*alt_site_homepage_image*

Grįžimas iš Ispanijos. Ką reikėtų žinoti?

Kuo pasirūpinti prieš išvykstant?

  • Deklaruokite savo išvykimą iš Ispanijos savivaldybės gyventojų registrui (isp. Padrón municipal de habitantes);
  • prieš išvykdami nepamirškite atsisakyti Ispanijos rezidento statuso: kreipkitės į Nacionalinės policijos užsieniečių biurą (isp. Policía Nacional Oficina de Extranjería) ir pristatykite užpildytą pažymą EX18, asmens tapatybės dokumentą bei teisės gyventi Ispanijoje pažymėjimą;
  • Nacionalinės policijos užsieniečių biure taip pat rekomenduojama užsisakyti išvykimo deklaravimą patvirtinančią pažymą (užpildyti formą „Modelo 790“);
  • nutraukite būsto nuomos, komunalinių paslaugų (elektros, dujų) ir kitas sudarytas sutartis. Gausite sutarties atšaukimo numerį, kurį pateikę bankui automatiškai sustabdysite mokėjimą už paslaugas;
  • jei Ispanijoje dar turite finansinių įsipareigojimų ar lieka Jūsų nekilnojamojo turto, banko sąskaitą pakeiskite į ne nuolatinio gyventojo. Jei įsipareigojimų neturite, sąskaitą uždarykite.

Kokius dokumentus reikia parsivežti? 

  • Nepamirškite pasiimti buvusius darbo santykius įrodančius dokumentus: darbo sutartis, algalapius;
  • PD U1 forma, patvirtinanti nedarbo socialinio draudimo laikotarpius Ispanijoje, bus reikalinga, jei teiksite paraišką dėl nedarbo išmokų Lietuvoje. Šią formą galite užsisakyti gavę paskutinį algalapį ir užpildę prašymą Ispanijos Užimtumo tarnyboje (isp. Servicio Publico de Empleo Estatal). Tam turėsite pateikti užsieniečio identifikacijos numerį (isp. NIE);
  • PD U2 forma reikalinga, jei gaunate nedarbo išmoką Ispanijoje (isp. prestación por desempleo) ir norite ją perkelti į Lietuvą. Šią formą galite gauti Ispanijos Užimtumo tarnyboje (isp. Servicio Publico de Empleo Estatal);
  • jei turite vaikų, pasirūpinkite dokumentais, įrodančiais jų išeitą ugdymo programą ar jos dalį. Jei vaikas lankė lituanistinę mokyklą, pasiimkite atitinkamą pažymą;
  • kreipkitės į gydymo įstaigas ir pasiimkite pažymas apie Jums suteiktą gydymą;
  • pasiimkite Ispanijoje įgytus diplomus, kvalifikaciją įrodančius dokumentus, vairuotojo pažymėjimą;
  • S1 forma reikalinga, jei planuojate grįžęs į Lietuvą dirbti nuotoliniu būdu kitoje valstybėje. Šią formą galite gauti iš Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INSS);
  • A1 forma nurodo, kokiu laikotarpiu ir kokioje valstybėje mokėjote sveikatos draudimo įmokas. Ši forma reikalinga, jeigu prieš išvykdami iš Lietuvos nedeklaravote išvykimo fakto ir Lietuvoje susikaupė privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola. Pateikus A1 formą, „Sodra“ gali perskaičiuoti PSD skolą. Šią formą galite gauti Valstybinės socialinės apsaugos įstaigoje (isp. Tesorería General de la Seguridad Social).

Kuo pasirūpinti, jei grįžtate su vaikais?

Įtraukite vaiko gimimą į apskaitą Lietuvoje

Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus dėl Ispanijoje gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų – Lietuvos Respublikos pilietis.

Dokumentai, kuriuos reikės pateikti:

  • užpildytą prašymą įtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
  • Ispanijoje išduotą vaiko gimimo liudijimą ir jo vertimą į lietuvių k. arba gimimo liudijimo tarptautinę A formą, arba Europos Sąjungos daugiakalbę standartinę formą;
  • tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

Dokumentus dėl Ispanijoje gimusio vaiko įtraukimo į apskaitą galima pateikti Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigai, Lietuvos Respublikos ambasadai Ispanijoje,  Lietuvos Respublikos konsulatui Valensijoje arba internetu per VĮ Registrų centro savitarną.

Jei Ispanijoje gausite gimimo liudijimo tarptautinę A formos pažymą (isp. Certificación Internacional del Acta de Nacimiento), jos nereikės versti į lietuvių kalbą. Jei bus teikiamas vaiko gimimo liudijimas (isp. Certificado de nacimiento), reikės vertimo į lietuvių kalbą. Tvirtinimo pažyma (Apostille) Ispanijoje išduotam dokumentui nereikės. Vertimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) taip pat nereikės, jeigu paprašysite institucijų pateikti ES daugiakalbę standartinę formą.

Jeigu bus teikiama Šeimos knyga (Libro de familia), reikės vertimo į lietuvių kalbą ir tvirtinimo pažyma (Apostille).

Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, net jei gimė užsienyje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę, arba gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.

Registracija į ugdymo įstaigas

Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Rekomenduojame kreiptis tiesiogiai į pasirinktą ikimokyklinio ugdymo įstaigą ar mokyklą. Su įstaigos atstovais aptarkite adaptacijos klausimus ir pateikite prašymą mokytis (internetu arba mokykloje). Taip pat galite kreiptis į pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojus, kurie patars ir suteiks reikiamą informaciją.

Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės mokymo lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kuriose savivaldybėse ar mokyklose veikia išlyginamosios klasės, skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje veikia specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos, turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais ar atvykusiais vaikais patirties ir teikiančios paslaugas sėkmingai šių vaikų integracijai užtikrinti.

Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą

  • Gyvenamoji vieta. Deklaruokite gyvenamąją vietą per 30 dienų nuo grįžimo į Lietuvą internetu lt arba nuvykę į savivaldybę ar seniūniją, kurioje gyvensite.
  • Privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Pasirūpinkite privalomuoju sveikatos draudimu. Jei grįžę iš Ispanijos kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, reikia sumokėti PSD įmokas savarankiškai.
  • Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su Teritorine ligonių kasa dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
  • Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystės programėlę ir prisijungimo prie Elektroninių valdžios vartų duomenis galėsite registruotis ir teikti prašymus įvairiose institucijose, deklaruoti gyvenamąją vietą.
  • Jei darbo ieškosite tik grįžę, registruokitės Užimtumo tarnyboje (UŽT). Čia jums padės susirasti darbą arba persikvalifikuoti.
  • Išmokos. Jei grįžę neturite pajamų, galite kreiptis dėl socialinių išmokų į „Sodrą“ arba gyvenamosios vietos savivaldybę.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)

Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris jas moka pats. Jei grįžę kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas turite mokėti savarankiškai nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.

Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis?

  • Moksleiviai ir dieninių studijų studentai;
  • Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai;
  • vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 m. arba 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 m.;
  • asmenys, gaunantys bet kokios rūšies pensiją;
  • kitos asmenų grupės, nurodytos vlk.lt

PSD skola 

Jei savo išvykimo iš Lietuvos nedeklaravote, Jums galėjo susikaupti PSD skola. Taip atsitinka todėl, kad PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie išvykimą ir Jums taikė prievolę mokėti PSD įmokas. Asmuo gali būti draustas PSD tik vienoje šalyje, tad, jei buvote draustas Ispanijoje, o Lietuvoje susikaupė skola, ją galite panaikinti pateikę „Sodrai“ A1 pažymą ar kitą pažymą, įrodančią, kad buvote draustas socialiniu (sveikatos) draudimu, iš Ispanijos valstybinės socialinės apsaugos įstaigos (isp. Tesorería General de la Seguridad Social). Tai padaryti galite: prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui; išsiuntę prašymą el. paštu info@sodra.lt (laiškas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba nuvykę į teritorinį „Sodros“ skyrių. Užsiregistruoti vizito galima čia.

Darbas grįžus į Lietuvą

Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT), kur gausite pagalbą ieškodami darbo, galėsite įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti turimą kompetenciją. UŽT tinklalapyje galima rasti paklausių profesijų sąrašą, atnaujinamą kiekvieną mėnesį pagal laisvų darbo vietų skaičių. 

Ieškodami darbo internete, atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems ar atvykstantiems iš užsienio skirtus projektus Gal į LietuvąWork In Lithuania. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės, ieškančios patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbomis kalbančių darbuotojų.

Jei deklaravote išvykimą ir užsienyje gyvenote bent 5 pastaruosius metus, o grįžę neterminuotai įsidarbinate Lietuvoje pagal profesiją, įtrauktą į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą, ir gaunate ne mažesnį negu 4,1 MMA darbo užmokestį, galite pretenduoti į valstybės skiriamą vienkartinę atvykimo išmoką (4,1 MMA).

Dėl išmokos gavimo sąlygų kreipkitės į Užimtumo tarnybą bendruoju konsultacijų numeriu 1883 (arba + 370 5 250 0883) ar el. paštu [email protected].

Ispanijoje įgytų diplomų pripažinimas Lietuvoje

Jei aukštąjį išsilavinimą įgijote Ispanijoje ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje, Jums reikės įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla.

Užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio pripažinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.

Ispanijoje įgytos kvalifikacijos pripažinimas

Ar reikės įrodyti įgytą kvalifikaciją Lietuvoje, priklauso nuo profesijos, pavyzdžiui, medikų, teisininkų, mokytojų profesijos yra reglamentuojamos. Ar Jūsų profesija yra reglamentuojama, galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše. Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos. Jei Jūsų profesija nereglamentuojama, apie kvalifikacijos tinkamumą spręs pats darbdavys.

Studijos Lietuvoje

Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai.

Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO.

Stojant per LAMA BPO sistemą, įgyto išsilavinimo vertinimą ir dokumentų pripažinimą atlieka tik Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Patys universitetai atlieka jau turinčių studijų diplomus (stojančių į antrąją pakopą ar ištęstines studijas) ar užsienio valstybių piliečių dokumentų pripažinimą.

Pagrindinės priėmimo į aukštąsias mokyklas procedūros vykdomos internetu:

  • priėmimas prasideda birželio 1 d.;
  • prašymų registracija tęsiasi beveik 2 mėnesius.

Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti priimami konkurso būdu į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Priėmimas

Stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas per LAMA BPO, reikalingas vidurinis išsilavinimas. Jei išsilavinimas įgytas užsienyje ir stojama į valstybės finansuojamą studijų vietą, stojantysis turi atlikti šiuos veiksmus:

  • kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą, kuriame atliekamas užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimas ir mokomųjų dalykų atitikmenų nustatymas bei pažymių ir egzaminų rezultatų vertinimas pagal lietuvišką vertinimo sistemą. Jei nebuvo mokytasi lietuvių kalbos, jos atitikmeniu formuojant konkursinį balą laikomas mokomosios kalbos dalykas, pavyzdžiui, jei asmuo Ispanijoje bendrąją ugdymo programą baigė anglų kalba, šio dalyko pažymys ar egzamino rezultatas vertinimo metu bus įskaitytas kaip lietuvių kalbos pažymys ar egzamino rezultatas;
  • išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą, jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba, o stojantysis jos mokėjimo negali įrodyti dokumentais, išduotais kompetentingos institucijos. Dėl lietuvių kalbos įskaitos laikymo reikia kreiptis į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedrą;
  • pateikti prašymą stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas (www.lamabpo.lt);
  • išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei jie yra numatyti į pasirinktas studijų programas);
  • iki nustatyto termino prie savo prašymo pridėti kitus dokumentus: lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą; dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo 3 pastaruosius metus gyveno užsienio valstybėje arba kad 3 metus gyveno užsienio valstybėje, o atvykęs į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip aštuntoje klasėje (8–12 klasės).

Parama stojantiems užsienio lietuviams

Užsienio lietuviams yra taikoma lengvata – stojantiems į aukštąsias mokyklas pridedamas vienas papildomas konkursinis balas. Jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 pastaruosius metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 metus, o atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasės) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą. 

Šiuos kriterijus atitinkantys asmenys taip pat gali gauti finansinę paramą studijoms Lietuvoje. Stipendija gali būti skiriama vieną studijų semestrą ir išmokama kas mėnesį iki to semestro pabaigos.

Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas.

Finansinė parama užsienio lietuviams

Užsienio lietuviai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali gauti stipendiją, kuri skiriama atsižvelgus į jų mokymosi rezultatus, ir vienkartinę socialinę išmoką, kuri priklauso nuo pretenduojančio gauti paramą studento socialinės padėties.

Studentas turi teisę gauti ir stipendiją, ir vienkartinę socialinę išmoką. Parama neskiriama studentams, studijuojantiems tų šalių, iš kurių jie atvyko, kalbas.

Užsienio lietuviai, norintys gauti finansinę paramą, turi užsiregistruoti Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje.

Kai kurios aukštosios mokyklos vykdo išankstinį priėmimą savarankiškai. Kiekvienu atveju rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į aukštąją mokyklą, kurioje norima studijuoti. Visas Lietuvoje vykdomas pirmos pakopos studijų programas galite rasti čia.

Nuotolinis darbas 

Darbo užmokestis yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kurios mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (Sodrai). Kaip tai padaryti?

Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš Ispanijos įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu), gautą darbo užmokestį:

  • turi deklaruoti kalendoriniams metams, kuriais jis gautas, pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI pateikdamas Metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija) ir
  • iki to paties termino į Lietuvos biudžetą nuo darbo užmokesčio turi sumokėti (įmokos kodas 1441) 20 proc.[*] pajamų mokestį.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris dalį laiko dirbtų būdamas Ispanijoje šios šalies darbdaviui, taip gauta darbo užmokesčio dalis:

  • galėtų būti apmokestinta Ispanijoje, o tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje;
  • Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio Ispanijoje arba Ispanijos mokesčių administratoriaus) apie už Ispanijoje atliekamą darbą gautas pajamas ir nuo jų Ispanijoje sumokėtą pajamų mokesčio sumą.

VMI galėtų išduoti FR0254 formą, patvirtinančią Lietuvos gyventojo rezidavimo vietą, kad jis, esant poreikiui, pažymą galėtų pateikti Ispanijos darbdaviui, kuris gavęs šią pažymą pajamų mokesčio užsienio valstybėje neišskaičiuotų.

[*] Jei per kalendorinius metus darbo užmokesčio pajamos (įskaitant kitas pajamas, nurodytas GPMĮ 6 straipsnio 1-1 dalyje) viršytų 60 vidutinių darbo užmokesčių (toliau – VDU) sumą, viršijanti dalis būtų apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Nedarbo išmoka

Nedarbo išmoka Lietuvoje gali būti skirta Užimtumo tarnyboje registruotam darbo neturinčiam asmeniui, jei jis turi bent 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius dvejus su puse metų. Ispanijoje įgytas darbo stažas gali būti susumuotas, „Sodrai“ pateikus PD U1 formą. Ją galite gauti kreipęsi į Ispanijos užimtumo tarnybą. 

Išmoka mokama 9 mėnesius, ją apskaičiuojant atsižvelgiama į pajamas, gautas Ispanijoje.  Savarankiško darbo (angl. self-employment) laikotarpiai nėra įskaičiuojami į darbo stažą.

Nedarbo išmokos perkėlimas iš Ispanijos: grįžę į Lietuvą, galite dar 3 mėnesius gauti Ispanijoje paskirtą nedarbo išmoką, pateikę formą PD U2. Išmokos dydis liks toks, koks buvo apskaičiuotas Ispanijoje. Išmoka turi būti gaunama iki išvykimo į Lietuvą bent 4 savaites. SVARBU: Grįžę į Lietuvą per 7 dienas užsiregistruokite Užimtumo tarnyboje ir pateikite PD U2 formą.

Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos

Vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje – iki 3 metų. Vaiko priežiūros išmoka mokama iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn.

Norint gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, Lietuvoje reikia turėti bent 12 mėnesių, o tėvystės išmokos – bent 6 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 2 metus. Jei Lietuvoje įgyto stažo pritrūktų, būtų atsižvelgiama į Ispanijoje sukauptą stažą. Tokiu atveju „Sodra“ kreipiasi į Ispanijos institucijas ir gauna Jūsų stažo patvirtinimą. Sumuojant stažą būtina, kad asmuo per pastaruosius 24 mėnesius būtų dirbęs Lietuvoje (užskaitoma ir 1 oficiali darbo diena).

Nustatant išmokos dydį, atsižvelgiama tik į Lietuvoje gautas pajamas, t. y. jei pastaruosius 2 metus Lietuvoje nedirbote, tikėtina, kad išmoka bus minimali. 

Jei jau gaunate motinystės išmoką Ispanijoje, išvykę į Lietuvą galite neprarasti išmokos.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metų amžiaus vaiku, galite kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui.

Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 m. (tam tikrais atvejais – iki 23 m.) yra kas mėnesį mokamos išmokos (nuo 2024 m. sausio 1 d. – 96,25 Eur per mėn. vienam vaikui). Grįžus iš Ispanijos gyventi į Lietuvą, vaiko išmokos bus skiriamos Lietuvoje. Dažnai savivaldybė prašo pateikti įrodymą, kad vaiko išmokų (isp. Prestaciones por hijos a cargo) mokėjimas  Ispanijoje yra nutrauktas. Įrodymo kreipkitės į Nacionalinį socialinės gerovės institutą (isp. Instituto Nacional de la Seguridad Social).

Šeimos ir darbo derinimas 

Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų, įgyja teisę į vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius, suteikiamus 1 kartą per 3 mėnesius. Auginantys 2 ir daugiau vaikų iki 12 m. gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 12 m.

Senatvės pensijos dirbusiems Ispanijoje 

Minimalusis darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.    

Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:  

  • sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus; 
  • turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.  

Jei darbo stažo Lietuvoje pritrūks, bus sumuojamas Ispanijoje įgytas stažas. Jei Ispanijoje minimaliojo stažo pensijai nesukaupėte (čia jis siekia 15 m.), galite susumuoti Lietuvoje įgytą stažą, o jei turėsite bendrą 15 metų stažą, galėsite kreiptis dėl ispaniškos pensijos.

Nustačiusios teisę į pensiją, kiekviena šalis mokės savo pensijos dalį: Ispanija – už Ispanijoje įgytą stažą, Lietuva – už čia įgytą stažą. Sukakus Jūsų pensiniam amžiui, „Sodra“ susisieks su Ispanijos institucijomis dėl stažo patvirtinimo, Jums patiems stažo sumavimu nereikia rūpintis.

Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu  prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.

Pensinis amžius Ispanijoje ir Lietuvoje skiriasi. Pensiją Ispanija pradės mokėti tik kai sulauksite pensinio amžiaus pagal Ispanijos įstatymus (šiuo metu 65–67 m.). Šiuo metu Lietuvoje moterų pensinis amžius siekia 64 m. ir 4 mėn., vyrų – 64 m. ir 8 mėn.

Privačiuose fonduose sukauptos pensijos mokėjimu reikės pasirūpinti patiems, todėl išsaugokite pensijų fondų kontaktus.  

Vairavimas Lietuvoje 

Ispanijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja kaip ir lietuviškas, su juo Lietuvoje galite vairuoti iki jo galiojimo pabaigos. 

Jei norėsite pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką, papildomų egzaminų laikyti nereikės. VĮ „Regitra“ padalinyje pateikite:

  • asmens tapatybės kortelę ar pasą; 
  • vairuotojo medicininę pažymą; 
  • Ispanijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. 

Jei Jūsų šeimos nariai yra Ispanijos ar kitų ES valstybių piliečiai

Jei Jūsų šeimos nariai – Ispanijos arba kitų ES valstybių narių piliečiai, nepamirškite, kad norėdami gyventi Lietuvoje ilgiau nei 90 dienų per pusmetį jie turės gauti teisės gyventi Lietuvoje pažymėjimą. Jei į Lietuvą kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu atvyksta šeimos nariai, turintys ES valstybės narės pilietybę, jie iškart gali kreiptis dėl teisės nuolat gyventi pažymėjimo, galiojančio 10 metų. Prašymą reikia pateikti per 3 mėn. nuo atvykimo į Lietuvą dienos (www.migracija.lt svetainėje). Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais: santuokos liudijimu (arba įregistruotos partnerystės sutartimi*), dokumentais, pagrindžiančiais, kad Lietuvos Respublikos pilietis kurį laiką gyveno Ispanijoje ar kitoje ES valstybėje po 2004 m. gegužės 1 d. (tinka Ispanijoje išduotas leidimas gyventi, studijų, darbo ar nuomos sutartys). SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma (Apostille) ir išversti į lietuvių kalbą.

Jei Jūsų šeimos narys – ne ES pilietis

Jei Jūsų šeimos narys[*] nėra ES pilietis, galite pasinaudoti galimybe gauti Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimą gyventi, galiojantį 5 metus. Šio leidimo reikia prašyti, jei atitinka šios sąlygos:

  • Jūs turite Lietuvos Respublikos pilietybę ir pasinaudojote laisvo judėjimo ES teise (gyvenote kitoje ES šalyje po 2004 m. gegužės 1 d.) arba turite kitos ES šalies pilietybę ir teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;
  • Jūsų šeimos narys, su kuriuo atvykote ir ketinate Lietuvoje gyventi ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų, nėra ES pilietis.

Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečiai savo gyvenamąją vietą turi deklaruoti:

  • Migracijos departamente, kartu pateikdami prašymą gauti leidimą ar teisę gyventi, arba
  • Jau gavę leidimą ar teisę gyventi – seniūnijoje ar savivaldybėje.

Daugiau informacijos apie užsieniečių atvykimą rasite Migracijos departamento MIGRIS puslapyje.

[*] Šeimos narys gali būti ir Lietuvos Respublikos piliečio sugyventinis, su kuriuo palaikomi nuolatiniai santykiai 3 metus ir tai tinkamai įrodoma dokumentais, pavyzdžiui, pateikus bendrą būsto nuomos ar paskolos būstui įsigyti sutartį, vaikų gimimo liudijimus. Tai galioja ir asmenims, kurie nori teisės nuolat gyventi pažymėjimo, ir asmenims, kurie nori gauti leidimo laikinai gyventi kortelę, t. y. ES piliečiams ir ne ES piliečiams.