Kuo pasirūpinti prieš išvykstant?
- Deklaruokite savo išvykimą gyvenamosios vietos savivaldybei, sustabdykite savivaldos mokesčius (angl. Council Tax);
- informuokite institucijas, iš kurių gaunate išmokas, pavyzdžiui, pensijų fondą (angl. International Pension Centre);
- praneškite Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitų departamentui (HM Revenue & Customs, HMRC) apie savo išvykimą (internetu gov.uk) ir nurodykite būsimą adresą, kuriuo Lietuvoje JK institucijų darbuotojai galės atsiųsti reikalingus dokumentus, čekius dėl permokėtų mokesčių;
- susigrąžinkite permokėtus mokesčius HMRC užpildę P85 arba Self Assesment Tax, jei dirbote savarankiškai (angl. self-employed);
- išsisaugokite prisijungimo prie JK valdžios vartų (angl. Government Gateway) duomenis, galėsite užsisakyti reikalingus dokumentus, tikrinti sukauptą pensiją ir pan. Lietuvoje pasikeitę SIM kortelę prisijungsite prie JK puslapio naudodami lietuvišką numerį ir el. paštą;
- nutraukite gyvenamojo būsto nuomos sutartį, susigrąžinkite užstatą. Būtinai sumokėkite visus komunalinius (dujų, elektros) ir kitus mokesčius, informuokite apie savo išvykimą komunalinių ir kitų paslaugų (televizijos, interneto, mobiliojo ryšio ir pan.) teikėjus, jei reikia, nutraukite sutartis;
- išvykdami uždarykite savo banko sąskaitą. SVARBU: bankai paprastai pasilieka teisę uždaryti Jūsų sąskaitą, jei neturite adreso JK.
Kokių dokumentų Jums prireiks Lietuvoje?
- Nepamirškite pasiimti buvusius darbo santykius įrodančių dokumentų: darbo sutarčių, algalapių;
- PD U1 forma, patvirtinanti nedarbo socialinio draudimo laikotarpius JK, bus reikalinga, jei pretenduosite į nedarbo išmokas Lietuvoje. Šią formą gavę paskutinį algalapį galite užsisakyti užpildę formą CA3916 internetu;
- PD U2 forma bus reikalinga, jei gaunate nedarbo išmoką JK ir norite ją perkelti į Lietuvą. Šią formą galite gauti iš JK Užimtumo tarnybos (angl. Jobcentre Plus);
- jei turite vaikų, pasirūpinkite dokumentais, įrodančiais jų išeitą ugdymo programą ar jos dalį. Mokymosi rezultatus įteisinantis dokumentas turi būti išverstas į lietuvių kalbą. Jei vaikas lankė lituanistinę mokyklą, pasiimkite atitinkamą pažymą;
- pasiimkite pažymas apie Jums suteiktą gydymą (galite atsisiųsti išrašus iš Nacionalinės sveikatos tarnybos programėlės (angl. NHS App);
- pasiimkite JK įgytus diplomus, kvalifikaciją įrodančius dokumentus, vairuotojo pažymėjimą;
- S1 forma reikalinga, jei planuojate grįžę į Lietuvą dirbti nuotoliniu būdu kitoje valstybėje. Šią formą galite gauti per HMRC sistemą;
- P60/P45 formos nurodo, kokiu laikotarpiu ir kokioje valstybėje mokėjote sveikatos draudimo įmokas. Ši forma reikalinga, jei prieš išvykdami iš Lietuvos nedeklaravote išvykimo fakto ir Lietuvoje susikaupė privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola. Pateikus P60/P45 ar kitą kompetentingos įstaigos išduotą pažymą, „Sodra“ gali perskaičiuoti PSD skolą. Šią formą galite gauti iš darbdavio arba per HMRC (angl. Personal tax account).
Kuo pasirūpinti, jei grįžtate į Lietuvą su vaikais?
Įtraukite vaiko gimimą į apskaitą Lietuvoje
Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus dėl JK gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų – Lietuvos Respublikos pilietis.
Dokumentai, kuriuos reikia pateikti:
- Užpildytą prašymą įtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
- JK išduotą vaiko gimimo liudijimą ir jo vertimą į lietuvių k. Šis dokumentas turi būti patvirtintas pažyma (Apostille). JK dokumentus pažyma (Apostille) tvirtina Legalizavimo biuras (angl. Legalisation Office);
- tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus;
- vaiko užsienio valstybės asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento kopiją (jei išduotas).
Dokumentus galima pateikti Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigai Lietuvoje, Lietuvos Respublikos ambasadai Jungtinėje Karalystėje arba internetu per VĮ Registrų centrą.
Jei dokumentus teiksite Lietuvos Respublikos ambasadai, prašymo pildyti iš anksto nereikia. Jis bus užpildytas priėmimo ambasadoje metu. Vaikui dalyvauti nereikia.
Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, net jei gimė užsienyje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę, arba gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.
Registracija į ugdymo įstaigas
Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Vaikas, grįžęs (atvykęs) iš užsienio, į klases yra integruojamas pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis tiesiogiai į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą. Su įstaigos atstovais aptarkite adaptacijos klausimus ir pateikite prašymą mokytis (internetu arba mokykloje). Taip pat galite kreiptis į pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojus, kurie patars ir suteiks reikiamą informaciją. Visi mokiniai kasmet savo mokyklai turi pateikti medicininę pažymą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad, jei vaikas turi negalią ar sutrikimą ir pageidaujate, kad jis mokytųsi specialiojoje švietimo įstaigoje, grįžus iš užsienio reikėtų pagal gyvenamąją vietą kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo. Tuo atveju, jei būtų nustatyti dideli arba labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai, Jūsų vaikas galėtų būti priimtas į specialiąją švietimo įstaigą.
Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės mokymo lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kuriose savivaldybėse ar mokyklose veikia išlyginamosios klasės, skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje veikia specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos, turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais ar atvykusiais vaikais patirties ir teikiančios paslaugas sėkmingai šių vaikų integracijai užtikrinti.
Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą
- Gyvenamoji vieta. Deklaruokite gyvenamąją vietą per 1 mėn. internetu epaslaugos.lt arba nuvykę į savivaldybę ar seniūniją, kurioje gyvensite.
- Privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Jei grįžę iš JK kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, sumokėkite PSD įmokas.
- Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
- Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystės programėlę ir prisijungimo prie Elektroninių valdžios vartų duomenis galėsite registruotis ir teikti prašymus įvairioms institucijoms, deklaruoti gyvenamąją vietą.
- Jei darbo ieškosite tik grįžę, registruokitės Užimtumo tarnyboje (UŽT). Čia Jums padės susirasti darbą ar persikvalifikuoti. Daugiau informacijos – skyrelyje „Darbas grįžus į Lietuvą“.
- Išmokos. Jei grįžę neturite pajamų, galite kreiptis dėl socialinių išmokų į „Sodrą“ arba į gyvenamosios vietos savivaldybę.
Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)
Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris jas moka pats. Jei grįžę kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas turėsite mokėti savarankiškai nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.
Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis?
- Moksleiviai ir dieninių studijų studentai;
- Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai;
- vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 m. arba 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 m.;
- asmenys, gaunantys bet kurios rūšies pensiją;
- kitos asmenų grupės, nurodytos Sveikatos draudimo įstatyme;
- daugiau duomenų rasite Valstybinėje ligonių kasos (VLK) elektroniniame leidinyje „Atsakymai į svarbiausius klausimus“.
PSD skola
Jei išvykdamas į JK nedeklaravote savo išvykimo iš Lietuvos, galėjo susikaupti PSD skola. Taip atsitinka todėl, kad PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie išvykimą ir toliau taikė prievolę mokėti PSD įmokas. Asmuo gali būti draustas PSD tik vienoje šalyje, tad, jei buvote draustas JK, o Lietuvoje susikaupė skola, ją galite panaikinti pateikę „Sodrai“:
- darbdavio išduotą „Sodrai“ P45 arba P60 formą;
- arba jei Jungtinėje Karalystėje gaunate Jungtinės Karalystės institucijų mokamas socialinės apsaugos išmokas arba studijas pradėjote Jungtinėje Karalystėje po 2021 m. sausio 1 d., PSD įmokos tai pat galėtų būti perskaičiuotos, pateikus Jungtinės Karalystės kompetentingos įstaigos (Department of Health and Social Care) išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad atitinkamu laikotarpiu buvote draustas sveikatos draudimu;
- arba HM Revenue & Customs pažymą apie mokėtas socialinio draudimo įmokas, Department for Work & Pensions išduotą Personal Independence Payment pažymą apie neįgalumą, https://www.universal-credit.service.gov.uk suformuotą Universal Credit pažymą apie pašalpą;
- arba pateikę turimą teisę laikinai arba nuolat gyventi Jungtinėje Karalystėje (pre-settled status arba settled status) patvirtinančius dokumentus (Home Offise laišką dėl pre-settled status suteikimo kartu su gov.uk/check-immigration-status suformuotu Share kodu arba Home Offise laišką dėl settled status suteikimo kartu su www.gov.uk/check-immigration-status suformuotu Share kodu).
Tai padaryti galite prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, išsiuntę prašymą el. paštu info@sodra.lt (laiškas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba nuvykę į teritorinį „Sodros“ skyrių. Užsiregistruoti vizito galima čia.
Darbas grįžus į Lietuvą
Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT), kur gausite pagalbą ieškodami darbo, galėsite įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti turimą kompetenciją. UŽT interneto svetainėje rasite paklausių profesijų sąrašą, kuris kiekvieną mėnesį atnaujinamas pagal laisvų darbo vietų skaičių.
Ieškodami darbo internete, atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems iš užsienio skirtus projektus „Gal į Lietuvą?“, „Work In Lithuania“. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės, ieškančios patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbomis kalbančių darbuotojų.
Grįžtantiems į Lietuvą visuose Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose be išankstinės registracijos teikiamos pirminės konsultacijos.
Vadovų, specialistų ir techninių specialybių darbuotojų atrankomis rūpinasi Aukštos kvalifikacijos atrankų komanda, kurios tikslas – padėti trūkstamiems specialistams gauti (sugrįžti į) į jų žinias ir patirtį atitinkančias darbo vietas, o darbdaviams – rasti vertę kuriančių darbuotojų.
Daugiau informacijos gausite kreipdamiesi į Užimtumo tarnybą bendruoju konsultacijų numeriu (0 5) 250 0883 ar el. paštu info@uzt.lt.
Grįžtantiems į Lietuvą informaciją apie Lietuvos regionus galima rasti Užimtumo tarnybos interaktyviajame Lietuvos regionų žemėlapyje, kuriame rasite net 50 skirtingų rodiklių duomenis apie kiekvieną Lietuvos savivaldybę, yra galimybė ruošiantis grįžti į Lietuvą atlikti rodiklių palyginimą ir analizę.
Jungtinėje Karalystėje įgytų kvalifikacijų (diplomų) akademinis pripažinimas Lietuvoje
Jei vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijote JK ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje, Jums reikės įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla. Užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio pripažinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.
Jungtinėje Karalystėje įgytų kvalifikacijų profesinis pripažinimas Lietuvoje
Ar reikės įrodyti įgytą kvalifikaciją, Lietuvoje priklauso nuo to, ar profesija yra reglamentuojama (taikoma medikams, teisininkams, mokytojams ir kitoms profesijoms, kurias galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše). Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos.
Studijos Lietuvoje
Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai.
Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO.
Stojant per LAMA BPO sistemą, įgyto išsilavinimo vertinimą ir dokumentų pripažinimą atlieka tik Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Patys universitetai atlieka jau turinčių studijų diplomus (stojančių į antrąją pakopą ar ištęstines studijas) ar užsienio valstybių piliečių dokumentų pripažinimą.
Pagrindinės priėmimo į aukštąsias mokyklas procedūros vykdomos internetu:
- priėmimas prasideda birželio 1 d.;
- prašymų registracija tęsiasi beveik 2 mėnesius.
Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti konkurso būdu priimami į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose.
Priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas
Stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas per LAMA BPO, reikalingas vidurinis išsilavinimas. Jei išsilavinimas įgytas užsienyje ir stojama į valstybės finansuojamą studijų vietą, stojantysis turi atlikti šiuos veiksmus:
- kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą, kur atliekamas užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimas ir mokomųjų dalykų atitikmenų nustatymas bei pažymių ir egzaminų rezultatų vertinimas pagal lietuvišką vertinimo sistemą. Jei nebuvo mokytasi lietuvių kalbos, jos atitikmeniu formuojant konkursinį balą laikomas mokomosios kalbos dalykas, pavyzdžiui, jei asmuo JK bendrąją ugdymo programą baigė anglų kalba, šio dalyko pažymys ar egzamino rezultatas vertinimo metu bus įskaitytas kaip lietuvių kalbos pažymys ar egzamino rezultatas;
- išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą, jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba, o stojantysis jos mokėjimo negali įrodyti kompetentingos institucijos išduotais dokumentais. Dėl lietuvių kalbos įskaitos laikymo reikia kreiptis į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedrą;
- pateikti prašymą stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas (www.lamabpo.lt);
- išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei stojant į pasirinktas studijų programas jie yra numatyti);
- iki nustatyto termino prie savo prašymo pridėti kitus dokumentus: lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą; dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo 3 pastaruosius metus gyveno užsienio valstybėje arba kad asmuo 3 metus gyveno užsienio valstybėje, o atvykęs į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip aštuntoje klasėje (8–12 klasės).
Parama stojantiems užsienio lietuviams
Užsienio lietuviams taikoma lengvata – stojant į aukštąsias mokyklas pridedamas vienas papildomas konkursinis balas. Jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 pastaruosius metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 metus, o atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasės) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą.
Šiuos kriterijus atitinkantys asmenys taip pat gali gauti finansinę paramą studijoms Lietuvoje. Stipendija gali būti skiriama vieną studijų semestrą ir mokama kas mėnesį iki to semestro pabaigos.
Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas. JK veikia šį kriterijų atitinkanti Briuselio II Europos mokykla (taikoma tik nuo mokyklos baigimo 2022 m.).
Finansinė parama užsienio lietuviams
Užsienio lietuviai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali gauti stipendiją, kuri skiriama atsižvelgus į jų mokymosi rezultatus, ir vienkartinę socialinę išmoką, kuri skiriama atsižvelgus į pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį.
Studentas turi teisę gauti ir stipendiją, ir vienkartinę socialinę išmoką. Parama neskiriama studentams, studijuojantiems tų šalių, iš kurių jie atvyko, kalbas.
Užsienio lietuviai, norintys gauti finansinę paramą, turi užsiregistruoti Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje.
Kai kurios aukštosios mokyklos vykdo išankstinį priėmimą savarankiškai. Kiekvienu atveju rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į aukštąją mokyklą, kurioje norima studijuoti. Visas Lietuvoje vykdomas pirmos pakopos studijų programas galite rasti LAMA BPO.
Profesinis mokymasis Lietuvoje
Mokytis pagal profesinio mokymo programas priimami asmenys, įgiję pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, taip pat neįgiję pagrindinio išsilavinimo (asmenys, ne jaunesni nei 14 metų). Profesinio mokymo programos skirtos pirmajai (pirminis profesinis mokymas) arba papildomai kvalifikacijai (tęstinis profesinis mokymas) įgyti.
Stojančiųjų registracija (žiemos arba vasaros etapai) ir prašymų mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas (ar jų modulius) pateikimas, duomenų ir dokumentų pateikimas vykdomas CPIS informacinėje sistemoje teisės aktų nustatyta tvarka.
Profesinio mokymosi įstaigų Lietuvoje sąrašas ir jų siūlomos mokymosi programos.
Nuotolinis darbas
Darbo užmokestis yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis, kurios mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“). Kaip jas sumokėti?
Nuolatinis Lietuvos gyventojas darbo užmokestį, gautą iš Jungtinės Karalystės (JK) įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu):
- turi deklaruoti pasibaigus kalendoriniams metams, kuriais jis gautas, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) pateikdamas Metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija) ir
- iki to paties termino į Lietuvos biudžetą (biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas galima rasti čia) nuo darbo užmokesčio turi sumokėti (įmokos kodas 1441) 20 proc.[*] pajamų mokestį.
Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris dalį laiko dirbtų būdamas JK šios šalies darbdaviui, taip gauta darbo užmokesčio dalis:
- galėtų būti apmokestinta JK ir tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje;
- Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio JK arba JK mokesčių administratoriaus) apie gautas pajamas, už JK atliekamą darbą, ir nuo jų JK sumokėtą pajamų mokesčio sumą.
VMI galėtų išduoti pažymą (FR0254 forma), patvirtinančią Lietuvos gyventojo rezidavimo vietą, kad, esant poreikiui, jis pažymą galėtų pateikti JK darbdaviui, kuris, gavęs šią pažymą, neišskaičiuotų pajamų mokesčio užsienio valstybėje (jeigu, atsižvelgiant į gyventojo rezidavimo statusą, šių pajamų neapmokestinimas nustatytas JK vidaus teisės aktuose).
[*] Jei per kalendorinius metus darbo užmokesčio pajamos (įskaitant kitas pajamas, nurodytas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1-1 dalyje) viršytų 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) sumą, viršijanti dalis būtų apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Daugiau informacijos apie iš užsienio gautų pajamų apmokestinimą pajamų mokesčiu galima rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt > Mokesčių žinynas > Gyventojų pajamų mokestis > Pajamos, gautos iš užsienio.
Nedarbo išmoka
Nedarbo išmoka Lietuvoje gali būti skirta Užimtumo tarnyboje registruotam darbo neturinčiam asmeniui, jei jis turi bent 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėn. iki bedarbio statuso įgijimo dienos. JK įgytas darbo stažas gali būti susumuotas „Sodrai“ pateikus PD U1 formą.
SVARBU! Norėdami susumuoti stažą (net jei dar neturite formos PD U1), prašymą „Sodrai“ pateikite ne vėliau kaip:
- per 30 dienų nuo darbo sutarties JK pabaigos, arba
- per 30 dienų nuo gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje dienos.
Nedarbo išmoka skiriama nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo dienos ir mokama 9 mėn., ją apskaičiuojant gali būti atsižvelgiama į pajamas, gautas JK. Savarankiško darbo (angl. self-employment) laikotarpiai nėra įskaičiuojami į darbo stažą.
Nedarbo išmokos perkėlimas iš JK: grįžę į Lietuvą, galite dar 3 mėnesius gauti JK paskirtą nedarbo išmoką (angl. Jobseeker’s allowance, JSA, arba Contribution-based JSA), pateikę Užimtumo tarnybai (angl. Jobcentre Plus) išduotą PD U2 formą. Išmokos dydis liks toks, koks buvo apskaičiuotas JK. Svarbu, kad iki išvykimo į Lietuvą bent 4 savaites gautumėte išmoką. Grįžę į Lietuvą per 7 dienas užsiregistruokite Užimtumo tarnyboje ir pateikite PD U2 formą.
Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos
Vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje – iki 3 metų, bet vaiko priežiūros išmoka, turinčiam teisę ją gauti vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš vaiko senelių arba buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatiniam globėjui (rūpintojui) mokama iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn., išskyrus neperleidžiamųjų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį, priklausančią kiekvienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų.
Norint gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, Lietuvoje reikia turėti bent 12 mėn., o tėvystės išmokų atveju – bent 6 mėn. motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 2 metus. Minėtos išmokos Jums priklausytų tapus apdraustuoju asmeniu (t. y. įsidarbinus, pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir kt.) ir esant darbdavio išleistam atitinkamų – (nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros) – atostogų arba, jei esate savarankiškai dirbantis asmuo, Jums pasirinkus atitinkamą – (nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros) – laikotarpį. Jei dirbant Lietuvoje įgyto stažo išmokoms gauti pritrūktų, būtų atsižvelgiama į JK per pastaruosius 24 mėn. iki teisės į išmoką dienos sukauptą motinystės socialinio draudimo stažą. Atvykę į Lietuvą galite kreiptis į „Sodrą“ dėl tarpininkavimo gaunant duomenis iš JK kompetentingos įstaigos dėl įgytų JK darbo ir (ar) draudimo laikotarpių patvirtinimo. Sumuojant stažą, būtina, kad būtumėte dirbęs Lietuvoje per pastaruosius 24 mėn. (įskaitoma net ir 1 oficialaus darbo diena). Nustatant išmokos dydį atsižvelgiama tik į Lietuvoje per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėn., buvusių iki praeito kalendorinio mėn. prieš teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo mėn., turėtas pajamas. Išmoka per mėn. negali būti mažesnė negu 8 bazinės socialinės išmokos, galiojusios praeitą mėn. iki teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo dienos, dydžiai (minimali išmoka įgijus teisę gauti išmoką nuo 2025 m. vasario mėn. – 560 Eur).
Jei jau gaunate motinystės išmoką JK, išvykę į Lietuvą paskirtos JK išmokos neprarasite, bet Lietuvoje ji nebus skiriama.
Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metų amžiaus vaiku, galite kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui (nuo 2025 m. vienkartinė išmoka gimus vaikui - 770 Eur).
Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 m. (tam tikrais atvejais – iki 23 m.) yra kas mėnesį mokamos išmokos (nuo 2025 m. sausio 1 d. – 122,5 Eur per mėn. vienam vaikui). Grįžusiems iš JK gyventi į Lietuvą vaiko išmokos bus skiriamos Lietuvoje. Dažnai savivaldybė prašo pateikti įrodymą, kad vaiko išmokos (angl. child-benefit) JK yra nutrauktos. Dėl įrodymo kreipkitės į HRMC.
Šeimos ir darbo derinimas
Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 m., įgyja teisę į vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius, suteikiamus 1 kartą per 3 mėnesius. Auginantys 2 ir daugiau vaikų iki 12 m. gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 12 m.
Senatvės pensijos dirbusiesiems JK
Minimalusis darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.
Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:
- sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus;
- turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.
Jei darbo stažo Lietuvoje pritrūks, bus sumuojamas JK įgytas stažas. Jei JK nesukaupėte minimaliojo stažo pensijai (čia jis yra 10 m.), galite susumuoti Lietuvoje įgytą stažą, o jei turėsite bendrą 10 m. darbo stažą, galėsite kreiptis dėl JK pensijos. Teisę į pensiją JK turi asmenys, mokėję nacionalinio draudimo įmokas (angl. NIC).
Nustačiusios teisę į pensiją, kiekviena šalis mokės savo pensijos dalį: Jungtinė Karalystė už JK įgytą stažą, Lietuva – už čia įgytą stažą. Sukakus pensiniam amžiui, „Sodra“ pati susisieks su JK institucijomis dėl stažo patvirtinimo, Jums patiems dėl stažo sumavimo nereikia rūpintis.
Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.
Jungtinėje Karalystėje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu gov.uk.
Pensinis amžius JK ir Lietuvoje skiriasi. Pensiją JK pradės mokėti tik kai sulauksite pensinio amžiaus pagal JK įstatymus (šiuo metu Lietuvoje moterų pensinis amžius yra 64 m. ir 8 mėn., vyrų – 64 m. ir 10 mėn.; JK bendras – 66 m.).
JK privačiuose fonduose sukauptos pensijos mokėjimu reikės pasirūpinti patiems, todėl išsisaugokite pensijų fondų kontaktus. Jei pastaruosius 3 m. gyvenote JK arba mokėjote nacionalinio draudimo įmokas, grįžę į Lietuvą galite savarankiškai tęsti NIC mokėjimus (Class 3 kategorija), o kad draudimo stažas JK nenutrūktų, užpildykite CF83 formą HMRC.
Vairavimas Lietuvoje
Kai tapsite nuolatiniu Lietuvos gyventoju, JK išduotą vairuotojo pažymėjimą turėsite pasikeisti į lietuvišką. Keičiant vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką vairavimo egzaminų iš naujo laikyti nereikės.
Tam, kad galėtumėte užsisakyti vairuotojo pažymėjimą, Jums reikės turėti sveikatos priežiūros įstaigos išduotą ir galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą.
AB „Regitra“ padalinyje pateikite:
- asmens tapatybės kortelę ar pasą;
- JK išduotą vairuotojo pažymėjimą;
- pirmosios pagalbos pažymėjimą arba privalomojo mokymo pažymėjimą, išduotą pagal Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo pagrindinę programą (Programos kodas PP, profesijos kodas 014 ar 015) (kai laikomi vairavimo egzaminai).
SVARBU. JK išduotas vairuotojo pažymėjimas keičiamas, jei jo galiojimo terminas yra nepasibaigęs. Jei vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas pasibaigė jau gyvenant Lietuvoje, jis gali būti keičiamas per 1 metus nuo atvykimo gyventi į Lietuvą
Jei Jūsų šeimos nariai – Jungtinės Karalystės piliečiai arba kitų ES valstybių narių piliečiai
Jei Jūsų šeimos nariai – kitų ES valstybių narių piliečiai, nepamirškite, kad norėdami gyventi Lietuvoje ilgiau nei 90 dienų per pusmetį jie turės gauti teisės gyventi Lietuvoje pažymėjimą. Jei į Lietuvą kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu atvyksta šeimos nariai, turintys ES valstybės narės pilietybę, jie iškart gali kreiptis dėl teisės nuolat gyventi pažymėjimo, galiojančio 10 metų. Prašymą reikia pateikti per 3 mėn. nuo atvykimo į Lietuvą dienos (interneto svetainėje www.migracija.lt). Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais: santuokos liudijimu (arba įregistruotos partnerystės sutartimi[*]), dokumentais, pagrindžiančiais, kad Lietuvos Respublikos pilietis kurį laiką gyveno JK ar kitoje ES valstybėje po 2004 m. gegužės 1 d. (tinka JK išduotas leidimas gyventi, studijų, darbo ar nuomos sutartys). SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma Apostille ir išversti į lietuvių kalbą.
[*] Šeimos narys gali būti ir Lietuvos Respublikos piliečio sugyventinis, su kuriuo palaikomi nuolatiniai santykiai 3 metus ir tai tinkamai įrodoma dokumentais, pavyzdžiui, pateikiant bendrą būsto nuomos ar paskolos būstui įsigyti sutartį, vaikų gimimo liudijimus.
Jei Jūsų šeimos narys – ne ES arba Jungtinės Karalytės pilietis
Jei Jūsų šeimos narys nėra Lietuvos Respublikos pilietis, jam reikės gauti leidimą gyventi Lietuvoje.
Leidimai gyventi Lietuvoje
Jei į Lietuvą atvykstate su užsienio piliečiu, norint gyventi Lietuvoje jam reikės gauti leidimą. Leidimas gyventi Lietuvoje gali būti išduodamas skirtingais pagrindais, pavyzdžiui, lietuvių kilmės, šeimos susijungimo, darbo, studijų ir kitais. Dokumentų sąrašas priklauso nuo pagrindo, kuriuo remdamasis norėsite kreiptis dėl leidimo gyventi. Pavyzdžiui, kreipiantis dėl leidimo gyventi lietuvių kilmės pagrindu reikia pateikti dokumentus, įrodančius lietuvių kilmę, ir pažymą dėl (ne)teistumo.
Jei į Lietuvą kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu atvyksta šeimos nariai, turintys JK pilietybę, jie iškart gali kreiptis dėl nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje šeimos sujungimo pagrindu. Prašymą reikia pateikti per 3 mėn. nuo atvykimo į Lietuvą. Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais (santuokos liudijimu, pažyma dėl (ne)teistumo, sveikatos draudimu, dokumentu, patvirtinančiu, kad turite pakankamai lėšų gyventi Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip vienus metus, ir kt.).
JK piliečiai taip pat gali teikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi savarankišku pagrindu, jei Lietuvoje ketina dirbti pagal darbo sutartį, jei yra juridinio asmens Lietuvoje dalyvis ar vadovas ir ketina dirbti šioje įmonėje, arba jei ketina užsiimti kita teisėta ar savarankiška veikla. Tokiu atveju leidimas laikinai gyventi bus išduotas 3 metams, o jeigu darbas ar kita teisėta veikla Lietuvoje truks trumpiau nei 3 metus, – darbo ar kitos teisėtos veiklos Lietuvoje laikotarpiui ir dar 3 mėn. Be to, teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šiuo pagrindu, nėra prašoma pateikti (ne)teistumo pažymą, išskyrus atvejus, kai turite įrašų apie teistumą.
Prašymai dėl leidimų gyventi Lietuvoje teikiami per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Turite užpildyti prašymą el. būdu ir per 4 mėn. pateikti dokumentų originalus teritoriniam Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skyriui. Leidimas gyventi Lietuvoje išduodamas per 3 mėn.
Norėdami įgyti Lietuvos pilietybę supaprastinta tvarka arba gauti leidimą gyventi Lietuvoje lietuvių kilmės pagrindu, turėsite įrodyti, kad Jūsų tėvai arba seneliai (arba vienas iš tėvų ar senelių) buvo lietuviai. Tai įrodoma pateikiant oficialius dokumentus (pasus, gimimo liudijimus, santuokos liudijimus bei kt.). Neretai asmenys šių dokumentų nebeturi. Tokiu atveju galite kreiptis į Lietuvos valstybės centrinį archyvą arba Lietuvos valstybės istorijos archyvą.
Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečiai savo gyvenamąją vietą turi deklaruoti:
- Migracijos departamente, kartu pateikdami prašymą gauti leidimą ar teisę gyventi, arba
- jau gavę leidimą ar teisę gyventi – seniūnijoje ar savivaldybėje.
Užsieniečių teisės ir pareigos.
Daugiau informacijos apie užsieniečių atvykimą rasite Migracijos departamento MIGRIS puslapyje.
Lietuvos Respublikos pilietybė
Grįžtantiems dažnai aktualus daugybinės pilietybės klausimas. Dabartiniai LR įstatymai leidžia turėti daugybinę pilietybę tik išimtiniais atvejais (pvz., tremtiniams ir jų palikuoniams, asmenims, kurie gimdami įgijo LR pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki jiems sukako 18 metų, asmenims, įgijusiems Lietuvos pilietybę išimties tvarka), nustatytais Pilietybės įstatyme.
Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės, priimant Lietuvos pilietybę, netaikomas asmenims, kurie yra ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., arba išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., arba jų palikuoniams.
- LR pilietybės atkūrimas. Jei asmuo turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., jis turi teisę ją atkurti, jei nėra įgijęs LR pilietybės iki 2011 m. balandžio 1 d. Tokią teisę taip pat turi šių asmenų palikuoniai – vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Tokiu atveju būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę.
- LR pilietybės grąžinimas. Jei nutiko taip, kad netekote Lietuvos pilietybės, turite teisę vieną kartą ją susigrąžinti, jei atitinkate Pilietybės įstatyme nustatytas sąlygas.
- LR pilietybės įgijimas supaprastinta tvarka. Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi galimybę ją įgyti supaprastinta tvarka. Šiuo atveju reikia įrodyti lietuvių kilmę – kad asmens tėvai / seneliai arba vienas iš tėvų / senelių yra ar buvo lietuviai ir pateikti rašytinį pareiškimą, kuriuo asmuo deklaruoja, kad laiko save lietuviu.
Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teikiami el. būdu per MIGRIS sistemą. Kreipiantis dėl pilietybės atkūrimo, grąžinimo ar įgijimo supaprastinta tvarka, dokumentų originalus galima pateikti Migracijos departamentui Lietuvoje arba Lietuvos Respublikos ambasadai Junginėje Karalystėje. SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma Apostille ir išversti į lietuvių kalbą.