Kuo pasirūpinti prieš išvykstant?
- Norėdami sustabdyti socialines išmokas, mokamas JAV, asmeniškai atvykite į artimiausią Socialinės apsaugos (angl. Social Security) skyrių ir pateikite pranešimą, kad paliekate šalį neribotam ar visam laikui;
- atsisakykite prenumeratų, kabelinės televizijos ir kitų paslaugų, kurių išvykus jums nebereikės;
- pasirūpinkite laiškų peradresavimu;
- prieš išvykdami apsilankykite savo banke ir pasiteiraukite apie pinigines operacijas tarp JAV ir Lietuvos. Bankas turi suteikti klientui kortelę, čekių knygelę ir informaciją, reikalingą elektroniniam pervedimui atlikti. Taip pat pravartu pasiteirauti apie galimus aptarnavimo mokesčius ir laukimo laiką norint pervesti pinigus ar išgryninti čekį užsienyje. Lietuvos bankuose jau siūloma galimybė atsidaryti sąskaitą internetu dar esant užsienyje;
- informuokite medicinos įstaigas, jei reikia, parsivežkite medicininių išrašų.
Permokėtų mokesčių susigrąžinimas
JAV mokestiniai metai trunka nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos. Mokesčių mokėtojas privalo pateikti pajamų mokesčio deklaraciją iki kitų metų balandžio vidurio. Jei dėl svarbių priežasčių negalite pateikti deklaracijos laiku, galite prašyti pratęsti terminą užpildydami IRS 4868 formą, bet ne vėliau kaip iki spalio 15 dienos. Mokesčius susigrąžinti galima už ne daugiau kaip trejus ankstesnius mokestinius metus.
Norint susigrąžinti JAV permokėtus mokesčius, reikės pateikti W-2 formas iš buvusių darboviečių (jei neturite W-2, galite pateikti algalapius), socialinės apsaugos kortelės (angl. Social Security Card) kopiją, DS-2019 formą, asmens dokumentus, vizas. Grąžinimo procesas gali užtrukti 7–9 mėnesius.
Dėl metinių deklaracijų ir mokesčių susigrąžinimo reikia kreiptis į JAV Vidaus mokesčių tarnybą (angl. Internal Revenue Service, IRS).
Kokie dokumentai bus reikalingi grįžus?
- Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai: nekilnojamojo, kilnojamojo ar kito turto pardavimo sutartys;
- pensijų fondų dokumentai (pavyzdžiui, IRA, forma 401(k);
- gyvybės ir turto draudimo dokumentai: atkreipkite dėmesį į sudarytų sutarčių sąlygas, kokie reikalavimai taikomi išvykstant iš JAV;
- dokumentai, įrodantys vaikų išeitą ugdymo programą ar jos dalį; pažymos iš lituanistinės mokyklos (jei mokytasi); JAV įgyti diplomai;
- pažymos iš medicinos įstaigų apie suteiktą gydymą;
- JAV įgyti diplomai, rekomendacijos, vairuotojo pažymėjimai ir pan.
Kuo pasirūpinti, jei grįžtate su vaikais?
Pasirūpinkite, kad vaiko gimimas būtų įtrauktas į apskaitą
Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus dėl JAV gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų – Lietuvos Respublikos pilietis.
Dokumentai, kuriuos reikės pateikti:
- užpildytą prašymą įtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
- JAV išduotą vaiko gimimo liudijimą, patvirtintą pažyma (Apostille) ir išverstą į lietuvių kalbą. Dokumentus tvirtina pažyma (Apostille) juos išdavusios valstijos Secretary of State;
- tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.
Dokumentus dėl vaiko įtraukimo į apskaitą galima pateikti Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigai, Lietuvos Respublikos ambasadai JAV, generaliniams konsulatams Niujorke, Čikagoje ar Los Andžele, internetu per VĮ Registrų centrą.
Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, net jei gimė užsienyje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali išsaugoti daugybinę pilietybę.
Registracija į ugdymo įstaigas:
Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Vaikas, grįžęs (atvykęs) iš užsienio, į klases yra integruojamas pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą tiesiogiai. Su įstaigos atstovais aptarkite adaptacijos klausimus ir pateikite prašymą mokytis (internetu arba mokykloje). Taip pat galite kreiptis į pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojus, kurie patars ir suteiks reikiamą informaciją. Visi mokiniai kasmet savo mokyklai turi pateikti medicininę pažymą.
Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės mokymo lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kuriose savivaldybėse ar mokyklose veikia išlyginamosios klasės, skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje veikia specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos, turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais ar atvykusiais vaikais patirties ir teikiančios paslaugas sėkmingai šių vaikų integracijai užtikrinti.
Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą
- Gyvenamoji vieta. Deklaruokite gyvenamąją vietą per 30 dienų nuo grįžimo į Lietuvą internetu epaslaugos.lt arba nuvykę į savivaldybę ar seniūniją, kurioje gyvensite.
- Privalomasis sveikatos draudimas. Pasirūpinkite privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Jei grįžę iš JAV kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, turite sumokėti PSD įmokas savarankiškai.
- Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su Teritorine ligonių kasa dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
- Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystę ir prisijungimo prie Elektroninių valdžios vartų duomenis galėsite registruotis ir teikti prašymus įvairiose institucijose, deklaruoti gyvenamąją vietą.
- Jei darbo ieškosite tik grįžę, registruokitės Užimtumo tarnyboje (UŽT). Čia jums padės susirasti darbą arba persikvalifikuoti.
- Išmokos. Jei grįžę neturite pajamų, galite kreiptis dėl socialinių išmokų į „Sodrą“ arba į gyvenamosios vietos savivaldybę.
Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)
Sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje labai skiriasi nuo amerikietiškosios. Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris jas moka pats. Jei grįžę kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas turėsite mokėti savarankiškai nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.
Iš šio mokesčio surinkto biudžeto yra išlaikomos ligoninės, poliklinikos ir jų personalas, apmokami kompensuojamieji vaistai ir kitos medicinos priemonės. PSD Lietuvoje užtikrina, kad prireikus asmuo galės kreiptis į gydymo įstaigą ir sveikatos priežiūros paslaugas gauti nemokamai, laisvai pasirinkęs polikliniką, medicinos centrą ar šeimos gydytojo kabinetą.
Lietuvos piliečiai, priklausantys socialiai jautrioms gyventojų grupėms (vaikai, moksleiviai, studentai, bedarbiai, pensininkai ir kt.), draudžiami valstybės lėšomis, t. y. už juos PSD įmokas moka valstybė. Už samdomus darbuotojus PSD įmokas sumoka darbdavys. Jei vykdote ekonominę veiklą (pavyzdžiui, pagal verslo liudijimą), dėl kurios yra skaičiuojamos PSD įmokos, įmokas mokėti reikės pačiam; PSD įmokas reikia susimokėti savarankiškai ir kitais atvejais.
Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis?
- Moksleiviai ir dieninių studijų studentai;
- Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai;
- vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 m. arba bent du nepilnamečius vaikus;
- asmenys, gaunantys bet kokios rūšies pensiją;
- kitos asmenų grupės nurodytos www.vlk.lt.
PSD skola
Jei nedeklaravote savo išvykimo į JAV, Lietuvoje Jums galėjo susikaupti PSD skola. Taip atsitinka todėl, kad PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie išvykimą ir taikė Jums prievolę mokėti PSD įmokas. Skola nustoja kauptis tik deklaravus išvykimą. Jei to nepadarėte išvykdami, grįžus reikės apmokėti įsiskolinimą.
PSD skola gali būti perskaičiuota, jei esate išvykęs į JAV ilgiau kaip 6 mėnesiams ir nedeklaravote išvykimo iš Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, išvykimo laikotarpiu negavote asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų Lietuvos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis ir pateiksite „Sodrai“ užsienio kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, patvirtinančius, kad laikotarpiu, už kurį Lietuvoje priskaičiuotos PSD įmokos, buvote apdraustas socialiniu draudimu kitoje šalyje. Dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą, legalizuoti ar patvirtinti Apostille.
JAV įgytų diplomų pripažinimas Lietuvoje
Jei vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijote JAV ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje, Jums reikės įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla. Užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio pripažinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.
JAV įgytų kvalifikacijų pripažinimas Lietuvoje
Ar reikės pripažinti įgytą kvalifikaciją Lietuvoje, priklauso nuo profesijos, pavyzdžiui, medikų, teisininkų, mokytojų profesijos yra reglamentuojamos. Ar Jūsų profesija reglamentuojama, galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše. Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos. Jei Jūsų profesija nereglamentuojama, apie kvalifikacijos tinkamumą spręs pats darbdavys.
Studijos Lietuvoje
Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai.
Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO.
Stojant per LAMA BPO sistemą, įgyto išsilavinimo vertinimą ir dokumentų pripažinimą atlieka tik Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Patys universitetai atlieka jau turinčių studijų diplomus (stojančių į antrąją pakopą ar ištęstines studijas) ar užsienio valstybių piliečių dokumentų pripažinimą.
Pagrindinės priėmimo į aukštąsias mokyklas procedūros vykdomos internetu:
- priėmimas prasideda birželio 1 d.;
- prašymų registracija tęsiasi beveik 2 mėnesius.
Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti konkurso būdu priimami į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose.
Priėmimas
Stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas per LAMA BPO, reikalingas vidurinis išsilavinimas. Jei išsilavinimas įgytas užsienyje ir stojama į valstybės finansuojamą studijų vietą, stojantysis turi atlikti šiuos veiksmus:
- kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą, kur atliekamas užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimas ir mokomųjų dalykų atitikmenų nustatymas bei pažymių ir egzaminų rezultatų vertinimas pagal lietuvišką vertinimo sistemą. Jei nebuvo mokytasi lietuvių kalbos, jos atitikmeniu formuojant konkursinį balą laikomas mokomosios kalbos dalykas, pavyzdžiui, jei asmuo JAV bendrąją ugdymo programą baigė anglų kalba, šio dalyko pažymys ar egzamino rezultatas vertinimo metu bus įskaitytas kaip lietuvių kalbos pažymys ar egzamino rezultatas;
- išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą, jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba, o stojantysis jos mokėjimo negali įrodyti kompetentingos institucijos išduotais dokumentais. Dėl lietuvių kalbos įskaitos laikymo reikia kreiptis į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedrą;
- pateikti prašymą stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas (www.lamabpo.lt);
- išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei jie yra numatyti, stojant į pasirinktas studijų programas);
- iki nustatyto termino prie savo prašymo pridėti kitus dokumentus: lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą; dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo 3 pastaruosius metus gyveno užsienio valstybėje arba kad asmuo 3 metus gyveno užsienio valstybėje, o atvykęs į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip aštuntoje klasėje (8–12 klasės).
Parama stojantiems užsienio lietuviams:
Užsienio lietuviams yra taikoma lengvata – stojantiems į aukštąsias mokyklas pridedamas vienas papildomas konkursinis balas. Jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 pastaruosius metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 metus, o atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasės) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą.
Šiuos kriterijus atitinkantys asmenys taip pat gali gauti finansinę paramą studijoms Lietuvoje. Stipendija gali būti skiriama vieną studijų semestrą ir išmokama kas mėnesį iki to semestro pabaigos.
Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas.
Finansinė parama užsienio lietuviams:
Užsienio lietuviai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali gauti stipendiją, kuri skiriama atsižvelgus į jų mokymosi rezultatus, ir vienkartinę socialinę išmoką, kuri priklauso nuo pretenduojančio gauti paramą studento socialinės padėties.
Studentas turi teisę gauti ir stipendiją, ir vienkartinę socialinę išmoką. Parama neskiriama studentams, studijuojantiems tų šalių, iš kurių jie atvyko, kalbas.
Užsienio lietuviai, norintys gauti finansinę paramą, turi užsiregistruoti Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje.
Kai kurios aukštosios mokyklos vykdo išankstinį priėmimą savarankiškai. Kiekvienu atveju rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į aukštąją mokyklą, kurioje norima studijuoti. Visas Lietuvoje vykdomas pirmos pakopos studijų programas galite rasti čia.
Darbas grįžus į Lietuvą
Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT), kur gausite pagalbą ieškodami darbo, galėsite įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti esamą kompetenciją. Užimtumo tarnybos svetainėje galima rasti paklausių profesijų sąrašą, atnaujinamą kiekvieną mėnesį pagal laisvų darbo vietų skaičių.
Ieškodami darbo internete atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems iš užsienio skirtus projektus Gal į Lietuvą, Work In Lithuania. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės, ieškančios patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbomis kalbančių darbuotojų.
Jei deklaravote išvykimą ir užsienyje gyvenote bent 5 pastaruosius metus, o grįžę neterminuotai įsidarbinate Lietuvoje pagal profesiją, įtrauktą į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą, ir gaunate ne mažesnį negu 4,1 MMA darbo užmokestį, galite pretenduoti į valstybės skiriamą vienkartinę atvykimo išmoką (4,1 MMA).
Dėl išmokos gavimo sąlygų kreipkitės į Užimtumo tarnybą bendruoju konsultacijų numeriu + 370 5 250 0883 ar el. paštu info@uzt.lt.
Nuotolinis darbas
Darbo užmokestis yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kurios mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (Sodrai). Kaip tai padaryti?
Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš JAV įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu), gautą darbo užmokestį:
- turi deklaruoti kalendoriniams metams, kuriais jis gautas, pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI pateikdamas Metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija) ir
- iki to paties termino į Lietuvos biudžetą nuo darbo užmokesčio turi sumokėti (įmokos kodas 1441) 20 proc.[*] pajamų mokestį.
Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris dalį laiko dirbtų būdamas JAV jos darbdaviui, taip gauta darbo užmokesčio dalis:
- galėtų būti apmokestinta JAV, o tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje.
- Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio JAV arba JAV mokesčių administratoriaus) apie už JAV atliekamą darbą gautas pajamas ir nuo jų JAV sumokėtą pajamų mokesčio sumą.
VMI galėtų išduoti pažymą FR0254 formą, patvirtinančią Lietuvos gyventojo rezidavimo vietą, kad esant poreikiui jis pažymą galėtų pateikti JAV darbdaviui, kuris gavęs šią pažymą pajamų mokesčio užsienio valstybėje neišskaičiuotų.
[*] Jeigu per kalendorinius metus darbo užmokesčio pajamos (įskaitant kitas pajamas, nurodytas GPMĮ 6 straipsnio 1-1 dalyje) viršytų 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) sumą, viršijanti dalis būtų apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Senatvės pensijos dirbusiems JAV
Pensinis amžius JAV ir Lietuvoje skiriasi. Pensiją JAV pradės mokėti tik kai sulauksite pensinio amžiaus pagal JAV įstatymus (šiuo metu – 66 m.). Lietuvoje moterų pensinis amžius šiuo metu – 64 m. ir 4 mėn., vyrų – 64 m. ir 8 mėn.
JAV pilietybę turintiems asmenims paskirta pensija mokama ir persikėlus gyventi į Lietuvą. JAV pilietybės neturintiems asmenims dėl pensijos perkėlimo nustatytos papildomos sąlygos, priklausomai nuo pensijos tipo (privačios, našlių ir kt. pensijos). Pensijos perkėlimą reikia derinti su atitinkamomis JAV institucijomis.
Minimalusis darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.
Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:
- sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus;
- turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.
Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.
JAV sukauptą stažą galite pasitikrinti www.ssa.gov.
JAV ambasada Vilniuje neteikia konsultacijų socialinio draudimo klausimais.
Jeigu Jums teko dirbti JAV ir norite išsiaiškinti dėl JAV pensijos skyrimo, turite kreiptis į JAV ambasadą Lenkijoje. Visus socialinio draudimo klausimus tvarko Federalinių išmokų skyrius (angl. Federal Benefits Unit), esantis JAV ambasadoje Varšuvoje. Geriausia susisiekti su šiuo skyriumi internetu: Online Contact Form. Asmenys, prieinantys prie savo socialinės apsaugos duomenų (angl. Social Security Administration), gali patys el. būdu kreiptis dėl pensijos skyrimo.
Vairavimas Lietuvoje
Kai tapsite nuolatiniu Lietuvos gyventoju, JAV išduotą vairuotojo pažymėjimą turėsite pasikeisti į lietuvišką.
Keičiant vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką reikės perlaikyti teorijos ir praktikos egzaminus VĮ „Regitroje“. Vairavimo egzaminų laikyti nereikės, jei keičiamame vairuotojo pažymėjime visos nurodytos kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje.
„Regitros“ padalinyje pateikite:
- asmens tapatybės kortelę ar pasą;
- vairuotojo medicininę pažymą;
- pirmosios pagalbos pažymėjimą (kai laikomi vairavimo egzaminai);
- JAV išduotą vairuotojo pažymėjimą su vertimu į lietuvių kalbą (būtinas vertėjo parašas);
- jei JAV išduotas vairuotojo pažymėjimas neatitinka tarptautinių konvencijų reikalavimų, reikės pateikti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą.
SVARBU. JAV išduotas vairuotojo pažymėjimas keičiamas, jei jo galiojimo terminas yra nepasibaigęs. Jei vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas pasibaigė jau gyvenant Lietuvoje, jis gali būti keičiamas per 1 metus nuo atvykimo gyventi į Lietuvą. Asmuo turi atitikti amžiaus, reikalingo konkrečios kategorijos keičiamam vairuotojo pažymėjimui įgyti, reikalavimus.
Galutinį sprendimą dėl užsienyje įgyto ir tarptautinio vairuotojo pažymėjimo atitikties tarptautinėms konvencijoms priims „Regitros“ darbuotojai Jums atvykus į padalinį.
Lietuvos Respublikos pilietybė
Grįžtantiems iš JAV dažnai aktualus daugybinės pilietybės klausimas. Dabartiniai Lietuvos Respublikos įstatymai leidžia turėti daugybinę pilietybę tik išimtiniais atvejais, numatytais Pilietybės įstatyme (tremtiniams ir jų palikuoniams, asmenims, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki jiems sukako 18 metų, asmenims, įgijusiems Lietuvos pilietybę išimties tvarka).
Reikalavimas priimant Lietuvos pilietybę atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie buvo ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., arba išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., arba jų palikuonims.
- LR pilietybės atkūrimas. Jei asmuo turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940-06-15, jis turi teisę ją atkurti, jei nėra įgijęs LR pilietybės iki 2011-04-01. Tokią teisę taip pat turi šių asmenų palikuonys - vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Tokiu atveju būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę.
- LR pilietybės grąžinimas. Jei Jūs netekote Lietuvos pilietybės, turite teisę vieną kartą ją susigrąžinti, jei atitinkate įstatyme nustatytas sąlygas.
- LR pilietybės įgijimas supaprastinta tvarka. Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi galimybę ją įgyti supaprastinta tvarka. Šiuo atveju reikia įrodyti lietuvių kilmę, t. y. kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, ir pateikti rašytinį pareiškimą, kuriuo asmuo deklaruoja, kad laiko save lietuviu.
Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teikiami el. būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Kreipiantis dėl pilietybės atkūrimo, grąžinimo ar įgijimo supaprastinta tvarka, dokumentų originalus galima pateikti Migracijos departamentui Lietuvoje arba Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai JAV. SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma (Apostille) ir išversti į lietuvių kalbą.
Leidimai gyventi Lietuvoje
Jei į Lietuvą atvykstate neturėdami LR pilietybės, norėdami gyventi Lietuvoje turėsite gauti leidimą. Leidimas gyventi Lietuvoje gali būti išduodamas skirtingais pagrindais, pavyzdžiui, lietuvių kilmės, šeimos sujungimo, darbo, studijų ir kitais pagrindais. Dokumentų sąrašas priklauso nuo pagrindo, kuriuo remdamasis norėsite kreiptis dėl leidimo gyventi. Pavyzdžiui, kreipiantis dėl leidimo gyventi lietuvių kilmės pagrindu reikia pateikti dokumentus, įrodančius lietuvių kilmę, ir pažymą dėl (ne)teistumo.
Jei į Lietuvą kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu atvyksta šeimos nariai, turintys JAV pilietybę, jie iškart gali kreiptis dėl nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje šeimos sujungimo pagrindu. Prašymą reikia pateikti per 3 mėn. nuo atvykimo į Lietuvą. Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais (santuokos liudijimu, pažyma dėl (ne)teistumo, sveikatos draudimu ir kt.).
JAV piliečiai taip pat gali teikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi savarankišku pagrindu, jei Lietuvoje ketina dirbti pagal darbo sutartį, jei yra juridinio asmens Lietuvoje dalyvis ar vadovas ir ketina dirbti šioje įmonėje, arba jei ketina užsiimti kita teisėta ar individualia veikla. Tokiu atveju leidimas laikinai gyventi bus išduotas 3 metams. Be to, teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šiuo pagrindu, nėra prašoma pateikti (ne)teistumo pažymos.
Prašymai dėl leidimų gyventi Lietuvoje teikiami per Lietuvos migracijos informacinę sistemą. Turite užpildyti prašymą el. būdu ir per 4 mėnesius pateikti dokumentų originalus teritoriniam Migracijos departamento skyriui. Leidimas gyventi Lietuvoje išduodamas per 3 mėn.
Norėdami įgyti Lietuvos pilietybę supaprastinta tvarka arba gauti leidimą gyventi Lietuvoje lietuvių kilmės pagrindu, turėsite įrodyti, kad Jūsų tėvai arba seneliai (arba vienas iš tėvų ar senelių) buvo lietuviai. Tai įrodoma pateikiant oficialius dokumentus (pasus, gimimo liudijimus, santuokos liudijimus bei kt.). Neretai asmenys šių dokumentų nebeturi. Tokiu atveju galite kreiptis į Lietuvos valstybės centrinį archyvą arba Lietuvos valstybės istorijos archyvą.
Daugiau informacijos apie užsieniečių atvykimą rasite Migracijos departamento MIGRIS puslapyje.