Grįžimas iš Estijos. Ką reikėtų žinoti?

Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus Estijoje gimusiam vaikui įtraukti į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų – Lietuvos Respublikos pilietis. Reikia pateikti:

• užpildytą prašymą  įtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
• Estijoje išduotą vaiko gimimo liudijimą ir  jo vertimą į lietuvių kalbą arba Estijoje išduoto gimimo liudijimo tarptautinę formą A (Mitmekeelne standardvorm - riigilõiv / Multilingual Standard Form A),arba Estijoje išduotą Europos Sąjungos daugiakalbę standartinę formą (tarptautinė ir daugiakalbės formų versti į lietuvių kalbą nereikia);
• tarptautinį vaiko gimimo dokumentą išduoda Estijos savivaldybės (pvz., Taline: Extractions from the Population Register | Tallinn; Rahvastikuregistrist väljavõtete tegemine | Tallinn);
• tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus;
• vaiko užsienio valstybės asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą (jei buvo išduotas).

Dokumentus galima pateikti Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigai, Lietuvos Respublikos ambasadai Estijoje (URM ) arba internetu per VĮ Registrų centrą.

Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, net jei gimė užsienyje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Vaikų, kurie gimė nuo 2011-04-01, Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant arba įtraukiant į apskaitą vaiko gimimą, o dėl vaikų, gimusių iki 2011-03-31, Lietuvos Respublikos pilietybės būtina pateikti prašymą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę, arba gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.

Apie įgytą kitos valstybės pilietybę reikia pranešti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Jei planuojate grįžti su vaikais, kurių gimimas Lietuvoje dar nėra įregistruotas ir vaikas dar neturi lietuviško asmens tapatybės dokumento, arba jei Jūsų ar vaiko asmens tapatybės dokumentas nebegalioja, galite kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą Estijoje dėl ES laikinojo kelionės dokumento išdavimo.

Vizito metu pateiksite prašymą išduoti  ES laikinąjį kelionės dokumentą kelionei į Lietuvą. Dokumentas galioja iki 15 kalendorinių dienų. Jeigu prašoma dokumentą išduoti ilgesniam kaip 15 kalendorinių dienų laikotarpiui, būtina pateikti išimtines aplinkybes pagrindžiančius dokumentus, jei tokius turi, arba laisvos formos rašytinį išimtinių aplinkybių paaiškinimą.

Prašymą dėl vaiko teikia vienas iš tėvų. Reikalingi dokumentai:

• dvi vaiko nuotraukos;
• estiškas gimimo liudijimas anglų kalba arba su vertimu į lietuvių kalbą;
• vieno iš tėvų asmens tapatybės dokumentas.

Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Grįžę (atvykę) iš užsienio vaikai į klases priimami pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis tiesiogiai į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą, su jos atstovais aptarti adaptacijos klausimus ir pateikti prašymą mokytis (internetu ar mokykloje). Reikiamą informaciją suteiks ir patars taip pat ir pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojai.

Visi mokiniai kasmet savo mokyklai turi pateikti medicininę pažymą.

Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kurių savivaldybių mokyklose yra išlyginamosios klasės, galimos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje yra specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos, turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais ar atvykusiais vaikais patirties ir padedančios užtikrinti sėkmingą šių vaikų integraciją.

Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris jas moka pats. Jei grįžę kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas privaloma mokėti savarankiškai nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.

• Moksleiviai ir nuolatinių dieninių studijų studentai;
• Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai;
• vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 m. arba 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 m.; Būtina užpildyti prašymą Dėl draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenų tvarkymo tvarkos aprašo patvirtinimo arba pateikti prašymą elektroniniu būdu;
• asmenys, gaunantys bet kokios rūšies pensiją;
• kitos asmenų grupės, nurodytos Sveikatos draudimo įstatyme;
• daugiau informacijos gausite kreipdamiesi Valstybinę ligonių kasą bendruoju konsultacijų numeriu +370 5 232 2222 arba el.paštu info@vlk.lt.

Jei nedeklaravote savo išvykimo iš Lietuvos, galėjo susikaupti PSD skola dėl to, kad PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie išvykimą ir toliau taikė prievolę mokėti PSD įmokas. Asmuo gali būti apdraustas PSD tik vienoje šalyje, tad jei  buvote  apdraustas Estijoje,  o  Lietuvoje  tuo  tarpu  susikaupė  skola,  ją galite panaikinti pateikę  Sodrai A1 formą ar kitą Estijos kompetentingos įstaigos išduotą pažymą, kad buvote apdraustas socialiniu (sveikatos) draudimu. Tai padaryti galite prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, išsiuntę prašymą el. paštu info@sodra.lt (laiškas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba nuvykę į teritorinį „Sodros“ skyrių. Užsiregistruoti vizito galima čia.

Grįžę galite galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT), kur  Jums padės  ieškoti  darbo,  įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti turimą kompetenciją.

Ieškodami darbo internete atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems ar atvykstantiems iš užsienio skirtus Gal į Lietuvą, Work In Lithuania. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės ir ieško patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbas mokančių darbuotojų.

Grįžtantiems į Lietuvą visuose Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose be išankstinės registracijos teikiamos pirminės konsultacijos.

Vadovų, specialistų ir techninių specialybių darbuotojų atrankomis rūpinasi Aukštos kvalifikacijos atrankų komanda, kurios tikslas – padėti trūkstamiems specialistams gauti (sugrįžti į) į jų žinias ir patirtį atitinkančias darbo vietas, o darbdaviams – rasti vertę kuriančių darbuotojų.

Daugiau informacijos gausite kreipdamiesi į Užimtumo tarnybą bendruoju konsultacijų numeriu +370 5 250 0883 ar el. paštu info@uzt.lt.

Grįžtantiems į Lietuvą informaciją apie Lietuvos regionus galima rasti Užimtumo tarnybos interaktyviajame Lietuvos regionų žemėlapyje, kuriame rasite net 50 skirtingų rodiklių duomenis apie kiekvieną Lietuvos savivaldybę, yra galimybė ruošiantis grįžti į Lietuvą atlikti rodiklių palyginimą ir analizę.

Jei vidurinį (ar jam prilygintą) išsilavinimą įgijote užsienyje ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas (Kembridžo tarptautinę programą, amerikietiškos švietimo sistemos (American International School) programą ar prancūziškos švietimo sistemos (International French Lyceum) programą), dėl diplomo pripažinimo Jums reikia kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą (SKVC) arba pasirinktą įgaliotą aukštąją mokyklą (sąrašą rasite čia).

Jei baigėte Europos bakalaureato programą, diplomas pripažįstamas automatiškai, todėl nereikia kreiptis dėl šio diplomo pripažinimo. Europos bakalaureato pripažinimą reguliuoja Konvencija, apibrėžianti Europos mokyklų statutą (toliau – Konvencija), kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 2004 m. Konvencijoje numatytas automatinis Europos bakalaureato pripažinimas.

Jei baigėte Tarptautinio bakalaureato programą, dėl diplomo pripažinimo Jums reikia kreiptis į SKVC arba pasirinktą įgaliotą aukštąją mokyklą (sąrašą rasite čia).

Išsilavinimo pripažinimo nereikia nuo 2019 m. Estijoje įgijusiems šias kvalifikacijas: Gümnaasiumi lõputunnistus arba Kutsekeskhariduse lõputunnistus.

Ar reikės įrodyti užsienyje įgytą kvalifikaciją Lietuvoje, priklauso nuo profesijos, pvz., medikų, teisininkų, mokytojų profesijos yra reglamentuojamos. Ar Jūsų profesija yra reglamentuojama, galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše. Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos. Jei Jūsų profesija nereglamentuojama, apie kvalifikacijos tinkamumą spręs pats darbdavys.

Estijos Respublikoje nuo 2019 metų išduodamų su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų Gümnaasiumi lõputunnistus ir Kutsekeskhariduse lõputunnistus automatinį pripažinimą reguliuoja Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų automatiško akademinio pripažinimo. Stojant per LAMA BPO sistemą, įgyto išsilavinimo vertinimą ir dokumentų pripažinimą atlieka tik Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC), t. y. stojant per LAMA BPO ne tik SKVC atlieka pripažinimą, bet ir įgaliotosios aukštosios mokyklos. Taip pat nereikia kreiptis dėl užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimo ir mokomųjų dalykų atitikmenų nustatymo bei pažymių pervedimo į SKVC.

Darbo užmokestis yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu (mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai, VMI) ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis (mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, „Sodrai“). Kaip tai padaryti:

Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš Estijos įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu), gautą darbo užmokestį:

• turi deklaruoti kalendoriniams metams, kuriais jis gautas, pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI pateikdamas Metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija), ir
• iki to paties termino į Lietuvos biudžetą nuo darbo užmokesčio turi sumokėti (įmokos kodu 1441) 20 / 25 / 32 proc.^[*] pajamų mokesčio.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris dalį laiko dirbtų būdamas Estijoje šios šalies darbdaviui, taip gauta darbo užmokesčio dalis:

• galėtų būti apmokestinta Estijoje, o tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje;
• Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas Deklaracijoje šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio Estijoje arba Estijos mokesčių administratoriaus) apie už Estijoje atliekamą darbą gautas pajamas ir nuo jų Estijoje sumokėto pajamų mokesčio sumą.

VMI galėtų išduoti pažymą (FR0254 forma), patvirtinančią Lietuvos rezidento rezidavimo vietą, kad, prireikus, gyventojas pažymą galėtų pateikti Estijos darbdaviui, kuris, gavęs šią pažymą, pajamų mokesčio užsienio valstybėje neišskaičiuotų.

[*] Nuo 2026 metų gyventojo gautos pajamos sumuojamos ir apmokestinamos taikant šiuos pagrindinius mokesčio tarifus:

• metinė pajamų dalis, neviršijanti 36 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą;
• metinė pajamų dalis, viršijanti 36 VDU dydžio sumą, bet neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, apmokestinama taikant 25 proc. pajamų mokesčio tarifą;
• metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai. 

Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti konkurso būdu priimami į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO. 

Veiksmai bendrojo priėmimo metu

• kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą (toliau – SKVC) arba pasirinktą įgaliotą aukštąją mokyklą (sąrašą rasite čia) dėl užsienio institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas įgyto vidurinio (ar jam prilyginto) išsilavinimo pripažinimo (išsilavinimo pripažinimo nereikia: baigusiems Europos bakalaureato diplomo programą; nuo 2019 metų Latvijos Respublikoje įgijusiems kvalifikacijas Atestāts par vispārējo vidējo izglītībuarba Diploms par profesionālo vidējo izglītību; nuo 2019 metų Estijos Respublikoje įgijusiems kvalifikacijas Gümnaasiumi lõputunnistus arba Kutsekeskhariduse lõputunnistus);
• registruotis LAMA BPO bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje;
• pridėti dokumentus (sąrašą rasite čia) mokymosi dalykų atitikmenims nustatyti ir gautiems pažymiams perskaičiuoti į Lietuvos valstybinių brandos egzaminų skalę stojančiojo paskyroje iki nustatyto termino pabaigos (pažymių pervedimo nereikia baigusiems Tarptautinio bakalaureato diplomo programą arba stojantiems į menų studijų programas, kur visą konkursinio balo dedamąją sudaro stojamieji egzaminai);
• pasirinkti pageidaujamas studijų programas;
• išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą (jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba ir jei lietuvių kalbos mokėjimo negalite įrodyti dokumentais, išduotais kompetentingos institucijos);
• išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei jie yra numatyti, stojant į pasirinktas studijų programas);
• iki nustatyto terminoprie savo prašymo pridėti dokumentų kopijas, jei esate užsienio lietuvis ir siekiate gauti 1 papildomą balą;
• gavus kvietimą studijuoti, su aukštąja mokykla sudaryti studijų sutartį.

Pagrindinio priėmimo prašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas vyksta 2026-06-01–2026-07-23 12 val.

Bendrojo priėmimo datos

Papildomo priėmimo pirmojo etapo prašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas vyksta 2026-08-04–2026-08-07 12 val.

Papildomo priėmimo antrojo etapo prašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas vyksta 2026-08-14–2026-08-17.

Bendrojo priėmimo datos

Užsienio lietuviams, stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas, pridedamas vienas papildomas konkursinis balas (jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne mažiau kaip 3 metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne mažiau kaip 3 metus bei atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne ankstesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasėje (gimnazijos I–IV klasėje)) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą).

Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas. Stojančiajam, baigusiam vieną iš minėtų mokyklų, stojančiojo paskyros skiltyje „Kiti pasiekimai ir kriterijai“, pasirinkus kriterijų „Užsieniečiams, užsienio lietuviams ir įgijusiems išsilavinimą užsienyje“ reikia pažymėti baigtą mokyklą. Papildomas balas pridedamas, kai patvirtinama SKVC ar įgaliotos aukštosios mokyklos išduota kvalifikacijos akademinio pripažinimo pažyma.

Užsienio lietuviui, siekiančiam gauti papildomą balą, stojančiojo paskyros skiltyje „Kiti pasiekimai“ pasirinkus vieną iš kriterijų „Esu užsienio lietuvis, ne mažiau kaip trejus metus gyvenęs užsienyje“ arba „Esu užsienio lietuvis, ne mažiau kaip trejus metus gyvenęs užsienyje ir Lietuvos Respublikoje pradėjau mokytis 8–12 klasėje (gimnazijos I–IV klasėje)“ reikia pateikti kompetentingos užsienio valstybės institucijos (mokyklos, savivaldybės, ambasados ir pan.) išduotą dokumentą ir jo oficialų vertimą (lietuvių, anglų, vokiečių arba prancūzų kalba), patvirtinantį, kad asmuo ne mažiau kaip trejus metus gyveno ar mokėsi užsienio valstybėje, jei asmuo yra užsienio lietuvis. Taip pat galima pateikti išrašus iš skirtingų mokslo ar studijų metų, tačiau turi būti matomas nenutrūkstamas ne mažiau kaip trejų metų laikotarpis. Jei stojantysis grįžo į Lietuvą mokytis 8–12 klasėje (gimnazijos I–IV klasėje), reikia pateikti pažymą ir iš Lietuvos mokyklos, į kurią klasę stojantysis grįžo mokytis Lietuvoje.

Įstojusiems į aukštąją mokyklą yra galimybių gauti stipendijas ar kompensacijas už studijų kainą.

Daugiau informacijos apie studijų kainos kompensavimą: Kontaktai dėl studijų kainos kompensavimo – Valstybinis studijų fondas (lrv.lt).

Daugiau informacijos apie valstybės remiamas paskolas: Valstybės remiamos paskolos – Valstybinis studijų fondas (lrv.lt).

Stipendijos ir socialinė parama užsienio lietuviams. Parama teikiama vadovaujantis Paramos skyrimo Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose studijuojantiems užsienio lietuviams tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-871.

Užsienio lietuviams gali būti skiriama dviejų rūšių parama: stipendija ir (ar) socialinė išmoka.

• Stipendijos mėnesinis dydis – 240,50 Eur
• Socialinė išmoka – tai vienkartinė išmoka, skiriama atsižvelgus į pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį (nuo 232 Eur iki 319 Eur).

Mokytis pagal profesinio mokymo programas priimami asmenys, įgiję pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, taip pat neįgiję pagrindinio išsilavinimo (asmenys, ne jaunesni nei 14 metų). Profesinio mokymo programos skirtos pirmajai (pirminis profesinis mokymas) arba papildomai kvalifikacijai (tęstinis profesinis mokymas) įgyti.

Stojančiųjų registracija (žiemos arba vasaros etapai) ir prašymų mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas (ar jų modulius) pateikimas, duomenų ir dokumentų pateikimas vykdomas CPIS informacinėje sistemoje teisės aktų nustatyta tvarka.

Profesinio mokymosi įstaigų Lietuvoje sąrašas ir jų siūlomos mokymosi programos.

Minimalusis darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.         

Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:

• sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus;
• turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.

Jei darbo stažo Lietuvoje pritrūks, bus sumuojamas Estijoje įgytas stažas. Analogiškai, jei Estijoje nesukaupėte minimaliojo stažo pensijai, galite jį sumuoti su Lietuvoje įgytu stažu kol sukaupsite reikiamą minimalųjį stažą pensijai ir galėsite kreiptis dėl estiškos pensijos. Tokią teisę turi asmenys, mokėję socialinio draudimo įmokas.

Nustačiusios teisę į pensiją, kiekviena šalis mokės savo pensijos dalį: Estijoje – už Estijoje įgytą stažą, Lietuva – už čia įgytą stažą.  Sukakus Jūsų pensiniam amžiui, „Sodra“ pati susisieks su Estijos institucijomis dėl stažo patvirtinimo, Jums patiems nereikia rūpintis dėl stažo sumavimo.

Pagal pensijos gavėjo pasirinkimą Valstybės socialinio draudimo agentūra perveda paslaugą į asmens Estijos kredito įstaigos ar atsiskaitymų pašto sistemos (PNS) sąskaitą arba pristato į gavėjo gyvenamąją vietą Estijoje arba pensija mokama per susitariančiosios valstybės kompetentingą instituciją.

Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.  

Pensinis amžius Estijoje ir Lietuvoje skiriasi. Pensiją Estijoje pradės mokėti tik kai sulauksite pensinio amžiaus pagal Estijos įstatymus (nuo 2026 metų Lietuvoje pensinis amžius yra 65 metai).

Privačiuose fonduose sukauptos pensijos mokėjimu reikės pasirūpinti patiems, todėl išsisaugokite pensijų fondų kontaktus.

Vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje  – iki 3 metų (Vaiko priežiūros išmokos trukmė iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn.). Šias atostogas galima išnaudoti visas iš karto arba dalimis.

Norint gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, Lietuvoje reikia turėti bent 12 mėnesių, o tėvystės išmokos atveju – bent 6 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 2 metus. Minėtos išmokos Jums priklausytų tapus apdraustuoju asmeniu (t. y. įsidarbinus, pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir kt.) ir esant darbdavio išleistam atitinkamų – (nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros) – atostogų arba, jei esate savarankiškai dirbantis asmuo, Jums pasirinkus atitinkamą – (nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros) – laikotarpį. Jei Lietuvoje įgyto stažo pritrūktų, bus atsižvelgiama į Estijoje sukauptą stažą. Grįžę į Lietuvą, kreipkitės į „Sodrą“ dėl tarpininkavimo su Estijos įstaiga dėl stažo patvirtinimo. Sumuojant stažą būtina, kad asmuo būtų dirbęs Lietuvoje per pastaruosius 24 mėnesius (įskaitoma net ir 1 oficiali darbo diena). Nustatant išmokos dydį, atsižvelgiama tik į Lietuvoje gautas pajamas, t. y. jei pastaruosius 2 metus Lietuvoje nedirbote, tikėtina, kad išmoka bus minimali.  Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos per mėnesį negali būti mažesnės negu 8 bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą mėnesį iki teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo dienos (minimali išmoka įgijus teisę nuo 2026 m. vasario 1 d. - 592 Eur). Taip pat šioms išmokos yra taikomi maksimalūs išmokų dydžiai.

Jei jau gaunate motinystės išmoką Estijoje, išvykę į Lietuvą išmokos neprarasite.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metų amžiaus vaiku, galite kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui.

Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 m. (tam tikrais atvejais – iki 23 m.) yra mokamos kasmėnesinės vaiko išmokos (nuo 2026 m. sausio 1 d.  – 129,5 Eur per mėnesį vienam vaikui). Grįžus iš Estijos gyventi į Lietuvą, vaiko išmokos bus skiriamos Lietuvoje. Dažnai savivaldybė prašo pateikti įrodymą, kad išmokos vaikui mokėjimas Estijoje yra nutrauktas. Dėl įrodymo kreipkitės į Valstybės socialinio draudimo agentūrą.

Šeimos ir darbo derinimas. Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 m., įgyja teisę į vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius, suteikiamus 1 kartą per 3 mėnesius. Auginantieji 2 ir daugiau vaikų iki 12 m. gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 12 m.

Nedarbo išmoka Lietuvoje gali būti skirta Užimtumo tarnyboje registruotam darbo neturinčiam asmeniui, jei jis turi bent 12 mėn. nedarbo draudimo per paskutinius 24 mėn. stažą. Estijoje įgytas nedarbo draudimo  stažas, esant tam tikroms sąlygoms, gali būti susumuotas, ,,Sodrai“ pateikus PD U1 formą. Jei neturite parsivežę PD U1 formos, galite kreiptis į „Sodrą“ dėl tarpininkavimo gaunant duomenis iš Estijos kompetentingos įstaigos, dėl Estijoje įgytą nedarbo draudimo stažą. PD U1 arba Prašymą tarpininkauti „Sodrai“ turite pateikti per 12 mėnesių nuo paskutinio prašymo skirti nedarbo draudimo išmoką pateikimo dienos.

Nedarbo draudimo išmoka skiriama po 8 dienos nuo bedarbio statuso įgijimo dienos  ir mokama 9 mėnesius. Apskaičiuojant nedarbo draudimo išmoką vertinamos tik Lietuvoje turėtos pajamos, tačiau esant tam tikroms sąlygoms ją apskaičiuojant gali būti atsižvelgiama į pajamas, gautas Estijoje. Savarankiško darbo laikotarpiai Lietuvoje (individuali veikla pagal pažymą, individuali žemės ūkio veikla (iki 4 EDV, šeimynos dalyviai) nėra įskaičiuojami į nedarbo draudimo  stažą.

Nedarbo išmokos perkėlimas iš Estijos: grįžę į Lietuvą, galite dar 3 mėnesius gauti Estijoje paskirtą nedarbo išmoką, pateikę PD U2 formą. Išmokos dydis išliks  toks,  koks  buvo  apskaičiuotas  Estijoje.  Išmoką turite gauti bent 4 savaites iki išvykimo į Lietuvą. SVARBU: grįžę į Lietuvą per 7 dienas užsiregistruokite Užimtumo tarnyboje ir pateikite PD U2 formą.