų kvalifikacijų akademinis pripažinimas Lietuvoje 

Jei vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijote Danijoje ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje, Jums reikės įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla. Užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio pripažinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.

Danijoje įgytų kvalifikacijų profesinis pripažinimas Lietuvoje  

Ar reikės įrodyti įgytą kvalifikaciją Lietuvoje, priklauso nuo profesijos, pavyzdžiui, medikų, teisininkų, mokytojų profesijos yra reglamentuojamos. Ar Jūsų profesija yra reglamentuojama, galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše. Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos. Jei Jūsų profesija nereglamentuojama, apie kvalifikacijos tinkamumą spręs pats darbdavys.

Studijos Lietuvoje

Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai.    

Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose asmenims prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO.    

Stojant per LAMA BPO sistemą, įgyto išsilavinimo vertinimą ir dokumentų pripažinimą atlieka  Studijų kokybės vertinimo centras. Patys universitetai atlieka jau turinčių studijų diplomus (stojančių į antrąją pakopą ar ištęstines studijas) ar užsienio valstybių piliečių dokumentų pripažinimą.    

Pagrindinės priėmimo į aukštąsias mokyklas procedūros vykdomos internetu:    

• priėmimas prasideda birželio 1 d.;    

• prašymų registracija tęsiasi beveik 2 mėnesius.    

Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti konkurso būdu priimami į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose.    

Priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas   

Stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas per LAMA BPO, reikalingas vidurinis išsilavinimas. Jei išsilavinimas įgytas užsienyje ir stojama į valstybės finansuojamą studijų vietą, stojantysis turi atlikti šiuos veiksmus:    

• kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą (SKVC), kur atliekamas užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimas ir mokomųjų dalykų atitikmenų nustatymas bei pažymių ir egzaminų rezultatų vertinimas pagal lietuvišką vertinimo sistemą. Jei nebuvo mokytasi lietuvių kalbos, jos atitikmeniu formuojant konkursinį balą laikomas mokomosios kalbos dalykas, pavyzdžiui, jei asmuo Kanadoje bendrąją ugdymo programą baigė anglų kalba, šio dalyko pažymys ar egzamino rezultatas vertinimo metu bus įskaitytas kaip lietuvių kalbos pažymys ar egzamino rezultatas;    

• išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą, jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba, o stojantysis jos mokėjimo negali įrodyti kompetentingos institucijos išduotais dokumentais. Dėl lietuvių kalbos įskaitos laikymo reikia kreiptis į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedrą;    

• pateikti prašymą stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas per LAMA BPO; 

• išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei numatyti stojant į pasirinktas studijų programas);    

• iki nustatyto termino prie savo prašymo pridėti kitus dokumentus: lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą; dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo 3 pastaruosius metus gyveno užsienio valstybėje arba kad 3 metus gyveno užsienio valstybėje, o atvykęs į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip aštuntoje klasėje (8–12 klasės).    

Parama stojantiems užsienio lietuviams    

Užsienio lietuviams yra taikoma lengvata – stojantiems į aukštąsias mokyklas pridedamas vienas papildomas konkursinis balas. Jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 pastaruosius metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 metus, o atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasės) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą.     

Šiuos kriterijus atitinkantys asmenys taip pat gali gauti finansinę paramą studijoms Lietuvoje. Stipendija gali būti skiriama vieną studijų semestrą ir išmokama kas mėnesį iki to semestro pabaigos.    

Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas.    

Finansinė parama užsienio lietuviams    

Užsienio lietuviai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali gauti stipendiją, kuri skiriama atsižvelgus į jų mokymosi rezultatus, ir vienkartinę socialinę išmoką, kuri priklauso nuo pretenduojančio gauti paramą studento socialinės padėties.   

Studentas turi teisę gauti ir stipendiją, ir vienkartinę socialinę išmoką. Parama neskiriama studentams, studijuojantiems tų šalių, iš kurių jie atvyko, kalbas.    

Užsienio lietuviai, norintys gauti finansinę paramą, turi užsiregistruoti Valstybinio studijų fondo  interneto svetainėje.    

Kai kurios aukštosios mokyklos vykdo išankstinį priėmimą savarankiškai. Kiekvienu atveju rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į aukštąją mokyklą, kurioje norima studijuoti. Visas Lietuvoje vykdomas pirmosios pakopos studijų programas galite rasti čia.    

Profesinis mokymasis Lietuvoje  

Priėmimas į profesinio mokymo programas vykdomas  centralizuotai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais terminais.  Centralizuotą priėmimą vykdo ir informaciją apie profesinio mokymo programas, priėmimo terminus, procedūras savo interneto svetainėje skelbia viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“. Informaciją galite rasti čia.   

Mokytis pagal profesinio mokymo programas priimami asmenys, įgiję pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, taip pat neįgiję pagrindinio išsilavinimo (asmenys, ne jaunesni nei 14 metų). Profesinio mokymo programos skirtos pirmajai (pirminis profesinis mokymas) arba papildomai kvalifikacijai (tęstinis profesinis mokymas) įgyti. 

Stojančiųjų registracija (žiemos arba vasaros etapai) ir prašymų mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas (ar jų modulius) pateikimas, duomenų ir dokumentų pateikimas vyksta CPIS informacinėje sistemoje teisės aktų nustatyta tvarka. 

Vadovaudamasis įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 212, Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) pradėjo ir užsienio profesinių kvalifikacijų akademinio pripažinimo veiklą. Akademinį kvalifikacijos pripažinimą vykdyti gali ir profesinio mokymo įstaiga ar kitas profesinio mokymo teikėjas, kai siekiama mokytis pagal profesinio mokymo programą.    

Profesinio mokymosi įstaigų Lietuvoje sąrašas ir jų siūlomos mokymosi programos. 

Nuotolinis darbas 

Darbo užmokestis yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kurios mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (Sodrai). Kaip tai padaryti?

Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš Danijos įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu), gautą darbo užmokestį:

• turi deklaruoti kalendoriniams metams, kuriais jis gautas, pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI pateikdamas Metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija), ir
• iki to paties termino į Lietuvos biudžetą nuo darbo užmokesčio turi sumokėti (įmokos kodas 1441) 20 proc.^[*] pajamų mokestį.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris dalį laiko dirbtų Danijoje šios šalies darbdaviui, taip gauta darbo užmokesčio dalis:

• galėtų būti apmokestinta Danijoje, o tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje;
• Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas šią pajamų dalį, kartu su deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio Danijoje arba Danijos mokesčių administratoriaus) apie už Danijoje atliekamą darbą gautas pajamas ir nuo jų Danijoje sumokėtą pajamų mokesčio sumą.

VMI galėtų išduoti pažymą (FR0254 forma), patvirtinančią Lietuvos gyventojo rezidavimo vietą, kad, esant poreikiui, pažymą galėtų pateikti Danijos darbdaviui, kuris, gavęs šią pažymą, pajamų mokesčio užsienio valstybėje neišskaičiuotų.

Daugiau informacijos apie užsienyje gautų pajamų apmokestinimą galima rasti VMI interneto svetainės www.vmi.lt skiltyje Mokesčių žinynas > Gyventojų pajamų mokestis > Pajamos, gautos iš užsienio.   

[*] Jeigu per kalendorinius metus darbo užmokesčio pajamos (įskaitant kitas pajamas, nurodytas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1-1 dalyje) viršytų 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) sumą, viršijanti dalis būtų apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.   

Nedarbo išmoka Lietuvoje

Nedarbo išmoka Lietuvoje gali būti skirta Užimtumo tarnyboje registruotam darbo neturinčiam asmeniui, kuriam suteiktas bedarbio statusas, jei jis turi bent 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius dvejus su puse metų iki bedarbio statuso įgijimo dienos. Danijoje įgytas darbo stažas gali būti susumuotas „Sodrai“ pateikus PD U1 formą. 

Nedarbo išmoka skiriama nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo dienos ir mokama 9 mėnesius. Savarankiško darbo laikotarpiai nėra įskaičiuojami į darbo stažą. 

Nedarbo išmokos perkėlimas iš Danijos: grįžę į Lietuvą, galite dar 3 mėnesius gauti Danijoje paskirtą nedarbo išmoką (dan. Dagnepenge), pateikę formą PD U2. Išmokos dydis liks toks, koks buvo apskaičiuotas Danijoje. Išmoka turi būti gaunama iki išvykimo į Lietuvą bent 4 savaites. SVARBU: Grįžę į Lietuvą per 7 dienas užsiregistruokite Užimtumo tarnyboje ir pateikite PD U2 formą.

Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos 

Vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje – iki 3 metų, bet vaiko priežiūros išmoka turinčiam teisę ją gauti vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš vaiko senelių, arba buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatiniam globėjui (rūpintojui), mokama iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn., išskyrus neperleidžiamųjų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį, priklausančią kiekvienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų). 

Norint gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, Lietuvoje reikia turėti bent 12 mėnesių, tėvystės išmokų atveju – bent 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 2 metus. Minėtos išmokos Jums priklausytų tapus apdraustuoju asmeniu (t. y. įsidarbinus, pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir kt.) ir esant darbdavio išleistam atitinkamų (nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros) atostogų arba, jei esate savarankiškai dirbantis asmuo, Jums pasirinkus atitinkamą (nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros) laikotarpį. Sumuojant stažą būtina sąlyga, kad būtumėte dirbęs Lietuvoje per pastaruosius 24 mėnesius (įskaitoma net ir 1 oficialaus darbo diena). Nustatant išmokos dydį atsižvelgiama tik į Lietuvoje per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo mėnesį, turėtas pajamas. Išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 8 bazinės socialinės išmokos, galiojusios praeitą mėnesį iki teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo dienos, dydžiai (minimali išmoka įgijus teisę gauti išmoką nuo 2025 m. vasario mėn. – 560 Eur).  

Jei jau gaunate motinystės išmoką (dan. barselsdagpenge) Danijoje, informavę darbdavį ir Centrinę išmokų administraciją (dan. Udbetaling Denmark) galite išvykti į Lietuvą ir neprarasti išmokos.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metų amžiaus vaiku, galite kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui (vienkartinė išmoka gimus vaikui nuo 2025 m. - 770 Eur).

Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 m. (tam tikrais atvejais – iki 23 m.) kas mėnesį yra mokamos išmokos (nuo 2025 m. sausio 1 d. – 122,5 Eur per mėn. vienam vaikui). Grįžusiems iš Danijos gyventi į Lietuvą vaiko išmokos bus skiriamos Lietuvoje. Dažnai savivaldybė prašo pateikti įrodymą, kad vaiko išmokos (dan. Børneydelser) Danijoje yra nutrauktos.  Dėl įrodymo kreipkitės į Centrinę išmokų administraciją (dan. Udbetaling).

Šeimos ir darbo derinimas

Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų, įgyja teisę į vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius, suteikiamus 1 kartą per 3 mėnesius. Auginantys 2 ir daugiau vaikų iki 12 metų gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų.

Senatvės pensijos dirbusiems Danijoje

Minimalusis darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.             

Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:

• sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus;
• turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.

Jei darbo stažo Lietuvoje pritrūks, bus sumuojamas Danijoje įgytas stažas. Analogiškai, jei Danijoje nesukaupėte minimaliojo stažo pensijai, galite jį susumuoti su Lietuvoje įgytu stažu iki sukaupsite reikiamą minimalųjį stažą pensijai ir tada galėsite kreiptis dėl daniškos pensijos.

Nustačiusios teisę į pensiją, kiekviena šalis mokės savo pensijos dalį: Danija už Danijoje įgytą stažą, Lietuva – už Lietuvoje įgytą stažą. Sukakus Jums pensiniam amžiui, „Sodra“ susisieks su Danijos institucijomis dėl stažo patvirtinimo, Jums patiems dėl stažo sumavimo nereikia rūpintis.

Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.

Pensinis amžius Danijoje ir Lietuvoje skiriasi.  Pensiją Danija pradės mokėti tik kai sulauksite pensinio amžiaus pagal Danijos įstatymus (šiuo metu Lietuvoje moterų pensinis amžius yra 64 m. ir 8 mėn., vyrų – 64 m. ir 10 mėn., o Danijoje – 65–69 m.). 

Išvykdami iš Danijos, turite galimybę dalį sukauptos pensijos susigrąžinti vos tik gavę paskutines įmokas į savo banko sąskaitą. Tokiu atveju galima atgauti tik 40 proc. sukauptų privačios pensijos įmokų.  

SVARBU! Jei išvykstate iš Danijos, jūsų sukaupta valstybinė pensija (dan. ATP Livslang) negalės būti išmokėta. 

Vairavimas Lietuvoje

Danijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja kaip ir lietuviškas, su juo Lietuvoje galite vairuoti iki jo galiojimo pabaigos.

Jei norėsite pasikeisti pažymėjimą į lietuvišką, papildomų egzaminų laikyti nereikės. AB „Regitra“ padalinyje pateikite:

• asmens tapatybės kortelę ar pasą;
• vairuotojo medicininę pažymą;
• Danijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Jei išvykdami iš Danijos pasiimate Danijoje registruotą automobilį, turite teisę susigrąžinti dalį sumokėto registracijos mokesčio, apskaičiuojamą pagal esamą automobilio rinkos vertę. 

Jei Jūsų šeimos nariai yra Danijos (ar kitų ES valstybių) piliečiai

Jei Jūsų šeimos nariai – Danijos (ar kitų ES valstybių narių) piliečiai, nepamirškite, kad norėdami gyventi Lietuvoje ilgiau nei 90 dienų per pusmetį jie turės gauti teisės gyventi Lietuvoje pažymėjimą. Jei į Lietuvą kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu atvyksta šeimos nariai, turintys ES valstybės narės pilietybę, jie iškart gali kreiptis dėl teisės nuolat gyventi pažymėjimo, galiojančio 10 metų. Prašymą reikia pateikti per 3 mėn. nuo atvykimo į Lietuvą dienos (www.migracija.lt svetainėje). Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais: santuokos liudijimu (arba įregistruotos partnerystės sutartimi^*), dokumentais, pagrindžiančiais, kad Lietuvos Respublikos pilietis kurį laiką gyveno Danijoje ar kitoje ES valstybėje po 2004 m. gegužės 1 d. (tinka Danijoje išduotas leidimas gyventi, studijų, darbo ar nuomos sutartys). SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma (Apostille) ir išversti į lietuvių kalbą.

Jei Jūsų šeimos narys – ne ES pilietis

Jei Jūsų šeimos narys^[*] nėra ES pilietis, galite pasinaudoti galimybe gauti Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimą gyventi, galiojantį 5 metus. Šio leidimo galima prašyti, jei atitinka šios sąlygos:

• Jūs turite Lietuvos Respublikos pilietybę ir pasinaudojote laisvo judėjimo ES teise (gyvenote kitoje ES šalyje po 2004 m. gegužės 1 d.) arba Jūs turite kitos ES šalies pilietybę ir teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;
• Jūsų šeimos narys, su kuriuo atvykote ir ketinate Lietuvoje gyventi ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų, nėra ES pilietis.

Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečiai savo gyvenamąją vietą turi deklaruoti:

• Migracijos departamente kartu pateikdami prašymą gauti leidimą ar teisę gyventi, arba

• jau gavę leidimą ar teisę gyventi, seniūnijoje ar savivaldybėje.

Daugiau informacijos apie užsieniečių atvykimą rasite Migracijos departamento MIGRIS tinklalapyje.

[*] Šeimos narys gali būti ir Lietuvos piliečio sugyventinis, su kuriuo palaikomi nuolatiniai santykiai 3 metus ir tai tinkamai įrodoma dokumentais, pavyzdžiui, pateikus bendrą būsto nuomos ar paskolos būstui įsigyti sutartį, vaikų gimimo liudijimus. Tai galioja ir asmenims, kurie nori teisės nuolat gyventi pažymėjimo, ir asmenims, kurie nori gauti leidimo laikinai gyventi kortelės, t. y. ES ir ne ES piliečiams.