Grįžimas iš Kanados. Ką reikėtų žinoti?

Kuo pasirūpinti prieš išvykstant?  

• Norėdami sustabdyti Kanadoje Jums mokamas socialines išmokas, asmeniškai nuvykite į artimiausią Service Canada skyrių. Jei gaunate socialines išmokas iš provincijų programų, apsilankykite provincijos, kurioje gyvenate, Socialinių paslaugų tarnyboje, ir praneškite, kad paliekate šalį neribotam ar visam laikui;  

• atsisakykite prenumeratos, televizijos ir kitų paslaugų, kurių išvykus nebereikės;

• pasirūpinkite laiškų peradresavimu apsilankę artimiausiame Canada Post padalinyje arba internetu;

• prieš išvykdami pasiteiraukite savo banke apie pinigines operacijas tarp Kanados ir Lietuvos. Bankas turi suteikti kliento kortelę, čekių knygelę ir informaciją, reikalingą elektroniniam pervedimui atlikti. Taip pat pravartu pasiteirauti apie galimus aptarnavimo mokesčius ir laukimo norint pervesti pinigus ar išgryninti čekį užsienyje laiką. Lietuvos bankuose sąskaitą galima atsidaryti internetu dar esant užsienyje;

• informuokite medicinos įstaigas, jei reikia, parsivežkite reikalingus medicininius išrašus.

Permokėtų mokesčių susigrąžinimas   

Kanadoje mokestiniai metai trunka nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos. Mokesčių mokėtojas privalo pateikti pajamų mokesčio deklaraciją iki kitų metų balandžio 30 d.  

Norint susigrąžinti Kanadoje permokėtus mokesčius, reikės turėti T4 formas iš buvusių darboviečių ir pateikti užpildytą „T1 General“ mokesčių formą Kanados mokesčių agentūrai Canada Revenue Agency (CRA) elektroniniu būdu prisijungus prie CRA interneto puslapio, paštu arba per mokesčių konsultantą.  

Kokie dokumentai bus reikalingi grįžus?  

• Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai: nekilnojamojo, kilnojamojo ar kito turto pardavimo sutartys; 
• pensijų fondų dokumentai (Registered Retirement Savings Plan (RRSP) ), (Tax-Free Savings Account (TFSA) );
• gyvybės ir turto draudimo dokumentai (atkreipkite dėmesį į sudarytų sutarčių sąlygas dėl reikalavimų, taikomų išvykstantiems iš Kanados); 
• dokumentai, įrodantys vaikų išeitą ugdymo programą ar jos dalį; pažymos iš lituanistinės mokyklos (jei mokytasi); dokumentai, jei vaikui nustatyta negalia ir (ar) jis turi specialiųjų poreikių; Kanadoje įgyti diplomai;
• pažymos iš medicinos įstaigų apie suteiktą gydymą;
• Kanadoje įgyti diplomai, rekomendacijos, vairuotojo pažymėjimai ir pan.;
• civilinės metrikacijos dokumentai (gimimo, santuokos, ištuokos liudijimai, vardo ar pavardės keitimo dokumentai ir pan.).

Kuo pasirūpinti, jei grįžtate su vaikais? 

Įtraukite vaiko gimimo faktą į apskaitą Lietuvoje  

Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus dėl Kanadoje gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų – Lietuvos Respublikos pilietis.   

Dokumentai, kuriuos reikės pateikti:  

• užpildytą prašymą įtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
• Kanadoje išduotą vaiko gimimo liudijimą, patvirtintą pažyma Apostille ir išverstą į lietuvių kalbą. Dokumentus pažyma (Apostille) tvirtina Kanados užsienio reikalų ministerija (Global Affairs Canada, GAC) arba Kanados provincijose veikiantys padaliniai, kurių sąrašą galima rasti Kanados užsienio reikalų ministerijos puslapyje;
• tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus;
• vaiko užsienio valstybės asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą (jei buvo išduotas).

Dokumentus dėl vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą galima pateikti Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigai, Lietuvos Respublikos ambasadai Kanadoje ar internetu per VĮ Registrų centrą.  

Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, net jei gimė užsienyje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Vaikų, gimusių po 2011 m. balandžio 1 d., Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant gimimą. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali išsaugoti daugybinę pilietybę.  

Registracija į ugdymo įstaigas  

Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Vaikas, grįžęs (atvykęs) iš užsienio, į klases yra integruojamas pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą tiesiogiai. Su įstaigos atstovais aptarkite adaptacijos klausimus ir pateikite prašymą mokytis (internetu arba mokykloje). Taip pat galite kreiptis į pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojus, kurie patars ir suteiks reikiamą informaciją. Visi mokiniai kasmet savo mokyklai turi pateikti medicininę pažymą.  

Svarbu atkreipti dėmesį, kad, jei vaikas turi negalią ar sutrikimą ir pageidaujate, kad jis mokytųsi specialiojoje švietimo įstaigoje, grįžus iš užsienio reikėtų pagal gyvenamąją vietą kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo. Tuo atveju, jei būtų nustatyti dideli arba labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai, Jūsų vaikas galėtų būti priimtas į specialiąją švietimo įstaigą. 

Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės mokymo lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kuriose savivaldybėse ar mokyklose veikia išlyginamosios klasės, skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje veikia specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos, turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais ar atvykusiais vaikais patirties ir teikiančios paslaugas sėkmingai šių vaikų integracijai užtikrinti.  

Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą  

• Gyvenamoji vieta. Deklaruokite gyvenamąją vietą per 1 (vieną) mėnesį nuo grįžimo į Lietuvą internetu arba nuvykę į savivaldybę ar seniūniją, kurioje gyvensite.  
• Privalomasis sveikatos draudimas. Pasirūpinkite sveikatos draudimu. Jei grįžę iš Kanados turite leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, turite sumokėti PSD įmokas savarankiškai. Jeigu neturite leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, reikia pasirūpinti privačiuoju sveikatos draudimu.
• Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su Ligonių kasa dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
• Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystės paslaugą ir prisijungimo prie Elektroninių valdžios vartų duomenis galėsite registruotis ir teikti prašymus įvairiose institucijose, deklaruoti gyvenamąją vietą.
• Jei darbo ieškosite tik grįžę, registruokitės Užimtumo tarnyboje (UžT). Čia jums padės susirasti darbą arba persikvalifikuoti. Daugiau informacijos – skyrelyje „Darbas grįžus į Lietuvą“.
• Išmokos. Jeigu grįžę neturite pajamų, galite kreiptis dėl socialinės paramos į gyvenamosios vietos savivaldybę.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)   

Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris jas moka pats. Jei grįžę kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis bei turėsite leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, PSD įmokas reikės mokėti savarankiškai nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.  

Iš PSD mokesčio surinkto biudžeto yra išlaikomos ligoninės, poliklinikos ir jų personalas, apmokami kompensuojamieji vaistai ir kitos medicinos priemonės. PSD Lietuvoje užtikrina, kad prireikus asmuo galės kreiptis į gydymo įstaigą ir sveikatos priežiūros paslaugas gauti nemokamai, pasirinkęs polikliniką, medicinos centrą ar šeimos gydytojo kabinetą. 

Lietuvos piliečiai, priklausantys socialiai jautrioms gyventojų grupėms, draudžiami valstybės lėšomis, t. y. už juos PSD įmokas moka valstybė. Už samdomus darbuotojus PSD įmokas sumoka darbdavys. Jei vykdote ekonominę veiklą (pavyzdžiui, pagal verslo liudijimą), dėl kurios yra skaičiuojamos PSD įmokos, jas mokėti reikės pačiam.  

Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis?

• Moksleiviai ir nuolatinių studijų studentai;
• Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai;
• vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 m. arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 m.;
• asmenys, gaunantys bet kurios rūšies pensiją;
• kitos asmenų grupės, nurodytos Sveikatos draudimo įstatyme;
• daugiau informacijos pateikiama Valstybinės ligonių kasos (VLK) elektroniniame leidinyje „Paciento vadovas. Atsakymai į svarbiausius klausimus“.

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola 

Jei savo išvykimo į Kanadą nedeklaravote, Lietuvoje Jums galėjo susikaupti PSD skola. Taip atsitinka todėl, kad PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie išvykimą ir taikė Jums prievolę mokėti PSD įmokas. Skola nustoja kauptis tik deklaravus išvykimą. Jei to nepadarėte išvykdami, grįžus reikės sumokėti įsiskolinimą. PSD skola galėtų būti perskaičiuota, jeigu buvote išvykęs ilgiau kaip 6 mėnesiams ir pateiktumėte „Sodrai“ Kanados kompetentingos institucijos išduotus dokumentus (išverstus į lietuvių kalbą, legalizuotus ar patvirtintus pažyma Apostille), patvirtinančius, kad laikotarpiu, už kurį priskaičiuotos PSD įmokos, buvote apdraustas socialiniu draudimu Kanadoje, ir būtų nustatyta, kad tuo laikotarpiu negavote sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Lietuvoje. 

Darbas grįžus į Lietuvą  

Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UžT), kur gausite pagalbą ieškodami darbo, galėsite įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti esamą kompetenciją. Užimtumo tarnybos svetainėje galima rasti paklausių profesijų sąrašą, atnaujinamą kiekvieną mėnesį pagal laisvų darbo vietų skaičių.   

Ieškodami darbo internete atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems iš užsienio skirtus projektus Gal į Lietuvą?, Work In Lithuania. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės, ieškančios patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbomis kalbančių darbuotojų.  

Grįžtantiems į Lietuvą visuose Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose be išankstinės registracijos teikiamos pirminės konsultacijos. 

Vadovų, specialistų ir techninių specialybių darbuotojų atrankomis rūpinasi Aukštos kvalifikacijos atrankų komanda, kurios tikslas – padėti trūkstamiems specialistams gauti (sugrįžti į) jų žinias ir patirtį atitinkančias darbo vietas, o darbdaviams – rasti vertę kuriančių darbuotojų.  

Grįžtantiems į Lietuvą daugiau informacijos apie Lietuvos regionus galima rasti Užimtumo tarnybos interaktyviajame Lietuvos regionų žemėlapyje, kuriame pateikti net 50 skirtingų rodiklių duomenys apie kiekvieną Lietuvos savivaldybę, yra galimybė ruošiantis grįžti į Lietuvą atlikti rodiklių palyginimą ir analizę.  

Dėl Užimtumo tarnybos paslaugų ir jų gavimo sąlygų kreipkitės į Užimtumo tarnybą bendruoju konsultacijų numeriu +370 5 250 0883 arba el. paštu info@uzt.lt. 

Kanadoje  įgytų kvalifikacijų akademinis pripažinimas Lietuvoje 

Jei vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijote Kanadoje ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje, Jums reikės įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla. Užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio pripažinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.  

Kanadoje įgytų kvalifikacijų profesinis pripažinimas Lietuvoje 

Ar reikės pripažinti įgytą kvalifikaciją Lietuvoje, priklauso nuo profesijos (pavyzdžiui, medikų, teisininkų, mokytojų profesijos yra reglamentuojamos). Ar Jūsų profesija reglamentuojama, galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše. Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos. Jei Jūsų profesija nereglamentuojama, apie kvalifikacijos tinkamumą spręs darbdavys.  

Studijos Lietuvoje 

Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai. 

Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti konkurso būdu priimami į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO. 

Ką turiu atlikti iki prašymų teikimo pabaigos? Veiksmai bendrojo priėmimo metu

– kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą (toliau – SKVC) arba pasirinktą įgaliotą aukštąją mokyklą (sąrašą rasite čia) dėl užsienio institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas įgyto vidurinio (ar jam prilyginto) išsilavinimo pripažinimo (išsilavinimo pripažinimo nereikia: baigusiems Europos bakalaureato diplomo programą; nuo 2019 metų Latvijos Respublikoje įgijusiems kvalifikacijas Atestāts par vispārējo vidējo izglītību arba Diploms par profesionālo vidējo izglītību; nuo 2019 metų Estijos Respublikoje įgijusiems kvalifikacijas Gümnaasiumi lõputunnistus arba Kutsekeskhariduse lõputunnistus);

– registruotis LAMA BPO bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje;

– pridėti dokumentus (sąrašą rasite čia) mokymosi dalykų atitikmenims nustatyti ir gautiems pažymiams perskaičiuoti į Lietuvos valstybinių brandos egzaminų skalę stojančiojo paskyroje iki nustatyto termino pabaigos (pažymių pervedimo nereikia baigusiems Tarptautinio bakalaureato diplomo programą arba stojantiems į menų studijų programas, kur visą konkursinio balo dedamąją sudaro stojamieji egzaminai);

– pasirinkti pageidaujamas studijų programas;

– išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą (jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba ir jei lietuvių kalbos mokėjimo negalite įrodyti dokumentais, išduotais kompetentingos institucijos);

– išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei jie yra numatyti, stojant į pasirinktas studijų programas);

– iki nustatyto termino prie savo prašymo pridėti dokumentų kopijas, jei esate užsienio lietuvis ir siekiate gauti 1 papildomą balą;

– gavus kvietimą studijuoti, sudaryti studijų sutartį su aukštąja mokykla.

Kada pretenduoti?

Pagrindinio priėmimo prašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas vyksta 2026-06-01–2026-07-23 12 val.

Bendrojo priėmimo datos

Praleidote pagrindinį priėmimą?

Papildomo priėmimo pirmojo etapo prašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas vyksta 2026-08-04–2026-08-07 12 val.

Papildomo priėmimo antrojo etapo prašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas vyksta 2026-08-14–2026-08-17.

Bendrojo priėmimo datos

Parama stojantiems užsienio lietuviams

Užsienio lietuviams, stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas, pridedamas vienas papildomas konkursinis balas (jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne mažiau kaip 3 metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne mažiau kaip 3 metus bei atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne ankstesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasėje (gimnazijos I–IV klasėje)) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą).

Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas. Stojančiajam, baigusiam vieną iš minėtų mokyklų, stojančiojo paskyros skiltyje „Kiti pasiekimai ir kriterijai“, pasirinkus kriterijų „Užsieniečiams, užsienio lietuviams ir įgijusiems išsilavinimą užsienyje“ reikia pažymėti baigtą mokyklą. Papildomas balas pridedamas, kai patvirtinama SKVC ar įgaliotos aukštosios mokyklos išduota kvalifikacijos akademinio pripažinimo pažyma.

Užsienio lietuviui, siekiančiam gauti papildomą balą, stojančiojo paskyros skiltyje „Kiti pasiekimai“ pasirinkus vieną iš kriterijų „Esu užsienio lietuvis, ne mažiau kaip trejus metus gyvenęs užsienyje“ arba „Esu užsienio lietuvis, ne mažiau kaip trejus metus gyvenęs užsienyje ir Lietuvos Respublikoje pradėjau mokytis 8–12 klasėje (gimnazijos I–IV klasėje)“ reikia pateikti kompetentingos užsienio valstybės institucijos (mokyklos, savivaldybės, ambasados ir pan.) išduotą dokumentą ir jo oficialų vertimą (lietuvių, anglų, vokiečių arba prancūzų kalba), patvirtinantį, kad asmuo ne mažiau kaip trejus metus gyveno ar mokėsi užsienio valstybėje, jei asmuo yra užsienio lietuvis. Taip pat galima pateikti išrašus iš skirtingų mokslo ar studijų metų, tačiau turi būti matomas nenutrūkstamas ne mažiau kaip trejų metų laikotarpis. Jei stojantysis grįžo į Lietuvą mokytis 8–12 klasėje (gimnazijos I–IV klasėje), reikia pateiktą pažymą ir iš Lietuvos mokyklos, į kurią klasę stojantysis grįžo mokytis Lietuvoje.

Finansinė parama užsienio lietuviams

Įstojusiems į aukštąją mokyklą yra galimybių gauti stipendijas ar kompensacijas už studijų kainą.

Daugiau informacijos apie studijų kainos kompensavimą: Kontaktai dėl studijų kainos kompensavimo – Valstybinis studijų fondas (lrv.lt).

Daugiau informacijos apie valstybės remiamas paskolas: Valstybės remiamos paskolos – Valstybinis studijų fondas (lrv.lt).

Stipendijos ir socialinė parama užsienio lietuviams. Parama teikiama vadovaujantis Paramos skyrimo Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose studijuojantiems užsienio lietuviams tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-871.

Užsienio lietuviams gali būti skiriama dviejų rūšių parama: stipendija ir (ar) socialinė išmoka.

• Stipendijos mėnesinis dydis – 240,50 Eur
• Socialinė išmoka – tai vienkartinė išmoka, skiriama atsižvelgus į pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį (nuo 232 Eur iki 319 Eur).

Profesinis mokymasis Lietuvoje  

Priėmimas į profesinio mokymo programas vykdomas  centralizuotai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais terminais.  Centralizuotą priėmimą vykdo ir informaciją apie profesinio mokymo programas, priėmimo terminus, procedūras savo interneto svetainėje skelbia viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“. Informaciją galite rasti čia. 

Mokytis pagal profesinio mokymo programas priimami asmenys, įgiję pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, taip pat neįgiję pagrindinio išsilavinimo (asmenys, ne jaunesni nei 14 metų). Profesinio mokymo programos skirtos pirmajai (pirminis profesinis mokymas) arba papildomai kvalifikacijai (tęstinis profesinis mokymas) įgyti.

Stojančiųjų registracija (žiemos arba vasaros etapai) ir prašymų mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas (ar jų modulius) pateikimas, duomenų ir dokumentų pateikimas vyksta CPIS informacinėje sistemoje teisės aktų nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 212, Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) pradėjo ir užsienio profesinių kvalifikacijų akademinio pripažinimo veiklą. Akademinį kvalifikacijos pripažinimą vykdyti gali ir profesinio mokymo įstaiga ar kitas profesinio mokymo teikėjas, kai siekiama mokytis pagal profesinio mokymo programą.   

Profesinio mokymosi įstaigų Lietuvoje sąrašas ir jų siūlomos mokymosi programos.

Nuotolinis darbas 

Darbo užmokestis yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kurios mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“). Kaip jas sumokėti?  

Nuolatinis Lietuvos gyventojas darbo užmokestį, gautą iš Kanados įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu):  

• turi deklaruoti kalendoriniams metams, kuriais jis gautas, pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) pateikdamas Metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija), ir
• iki to paties termino į Lietuvos biudžetą (biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas galima rasti čia) nuo darbo užmokesčio turi sumokėti (įmokos kodas 1441) 20 / 25 / 32  proc.^[*] pajamų mokestį.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris dalį laiko dirbtų būdamas Kanadoje jos darbdaviui, taip gauta darbo užmokesčio dalis:  

• galėtų būti apmokestinta Kanadoje, o tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje;
• Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio Kanadoje arba Kanados mokesčių administratoriaus) apie už Kanadoje atliekamą darbą gautas pajamas ir nuo jų Kanadoje sumokėtą pajamų mokesčio sumą.

VMI galėtų išduoti pažymą (FR0254 forma), patvirtinančią Lietuvos gyventojo rezidavimo vietą, kad esant poreikiui jis pažymą galėtų pateikti Kanados darbdaviui, kuris gavęs šią pažymą neišskaičiuotų pajamų mokesčio užsienio valstybėje (pagal Lietuvos ir Kanados sutartį „Dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo“).  

[*]Nuo 2026 metų gyventojo gautos metinės darbo užmokesčio ir kitos apmokestinamosios pajamos (išskyrus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas išimtis) sumuojamos ir apmokestinamos taikant šiuos pagrindinius mokesčio tarifus:

- metinė pajamų dalis, neviršijanti 36 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą;

- metinė pajamų dalis, viršijanti 36 VDU dydžio sumą, bet neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, apmokestinama taikant 25 proc. pajamų mokesčio tarifą;

- metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Daugiau informacijos apie iš užsienio gautų pajamų apmokestinimą pajamų mokesčiu galima rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt > Mokesčių žinynas > Gyventojų pajamų mokestis > Pajamos, gautos iš užsienio.

Vaiko išmokų suteikimo procedūros

Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metų amžiaus vaiku, galite kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui (vienkartinė išmoka gimus vaikui nuo 2026 m. – 814 Eur, o nuo birželio 1 d. - 1036 Eur).

Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 m. (tam tikrais atvejais – iki 23 m.) yra kas mėnesį mokamos vaiko išmokos (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 129,5 Eur per mėn. vienam vaikui). Grįžus iš Kanados gyventi į Lietuvą, vaiko išmokos bus skiriamos Lietuvoje. Dažnai savivaldybė prašo pateikti įrodymą, kad išmokos vaikui mokėjimas Kanadoje yra nutrauktas. 

Šeimos ir darbo derinimas. Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 m., įgyja teisę į vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius, suteikiamus 1 kartą per 3 mėnesius. Auginantys 2 ir daugiau vaikų iki 12 m. gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 12 m. 

Senatvės pensijos dirbusiems Kanadoje   

Pensiją Kanadoje pradės mokėti tik kai sulauksite pensinio amžiaus pagal Kanados įstatymus (šiuo metu – 65 m.). Lietuvoje pensinis amžius šiuo metu – 65 m. 

Kanados pilietybę turintiems asmenims paskirta pensija mokama ir jiems persikėlus gyventi į Lietuvą. Kanados pilietybės neturintiems asmenims dėl pensijos perkėlimo nustatytos papildomos sąlygos, priklausomai nuo pensijos tipo (privačios, našlių ir kt. pensijos). Pensijos perkėlimą reikia derinti su atitinkamomis Kanados institucijomis.  

Minimalusis darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.

Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:

• sulaukusiems senatvės pensijinio amžiaus;
• turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.  

Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui. Kanadoje sukauptą stažą galite pasitikrinti asmeninėje „Service Canada“ paskyroje.  

Vairavimas Lietuvoje

 

Lietuvos Respublikos pilietybė: 

Grįžtantiems iš Kanados gali būti aktualus daugybinės pilietybės klausimas. Dabartiniai Lietuvos Respublikos įstatymai leidžia turėti daugybinę pilietybę tik išimtiniais atvejais, numatytais Pilietybės įstatyme (tremtiniams ir jų palikuoniams, asmenims, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki jiems sukako 18 metų, asmenims, įgijusiems Lietuvos pilietybę išimties tvarka, ir kitais atvejais). Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos pranešti apie tai per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) Migracijos departamentui. 

Reikalavimas priimant Lietuvos pilietybę atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie buvo ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. arba išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., arba jų palikuoniams.  

• LR pilietybės atkūrimas. Jei asmuo turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., jis turi teisę ją atkurti, jei nėra įgijęs LR pilietybės iki 2011 m. balandžio 1 d. Tokią teisę taip pat turi šių asmenų palikuoniai – vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Tokiu atveju būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę.
• LR pilietybės grąžinimas. Netekę Lietuvos pilietybės, turite teisę vieną kartą ją susigrąžinti, jei atitinkate įstatyme nustatytas sąlygas.
• LR pilietybės įgijimas supaprastinta tvarka. Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi galimybę ją įgyti supaprastinta tvarka. Šiuo atveju reikia įrodyti lietuvių kilmę, t. y. kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, ir pateikti rašytinį pareiškimą, kuriuo asmuo deklaruoja, kad laiko save lietuviu.
• LR pilietybės įgijimas gimimu. Asmuo, gimęs laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2011 m. balandžio 1 d., kurio gimimo metu tėvai ar vienas iš tėvų buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir kuris kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu arba iki 18 metų (ne gimimu), gali pats arba, jei nėra sukakęs 18 metų, per teisėtą atstovą pateikti prašymą laikyti jį Lietuvos Respublikos piliečiu.

Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teikiami Migracijos departamentui per elektroninę MIGRIS sistemą. Kreipiantis dėl pilietybės atkūrimo, grąžinimo ar įgijimo supaprastinta tvarka, dokumentų originalus galima pateikti Migracijos departamentui Lietuvoje arba Lietuvos Respublikos ambasadai Kanadoje. SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma Apostille ir išversti į lietuvių kalbą.

Leidimai gyventi Lietuvoje

Jei į Lietuvą atvykstate neturėdami Lietuvos Respublikos pilietybės, norėdami gyventi Lietuvoje turėsite gauti leidimą. Leidimas gyventi Lietuvoje gali būti išduodamas skirtingais pagrindais, pavyzdžiui, lietuvių kilmės, šeimos susijungimo, darbo, studijų ir kitais. Dokumentų sąrašas priklauso nuo pagrindo, kuriuo remdamasis norėsite kreiptis dėl leidimo gyventi. Pavyzdžiui, kreipiantis dėl leidimo gyventi lietuvių kilmės pagrindu reikia pateikti dokumentus, įrodančius lietuvių kilmę, ir pažymą dėl (ne)teistumo.  

Jei į Lietuvą kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu atvyksta šeimos nariai, turintys Kanados pilietybę, jie iškart gali kreiptis dėl nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu. Prašymą reikia pateikti per 3 mėn. nuo atvykimo į Lietuvą. Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais (santuokos liudijimu, pažyma dėl (ne)teistumo, sveikatos draudimu, dokumentu, patvirtinančiu, kad turite pakankamai lėšų gyventi Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip vienus metus, ir kt.).    

Kanados piliečiai taip pat gali teikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi savarankišku pagrindu, jei Lietuvoje ketina dirbti pagal darbo sutartį, jei yra juridinio asmens Lietuvoje dalyvis ar vadovas ir ketina dirbti šioje įmonėje, arba jei ketina užsiimti kita teisėta ar savarankiška veikla. Tokiu atveju leidimas laikinai gyventi bus išduotas 3 metams, o jeigu darbas ar kita teisėta veikla Lietuvoje truks trumpiau nei 3 metus, – darbo ar kitos teisėtos veiklos Lietuvoje laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams. Be to, teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šiuo pagrindu nereikia pateikti pažymos dėl (ne)teistumo, išskyrus atvejus, kai yra įrašų apie teistumą. (Jei asmuo yra teistas, jam teks pateikti pažymą. Jei nebuvo ir nėra teistas, tada tai reikės pažymėti varnele pildant prašymą ir pažymos nereikės.) 

Prašymai dėl leidimų gyventi Lietuvoje teikiami per Lietuvos migracijos informacinę sistemą. Reikia užpildyti prašymą el. būdu ir per 4 mėnesius pateikti dokumentų originalus teritoriniam Migracijos departamento skyriui. Leidimas gyventi Lietuvoje išduodamas per 3 mėn. Jei užsieniečiai siekia gauti leidimą laikinai gyventi, gali teikti prašymą per išorės paslaugų teikėją. Daugiau informacijos galite rasti čia.  

Norėdami gauti leidimą gyventi Lietuvoje lietuvių kilmės pagrindu, turėsite įrodyti, kad Jūsų tėvai arba seneliai (arba vienas iš tėvų ar senelių) buvo lietuviai. Tai įrodoma pateikiant oficialius dokumentus (pasus, gimimo liudijimus, santuokos liudijimus ir kt.). Kartais asmenys šių dokumentų nebeturi. Tokiu atveju galima kreiptis į Lietuvos valstybės centrinį archyvą arba Lietuvos valstybės istorijos archyvą.

Daugiau informacijos apie užsieniečių atvykimą rasite Migracijos departamento MIGRIS puslapyje.