Grįžimas iš Jungtinių Arabų Emiratų. Ką reikėtų žinoti?

Kuo pasirūpinti prieš išvykstant?  

• Atsisakykite prenumeratos, televizijos, interneto, mobilaus telefono ir kitų paslaugų, kurių išvykus nebereikės;

• prieš išvykdami pasiteiraukite savo banke apie pinigines operacijas tarp JAE ir Lietuvos.

• informuokite medicinos įstaigas, jei reikia, parsivežkite reikalingus medicininius išrašus.

Kokie dokumentai bus reikalingi grįžus?  

• Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai: nekilnojamojo, kilnojamojo ar kito turto pardavimo sutartys;
• pensijų fondų dokumentai: užsieniečiai gali investuoti į pačių pasirinktus fondus ar pasirinkti kitas, privačias lėšų kaupimo pensijai schemas;
• gyvybės ir turto draudimo dokumentai: jei draudimo polisai galioja, pasirūpinti nutraukti draudimą;
• dokumentai, įrodantys vaikų išeitą ugdymo programą ar jos dalį; pažymos iš lituanistinės mokyklos (jei mokytasi); dokumentai, jei vaikui nustatyta negalia ir (ar) jis turi specialiųjų poreikių; JAE įgyti diplomai. Pasirūpinti legalizuoti juos JAE URM ir Lietuvos ambasadoje;
• pažymos iš medicinos įstaigų apie suteiktą gydymą;
• JAE įgyti diplomai, rekomendacijos, vairuotojo pažymėjimai ir pan.;
• civilinės metrikacijos dokumentai (gimimo, santuokos, ištuokos liudijimai, vardo ar pavardės keitimo dokumentai ir pan.). Pasirūpinti legalizuoti juos JAE URM ir Lietuvos ambasadoje.

Kuo pasirūpinti, jei grįžtate su vaikais?   

Įtraukite vaiko gimimo faktą į apskaitą Lietuvoje  

Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus dėl JAE gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų – Lietuvos Respublikos pilietis.   

Dokumentai, kuriuos reikės pateikti:  

• užpildytą prašymą įtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
• JAE išduotą vaiko gimimo liudijimą, išverstą į lietuvių kalbą ir legalizuotą JAE užsienio reikalų ministerijoje (MOFA) ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje arba Lietuvos Respublikos ambasadoje (konsulate). Visa informacija apie tai yra ambasados interneto svetainėje Civilinė metrikacija | Lietuvos Respublikos ambasada Jungtiniuose Arabų Emyratuose
• tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus;
• vaiko užsienio valstybės asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą (jei buvo išduotas).

Dokumentus dėl vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą galima pateikti Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigai, Lietuvos Respublikos ambasadai JAE ar internetu per VĮ Registrų centrą.

Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, net jei gimė užsienyje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Vaikų, kurie gimė nuo 2011-04-01, Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant arba įtraukiant į apskaitą vaiko gimimą, o dėl vaikų, gimusių iki 2011-03-31, Lietuvos Respublikos pilietybės būtina pateikti prašymą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę, arba gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.

Apie įgytą kitos valstybės pilietybę reikia pranešti Lietuvos Respublikos migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Asmens grįžimo pažymėjimas

Jei planuojate grįžti su vaikais, kurių gimimas Lietuvoje dar nėra apskaitytas ir vaikas dar neturi lietuviško asmens tapatybės dokumento, arba Jūsų ar vaiko asmens tapatybės dokumentas nebegalioja, galite kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą JAE dėl laikino kelionės dokumento išdavimo.

Vizito metu pateiksite prašymą išduoti asmens grįžimo (kelionės į Lietuvą) dokumentą, kuris galioja iki 15 kalendorinių dienų. Prireikus ir pateikus prašymą galiojimas gali būti pratęstas iki 45 kalendorinių dienų.

Prašymą dėl vaiko teikia vienas iš tėvų. Reikalingi dokumentai:

dvi vaiko nuotraukos;

JAE gimimo liudijimas anglų k. arba su vertimu į lietuvių k.;

vieno iš tėvų asmens tapatybės dokumentas.

Registracija į ugdymo įstaigas  

Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Vaikas, grįžęs (atvykęs) iš užsienio, į klases yra integruojamas pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą tiesiogiai. Su įstaigos atstovais aptarkite adaptacijos klausimus ir pateikite prašymą mokytis (internetu arba mokykloje). Taip pat galite kreiptis į pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojus, kurie patars ir suteiks reikiamą informaciją. Visi mokiniai kasmet savo mokyklai turi pateikti medicininę pažymą.  

Svarbu atkreipti dėmesį, kad, jei vaikas turi negalią ar sutrikimą ir pageidaujate, kad jis mokytųsi specialiojoje švietimo įstaigoje, grįžus iš užsienio reikėtų pagal gyvenamąją vietą kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo. Tuo atveju, jei būtų nustatyti dideli arba labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai, Jūsų vaikas galėtų būti priimtas į specialiąją švietimo įstaigą. 

Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės mokymo lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kuriose savivaldybėse ar mokyklose veikia išlyginamosios klasės, skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje veikia specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos, turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais ar atvykusiais vaikais patirties ir teikiančios paslaugas sėkmingai šių vaikų integracijai užtikrinti.  

Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą  

• Gyvenamoji vieta. Deklaruokite gyvenamąją vietą per 1 (vieną) mėnesį nuo grįžimo į Lietuvą internetu arba nuvykę į savivaldybę ar seniūniją, kurioje gyvensite.
• Privalomasis sveikatos draudimas. Pasirūpinkite sveikatos draudimu. Jei grįžę iš JAE turite leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, turite sumokėti PSD įmokas savarankiškai. Jeigu neturite leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, būtina pasirūpinti privačiuoju sveikatos draudimu. Nuo 2024-07-01 nuolat Lietuvoje gyvenančių draudžiamųjų piliečių ir užsieniečių bei laikinai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių sutuoktiniai, turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje, privalo mokėti PSD įmokas.
• Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su Teritorine ligonių kasa dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
• Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystės paslaugą ir prisijungimo prie Elektroninių valdžios vartų duomenis galėsite registruotis ir teikti prašymus įvairiose institucijose, deklaruoti gyvenamąją vietą. ATK gavimas per ambasadą trunka iki 35 kalendorinių dienų.
• Jei darbo ieškosite tik grįžę, registruokitės Užimtumo tarnyboje (UŽT). Čia jums padės susirasti darbą arba persikvalifikuoti. Daugiau informacijos – skyrelyje „Darbas grįžus į Lietuvą“.
• Išmokos. Jei grįžę neturite pajamų, galite kreiptis dėl socialinės paramos į gyvenamosios vietos savivaldybę. Jei esate sukaupę socialinio draudimo stažą ar atitinkate kitas sąlygas, dėl socialinio draudimo išmokų galite kreiptis į Sodrą.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)    

Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris jas moka pats. Jei grįžę kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis bei turėsite leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, PSD įmokas reikės mokėti savarankiškai nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.  

Iš PSD mokesčio surinkto biudžeto yra išlaikomos ligoninės, poliklinikos ir jų personalas, apmokami kompensuojamieji vaistai ir kitos medicinos priemonės. PSD Lietuvoje užtikrina, kad prireikus asmuo galės kreiptis į gydymo įstaigą ir sveikatos priežiūros paslaugas gauti nemokamai, pasirinkęs polikliniką, medicinos centrą ar šeimos gydytojo kabinetą. 

Lietuvos piliečiai, priklausantys socialiai jautrioms gyventojų grupėms (vaikai, moksleiviai, studentai, bedarbiai, pensininkai ir kt.), draudžiami valstybės lėšomis, t. y. už juos PSD įmokas moka valstybė. Už samdomus darbuotojus PSD įmokas sumoka darbdavys. Jei vykdote ekonominę veiklą (pavyzdžiui, pagal verslo liudijimą), dėl kurios yra skaičiuojamos PSD įmokos, jas mokėti reikės pačiam.  

Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis?

• Moksleiviai ir dieninių nuolatinių studijų studentai;
• Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai;
• vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 m. arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 m.; Būtina užpildyti prašymą DĖL DRAUDŽIAMŲJŲ PRIVALOMUOJU SVEIKATOS DRAUDIMU REGISTRO DUOMENŲ TVARKYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO arba pateikti prašymą elektroniniu būdu;
• asmenys, gaunantys bet kurios rūšies pensiją;
• kitos asmenų grupės, nurodytos Sveikatos draudimo įstatyme;
• daugiau informacijos gausite kreipdamiesi į Valstybinę ligonių kasą bendruoju konsultacijų numeriu +370 5  232 2222 arba el. paštu info@vlk.lt.

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola  

Jei savo išvykimo į JAE nedeklaravote, Lietuvoje Jums galėjo susikaupti PSD skola. Taip atsitinka todėl, kad PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie išvykimą ir taikė Jums prievolę mokėti PSD įmokas. Skola nustoja kauptis tik deklaravus išvykimą nuo kito mėnesio. Jei to nepadarėte išvykdami, grįžus reikės sumokėti įsiskolinimą arba pateikti „Sodrai“ Jūsų draustumą kitoje šalyje įrodančius dokumentus.

Darbas grįžus į Lietuvą  

Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT), kur gausite pagalbą ieškodami darbo, galėsite įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti esamą kompetenciją.

Ieškodami darbo internete atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems iš užsienio skirtus projektus Gal į Lietuvą?, Work In Lithuania. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės, ieškančios patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbomis kalbančių darbuotojų.  

Grįžtantiems į Lietuvą visuose Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose be išankstinės registracijos teikiamos pirminės konsultacijos. 

Vadovų, specialistų ir techninių specialybių darbuotojų atrankomis rūpinasi Aukštos kvalifikacijos atrankų komanda, kurios tikslas – padėti trūkstamiems specialistams gauti (sugrįžti į) jų žinias ir patirtį atitinkančias darbo vietas, o darbdaviams – rasti vertę kuriančių darbuotojų.  

Grįžtantiems į Lietuvą daugiau informacijos apie Lietuvos regionus galima rasti Užimtumo tarnybos interaktyviajame Lietuvos regionų žemėlapyje, kuriame pateikti net 50 skirtingų rodiklių duomenys apie kiekvieną Lietuvos savivaldybę, yra galimybė ruošiantis grįžti į Lietuvą atlikti rodiklių palyginimą ir analizę.  

Dėl Užimtumo tarnybos paslaugų ir jų gavimo sąlygų kreipkitės į Užimtumo tarnybą bendruoju konsultacijų numeriu +370 5 250 0883 arba el. paštu info@uzt.lt. 

JAE įgytų kvalifikacijų (diplomų) akademinis pripažinimas Lietuvoje  

Jei vidurinį (ar jam prilygintą) išsilavinimą įgijote užsienyje ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas (Kembridžo tarptautinę programą, amerikietiškos švietimo sistemos (American International School) programą ar prancūziškos švietimo sistemos (International French Lyceum) programą), dėl diplomo pripažinimo Jums reikia kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą (SKVC) arba pasirinktą įgaliotą aukštąją mokyklą (sąrašą rasite čia).

Jei baigėte Europos bakalaureato programą, diplomas pripažįstamas automatiškai, todėl nereikia kreiptis dėl šio diplomo pripažinimo. Europos bakalaureato pripažinimą reguliuoja Konvencija, apibrėžianti Europos mokyklų statutą (toliau – Konvencija), kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 2004 m. Konvencijoje numatytas automatinis Europos bakalaureato pripažinimas.

Jei baigėte Tarptautinio bakalaureato programą, dėl diplomo pripažinimo Jums reikia kreiptis į SKVC arba pasirinktą įgaliotą aukštąją mokyklą (sąrašą rasite čia).

Išsilavinimo pripažinimo nereikia nuo 2019 m. Latvijoje įgijusiems šias kvalifikacijas: Atestāts par vispārējo vidējo izglītību arba Diploms par profesionālo vidējo izglītību; nuo 2019 m. Estijoje įgijusiems šias kvalifikacijas: Gümnaasiumi lõputunnistus arba Kutsekeskhariduse lõputunnistus.

JAE įgytų kvalifikacijų profesinis pripažinimas Lietuvoje 

Ar reikės pripažinti įgytą kvalifikaciją Lietuvoje, priklauso nuo profesijos (pavyzdžiui, medikų, teisininkų, mokytojų profesijos yra reglamentuojamos). Ar Jūsų profesija reglamentuojama, galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše. Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos. Jei Jūsų profesija nereglamentuojama, apie kvalifikacijos tinkamumą spręs darbdavys.  

Studijos Lietuvoje  

Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai. 

Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti konkurso būdu priimami į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO. 

Ką turiu atlikti iki prašymų teikimo pabaigos? Veiksmai bendrojo priėmimo metu

– kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą (toliau – SKVC) arba pasirinktą įgaliotą aukštąją mokyklą (sąrašą rasite čia) dėl užsienio institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas įgyto vidurinio (ar jam prilyginto) išsilavinimo pripažinimo (išsilavinimo pripažinimo nereikia: baigusiems Europos bakalaureato diplomo programą; nuo 2019 metų Latvijos Respublikoje įgijusiems kvalifikacijas Atestāts par vispārējo vidējo izglītību arba Diploms par profesionālo vidējo izglītību; nuo 2019 metų Estijos Respublikoje įgijusiems kvalifikacijas Gümnaasiumi lõputunnistus arba Kutsekeskhariduse lõputunnistus);

– registruotis LAMA BPO bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje;

– pridėti dokumentus (sąrašą rasite čia) mokymosi dalykų atitikmenims nustatyti ir gautiems pažymiams perskaičiuoti į Lietuvos valstybinių brandos egzaminų skalę stojančiojo paskyroje iki nustatyto termino pabaigos (pažymių pervedimo nereikia baigusiems Tarptautinio bakalaureato diplomo programą arba stojantiems į menų studijų programas, kur visą konkursinio balo dedamąją sudaro stojamieji egzaminai);

– pasirinkti pageidaujamas studijų programas;

– išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą (jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba ir jei lietuvių kalbos mokėjimo negalite įrodyti dokumentais, išduotais kompetentingos institucijos);

– išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei jie yra numatyti, stojant į pasirinktas studijų programas);

– iki nustatyto termino prie savo prašymo pridėti dokumentų kopijas, jei esate užsienio lietuvis ir siekiate gauti 1 papildomą balą;

– gavus kvietimą studijuoti, su aukštąja mokykla sudaryti studijų sutartį.

Kada pretenduoti?

Pagrindinio priėmimo prašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas vyksta 2026-06-01–2026-07-23 12 val.

Bendrojo priėmimo datos

Praleidote pagrindinį priėmimą?

Papildomo priėmimo pirmojo etapo prašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas vyksta 2026-08-04–2026-08-07 12 val.

Papildomo priėmimo antrojo etapo prašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas vyksta 2026-08-14–2026-08-17.

Bendrojo priėmimo datos

Parama stojantiems užsienio lietuviams  

Užsienio lietuviams yra taikoma lengvata – stojantiems į aukštąsias mokyklas pridedamas vienas papildomas konkursinis balas. Jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 pastaruosius metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 metus, o atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasės) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą.   

Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas. Stojančiajam, baigusiam vieną iš minėtų mokyklų, stojančiojo paskyros skiltyje „Kiti pasiekimai ir kriterijai“, pasirinkus kriterijų „Užsieniečiams, užsienio lietuviams ir įgijusiems išsilavinimą užsienyje“, reikia pažymėti baigtą mokyklą. Papildomas balas pridedamas, kai patvirtinama SKVC ar įgaliotos aukštosios mokyklos išduota kvalifikacijos akademinio pripažinimo pažyma.

Užsienio lietuviui, siekiančiam gauti papildomą balą, stojančiojo paskyros skiltyje „Kiti pasiekimai“ pasirinkus vieną iš kriterijų „Esu užsienio lietuvis, ne mažiau kaip trejus metus gyvenęs užsienyje“ arba „Esu užsienio lietuvis, ne mažiau kaip trejus metus gyvenęs užsienyje ir Lietuvos Respublikoje pradėjau mokytis 8–12 klasėje (gimnazijos I–IV klasėje)“ reikia pateikti kompetentingos užsienio valstybės institucijos (mokyklos, savivaldybės, ambasados ir pan.) išduotą dokumentą ir jo oficialų vertimą (lietuvių, anglų, vokiečių arba prancūzų kalba), patvirtinantį, kad asmuo ne mažiau kaip trejus metus gyveno ar mokėsi užsienio valstybėje, jei asmuo yra užsienio lietuvis. Taip pat galima pateikti išrašus iš skirtingų mokslo ar studijų metų, tačiau turi būti matomas nenutrūkstamas ne mažiau kaip trejų metų laikotarpis. Jei stojantysis grįžo į Lietuvą mokytis 8–12 klasėje (gimnazijos I–IV klasėje), reikia pateikti pažymą ir iš Lietuvos mokyklos, į kurią klasę stojantysis grįžo mokytis Lietuvoje.

Finansinė parama užsienio lietuviams  

Įstojusiems į aukštąją mokyklą yra galimybių gauti stipendijas ar kompensacijas už studijų kainą.

Daugiau informacijos apie studijų kainos kompensavimą: Kontaktai dėl studijų kainos kompensavimo – Valstybinis studijų fondas (lrv.lt).

Daugiau informacijos apie valstybės remiamas paskolas: Valstybės remiamos paskolos – Valstybinis studijų fondas (lrv.lt).

Stipendijos ir socialinė parama užsienio lietuviams. Parama teikiama vadovaujantis Paramos skyrimo Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose studijuojantiems užsienio lietuviams tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-871.

Užsienio lietuviams gali būti skiriama dviejų rūšių parama: stipendija ir (ar) socialinė išmoka.

• Stipendijos mėnesinis dydis – 240,50 Eur
• Socialinė išmoka – tai vienkartinė išmoka, skiriama atsižvelgus į pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį (nuo 232 Eur iki 319 Eur).

Profesinis mokymasis Lietuvoje

Priėmimas į profesinio mokymo programas vykdomas centralizuotai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais terminais. Centralizuotą priėmimą vykdo ir informaciją apie profesinio mokymo programas, priėmimo terminus, procedūras savo interneto svetainėje skelbia viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“. Informaciją galite rasti čia. 

Mokytis pagal profesinio mokymo programas priimami asmenys, įgiję pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, taip pat neįgiję pagrindinio išsilavinimo (asmenys, ne jaunesni nei 14 metų). Profesinio mokymo programos skirtos pirmajai (pirminis profesinis mokymas) arba papildomai kvalifikacijai (tęstinis profesinis mokymas) įgyti.

Stojančiųjų registracija (žiemos arba vasaros etapai) ir prašymų mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas (ar jų modulius) pateikimas, duomenų ir dokumentų pateikimas vyksta CPIS informacinėje sistemoje teisės aktų nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 212, Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) pradėjo ir užsienio profesinių kvalifikacijų akademinio pripažinimo veiklą. Akademinį kvalifikacijos pripažinimą vykdyti gali ir profesinio mokymo įstaiga ar kitas profesinio mokymo teikėjas, kai siekiama mokytis pagal profesinio mokymo programą.  

Profesinio mokymosi įstaigų Lietuvoje sąrašas ir jų siūlomos mokymosi programos.

Nuotolinis darbas 

Darbo užmokestis yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kurios mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“). Kaip jas sumokėti?  

Nuolatinis Lietuvos gyventojas darbo užmokestį, gautą iš JAE įmonės, kuri nevykdo veiklos per nuolatinę buveinę Lietuvoje, už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu):  

• turi deklaruoti kalendoriniams metams, kuriais jis gautas, pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) pateikdamas Metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija), ir
• iki to paties termino į Lietuvos biudžetą (biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas galima rasti čia) nuo darbo užmokesčio turi sumokėti (įmokos kodu 1441) 20 / 25 / 32 proc.^[*] pajamų mokesčio.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris dalį laiko dirbtų būdamas JAE jos darbdaviui, taip gauta darbo užmokesčio dalis:  

• galėtų būti apmokestinta JAE, o tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje;
• Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio JAE arba JAE mokesčių administratoriaus) apie už JAE atliekamą darbą gautas pajamas ir nuo jų JAE sumokėtą pajamų mokesčio sumą.

VMI galėtų išduoti pažymą (FR0254 forma), patvirtinančią Lietuvos gyventojo rezidavimo vietą, kad prireikus jis pažymą galėtų pateikti JAE darbdaviui, kuris, gavęs šią pažymą, neišskaičiuotų pajamų mokesčio užsienio valstybėje (pagal Lietuvos ir JAE sutartį „Dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo“).  

Daugiau informacijos apie užsienyje gautų pajamų apmokestinimą galima rasti VMI interneto svetainės www.vmi.lt skiltyje Mokesčių žinynas > Gyventojų pajamų mokestis > Pajamos, gautos iš užsienio. 

[*] Nuo 2026 metų gyventojo gautos pajamos sumuojamos ir apmokestinamos taikant šiuos pagrindinius mokesčio tarifus:

- metinė pajamų dalis, neviršijanti 36 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą;

- metinė pajamų dalis, viršijanti 36 VDU dydžio sumą, bet neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, apmokestinama taikant 25 proc. pajamų mokesčio tarifą;

- metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Daugiau informacijos apie iš užsienio gautų pajamų apmokestinimą pajamų mokesčiu galima rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt > Mokesčių žinynas > Gyventojų pajamų mokestis > Pajamos, gautos iš užsienio.

Nedarbo išmoka

Nedarbo išmoka Lietuvoje gali būti skirta Užimtumo tarnyboje registruotam darbo neturinčiam asmeniui, kuriam suteiktas bedarbio statusas, jei jis turi bent 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius dvejus su puse metų iki bedarbio statuso įgijimo dienos.

Nedarbo išmoka skiriama nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo dienos ir mokama 9 mėnesius. Savarankiško darbo laikotarpiai (individuali veikla pagal pažymą, individuali žemės ūkio veikla (nuo 4 EDV), šeimynos dalyviai nėra įskaičiuojami į nedarbo draudimo  stažą.

Nedarbo išmokos apskaičiuojamos tik pagal Lietuvoje turėtas draudžiamąsias pajamas Jeigu asmuo Lietuvoje neturėjo draudžiamųjų pajamų, jam bus mokama minimali nedarbo išmoka. Nuo 2026 m. sausio 1 d.  minimalus nedarbo išmokos dydis yra 268,30 Eur.

Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos 

Vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje – iki 3 metų, bet vaiko priežiūros išmoka turinčiam teisę ją gauti vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš vaiko senelių, arba buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatiniam globėjui (rūpintojui), mokama iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn., išskyrus neperleidžiamųjų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį, priklausančią kiekvienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų.

Norint gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, Lietuvoje reikia turėti bent 12 mėnesių, tėvystės išmokų atveju – bent 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 2 metus. Minėtos išmokos Jums priklausytų tapus apdraustuoju asmeniu (t. y. įsidarbinus, pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir kt.) ir esant darbdavio išleistam atitinkamų (nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros) atostogų arba, jei esate  savarankiškai dirbantis asmuo, Jums pasirinkus atitinkamą (nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros) laikotarpį  Nustatant išmokos dydį atsižvelgiama tik į Lietuvoje per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo mėnesį, turėtas pajamas. Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos per mėnesį negali būti mažesnės negu 8 bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą mėnesį iki teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo dienos (minimali išmoka įgijus teisę gauti išmoką nuo 2026 m. vasario 1 d. - 592  Eur neatskaičius mokesčių). Taip pat šioms išmokoms yra taikomi maksimalūs išmokų dydžiai.

Jei jau gaunate motinystės išmoką JAE, išvykę į Lietuvą paskirtos JAE išmokos neprarasite, bet Lietuvoje ji nebus skiriama.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metų amžiaus vaiku, galite kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui (vienkartinė išmoka gimus vaikui nuo 2026 m. birželio 1 d. –  1036 Eur).

Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 m. (tam tikrais atvejais – iki 23 m.) yra kas mėnesį mokamos vaiko išmokos (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 129,5 Eur per mėn. vienam vaikui). Grįžus iš JAE gyventi į Lietuvą, vaiko išmokos bus skiriamos Lietuvoje. Dažnai savivaldybė prašo pateikti įrodymą, kad išmokos vaikui mokėjimas JAE yra nutrauktas.

Šeimos ir darbo derinimas. Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 m., įgyja teisę į vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius, suteikiamus 1 kartą per 3 mėnesius. Auginantys 2 ir daugiau vaikų iki 12 m. gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 12 m. 

Senatvės pensija Lietuvoje

Nuo 2026 m. Lietuvoje tiek moterų, tiek vyrų pensinis amžius  – 65 m.  

Minimalusis darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.

Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:

• sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus;
• turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.

Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.

Vairavimas Lietuvoje

Kai tapsite nuolatiniu Lietuvos gyventoju, JAE išduotą vairuotojo pažymėjimą reikės pasikeisti į lietuvišką. Pažymėjimo keitimo tvarką nustato memorandumas su Jungtiniais Arabų Emyratais. Lietuvos ir JAE piliečiams, keičiantiems susitariančių šalių A1, A2, A, B ir D1 kategorijų vairuotojo pažymėjimus, nereikės laikyti teorijos bei praktikos egzaminų.

Keičiant Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą į JAE:

Norint pakeisti lietuvišką vairuotojo pažymėjimą į JAE vairuotojo pažymėjimą, reikia kreiptis į šios šalies institucijas.

JAE institucijų informacija: https://www.tamm.abudhabi/en/articles/how-to-get-a-driving-licence-in-abu-dhabi.

Lietuvoje išduoti vairuotojų pažymėjimai, kuriuos Emyratų institucijos, išduodamos vietos vairuotojo pažymėjimus, paėmė iš Lietuvos piliečių, privalo būti persiųsti į Lietuvą, į AB „Regitra“.

Keičiant JAE išduotą vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką:

• AB „Regitra“ reikės pateikti:
  - JAE išduotą galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir jo oficialų vertimą į lietuvių kalbą;
  - asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
  - Lietuvoje išduotą vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (jos duomenys iš sveikatą tikrinančios institucijos gaunami automatiškai).
• Būtina deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje bent 185 dienas per kalendorinius metus arba pagrįsti savo ryšius su Lietuva.
• Nereikės laikyti teorijos bei praktikos egzaminų:
  - JAE išduotų, tik įgyjant atitinkamai A, B ir D1 kategorijas – motociklų, lengvųjų automobilių, kurių neto masė ne didesnė kaip 2,5 t, ir mikroautobusų, skirtų vežti ne daugiau kaip 14 keleivių, vairuotojo pažymėjimų turėtojams.
• Asmuo turi būti sulaukęs amžiaus, reikalingo konkrečios kategorijos vairuotojo pažymėjimui pakeisti.

SVARBU. Piliečiams, gyvenantiems JAE bei norintiems vairuoti Lietuvoje (atostogų ar trumpo vizito metu), JAE reikia išsiimti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą.

Daugiau informacijos apie vairuotojo pažymėjimo keitimą grįžus iš JAE: » Keičiu grįžęs (-usi) iš kitų šalių.

Pasibaigus Lietuvoje išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimui:

Dėl pasibaigusio lietuviško vairuotojo pažymėjimo kreiptis tiesiogiai į AB „Regitra“. Užsisakyti naują pažymėjimą galite, jei Jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.

Daugiau informacijos: » Keičiu baigusį galioti vairuotojo pažymėjimą.

Ką daryti norint Lietuvoje įregistruoti iš JAE atsivežtą transporto priemonę:  

• gauti Savininko deklaravimo kodą (SDK) „Regitroje“;
• atlikti automobilio techninę apžiūrą (Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“, vta.lt);
• vertinant transporto priemonės atitiktį, t. y. nustatant, ar atsivežta transporto priemonė atitinka nacionalinius reikalavimus, taikoma išimtis, – vertinimo nereikia atlikti, jeigu transporto priemonę kaip savo turtą į Lietuvos Respubliką iš ne Europos Sąjungos šalių įsivežė asmenys, gyvenę tose šalyse ne mažiau kaip trejus metus, bet ne daugiau kaip po vieną M1 (lengvasis keleivinis) ar N1 (lengvasis krovininis) klasės ir L (motociklas) kategorijos transporto priemonę;
• apdrausti civilinės atsakomybės draudimu (Lietuvos draudimo įmonėse);
• sumokėti Motorinių transporto priemonių registracijos mokestį (jeigu CO₂ emisija didesnė nei 130 g/km) „Regitroje“; trūkstant duomenų šiam mokesčiui apskaičiuoti, reikės atlikti techninę ekspertizę trūkstamiems duomenims nustatyti;
• registruoti transporto priemonę „Regitroje“ (reikia pateikti transporto priemonę „Regitros“ padalinyje ir JAE išduotą transporto priemonės registracijos liudijimą).
• „Regitros“ padalinyje norint būti aptarnautam pageidaujamu laiku, rekomenduojama vizitą rezervuoti iš anksto „Regitros“ savitarnoje https://www.eregitra.lt.

Lietuvos Respublikos pilietybė: 

Grįžtantiems iš JAE gali būti aktualus daugybinės pilietybės klausimas. Daugybinė pilietybė leidžiama tik išimtiniais atvejais, numatytais Pilietybės įstatyme (tremtiniams ir jų palikuoniams, asmenims, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki jiems sukako 18 metų, asmenims, įgijusiems Lietuvos pilietybę išimties tvarka, ir kitais atvejais). Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos pranešti apie tai Migracijos departamentui prie LR VRM. 

• LR pilietybės atkūrimas. Jei asmuo turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., jis turi teisę ją atkurti, jei nėra įgijęs LR pilietybės iki 2011 m. balandžio 1 d. Tokią teisę taip pat turi šių asmenų palikuoniai – vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Tokiu atveju būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę.
• LR pilietybės grąžinimas. Netekę Lietuvos Respublikos pilietybės turite teisę vieną kartą ją susigrąžinti, jei atitinkate Pilietybės įstatyme nustatytas sąlygas.

Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės, atkuriant arba grąžinant Lietuvos Respublikos pilietybę, netaikomas asmenims, kurie yra ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., arba išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., arba jų palikuoniams.

• LR pilietybės įgijimas supaprastinta tvarka. Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi galimybę ją įgyti supaprastinta tvarka, jei nėra kitos valstybės piliečiai. Šiuo atveju reikia įrodyti lietuvių kilmę, t. y. kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, ir pateikti rašytinį pareiškimą, kuriuo asmuo deklaruoja, kad laiko save lietuviu.
• LR pilietybės įgijimas gimimu. Asmuo, gimęs laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2011 m. balandžio 1 d., kurio gimimo metu tėvai ar vienas iš tėvų buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir kuris kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu arba iki 18 metų (ne gimimu), gali pats arba, jei nėra sukakęs 18 metų, per teisėtą atstovą pateikti prašymą laikyti jį Lietuvos Respublikos piliečiu. Vaikų, gimusių nuo 2011 m. balandžio 1 d., Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant arba įtraukiant į apskaitą vaiko gimimą.

Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teikiami el. būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Kreipiantis dėl pilietybės atkūrimo, grąžinimo ar įgijimo supaprastinta tvarka dokumentų originalus galima pateikti Migracijos departamentui Lietuvoje arba Lietuvos Respublikos ambasadai JAE. SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma Apostille ir išversti į lietuvių kalbą.

Leidimai gyventi Lietuvoje

Jei į Lietuvą atvykstate su užsienio piliečiu, norint gyventi Lietuvoje jam reikės gauti leidimą laikinai gyventi arba leidimą nuolat gyventi. 

Jei užsienietis, kuris nėra ES ar ELPA valstybės pilietis, yra Lietuvos piliečio, asmens, turinčio teisę atkurti Lietuvos pilietybę, arba lietuvių kilmės asmens šeimos narys ir kartu su juo persikelia gyventi į Lietuvą, jam gali būti išduotas leidimas nuolat gyventi. Dokumentai dėl leidimo nuolat gyventi turi būti pateikti per 3 mėnesius nuo Lietuvos piliečio, asmens, turinčio teisę atkurti Lietuvos pilietybę, arba lietuvių kilmės asmens atvykimo gyventi į Lietuvą dienos. Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais (santuokos liudijimu, pažyma dėl (ne)teistumo, dokumentu, patvirtinančiu, kad turite pakankamai lėšų gyventi Lietuvoje ne mažiau kaip vienus metus). 

Jei užsienietis, kuris nėra ES ar ELPA valstybės pilietis, turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo, jam gali būti išduotas leidimas nuolat gyventi. Kreipiantis dėl leidimo nuolat gyventi reikia pateikti dokumentus, įrodančius teisę atkurti Lietuvos pilietybę arba lietuvių kilmę, ir pažymą dėl (ne)teistumo. 

Prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi pildomas el. būdu per MIGRIS ir prie prašymo pridėdamos reikiamų (prašyme nurodytų) dokumentų skaitmeninės kopijos. Per MIGRIS užpildžius prašymą, būsite nukreipti į vizito rezervacijos langą, kuriame galėsite rezervuoti pageidaujamą vizito laiką Migracijos departamente. Rezervuotu vizito laiku užsienietis, būdamas Lietuvoje teisėtai, asmeniškai atvyksta į Migracijos departamentą pateikti dokumentų originalus ir biometrinius duomenis. Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje išduodamas per 3 mėn. 

Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas skirtingais pagrindais, pavyzdžiui, lietuvių kilmės, šeimos susijungimo, darbo, studijų ir kitais. Dokumentų sąrašas priklauso nuo pagrindo, kuriuo remdamasis norėsite kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi. Pavyzdžiui, kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi lietuvių kilmės pagrindu reikia pateikti dokumentus, įrodančius lietuvių kilmę, ir pažymą dėl (ne)teistumo. 

Prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi pildomas el. būdu per MIGRIS ir prie prašymo pridėdamos reikiamų (prašyme nurodytų) dokumentų skaitmeninės kopijos. Per MIGRIS užpildžius prašymą, būsite nukreipti į vizito rezervacijos langą, kuriame galėsite rezervuoti pageidaujamą vizito laiką Migracijos departamente. Rezervuotu vizito laiku užsienietis, būdamas Lietuvoje teisėtai, asmeniškai atvyksta į Migracijos departamentą pateikti dokumentų originalus ir biometrinius duomenis. Būdamas užsienio valstybėje, užsienietis prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti per išorės paslaugų teikėją. Tokiu atveju, užsienietis turi užpildyti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi per MIGRIS, pridėti prašymą pagrindžiančių dokumentų skaitmenines kopijas ir atvykti rezervuotu laiku pateikti dokumentų originalus ir biometrinius duomenis ne į Migracijos departamentą, bet pas išorės paslaugų teikėją.

Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečiai savo gyvenamąją vietą turi deklaruoti:

• Migracijos departamente, kartu pateikdami prašymą gauti leidimą ar teisę gyventi, arba
• jau gavę leidimą ar teisę gyventi – seniūnijoje ar savivaldybėje.

Užsieniečių teisės ir pareigos.

Daugiau informacijos apie užsieniečių atvykimą rasite Migracijos departamento MIGRIS puslapyje.