Grįžimas iš Kanados. Ką reikėtų žinoti?

Kuo pasirūpinti prieš išvykstant?  

• Norėdami sustabdyti Kanadoje Jums mokamas socialines išmokas, asmeniškai nuvykite į artimiausią Service Canada skyrių. Jei gaunate socialines išmokas iš provincijų programų, apsilankykite provincijos, kurioje gyvenate, Socialinių paslaugų tarnyboje, ir praneškite, kad paliekate šalį neribotam ar visam laikui;  

• atsisakykite prenumeratos, televizijos ir kitų paslaugų, kurių išvykus nebereikės;

• pasirūpinkite laiškų peradresavimu apsilankę artimiausiame Canada Post padalinyje arba internetu;

• prieš išvykdami pasiteiraukite savo banke apie pinigines operacijas tarp Kanados ir Lietuvos. Bankas turi suteikti kliento kortelę, čekių knygelę ir informaciją, reikalingą elektroniniam pervedimui atlikti. Taip pat pravartu pasiteirauti apie galimus aptarnavimo mokesčius ir laukimo norint pervesti pinigus ar išgryninti čekį užsienyje laiką. Lietuvos bankuose sąskaitą galima atsidaryti internetu dar esant užsienyje;

• informuokite medicinos įstaigas, jei reikia, parsivežkite reikalingus medicininius išrašus.

Permokėtų mokesčių susigrąžinimas   

Kanadoje mokestiniai metai trunka nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos. Mokesčių mokėtojas privalo pateikti pajamų mokesčio deklaraciją iki kitų metų balandžio 30 d.  

Norint susigrąžinti Kanadoje permokėtus mokesčius, reikės turėti T4 formas iš buvusių darboviečių ir pateikti užpildytą „T1 General“ mokesčių formą Kanados mokesčių agentūrai Canada Revenue Agency (CRA) elektroniniu būdu prisijungus prie CRA interneto puslapio, paštu arba per mokesčių konsultantą.  

Kokie dokumentai bus reikalingi grįžus?  

• Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai: nekilnojamojo, kilnojamojo ar kito turto pardavimo sutartys; 
• pensijų fondų dokumentai (Registered Retirement Savings Plan, RRSP), (Tax-Free Savings Account, TFSA);
• gyvybės ir turto draudimo dokumentai (atkreipkite dėmesį į sudarytų sutarčių sąlygas dėl reikalavimų, taikomų išvykstantiems iš Kanados); 
• dokumentai, įrodantys vaikų išeitą ugdymo programą ar jos dalį; pažymos iš lituanistinės mokyklos (jei mokytasi); dokumentai, jei vaikui nustatyta negalia ir (ar) jis turi specialiųjų poreikių; Kanadoje įgyti diplomai;
• pažymos iš medicinos įstaigų apie suteiktą gydymą;
• Kanadoje įgyti diplomai, rekomendacijos, vairuotojo pažymėjimai ir pan.;
• civilinės metrikacijos dokumentai (gimimo, santuokos, ištuokos liudijimai, vardo ar pavardės keitimo dokumentai ir pan.).

Kuo pasirūpinti, jei grįžtate su vaikais? 

Įtraukite vaiko gimimo faktą į apskaitą Lietuvoje  

Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus dėl Kanadoje gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų – Lietuvos Respublikos pilietis.   

Dokumentai, kuriuos reikės pateikti:  

• užpildytą prašymą įtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
• Kanadoje išduotą vaiko gimimo liudijimą, patvirtintą pažyma Apostille ir išverstą į lietuvių kalbą. Dokumentus pažyma (Apostille) tvirtina Kanados užsienio reikalų ministerija (Global Affairs Canada, GAC) arba Kanados provincijose veikiantys padaliniai, kurių sąrašą galima rasti Kanados užsienio reikalų ministerijos puslapyje;
• tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus;
• vaiko užsienio valstybės asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą (jei buvo išduotas).

Dokumentus dėl vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą galima pateikti Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigai, Lietuvos Respublikos ambasadai Kanadoje ar internetu per VĮ Registrų centrą.  

Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, net jei gimė užsienyje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Vaikų, gimusių po 2011 m. balandžio 1 d., Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant gimimą. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali išsaugoti daugybinę pilietybę.  

Registracija į ugdymo įstaigas  

Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Vaikas, grįžęs (atvykęs) iš užsienio, į klases yra integruojamas pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą tiesiogiai. Su įstaigos atstovais aptarkite adaptacijos klausimus ir pateikite prašymą mokytis (internetu arba mokykloje). Taip pat galite kreiptis į pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojus, kurie patars ir suteiks reikiamą informaciją. Visi mokiniai kasmet savo mokyklai turi pateikti medicininę pažymą.  

Svarbu atkreipti dėmesį, kad, jei vaikas turi negalią ar sutrikimą ir pageidaujate, kad jis mokytųsi specialiojoje švietimo įstaigoje, grįžus iš užsienio reikėtų pagal gyvenamąją vietą kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo. Tuo atveju, jei būtų nustatyti dideli arba labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai, Jūsų vaikas galėtų būti priimtas į specialiąją švietimo įstaigą. 

Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės mokymo lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kuriose savivaldybėse ar mokyklose veikia išlyginamosios klasės, skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje veikia specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos, turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais ar atvykusiais vaikais patirties ir teikiančios paslaugas sėkmingai šių vaikų integracijai užtikrinti.  

Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą  

• Gyvenamoji vieta. Deklaruokite gyvenamąją vietą per 1 (vieną) mėnesį nuo grįžimo į Lietuvą internetuarba nuvykę į savivaldybę ar seniūniją, kurioje gyvensite.  
• Privalomasis sveikatos draudimas. Pasirūpinkite sveikatos draudimu. Jei grįžę iš Kanados turite leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, turite sumokėti PSD įmokas savarankiškai. Jeigu neturite leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, reikia pasirūpinti privačiuoju sveikatos draudimu.
• Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su Ligonių kasa dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
• Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystės paslaugą ir prisijungimo prie Elektroninių valdžios vartų duomenis galėsite registruotis ir teikti prašymus įvairiose institucijose, deklaruoti gyvenamąją vietą.
• Jei darbo ieškosite tik grįžę, registruokitės Užimtumo tarnyboje (UŽT). Čia jums padės susirasti darbą arba persikvalifikuoti. Daugiau informacijos – skyrelyje „Darbas grįžus į Lietuvą“.
• Išmokos. Jei grįžę neturite pajamų, galite kreiptis dėl socialinių išmokų į gyvenamosios vietos savivaldybę.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)   

Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris jas moka pats. Jei grįžę kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis bei turėsite leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, PSD įmokas reikės mokėti savarankiškai nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.  

Iš PSD mokesčio surinkto biudžeto yra išlaikomos ligoninės, poliklinikos ir jų personalas, apmokami kompensuojamieji vaistai ir kitos medicinos priemonės. PSD Lietuvoje užtikrina, kad prireikus asmuo galės kreiptis į gydymo įstaigą ir sveikatos priežiūros paslaugas gauti nemokamai, pasirinkęs polikliniką, medicinos centrą ar šeimos gydytojo kabinetą. 

Lietuvos piliečiai, priklausantys socialiai jautrioms gyventojų grupėms (vaikai, moksleiviai, studentai, bedarbiai, pensininkai ir kt.), draudžiami valstybės lėšomis, t. y. už juos PSD įmokas moka valstybė. Už samdomus darbuotojus PSD įmokas sumoka darbdavys. Jei vykdote ekonominę veiklą (pavyzdžiui, pagal verslo liudijimą), dėl kurios yra skaičiuojamos PSD įmokos, jas mokėti reikės pačiam.  

Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis?

• Moksleiviai ir nuolatinių studijų studentai;
• Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai;
• vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 m. arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 m.;
• asmenys, gaunantys bet kurios rūšies pensiją;
• kitos asmenų grupės, nurodytos Sveikatos draudimo įstatyme;
• daugiau duomenų rasite Valstybinėje ligonių kasos (VLK) elektroniniame leidinyje „Atsakymai į svarbiausius klausimus“.

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola 

Jei savo išvykimo į Kanadą nedeklaravote, Lietuvoje Jums galėjo susikaupti PSD skola. Taip atsitinka todėl, kad PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie išvykimą ir taikė Jums prievolę mokėti PSD įmokas. Skola nustoja kauptis tik deklaravus išvykimą. Jei to nepadarėte išvykdami, grįžus reikės sumokėti įsiskolinimą. PSD skola galėtų būti perskaičiuota, jeigu buvote išvykęs ilgiau kaip 6 mėnesiams ir pateiktumėte „Sodrai“ Kanados kompetentingos institucijos išduotus dokumentus (išverstus į lietuvių kalbą, legalizuotus ar patvirtintus pažyma Apostille), patvirtinančius, kad laikotarpiu, už kurį priskaičiuotos PSD įmokos, buvote apdraustas socialiniu draudimu Kanadoje, ir būtų nustatyta, kad tuo laikotarpiu negavote sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Lietuvoje. 

Darbas grįžus į Lietuvą  

Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT), kur gausite pagalbą ieškodami darbo, galėsite įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti esamą kompetenciją. Užimtumo tarnybos svetainėje galima rasti paklausių profesijų sąrašą, atnaujinamą kiekvieną mėnesį pagal laisvų darbo vietų skaičių.   

Ieškodami darbo internete atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems iš užsienio skirtus projektus Gal į Lietuvą?, Work In Lithuania. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės, ieškančios patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbomis kalbančių darbuotojų.  

Grįžtantiems į Lietuvą visuose Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose be išankstinės registracijos teikiamos pirminės konsultacijos. 

Vadovų, specialistų ir techninių specialybių darbuotojų atrankomis rūpinasi Aukštos kvalifikacijos atrankų komanda, kurios tikslas – padėti trūkstamiems specialistams gauti (sugrįžti į) jų žinias ir patirtį atitinkančias darbo vietas, o darbdaviams – rasti vertę kuriančių darbuotojų.  

Grįžtantiems į Lietuvą daugiau informacijos apie Lietuvos regionus galima rasti Užimtumo tarnybos interaktyviajame Lietuvos regionų žemėlapyje, kuriame pateikti net 50 skirtingų rodiklių duomenys apie kiekvieną Lietuvos savivaldybę, yra galimybė ruošiantis grįžti į Lietuvą atlikti rodiklių palyginimą ir analizę.  

Dėl Užimtumo tarnybos paslaugų ir jų gavimo sąlygų kreipkitės į Užimtumo tarnybą bendruoju konsultacijų numeriu +370 5 250 0883 arba el. paštu info@uzt.lt. 

Kanadoje  įgytų kvalifikacijų akademinis pripažinimas Lietuvoje 

Jei vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijote Kanadoje ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje, Jums reikės įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla. Užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio pripažinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.  

Kanadoje įgytų kvalifikacijų profesinis pripažinimas Lietuvoje 

Ar reikės pripažinti įgytą kvalifikaciją Lietuvoje, priklauso nuo profesijos (pavyzdžiui, medikų, teisininkų, mokytojų profesijos yra reglamentuojamos). Ar Jūsų profesija reglamentuojama, galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše. Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos. Jei Jūsų profesija nereglamentuojama, apie kvalifikacijos tinkamumą spręs darbdavys.  

Studijos Lietuvoje  

Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai.  

Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose asmenims prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO.  

Stojant per LAMA BPO sistemą, įgyto išsilavinimo vertinimą ir dokumentų pripažinimą atlieka  Studijų kokybės vertinimo centras. Patys universitetai atlieka jau turinčių studijų diplomus (stojančių į antrąją pakopą ar ištęstines studijas) ar užsienio valstybių piliečių dokumentų pripažinimą.  

Pagrindinės priėmimo į aukštąsias mokyklas procedūros vykdomos internetu:  

• priėmimas prasideda birželio 1 d.;
• prašymų registracija tęsiasi beveik 2 mėnesius.

Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti konkurso būdu priimami į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose.  

Priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas  

Stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas per LAMA BPO, reikalingas vidurinis išsilavinimas. Jei išsilavinimas įgytas užsienyje ir stojama į valstybės finansuojamą studijų vietą, stojantysis turi atlikti šiuos veiksmus:  

• kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą (SKVC), kur atliekamas užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimas ir mokomųjų dalykų atitikmenų nustatymas bei pažymių ir egzaminų rezultatų vertinimas pagal lietuvišką vertinimo sistemą. Jei nebuvo mokytasi lietuvių kalbos, jos atitikmeniu formuojant konkursinį balą laikomas mokomosios kalbos dalykas, pavyzdžiui, jei asmuo Kanadoje bendrąją ugdymo programą baigė anglų kalba, šio dalyko pažymys ar egzamino rezultatas vertinimo metu bus įskaitytas kaip lietuvių kalbos pažymys ar egzamino rezultatas;

• išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą, jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba, o stojantysis jos mokėjimo negali įrodyti kompetentingos institucijos išduotais dokumentais. Dėl lietuvių kalbos įskaitos laikymo reikia kreiptis į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedrą;

• pateikti prašymą stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas per LAMA BPO;

• išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei numatyti stojant į pasirinktas studijų programas);

• iki nustatyto termino prie savo prašymo pridėti kitus dokumentus: lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą; dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo 3 pastaruosius metus gyveno užsienio valstybėje arba kad 3 metus gyveno užsienio valstybėje, o atvykęs į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip aštuntoje klasėje (8–12 klasės).

Parama stojantiems užsienio lietuviams  

Užsienio lietuviams yra taikoma lengvata – stojantiems į aukštąsias mokyklas pridedamas vienas papildomas konkursinis balas. Jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 pastaruosius metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 metus, o atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasės) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą.   

Šiuos kriterijus atitinkantys asmenys taip pat gali gauti finansinę paramą studijoms Lietuvoje. Stipendija gali būti skiriama vieną studijų semestrą ir išmokama kas mėnesį iki to semestro pabaigos.  

Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas.  

Finansinė parama užsienio lietuviams  

Užsienio lietuviai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali gauti stipendiją, kuri skiriama atsižvelgus į jų mokymosi rezultatus, ir vienkartinę socialinę išmoką, kuri priklauso nuo pretenduojančio gauti paramą studento socialinės padėties. 

Studentas turi teisę gauti ir stipendiją, ir vienkartinę socialinę išmoką. Parama neskiriama studentams, studijuojantiems tų šalių, iš kurių jie atvyko, kalbas.  

Užsienio lietuviai, norintys gauti finansinę paramą, turi užsiregistruoti Valstybinio studijų fondo  interneto svetainėje.  

Kai kurios aukštosios mokyklos vykdo išankstinį priėmimą savarankiškai. Kiekvienu atveju rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į aukštąją mokyklą, kurioje norima studijuoti. Visas Lietuvoje vykdomas pirmosios pakopos studijų programas galite rasti čia.  

Profesinis mokymasis Lietuvoje

Priėmimas į profesinio mokymo programas vykdomas  centralizuotai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais terminais.  Centralizuotą priėmimą vykdo ir informaciją apie profesinio mokymo programas, priėmimo terminus, procedūras savo interneto svetainėje skelbia viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“. Informaciją galite rasti čia. 

Mokytis pagal profesinio mokymo programas priimami asmenys, įgiję pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, taip pat neįgiję pagrindinio išsilavinimo (asmenys, ne jaunesni nei 14 metų). Profesinio mokymo programos skirtos pirmajai (pirminis profesinis mokymas) arba papildomai kvalifikacijai (tęstinis profesinis mokymas) įgyti.

Stojančiųjų registracija (žiemos arba vasaros etapai) ir prašymų mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas (ar jų modulius) pateikimas, duomenų ir dokumentų pateikimas vyksta CPIS informacinėje sistemoje teisės aktų nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 212, Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) pradėjo ir užsienio profesinių kvalifikacijų akademinio pripažinimo veiklą. Akademinį kvalifikacijos pripažinimą vykdyti gali ir profesinio mokymo įstaiga ar kitas profesinio mokymo teikėjas, kai siekiama mokytis pagal profesinio mokymo programą.   

Profesinio mokymosi įstaigų Lietuvoje sąrašas ir jų siūlomos mokymosi programos.

Nuotolinis darbas 

Darbo užmokestis yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kurios mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“). Kaip jas sumokėti?  

Nuolatinis Lietuvos gyventojas darbo užmokestį, gautą iš Kanados įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu):  

• turi deklaruoti kalendoriniams metams, kuriais jis gautas, pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) pateikdamas Metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija), ir
• iki to paties termino į Lietuvos biudžetą (biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas galima rasti čia) nuo darbo užmokesčio turi sumokėti (įmokos kodas 1441) 20 proc.^[*] pajamų mokestį.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris dalį laiko dirbtų būdamas Kanadoje jos darbdaviui, taip gauta darbo užmokesčio dalis:  

• galėtų būti apmokestinta Kanadoje, o tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje;
• Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio Kanadoje arba Kanados mokesčių administratoriaus) apie už Kanadoje atliekamą darbą gautas pajamas ir nuo jų Kanadoje sumokėtą pajamų mokesčio sumą.

VMI galėtų išduoti pažymą (FR0254 forma), patvirtinančią Lietuvos gyventojo rezidavimo vietą, kad esant poreikiui jis pažymą galėtų pateikti Kanados darbdaviui, kuris gavęs šią pažymą neišskaičiuotų pajamų mokesčio užsienio valstybėje (pagal Lietuvos ir Kanados sutartį „Dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo“).  

Daugiau informacijos apie užsienyje gautų pajamų apmokestinimą galima rasti VMI interneto svetainės www.vmi.lt skiltyje Mokesčių žinynas > Gyventojų pajamų mokestis > Pajamos, gautos iš užsienio. 

[*] Jeigu per kalendorinius metus darbo užmokesčio pajamos (įskaitant kitas pajamas, nurodytas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1-1 dalyje) viršytų 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) sumą, viršijanti dalis būtų apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą. 

Nedarbo išmoka

Nedarbo išmoka Lietuvoje gali būti skirta Užimtumo tarnyboje registruotam darbo neturinčiam asmeniui, kuriam suteiktas bedarbio statusas, jei jis turi bent 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius dvejus su puse metų iki bedarbio statuso įgijimo dienos. Kanadoje įgytas darbo stažas gali būti susumuotas, „Sodrai“ pateikus  laisvos formos prašymą įskaityti Kanadoje įgytą stažą ir darbo knygelę.

Nedarbo išmoka skiriama nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo dienos ir mokama 9 mėnesius. Savarankiško darbo (angl. self-employment) laikotarpiai nėra įskaičiuojami į darbo stažą.

Nedarbo išmokos apskaičiuojamos tik pagal Lietuvoje turėtas draudžiamąsias pajamas, nepriklausomai nuo to, kad buvo sumuojamas stažas, įgytas Kanadoje. Jeigu asmuo Lietuvoje neturėjo draudžiamųjų pajamų, jam bus mokama minimali nedarbo išmoka. Nuo 2025 m. sausio 1 d.  minimalus nedarbo išmokos dydis yra 241,54 Eur.

 Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos 

Vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje – iki 3 metų, bet vaiko priežiūros išmoka turinčiam teisę ją gauti vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš vaiko senelių, arba buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatiniam globėjui (rūpintojui), mokama iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn., išskyrus neperleidžiamųjų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį, priklausančią kiekvienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų).

Norint gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, Lietuvoje reikia turėti bent 12 mėnesių, tėvystės išmokų atveju – bent 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 2 metus. Minėtos išmokos Jums priklausytų tapus apdraustuoju asmeniu (t. y. įsidarbinus, pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir kt.) ir esant darbdavio išleistam atitinkamų (nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros) atostogų arba, jei esate savarankiškai dirbantis asmuo, Jums pasirinkus atitinkamą (nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros) laikotarpį. Sumuojant stažą būtina sąlyga, kad būtumėte dirbęs Lietuvoje per pastaruosius 24 mėnesius (įskaitoma net ir 1 oficialaus darbo diena). Nustatant išmokos dydį atsižvelgiama tik į Lietuvoje per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo mėnesį, turėtas pajamas. Išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 8 bazinės socialinės išmokos, galiojusios praeitą mėnesį iki teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo dienos, dydžiai (minimali išmoka įgijus teisę gauti išmoką nuo 2025 m. vasario mėn. – 560 Eur).

Jei jau gaunate motinystės išmoką Kanadoje, išvykę į Lietuvą paskirtos Kanadoje išmokos neprarasite, bet Lietuvoje ji nebus skiriama.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metų amžiaus vaiku, galite kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui (vienkartinė išmoka gimus vaikui nuo 2025 m. – 770 Eur).

Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 m. (tam tikrais atvejais – iki 23 m.) yra kas mėnesį mokamos vaiko išmokos (nuo 2025 m. sausio 1 d. – 122,5 Eur per mėn. vienam vaikui). Grįžus iš Kanados gyventi į Lietuvą, vaiko išmokos bus skiriamos Lietuvoje. Dažnai savivaldybė prašo pateikti įrodymą, kad išmokos vaikui mokėjimas Kanadoje yra nutrauktas. 

Šeimos ir darbo derinimas. Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 m., įgyja teisę į vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius, suteikiamus 1 kartą per 3 mėnesius. Auginantys 2 ir daugiau vaikų iki 12 m. gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 12 m. 

Senatvės pensijos dirbusiems Kanadoje   

Pensiją Kanadoje pradės mokėti tik kai sulauksite pensinio amžiaus pagal Kanados įstatymus (šiuo metu – 65 m.). Lietuvoje moterų pensinis amžius šiuo metu – 64 m. ir 8 mėn., vyrų – 64 m. ir 10 mėn. 

Kanados pilietybę turintiems asmenims paskirta pensija mokama ir jiems persikėlus gyventi į Lietuvą. Kanados pilietybės neturintiems asmenims dėl pensijos perkėlimo nustatytos papildomos sąlygos, priklausomai nuo pensijos tipo (privačios, našlių ir kt. pensijos). Pensijos perkėlimą reikia derinti su atitinkamomis Kanados institucijomis.  

Minimalusis darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.

Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:

• sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus; 
• turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.  

Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui. Kanadoje sukauptą stažą galite pasitikrinti asmeninėje „Service Canada“ paskyroje.  

Vairavimas Lietuvoje

Kai tapsite nuolatiniu Lietuvos gyventoju, Kanadoje išduotą vairuotojo pažymėjimą reikės pasikeisti į lietuvišką.  

Keičiant vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką reikės perlaikyti teorijos ir praktikos egzaminus AB „Regitra“. Vairavimo egzaminų laikyti nereikės, jei keičiamame vairuotojo pažymėjime visos nurodytos kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje. Tam, kad galėtumėte užsisakyti vairuotojo pažymėjimą, Jums reikės turėti sveikatos priežiūros įstaigos išduotą ir galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą.

 „Regitros“ padalinyje pateikite:                                                                                                            

• asmens tapatybės kortelę ar pasą;
• pirmosios pagalbos pažymėjimą arba privalomojo mokymo pažymėjimą, išduotą pagal Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo pagrindinę programą (Programos kodas PP, profesijos kodas 014 ar 015) (kai laikomi vairavimo egzaminai);
• Kanadoje išduotą vairuotojo pažymėjimą su vertimu į lietuvių kalbą (būtinas vertėjo parašas);
• jei Kanadoje išduotas vairuotojo pažymėjimas neatitinka tarptautinių konvencijų reikalavimų, reikės pateikti ir tarptautinį vairuotojo pažymėjimą.

SVARBU. Kanadoje išduotas vairuotojo pažymėjimas keičiamas, jei jo galiojimo terminas yra nepasibaigęs. Jei vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas pasibaigė jau gyvenant Lietuvoje, jis gali būti keičiamas per 1 metus nuo atvykimo gyventi į Lietuvą. Asmuo turi atitikti amžiaus, reikalingo konkrečios kategorijos keičiamam vairuotojo pažymėjimui įgyti, reikalavimus.  

Galutinį sprendimą dėl užsienyje įgyto ir tarptautinio vairuotojo pažymėjimo atitikties tarptautinėms konvencijoms priims „Regitros“ darbuotojai Jums atvykus į padalinį.  

Ką daryti norint įregistruoti iš Kanados atsivežtą transporto priemonę Lietuvoje:  

• gauti Savininko deklaravimo kodą (SDK) „Regitroje“;
• atlikti automobilio techninę apžiūrą (Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“, vta.lt);
• vertinant transporto priemonės atitiktį, t. y. nustatant, ar atsivežta transporto priemonė atitinka nacionalinius reikalavimus, taikoma išimtis, – vertinimo nereikia atlikti, jeigu transporto priemonę kaip savo turtą į Lietuvos Respubliką iš ne Europos Sąjungos šalių įsivežė asmenys, gyvenę tose šalyse ne mažiau kaip trejus metus, bet ne daugiau kaip po vieną M1 (lengvasis keleivinis) ar N1 (lengvasis krovininis) klasės ir L (motociklas) kategorijos transporto priemonę;
• apdrausti civilinės atsakomybės draudimu (Lietuvos draudimo įmonėse);
• sumokėti Motorinių transporto priemonių registracijos mokestį (jeigu CO₂ emisija didesnė nei 130 g/km) „Regitroje“; trūkstant duomenų šiam mokesčiui apskaičiuoti, reikės atlikti techninę ekspertizę trūkstamiems duomenims nustatyti;
• registruoti transporto priemonę „Regitroje“.

Lietuvos Respublikos pilietybė: 

Grįžtantiems iš Kanados gali būti aktualus daugybinės pilietybės klausimas. Dabartiniai Lietuvos Respublikos įstatymai leidžia turėti daugybinę pilietybę tik išimtiniais atvejais, numatytais Pilietybės įstatyme (tremtiniams ir jų palikuoniams, asmenims, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki jiems sukako 18 metų, asmenims, įgijusiems Lietuvos pilietybę išimties tvarka, ir kitais atvejais). Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos pranešti apie tai per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) Migracijos departamentui. 

Reikalavimas priimant Lietuvos pilietybę atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie buvo ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. arba išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., arba jų palikuoniams.  

• LR pilietybės atkūrimas. Jei asmuo turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., jis turi teisę ją atkurti, jei nėra įgijęs LR pilietybės iki 2011 m. balandžio 1 d. Tokią teisę taip pat turi šių asmenų palikuoniai – vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Tokiu atveju būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę.
• LR pilietybės grąžinimas. Netekę Lietuvos pilietybės turite teisę vieną kartą ją susigrąžinti, jei atitinkate įstatyme nustatytas sąlygas.
• LR pilietybės įgijimas supaprastinta tvarka. Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi galimybę ją įgyti supaprastinta tvarka. Šiuo atveju reikia įrodyti lietuvių kilmę, t. y. kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, ir pateikti rašytinį pareiškimą, kuriuo asmuo deklaruoja, kad laiko save lietuviu.
• LR pilietybės įgijimas gimimu. Asmuo, gimęs laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2011 m. balandžio 1 d., kurio gimimo metu tėvai ar vienas iš tėvų buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir kuris kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu arba iki 18 metų (ne gimimu), gali pats arba, jei nėra sukakęs 18 metų, per teisėtą atstovą pateikti prašymą laikyti jį Lietuvos Respublikos piliečiu.

Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teikiami el. būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Kreipiantis dėl pilietybės atkūrimo, grąžinimo ar įgijimo supaprastinta tvarka dokumentų originalus galima pateikti Migracijos departamentui Lietuvoje arba Lietuvos Respublikos ambasadai Kanadoje. SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma Apostille ir išversti į lietuvių kalbą.

Leidimai gyventi Lietuvoje

Jei į Lietuvą atvykstate neturėdami Lietuvos Respublikos pilietybės, norėdami gyventi Lietuvoje turėsite gauti leidimą. Leidimas gyventi Lietuvoje gali būti išduodamas skirtingais pagrindais, pavyzdžiui, lietuvių kilmės, šeimos susijungimo, darbo, studijų ir kitais. Dokumentų sąrašas priklauso nuo pagrindo, kuriuo remdamasis norėsite kreiptis dėl leidimo gyventi. Pavyzdžiui, kreipiantis dėl leidimo gyventi lietuvių kilmės pagrindu reikia pateikti dokumentus, įrodančius lietuvių kilmę, ir pažymą dėl (ne)teistumo.  

Jei į Lietuvą kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu atvyksta šeimos nariai, turintys Kanados pilietybę, jie iškart gali kreiptis dėl nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu. Prašymą reikia pateikti per 3 mėn. nuo atvykimo į Lietuvą. Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais (santuokos liudijimu, pažyma dėl (ne)teistumo, sveikatos draudimu, dokumentu, patvirtinančiu, kad turite pakankamai lėšų gyventi Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip vienus metus, ir kt.).    

Kanados piliečiai taip pat gali teikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi savarankišku pagrindu, jei Lietuvoje ketina dirbti pagal darbo sutartį, jei yra juridinio asmens Lietuvoje dalyvis ar vadovas ir ketina dirbti šioje įmonėje, arba jei ketina užsiimti kita teisėta ar savarankiška veikla. Tokiu atveju leidimas laikinai gyventi bus išduotas 3 metams, o jeigu darbas ar kita teisėta veikla Lietuvoje truks trumpiau nei 3 metus, – darbo ar kitos teisėtos veiklos Lietuvoje laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams. Be to, teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šiuo pagrindu nereikia pateikti pažymos dėl (ne)teistumo, išskyrus atvejus, kai yra įrašų apie teistumą. (Jei asmuo yra teistas, jam teks pateikti pažymą. Jei nebuvo ir nėra teistas, tada tai reikės pažymėti varnele pildant prašymą ir pažymos nereikės.) 

Prašymai dėl leidimų gyventi Lietuvoje teikiami per Lietuvos migracijos informacinę sistemą. Reikia užpildyti prašymą el. būdu ir per 4 mėnesius pateikti dokumentų originalus teritoriniam Migracijos departamento skyriui. Leidimas gyventi Lietuvoje išduodamas per 3 mėn. Jei užsieniečiai siekia gauti leidimą laikinai gyventi, gali teikti prašymą per išorės paslaugų teikėją. Daugiau informacijos galite rasti čia.  

Norėdami įgyti Lietuvos pilietybę supaprastinta tvarka arba gauti leidimą gyventi Lietuvoje lietuvių kilmės pagrindu, turėsite įrodyti, kad Jūsų tėvai arba seneliai (arba vienas iš tėvų ar senelių) buvo lietuviai. Tai įrodoma pateikiant oficialius dokumentus (pasus, gimimo liudijimus, santuokos liudijimus bei kt.). Kartais asmenys šių dokumentų nebeturi. Tokiu atveju galima kreiptis į Lietuvos valstybės centrinį archyvą arba Lietuvos valstybės istorijos archyvą.  

Daugiau informacijos apie užsieniečių atvykimą rasite Migracijos departamento MIGRIS puslapyje.