Kuo pasirūpinti prieš išvykstant?
- Deklaruokite savo išvykimą iš Italijos. Tai galite padaryti elektroniniu būdu ANPR sistemoje arba atvykę į artimiausią registracijos centro biurą (it. Anagrafe);
- informuokite apie savo išvykimą institucijas, iš kurių gaunate išmokas;
- Italijoje yra privalomas ugdymas nuo 6 iki 16 metų, todėl apie išvykimą iš šalies reikia pranešti vaikų darželiui ar mokyklai;
- išvykdami artimiausiame policijos komisariate grąžinkite Italijoje išduotą tapatybę patvirtinantį dokumentą (it. Carta d’Identità) ar leidimą gyventi ES piliečiams Italijoje (it. Carta di Soggiorno Cittadini U.E.) (it. Questura);
- nepamirškite sumokėti mokesčius už komunikacijos (televizijos, radijo) paslaugas. Dauguma namų ūkių turi mokėti metinį mokestį už televizijos ir radijo transliacijas Italijos transliuotojų korporacijai (it. Rai Italia). Susisiekite su regioniniu transliuotojų biuru ir nutraukite sutartį;
- nutraukite būsto nuomos sutartį, susigrąžinkite sumokėtą užstatą, sumokėkite visus komunalinius mokesčius;
- susigrąžinkite permokėtus mokesčius užpildę CUD (it. Certificazione Unica dei Redditi) formą, kurią galite gauti iš savo darbovietės. Užpildykite Redditi PF formą Italijos mokesčių agentūrai (it. Agenzia delle Entrate);
- uždarykite banko sąskaitą. Dauguma bankų tai leidžia padaryti internetu ar telefonu.
Kokius dokumentus reikia parsivežti?
- nepamirškite pasiimti buvusius darbo santykius įrodančių dokumentų: darbo sutarčių, algalapių;
- PD U1 forma, patvirtinanti nedarbo socialinio draudimo laikotarpius Italijoje, bus reikalinga, jei pretenduosite į nedarbo išmokas Lietuvoje. Šią formą gavę paskutinį algalapį galite užsisakyti iš Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS);
- PD U2 forma reikalinga, jei gaunate nedarbo išmoką Italijoje ir norite ją perkelti į Lietuvą. Šią formą taip pat gausite iš Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS);
- jei turite vaikų, pasirūpinkite dokumentais, įrodančiais jų išeitą ugdymo programą ar jos dalį. Jei vaikas lankė lituanistinę mokyklą, gaukite atitinkamą pažymą;
- kreipkitės į gydymo įstaigas ir gaukite pažymas apie Jums suteiktą gydymą;
- pasiimkite Italijoje įgytus diplomus, kvalifikaciją įrodančius dokumentus, vairuotojo pažymėjimą;
- S1 forma reikalinga, jei planuojate grįžęs (-usi) į Lietuvą dirbti nuotoliniu būdu kitoje valstybėje. Šią formą galite gauti iš Teritorinės ligonių kasos regioninio biuro (it. Azienda Sanitaria Locale);
- A1 forma nurodo, kokiu laikotarpiu ir kokioje valstybėje mokėjote sveikatos draudimo įmokas. Ši forma reikalinga, jei prieš išvykstant iš Lietuvos nedeklaravote išvykimo fakto ir Lietuvoje susikaupė privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola. Jums pateikus A1 formą, „Sodra“ perskaičiuos PSD skolą. Šią formą galite užsisakyti internetu per Nacionalinio socialinės apsaugos instituto (INPS) sistemą.
Kuo pasirūpinti, jei grįšite su vaikais?
Ar vaiko gimimas įtrauktas į apskaitą?
Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus dėl Italijoje gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų – Lietuvos Respublikos pilietis.
Dokumentai, kuriuos reikia pateikti:
- užpildytą prašymą įtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
- Italijoje išduotą vaiko gimimo liudijimą ir jo vertimą į lietuvių k., patvirtintą pažyma (Apostille), arba gimimo liudijimo tarptautinę A formą, arba Europos Sąjungos daugiakalbę standartinę formą;
- tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.
Dokumentus dėl Italijoje gimusio vaiko įtraukimo į apskaitą galima pateikti Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigai, Lietuvos Respublikos ambasadai Italijoje arba internetu per VĮ Registrų centrą.
Jei Italijoje gausite gimimo liudijimo tarptautinę A formą (pagal 1976 m. Vienos konvenciją), jos versti į lietuvių kalbą nereikės. Šią formą Italijoje išduoda civilinės metrikacijos biuras (it. Ufficio dello Stato Civile), kuriame įregistruotas vaiko gimimas. Vertimo ir pažymos (Apostille) taip pat nereikės, jeigu paprašysite institucijų pateikti ES daugiakalbę standartinę formą.
Jei bus teikiamas originalus vaiko gimimo liudijimas, reikės jo vertimo į lietuvių kalbą ir pažymos (Apostille). Italijoje išduoti dokumentai pažyma (Apostille) tvirtinami prokuratūros skyriuose (it. Procura) pagal dokumento išdavimo vietą.
Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, net jei gimė užsienyje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Vaikų, gimusių po 2011 m. balandžio 1 d., Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant gimimą. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali išsaugoti daugybinę pilietybę.
Registracija į ugdymo įstaigas
Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Vaikas, grįžęs (atvykęs) iš užsienio, į klases yra integruojamas pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą tiesiogiai. Su įstaigos atstovais aptarkite adaptacijos klausimus ir pateikite prašymą mokytis (internetu arba mokykloje). Taip pat galite kreiptis į pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojus, kurie patars ir suteiks reikiamą informaciją. Visi mokiniai kasmet savo mokyklai turi pateikti medicininę pažymą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad, jei vaikas turi negalią ar sutrikimą ir pageidaujate, kad jis mokytųsi specialiojoje švietimo įstaigoje, grįžus iš užsienio reikėtų pagal gyvenamąją vietą kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo. Tuo atveju, jei būtų nustatyti dideli arba labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai, Jūsų vaikas galėtų būti priimtas į specialiąją švietimo įstaigą.
Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės mokymo lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kuriose savivaldybėse ar mokyklose veikia išlyginamosios klasės, skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje veikia specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos, turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais ar atvykusiais vaikais patirties ir teikiančios paslaugas sėkmingai šių vaikų integracijai užtikrinti.
Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą
- Gyvenamoji vieta. Grįžę į Lietuvą per 30 dienų deklaruokite gyvenamąją vietą internetu epaslaugos.lt arba tiesiogiai savivaldybėje ar seniūnijoje, kurioje gyvensite.
- Privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Jeigu grįžę iš Italijos kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, savarankiškai sumokėkite PSD įmokas.
- Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa, dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
- Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystės programėlę ir prisijungimo duomenis galėsite registruotis prie Elektroninių valdžios vartų ir teikti įvairioms institucijoms prašymus, deklaruoti gyvenamąją vietą.
- Jei darbo ieškosite tik grįžę, registruokitės Užimtumo tarnyboje (UŽT). Čia jums padės susirasti darbą arba persikvalifikuoti. Daugiau informacijos – skyrelyje „Darbas grįžus į Lietuvą“.
- Išmokos. Jei grįžę neturite pajamų, galite kreiptis dėl socialinių išmokų į gyvenamosios vietos savivaldybę.
Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)
Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris jas moka pats. Jei grįžę kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis bei turėsite leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, PSD įmokas reikės mokėti savarankiškai nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.
Iš PSD mokesčio surinkto biudžeto yra išlaikomos ligoninės, poliklinikos ir jų personalas, apmokami kompensuojamieji vaistai ir kitos medicinos priemonės. PSD Lietuvoje užtikrina, kad prireikus asmuo galės kreiptis į gydymo įstaigą ir sveikatos priežiūros paslaugas gauti nemokamai, pasirinkęs polikliniką, medicinos centrą ar šeimos gydytojo kabinetą.
Lietuvos piliečiai, priklausantys socialiai jautrioms gyventojų grupėms (vaikai, moksleiviai, studentai, bedarbiai, pensininkai ir kt.), draudžiami valstybės lėšomis, t. y. už juos PSD įmokas moka valstybė. Už samdomus darbuotojus PSD įmokas sumoka darbdavys. Jei vykdote ekonominę veiklą (pavyzdžiui, pagal verslo liudijimą), dėl kurios yra skaičiuojamos PSD įmokos, jas mokėti reikės pačiam.
Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis?
- Moksleiviai ir nuolatinių studijų studentai;
- Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai;
- vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 m. arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 m.;
- asmenys, gaunantys bet kurios rūšies pensiją;
- kitos asmenų grupės, nurodytos Sveikatos draudimo įstatyme;
- daugiau duomenų rasite Valstybinėje ligonių kasos (VLK) elektroniniame leidinyje „Atsakymai į svarbiausius klausimus“.
PSD skola
Jei nedeklaravote savo išvykimo iš Lietuvos, galėjo susikaupti PSD skola dėl to, kad PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie Jūsų išvykimą ir toliau taikė prievolę mokėti PSD įmokas. Asmuo gali būti apdraustas PSD tik vienoje šalyje, tad, jei buvote apdraustas Italijoje, o Lietuvoje tuo tarpu susikaupė skola, ją galite panaikinti pateikę „Sodrai“ A1 pažymą iš INPS sistemos ar kitą Italijos kompetentingos įstaigos išduotą pažymą, įrodančią, kad buvote apdraustas socialiniu (sveikatos) draudimu. Tai padaryti galite prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui; išsiuntę prašymą el. paštu info@sodra.lt (laiškas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba nuvykę į teritorinį „Sodros“ skyrių. Užsiregistruoti vizito galima čia.
Darbas grįžus į Lietuvą
Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT), kur gausite pagalbą ieškodami darbo, galėsite įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti esamą kompetenciją. Užimtumo tarnybos svetainėje galima rasti paklausių profesijų sąrašą, atnaujinamą kiekvieną mėnesį pagal laisvų darbo vietų skaičių.
Ieškodami darbo internete atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems iš užsienio skirtus projektus Gal į Lietuvą?, Work In Lithuania. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės, ieškančios patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbomis kalbančių darbuotojų.
Grįžtantiems į Lietuvą visuose Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose be išankstinės registracijos teikiamos pirminės konsultacijos.
Vadovų, specialistų ir techninių specialybių darbuotojų atrankomis rūpinasi Aukštos kvalifikacijos atrankų komanda, kurios tikslas – padėti trūkstamiems specialistams gauti (sugrįžti į) jų žinias ir patirtį atitinkančias darbo vietas, o darbdaviams – rasti vertę kuriančių darbuotojų.
Grįžtantiems į Lietuvą daugiau informacijos apie Lietuvos regionus galima rasti Užimtumo tarnybos interaktyviajame Lietuvos regionų žemėlapyje, kuriame pateikti net 50 skirtingų rodiklių duomenys apie kiekvieną Lietuvos savivaldybę, yra galimybė ruošiantis grįžti į Lietuvą atlikti rodiklių palyginimą ir analizę.
Dėl Užimtumo tarnybos paslaugų ir jų gavimo sąlygų kreipkitės į Užimtumo tarnybą bendruoju konsultacijų numeriu +370 5 250 0883 arba el. paštu info@uzt.lt.
Italijoje įgytų kvalifikacijų akademinis pripažinimas Lietuvoje
Jei vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijote Italijoje ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje, Jums reikės įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla.
Užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio pripažinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.
Italijoje įgytų kvalifikacijų profesinis pripažinimas Lietuvoje
Ar reikės Lietuvoje įrodyti įgytą kvalifikaciją, priklauso nuo profesijos (pavyzdžiui, medikų, teisininkų, mokytojų profesijos yra reglamentuojamos). Ar Jūsų profesija yra viena iš tokių, galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše. Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos. Jei profesija nereglamentuojama, dėl Jūsų kvalifikacijos tinkamumo spręs pats darbdavys.
Studijos Lietuvoje
Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai.
Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose asmenims prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO.
Stojant per LAMA BPO sistemą, įgyto išsilavinimo vertinimą ir dokumentų pripažinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras. Patys universitetai atlieka jau turinčių studijų diplomus (stojančių į antrąją pakopą ar ištęstines studijas) ar užsienio valstybių piliečių dokumentų pripažinimą.
Pagrindinės priėmimo į aukštąsias mokyklas procedūros vykdomos internetu:
- priėmimas prasideda birželio 1 d.;
- prašymų registracija tęsiasi beveik 2 mėnesius.
Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti konkurso būdu priimami į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose.
Priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas
Stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas per LAMA BPO, reikalingas vidurinis išsilavinimas. Jei išsilavinimas įgytas užsienyje ir stojama į valstybės finansuojamą studijų vietą, stojantysis turi atlikti šiuos veiksmus:
- kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą (SKVC), kur atliekamas užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimas ir mokomųjų dalykų atitikmenų nustatymas bei pažymių ir egzaminų rezultatų vertinimas pagal lietuvišką vertinimo sistemą. Jei nebuvo mokytasi lietuvių kalbos, jos atitikmeniu formuojant konkursinį balą laikomas mokomosios kalbos dalykas, pavyzdžiui, jei asmuo Kanadoje bendrąją ugdymo programą baigė anglų kalba, šio dalyko pažymys ar egzamino rezultatas vertinimo metu bus įskaitytas kaip lietuvių kalbos pažymys ar egzamino rezultatas;
- išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą, jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba, o stojantysis jos mokėjimo negali įrodyti kompetentingos institucijos išduotais dokumentais. Dėl lietuvių kalbos įskaitos laikymo reikia kreiptis į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedrą;
- pateikti prašymą stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas per LAMA BPO;
- išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei numatyti stojant į pasirinktas studijų programas);
- iki nustatyto termino prie savo prašymo pridėti kitus dokumentus: lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą; dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo 3 pastaruosius metus gyveno užsienio valstybėje arba kad 3 metus gyveno užsienio valstybėje, o atvykęs į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip aštuntoje klasėje (8–12 klasės).
Parama stojantiems užsienio lietuviams
Užsienio lietuviams yra taikoma lengvata – stojantiems į aukštąsias mokyklas pridedamas vienas papildomas konkursinis balas. Jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 pastaruosius metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 metus, o atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasės) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą.
Šiuos kriterijus atitinkantys asmenys taip pat gali gauti finansinę paramą studijoms Lietuvoje. Stipendija gali būti skiriama vieną studijų semestrą ir išmokama kas mėnesį iki to semestro pabaigos.
Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas.
Finansinė parama užsienio lietuviams
Užsienio lietuviai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali gauti stipendiją, kuri skiriama atsižvelgus į jų mokymosi rezultatus, ir vienkartinę socialinę išmoką, kuri priklauso nuo pretenduojančio gauti paramą studento socialinės padėties.
Studentas turi teisę gauti ir stipendiją, ir vienkartinę socialinę išmoką. Parama neskiriama studentams, studijuojantiems tų šalių, iš kurių jie atvyko, kalbas.
Užsienio lietuviai, norintys gauti finansinę paramą, turi užsiregistruoti Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje.
Kai kurios aukštosios mokyklos vykdo išankstinį priėmimą savarankiškai. Kiekvienu atveju rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į aukštąją mokyklą, kurioje norima studijuoti. Visas Lietuvoje vykdomas pirmosios pakopos studijų programas galite rasti čia.
Profesinis mokymasis Lietuvoje
Priėmimas į profesinio mokymo programas vykdomas centralizuotai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais terminais. Centralizuotą priėmimą vykdo ir informaciją apie profesinio mokymo programas, priėmimo terminus, procedūras savo interneto svetainėje skelbia viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“. Informaciją galite rasti čia.
Mokytis pagal profesinio mokymo programas priimami asmenys, įgiję pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, taip pat neįgiję pagrindinio išsilavinimo (asmenys, ne jaunesni nei 14 metų). Profesinio mokymo programos skirtos pirmajai (pirminis profesinis mokymas) arba papildomai kvalifikacijai (tęstinis profesinis mokymas) įgyti.
Stojančiųjų registracija (žiemos arba vasaros etapai) ir prašymų mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas (ar jų modulius) pateikimas, duomenų ir dokumentų pateikimas vyksta CPIS informacinėje sistemoje teisės aktų nustatyta tvarka.
Vadovaudamasis įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 212, Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) pradėjo ir užsienio profesinių kvalifikacijų akademinio pripažinimo veiklą. Akademinį kvalifikacijos pripažinimą vykdyti gali ir profesinio mokymo įstaiga ar kitas profesinio mokymo teikėjas, kai siekiama mokytis pagal profesinio mokymo programą.
Profesinio mokymosi įstaigų Lietuvoje sąrašas ir jų siūlomos mokymosi programos.
Nuotolinis darbas
Darbo užmokestis yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“). Kaip tai padaryti?
Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš Italijos įmonės už Lietuvoje (nuotoliniu būdu) atliekamą samdomą darbą gautą darbo užmokestį:
- turi deklaruoti pasibaigus kalendoriniams metams, kuriais užmokestis gautas, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI pateikdamas Metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija), ir
- iki to paties termino į Lietuvos biudžetą turi sumokėti (įmokos kodas 1441) 20 proc.[*] nuo darbo užmokesčio pajamų mokestį.
Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris dalį laiko dirbtų būdamas Italijoje šios šalies darbdaviui, gauta darbo užmokesčio dalis:
- galėtų būti apmokestinta Italijoje, o tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje;
- Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio Italijoje arba Italijos mokesčių administratoriaus) apie už Italijoje atliekamą darbą gautas pajamas ir nuo jų Italijoje sumokėtą pajamų mokesčio sumą.
VMI išduotų pažymą (FR0254 forma), patvirtinančią Lietuvos piliečio rezidavimo vietą, kurią, esant poreikiui, būtų galima pateikti Italijos darbdaviui, kad šis neišskaičiuotų pajamų mokesčio užsienio valstybėje.
[*] Jei per kalendorinius metus darbo užmokesčio pajamos (įskaitant kitas pajamas, nurodytas GPMĮ 6 straipsnio 1-1 dalyje) viršytų 60 vidutinių darbo užmokesčių (toliau – VDU) sumą, viršijanti dalis būtų apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Nedarbo išmoka
Nedarbo išmoka Lietuvoje gali būti skirta Užimtumo tarnyboje įregistruotam darbo neturinčiam asmeniui, jei jis turi bent 12 mėnesių nedarbo draudimo per paskutinius dvejus su puse metų stažą. Italijoje įgytas darbo stažas gali būti susumuotas „Sodrai“ pateikus PD U1 formą.
Išmoka mokama 9 mėnesius, ją apskaičiuojant atsižvelgiama į pajamas, gautas Italijoje. Savarankiško darbo (angl. self-employment) laikotarpiai nėra įskaičiuojami į darbo stažą.
Nedarbo išmokos perkėlimas iš Italijos. Grįžę į Lietuvą ir pateikę formą PD U2, galite dar 3 mėnesius gauti Italijoje paskirtą nedarbo išmoką (it. ASpI/miniASpI/NASpI). Išmokos dydis liks toks, koks buvo apskaičiuotas Italijoje (INPS). Išmoka turi būti gaunama bent 4 savaites iki išvykimo į Lietuvą. SVARBU: Grįžę į Lietuvą per 7 d. užsiregistruokite Užimtumo tarnyboje ir pateikite PD U2 formą.
Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos
Vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje – iki 3 metų. Vaiko priežiūros išmoka mokama iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn.
Norint Lietuvoje gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, reikia turėti bent 12 mėnesių, o tėvystės išmoką – bent 6 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 2 metus. Jei Lietuvoje įgyto stažo pritrūktų, būtų atsižvelgiama į Italijoje sukauptą stažą („Sodra“ dėl to kreipiasi į Italijos įstaigą ir gauna patvirtinimą). Sumuojant stažą būtina sąlyga, kad asmuo būtų dirbęs Lietuvoje per pastaruosius 24 mėnesius (įskaitoma ir 1 oficiali darbo diena). Nustatant išmokos dydį, atsižvelgiama tik į Lietuvoje gautas pajamas, t. y. jei pastaruosius 2 metus Lietuvoje nedirbote, tikėtina, kad išmoka bus minimali.
Jei jau gaunate motinystės išmoką, išvykę į Lietuvą jos neprarasite.
Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metų amžiaus vaiku, galite kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui (vienkartinė išmoka gimus vaikui nuo 2025 m. - 770 Eur).
Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 m. (tam tikrais atvejais – iki 23 m.) išmokos mokamos kas mėnesį (nuo 2025 m. sausio 1 d. – 122,5 Eur per mėn. vienam vaikui). Grįžus iš Italijos gyventi į Lietuvą, vaiko išmokos bus skiriamos Lietuvoje. Dažnai savivaldybė prašo pateikti įrodymą, kad vaiko išmokos (it. Assegno Unico e Universale per i Figli) mokėjimas Italijoje yra nutrauktas. Dėl įrodymo kreipkitės į INPS.
Šeimos ir darbo derinimas
Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 m., įgyja teisę į 1 kartą per 3 mėnesius suteikiamus vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius. Auginantieji 2 ir daugiau vaikų iki 12 m. gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 12 m.
Senatvės pensija Italijoje dirbusiems asmenims
Minimalusis darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.
Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:
- sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus;
- turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.
Jei darbo stažo Lietuvoje pritrūktų, būtų sumuojamas Italijoje įgytas stažas. Jei Italijoje nesukaupėte minimaliojo stažo pensijai gauti (čia jis siekia 20 m.), jis bus sumuojamas su Lietuvoje įgytu stažu, o jei bendrai turėsite 20 m. darbo stažą, galėsite kreiptis dėl itališkos pensijos.
Nustačiusios teisę į pensiją kiekviena šalis mokės savo pensijos dalį: Italija – už Italijoje įgytą stažą, Lietuva – už čia įgytą stažą. Sukakus pensiniam amžiui, „Sodra“ susisieks su Italijos institucijomis dėl stažo patvirtinimo, – Jums patiems stažo sumavimu nereikia rūpintis.
Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.
Privačiuose fonduose sukauptos pensijos mokėjimu reikės pasirūpinti patiems, todėl išsisaugokite Italijos pensijų fondų kontaktus.
Vairavimas Lietuvoje
Italijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja taip pat kaip lietuviškas, tad Lietuvoje galite vairuoti iki jo galiojimo pabaigos.
Jei norėsite pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką, papildomų egzaminų laikyti nereikės. AB „Regitra“ padalinyje pateikite:
- asmens tapatybės kortelę ar pasą;
- vairuotojo medicininę pažymą;
- Italijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.
Jei Jūsų šeimos nariai yra Italijos ar kitų ES valstybių piliečiai
Jei Jūsų šeimos nariai – Italijos ar kitų ES valstybių narių piliečiai, nepamirškite, kad norėdami gyventi Lietuvoje ilgiau nei 90 dienų per pusmetį jie turės gauti teisės gyventi Lietuvoje pažymėjimą. Jei į Lietuvą kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu atvyksta šeimos nariai, turintys ES valstybės narės pilietybę, jie iškart gali kreiptis dėl teisės nuolat gyventi pažymėjimo, galiojančio 10 metų. Prašymą reikia pateikti per 3 mėn. nuo atvykimo į Lietuvą dienos (www.migracija.lt svetainėje). Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais: santuokos liudijimu (arba įregistruotos partnerystės sutartimi*), dokumentais, pagrindžiančiais, kad Lietuvos Respublikos pilietis kurį laiką gyveno Italijoje ar kitoje ES valstybėje po 2004 m. gegužės 1 d. (tinka Italijoje išduotas leidimas gyventi, studijų, darbo ar nuomos sutartys). SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma (Apostille) ir išversti į lietuvių kalbą.
Jei Jūsų šeimos narys – ne ES pilietis
Jei Jūsų šeimos narys[*] nėra ES pilietis, jis gali pasinaudoti galimybe gauti Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimą gyventi, galiojantį 5 metus. Šio leidimo prašykite, jei atitinka šios sąlygos:
- Jūs turite Lietuvos Respublikos pilietybę ir pasinaudojote laisvo judėjimo ES teise (gyvenote kitoje ES šalyje po 2004 m. gegužės 1 d.) arba turite kitos ES šalies pilietybę ir teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;
- Jūsų šeimos narys, su kuriuo atvykote ir ketinate Lietuvoje gyventi ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų, nėra ES pilietis.
Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečiai savo gyvenamąją vietą turi deklaruoti:
- Migracijos departamente, kartu pateikdami prašymą gauti leidimą ar teisę gyventi, arba
- jau gavę leidimą ar teisę gyventi – seniūnijoje ar savivaldybėje.
Daugiau informacijos apie užsieniečių atvykimą rasite Migracijos departamento MIGRIS puslapyje.
[*] Šeimos nariu gali būti laikomas ir Lietuvos Respublikos piliečio sugyventinis, su kuriuo palaikomi nuolatiniai santykiai 3 metus ir tai tinkamai įrodoma dokumentais, pavyzdžiui, pateikus bendro būsto nuomos ar paskolos būstui įsigyti sutartį, vaikų gimimo liudijimus. Tai galioja ir asmenims, kurie nori įgyti teisės nuolat gyventi pažymėjimą, ir asmenims, kurie nori gauti leidimo laikinai gyventi kortelę, t. y. ES piliečiams ir ne ES piliečiams.