*alt_site_homepage_image*

Grįžimas iš Latvijos. Ką reikėtų žinoti?

Kuo pasirūpinti prieš išvykstant?

Deklaruokite savo išvykimą iš Latvijos:

kreipkitės į Latvijos pilietybės ir migracijos reikalų valdybą (LPMRV). Jei būdami Latvijoje nespėjote  pranešti apie  išvykimą, tą galite padaryti per 3 mėnesius nuo išvykimo dienos trimis būdais:

    1. nusiųsti pareiškimą dėl išvykimo paštu LPMRV kartu su asmens tapatybės dokumento kopija;
    2. paštu nusiųsti saugiuoju elektroniniu parašu pasirašytą pareiškimą dėl išvykimo bet kuriam LPMRV teritoriniam skyriui;
    3. pareiškimą pateikti artimiausioje Latvijos atstovybėje užsienyje.
  • informuokite apie išvykimą institucijas, iš kurių gaunate išmokas;
  • Latvijoje yra privalomas vaikų nuo 5 iki 18 metų ugdymas, todėl asmenys, turintys vaikų, turi pranešti apie išvykimą jų darželiui, mokyklai ar savivaldybei;
  • nutraukite nuomos, komunalinių paslaugų (elektros, dujų) teikimo ir kitas sutartis;
  • jei Latvijoje įsigijote nuosavą automobilį, prieš išvykdami išregistruokite jį transporto priemonių registravimo įstaigoje Kelių eismo saugumo direkcijoje;
  • neskubėkite uždaryti latviško banko sąskaitos, ji gali būti reikalinga prireikus grąžinti užstatą ar mokesčių permokas. Pasidomėkite galimybe uždaryti banko sąskaitą nuotoliniu būdu. SVARBU: bankai pasilieka teisę uždaryti Jūsų sąskaitą, jei nebeturite adreso Latvijoje;
  • susigrąžinti permokėtus mokesčius Latvijoje galėsite ir būdami Lietuvoje. Tam turite kreiptis į Valstybės pajamų tarnybą (galima el. būdu). Jums reikės pateikti naują adresą ir naujos banko sąskaitos duomenis;
  • šunų savininkai turi išregistruoti savo augintinį, kad netektų toliau mokėti mokesčio. Informuokite savo savivaldybės Viešosios tvarkos tarnybą. Norint atsisakyti poodinės mikroschemos registraciją Latvijoje, reikia kreiptis į Žemės ūkio duomenų centrą (LDC).

Kokius dokumentus reikia parsivežti?

  • Nepamirškite pasiimti buvusio darbo santykius įrodančių dokumentų: sutarčių, algalapių;
  • jei pretenduosite į nedarbo išmokas Lietuvoje, bus reikalinga PD U1 forma, patvirtinanti nedarbo socialinio draudimo laikotarpius Latvijoje. Šią formą gavę paskutinį algalapį galite užsisakyti iš Valstybės socialinio draudimo agentūros;
  • PD U2 forma reikalinga, jei gaunate nedarbo išmoką Latvijoje ir norite ją perkelti į Lietuvą. Šią formą galite gauti iš Valstybės socialinio draudimo agentūros;
  • jei turite vaikų, pasirūpinkite dokumentais, įrodančiais jų išeitą ugdymo programą ar jos dalį. Mokymosi kursą įteisinantis dokumentas turi būti išverstas į lietuvių kalbą. Jei vaikas lankė lituanistinę mokyklą, gaukite atitinkamą pažymą;
  • iš gydymo įstaigų gaukite pažymas apie suteiktą gydymą;
  • pasiimkite Latvijoje įgytus diplomus, kvalifikaciją įrodančius dokumentus, vairuotojo pažymėjimą;
  • S1 forma reikalinga, jei planuojate grįžę į Lietuvą dirbti nuotoliniu būdu kitoje valstybėje. Šią formą galite gauti iš Latvijos Ligonių kasos (latv. Nacionālais veselības dienests);
  • A1 forma nurodo, kokiu laikotarpiu ir kokioje valstybėje mokėjote sveikatos draudimo įmokas. Ši forma reikalinga, jei prieš išvykdami iš Lietuvos nedeklaravote išvykimo fakto ir Lietuvoje susikaupė privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola. Jums pateikus A1 formą, „Sodra“ gali perskaičiuoti PSD skolą. Šią formą galite užsisakyti Valstybės socialinio draudimo agentūroje.

Kuo pasirūpinti, jei grįšite su vaikais?

  • Įtraukite vaiko gimimą į apskaitą Lietuvoje

Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus Latvijoje gimusiam vaikui įtraukti į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų – Lietuvos Respublikos pilietis. Reikia pateikti:

  • užpildytą prašymą įtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
  • Latvijoje išduotą vaiko gimimo liudijimą ir notariškai patvirtintą jo vertimą į lietuvių kalbą arba Latvijoje išduoto gimimo liudijimo tarptautinę formą (latv. Daudzvalodu standarta veidlapa), kurios nereikia versti į lietuvių kalbą. Tarptautinį vaiko gimimo dokumentą išduoda Latvijos civilinės metrikacijos skyriai (latv. Dzimtsarakstu nodaļa);
  • tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

Dokumentus galima pateikti Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigai, Lietuvos Respublikos ambasadai Latvijoje arba internetu per VĮ Registrų centrą.

Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, net jei gimė užsienyje. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę, arba gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.

Asmens grįžimo pažymėjimas

Jei planuojate grįžti su vaikais, kurių gimimas Lietuvoje dar nėra įregistruotas ir vaikas dar neturi lietuviško asmens tapatybės dokumento, arba jei Jūsų ar vaiko asmens tapatybės dokumentas nebegalioja, galite kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą Latvijoje dėl laikino kelionės dokumento išdavimo.

Vizito metu pateiksite prašymą išduoti asmens grįžimo dokumentą kelionei į Lietuvą. Dokumentas galioja iki 15 kalendorinių dienų, prireikus ir pateikus prašymą galiojimas gali būti pratęstas iki 45 kalendorinių dienų.

Prašymą dėl vaiko teikia vienas iš tėvų. Reikalingi dokumentai:

  • dvi vaiko nuotraukos;
  • latviškas gimimo liudijimas anglų kalba arba su vertimu į lietuvių kalbą;
  • vieno iš tėvų asmens tapatybės dokumentas.

Registracija į ugdymo įstaigas

Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Grįžę (atvykę) iš užsienio vaikai į klases priimami pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis tiesiogiai į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą, su jos atstovais aptarti adaptacijos klausimus ir pateikti prašymą mokytis (internetu ar mokykloje). Reikiamą informaciją suteiks ir patars taip pat ir pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojai.

Visi mokiniai kasmet savo mokyklai turi pateikti medicininę pažymą.

Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kurių savivaldybių mokyklose yra išlyginamosios klasės, galimos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje yra specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos, turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais ar atvykusiais vaikais patirties ir padedančios užtikrinti sėkmingą šių vaikų integraciją.

Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą

  • Gyvenamoji vieta. Deklaruokite gyvenamąją vietą per 1 mėn. internetu epaslaugos.lt arba nuvykę į savivaldybę ar seniūniją, kurioje gyvensite.
  • Privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Jei grįžę iš Latvijos kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, sumokėkite PSD įmokas.
  • Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su Teritorine ligonių kasa dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
  • Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystės programėlę ir prisijungimo duomenis prie Elektroninių valdžios vartų galėsite registruotis ir teikti įvairioms institucijoms prašymus, deklaruoti gyvenamąją vietą.
  • Jei darbo ieškosite tik grįžę, registruokitės Užimtumo tarnyboje (UŽT). Čia Jums padės susirasti darbą arba persikvalifikuoti.
  • Išmokos. Jei grįžę neturite pajamų, galite kreiptis dėl socialinių išmokų į „Sodrą“ arba į gyvenamosios vietos savivaldybę.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)

Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris jas moka pats. Jei grįžę kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas reikia mokėti savarankiškai nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.

Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis?

  • Moksleiviai ir dieninių studijų studentai;
  • Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai;
  • vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 m. arba 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 m.;
  • asmenys, gaunantys bet kokios rūšies pensiją;
  • kitos asmenų grupės, nurodytos vlk.lt.

PSD skola

Jei nedeklaravote savo išvykimo iš Lietuvos, galėjo susikaupti PSD skola dėl to, kad PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie išvykimą ir toliau taikė prievolę mokėti PSD įmokas. Asmuo gali būti apdraustas PSD tik vienoje šalyje, tad jei  buvote  apdraustas Latvijoje,  o  Lietuvoje  tuo  tarpu  susikaupė  skola,  ją galite panaikinti pateikę  „Sodrai“ formą A1 ar kitą Latvijos kompetentingos įstaigos išduotą pažymą, kad buvote apdraustas socialiniu (sveikatos) draudimu. Tai padaryti galite prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, išsiuntę prašymą el. paštu info@sodra.lt (laiškas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba nuvykę į teritorinį „Sodros“ skyrių. Užsiregistruoti vizito galima čia.

Darbas grįžus į Lietuvą

Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT), kur  Jums padės  ieškoti  darbo,  įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti turimą kompetenciją. UŽT   svetainėje galima rasti paklausių profesijų sąrašą, kuris kiekvieną  mėnesį atnaujinamas pagal  laisvų darbo vietų skaičių.

Ieškodami darbo internete atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems ar atvykstantiems iš užsienio skirtus Gal į LietuvąWork In Lithuania. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės ir ieško patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbas mokančių darbuotojų.

Jei deklaravote išvykimą iš Lietuvos ir užsienyje gyvenote bent 5 pastaruosius  metus,  o  grįžę neterminuotai įsidarbinate Lietuvoje pagal profesiją, įtrauktą į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą, ir gaunate ne mažesnį negu 4,1 MMA darbo užmokestį, galite pretenduoti į valstybės skiriamą vienkartinę atvykimo išmoką (4,1 MMA).

Dėl išmokos gavimo sąlygų kreipkitės į Užimtumo tarnybą bendruoju konsultacijų numeriu 1883 (arba + 370 5 250 0883) ar el. paštu info@uzt.lt.

Latvijoje įgytų diplomų pripažinimas Lietuvoje

Jei vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijote Latvijoje ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje, Jums reikės įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla.  Užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio pripažinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.

Latvijos Respublikoje nuo 2019 m. suteiktoms šioms vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifikacijoms taikomas automatinis pripažinimas: Atestāts par vispārējo vidējo izglītību; Diploms par profesionālo vidējo izglītību; Profesionālā bakalaura diploms un augstākās profesionālās kvalifikācijas diploms; Bakalaura diploms; Maģistra diploms; Profesionālā maģistra diploms; Profesionālās augstākās izglītības diploms un augstākās profesionālās kvalifikācijas diploms (ārsta, zobārsta, farmaceita un veterinārārsta profesionālā kvalifikācija); Doktora diploms.

Latvijos Respublikoje nuo 2019 metų išduodamų su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų automatinį pripažinimą reguliuoja Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų automatiško akademinio pripažinimo

Latvijoje įgytų kvalifikacijų pripažinimas

Ar reikės įrodyti užsienyje įgytą kvalifikaciją Lietuvoje, priklauso nuo profesijos, pvz., medikų, teisininkų, mokytojų profesijos yra reglamentuojamos. Ar Jūsų profesija yra reglamentuojama, galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše. Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos. Jei Jūsų profesija nereglamentuojama, apie kvalifikacijos tinkamumą spręs pats darbdavys.

Studijos Lietuvoje

Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai.

Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO.

Stojant per LAMA BPO sistemą, įgyto išsilavinimo vertinimą ir dokumentų pripažinimą atlieka tik Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Patys universitetai dokumentų pripažinimą atlieką jau turintiems studijų diplomus (stojantiems į antrąją pakopą ar ištęstines studijas) ar užsienio valstybių piliečiams.

Pagrindinės priėmimo į aukštąsias mokyklas procedūros vykdomos internetu:

  • priėmimas prasideda birželio 1 d.;
  • prašymų registracija tęsiasi beveik 2 mėnesius.

Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti konkurso būdu priimami į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Priėmimas:

Stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas per LAMA BPO, reikalingas vidurinis išsilavinimas. Jei išsilavinimas įgytas užsienyje ir stojama į valstybės finansuojamą studijų vietą, stojantysis turi atlikti šiuos žingsnius:

  • kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą, kur atliekamas užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimas ir mokomųjų dalykų atitikmenų nustatymas bei pažymių ir egzaminų rezultatų vertinimas pagal lietuvišką vertinimo sistemą. Jei nebuvo mokytasi lietuvių kalbos, jos atitikmeniu formuojant konkursinį balą laikomas mokomosios kalbos dalykas, pvz., jei asmuo Latvijoje bendrąją ugdymo programą baigė anglų kalba, šio dalyko pažymys ar egzamino rezultatas vertinimo metu bus įskaitytas kaip lietuvių kalbos pažymys ar egzamino rezultatas;
  • išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą, jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba, o stojantysis jos mokėjimo negali įrodyti kompetentingos institucijos išduotais dokumentais. Dėl lietuvių kalbos įskaitos laikymo reikia kreiptis į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedrą;
  • pateikti prašymą stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas (www.lamabpo.lt);
  • išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei jie yra numatyti, stojant į pasirinktas studijų programas);
  • iki nustatyto termino prie savo prašymo pridėti kitus dokumentus: lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą; dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo 3 pastaruosius metus gyveno užsienio valstybėje arba kad asmuo 3 metus gyveno užsienio valstybėje, o atvykęs į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip aštuntoje klasėje (8–12 klasės).

Parama stojantiesiems užsienio lietuviams

Užsienio lietuviams yra taikoma lengvata – stojant į aukštąsias mokyklas pridedamas vienas papildomas konkursinis balas. Jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 pastaruosius metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 metus, o atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasės) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą. 

Šiuos kriterijus atitinkantys asmenys taip pat gali gauti finansinę paramą studijoms Lietuvoje. Stipendija gali būti skiriama vieną studijų semestrą ir išmokama kas mėnesį iki to semestro pabaigos.

Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas.

Finansinė parama užsienio lietuviams

Užsienio lietuviai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali gauti stipendiją, kuri skiriama atsižvelgus į jų mokymosi rezultatus, ir vienkartinę socialinę išmoką, skiriamą atsižvelgus į studento socialinę padėtį.

Studentas turi teisę gauti ir stipendiją, ir vienkartinę socialinę išmoką. Parama neskiriama studentams, studijuojantiems tų šalių, iš kurių jie atvyko, kalbas.

Užsienio lietuviai, norintys gauti finansinę paramą, turi užsiregistruoti Valstybinio studijų fondo  interneto svetainėje.

Kai kurios aukštosios mokyklos pačios vykdo išankstinį priėmimą. Kiekvienu atveju rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į aukštąją mokyklą, kurioje norima studijuoti. Visas Lietuvoje vykdomas pirmos pakopos studijų programas galite rasti čia.

Nuotolinis darbas

Darbo užmokestis yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu (mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai, VMI) ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis (mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, „Sodrai“). Kaip tai padaryti:

Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš Latvijos įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu), gautą darbo užmokestį:

  • turi deklaruoti kalendoriniams metams, kuriais jis gautas, pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI pateikdamas Metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija), ir
  • iki to paties termino į Lietuvos biudžetą nuo darbo užmokesčio turi sumokėti (kodas 1441) 20 proc.[*] pajamų mokestį.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris dalį laiko dirbtų būdamas Latvijoje šios šalies darbdaviui, taip gauta darbo užmokesčio dalis:

  • galėtų būti apmokestinta Latvijoje, o tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje;
  • Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas Deklaracijoje šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio Latvijoje arba Latvijos mokesčių administratoriaus) apie už Latvijoje atliekamą darbą gautas pajamas ir nuo jų Latvijoje sumokėto pajamų mokesčio sumą.

VMI galėtų išduoti pažymą FR0254 formą, patvirtinančią Lietuvos rezidento rezidavimo vietą, kad, esant poreikiui, gyventojas pažymą galėtų pateikti Latvijos darbdaviui, kuris, gavęs šią pažymą, pajamų mokesčio užsienio valstybėje neišskaičiuotų.

[*] Jei per kalendorinius metus darbo užmokesčio pajamos (įskaitant kitas pajamas, nurodytas GPMĮ 6 straipsnio 1-1 dalyje) viršytų 60 vidutinių darbo užmokesčių sumą, viršijanti dalis būtų apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Nedarbo išmoka

Nedarbo išmoka Lietuvoje gali būti skirta Užimtumo tarnyboje registruotam darbo neturinčiam asmeniui, jei jis turi bent 12 mėn. nedarbo draudimo per paskutinius 30 mėn. stažą. Latvijoje įgytas darbo stažas gali būti susumuotas, ,,Sodrai“ pateikus PD U1 formą

Išmoka mokama 9 mėnesius, ją apskaičiuojant atsižvelgiama į pajamas, gautas Latvijoje. Savarankiško darbo (angl. self-employment) laikotarpiai nėra įskaičiuojami į darbo stažą.

Nedarbo išmokos perkėlimas iš Latvijos: grįžę į Lietuvą, galite dar 3 mėnesius gauti Latvijoje paskirtą nedarbo išmoką (latv. Latvijā piešķirtais bezdarbnieka pabalsts), pateikę PD U2 formą. Išmokos dydis išliks  toks,  koks  buvo  apskaičiuotas  Latvijoje.  Išmoką turite gauti bent 4 savaites iki išvykimo į Lietuvą. SVARBU: grįžę į Lietuvą per 7 dienas užsiregistruokite Užimtumo tarnyboje ir pateikite PD U2 formą.

Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos

Vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje  – iki 3 metų (Vaiko priežiūros išmokos trukmė iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn.). Latvijoje – pusantrų metų (tai yra 18 kalendorinių mėnesių). Šias atostogas galima išnaudoti visas iš karto arba dalimis.

Norint gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, Lietuvoje reikia turėti bent 12 mėnesių, o tėvystės išmokos atveju – bent 6 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 2 metus. Jei Lietuvoje įgyto stažo pritrūktų, bus atsižvelgiama į Latvijoje sukauptą stažą. Grįžę į Lietuvą, kreipkitės į „Sodrą“ dėl tarpininkavimo su Latvijos įstaiga dėl stažo patvirtinimo. Sumuojant stažą būtina, kad asmuo būtų dirbęs Lietuvoje per pastaruosius 24 mėnesius (įskaitoma net ir 1 oficiali darbo diena). Nustatant išmokos dydį, atsižvelgiama tik į Lietuvoje gautas pajamas, t. y. jei pastaruosius 2 metus Lietuvoje nedirbote, tikėtina, kad išmoka bus minimali. 

Jei jau gaunate motinystės išmoką Latvijoje, išvykę į Lietuvą išmokos neprarasite.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metų amžiaus vaiku, galite kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui.

Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 m. (tam tikrais atvejais – iki 23 m.) yra mokamos kasmėnesinės vaiko išmokos (nuo 2024 m. sausio 1 d.  – 96,25 Eur per mėnesį vienam vaikui). Grįžus iš Latvijos gyventi į Lietuvą, vaiko išmokos bus skiriamos Lietuvoje. Dažnai savivaldybė prašo pateikti įrodymą, kad išmokos vaikui mokėjimas Latvijoje yra nutrauktas. Dėl įrodymo kreipkitės į Valstybės socialinio draudimo agentūrą.

Šeimos ir darbo derinimas

Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 m., įgyja teisę į vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius, suteikiamus 1 kartą per 3 mėnesius. Auginantieji 2 ir daugiau vaikų iki 12 m. gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 12 m.

Senatvės pensijos dirbusiesiems Latvijoje

Minimalusis darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.         

Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:

  • sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus;
  • turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.

Jei darbo stažo Lietuvoje pritrūks, bus sumuojamas Latvijoje įgytas stažas. Analogiškai, jei Latvijoje nesukaupėte minimaliojo stažo pensijai (šiuo metu – 15 metų, nuo 2025 m. bus 20 metų), galite jį sumuoti su Lietuvoje įgytu stažu kol sukaupsite reikiamą minimalųjį stažą pensijai ir galėsite kreiptis dėl latviškos pensijos. Tokią teisę turi asmenys, mokėję socialinio draudimo įmokas (latv. valsts sociālās apdrošināšanas iemaksas).

Nustačiusios teisę į pensiją, kiekviena šalis mokės savo pensijos dalį: Latvija – už Latvijoje įgytą stažą, Lietuva – už čia įgytą stažą.  Sukakus Jūsų pensiniam amžiui, „Sodra“ pati susisieks su Latvijos institucijomis dėl stažo patvirtinimo, Jums patiems nereikia rūpintis dėl stažo sumavimo.

Pagal pensijos gavėjo pasirinkimą Valstybės socialinio draudimo agentūra perveda paslaugą į asmens Latvijos kredito įstaigos ar atsiskaitymų pašto sistemos (PNS) sąskaitą arba pristato į gavėjo gyvenamąją vietą Latvijoje, arba pensija mokama per susitariančiosios valstybės kompetentingą instituciją.

Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.  

Pensinis amžius Latvijoje ir Lietuvoje skiriasi. Pensiją Latvijoje pradės mokėti tik kai sulauksite pensinio amžiaus pagal Latvijos įstatymus (šiuo metu Lietuvoje moterų pensinis amžius yra 64 m. 4 mėn., vyrų – 64 m. ir 8 mėn.; Latvijoje – 64 m. ir 9 mėn., o nuo 2025-01-01 bus 65 m.).

Privačiuose fonduose sukauptos pensijos mokėjimu reikės pasirūpinti patiems, todėl išsisaugokite pensijų fondų kontaktus.

Vairavimas Lietuvoje

Latvijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja taip pat kaip ir lietuviškas, tad su juo Lietuvoje galite vairuoti iki jo galiojimo pabaigos.

Jei norėsite pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką, papildomų egzaminų laikyti nereikės. „Regitra“ padalinyje pateikite:

  • asmens tapatybės kortelę ar pasą;
  • vairuotojo medicininę pažymą;
  • Latvijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Jei Jūsų šeimos nariai yra Latvijos ar kitų ES valstybių narių piliečiai

Jei Jūsų šeimos nariai – Latvijos arba kitų ES valstybių narių piliečiai, nepamirškite, kad, norėdami gyventi Lietuvoje ilgiau nei 90 d. per pusmetį jie turės gauti teisės gyventi Lietuvoje pažymėjimą. Jei į Lietuvą kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu atvyksta šeimos nariai, turintys ES valstybės narės pilietybę, jie iškart gali kreiptis dėl teisės nuolat gyventi pažymėjimo, galiojančio 10 m. Prašymą reikia pateikti per 3 mėn. nuo atvykimo į Lietuvą dienos (www.migracija.lt svetainėje). Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais: santuokos liudijimu (arba įregistruotos partnerystės sutartimi[*]), dokumentais, pagrindžiančiais, kad Lietuvos Respublikos pilietis kurį laiką gyveno Latvijoje ar kitoje ES valstybėje po 2004 m. gegužės d. (tinka Latvijoje išduotas leidimas gyventi, studijų, darbo ar nuomos sutartys). SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma (Apostille) ir išversti į lietuvių kalbą.

Jei Jūsų šeimos narys – ne ES pilietis

Jei Jūsų šeimos narys[*] nėra ES pilietis, galite pasinaudoti galimybe gauti Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimą gyventi, galiojantį 5 m. Šio leidimo reikia prašyti, jei atitinka šios sąlygos:

  • Jūs turite Lietuvos Respublikos pilietybę ir pasinaudojote laisvo judėjimo ES teise (gyvenote kitoje ES šalyje po 2004 m. gegužės 1 d.) arba Jūs turite kitos ES šalies pilietybę ir teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;
  • Jūsų šeimos narys, su kuriuo atvykote ir ketinate Lietuvoje gyventi ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų, nėra ES pilietis.

Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečiai savo gyvenamąją vietą turi deklaruoti:

  • Migracijos departamente, kartu pateikdamas prašymą gauti leidimą ar teisę gyventi, arba
  • seniūnijoje ar savivaldybėje, jei jau yra gavęs leidimą ar teisę gyventi.

Daugiau informacijos apie užsieniečių atvykimą rasite Migracijos departamento MIGRIS puslapyje.

[*] Šeimos narys gali būti ir Lietuvos Respublikos piliečio sugyventinis, su kuriuo palaikomi nuolatiniai santykiai 3 metus ir tinkamai įrodoma dokumentais, pvz., pateikiama bendro būsto nuomos ar paskolos būstui įsigyti sutartis, vaikų gimimo liudijimai. Tai galioja ir asmenims, kurie nori teisės nuolat gyventi pažymėjimo, ir asmenims, kurie nori gauti leidimo laikinai gyventi kortelę, t. y. ES piliečiams ir ne ES piliečiams.