Kuo pasirūpinti prieš išvykstant?
- Deklaruokite savo išvykimą iš Norvegijos. Informuokite Nacionalinį gyventojų registrą (norv. Folkeregister) internetu ir Norvegijos mokesčių agentūrą (norv. Skatteetaten) užpildę el. formą RF1402E;
- informuokite apie išvykimą institucijas, iš kurių gaunate išmokas. Nutraukite Norvegijos darbo ir gerovės agentūros NAV (norv. Arbeids- og velferdsforvaltninga) mokamas išmokas;
- nutraukite nuomos, komunalinių paslaugų (elektros, dujų), draudimo ir kitas sutartis;
- Norvegijos mokesčių agentūrą (norv. Skatteetaten) galite informuoti užpildę el. formą RF1402E arba išsiuntę užpildytą formą adresu: Skatteetaten, Postboks 9200 Grønland, NO-0134 OSLO;
- jei turite vaikų, praneškite apie išvykimą jų mokyklai, darželiui ar kitai ugdymo įstaigai. Įspėjimo terminas paprastai yra vienas mėnuo, rekomenduojame apie tai teirautis savo mokyklos;
- išsaugokite prisijungimo prie „Altinn“ sistemos duomenis, pasitikrinkite, ar galite susigrąžinti permokėtus mokesčius.
Kokius dokumentus reikia parsivežti?
- Nepamirškite pasiimti buvusius darbo santykius įrodančių dokumentų: darbo sutarčių, algalapių;
- PD U1 (N-301) forma, patvirtinanti nedarbo socialinio draudimo laikotarpius Norvegijoje, reikalinga, jei pretenduosite į nedarbo išmokas Lietuvoje. Gavę paskutinį algalapį galite užpildyti el. formą Norvegijos darbo ir gerovės agentūros sistemoje arba išsiųsti formą paštu;
- PD U2 (SED U008) forma reikalinga, jei gaunate nedarbo išmoką Norvegijoje (norv. Dagpenger) ir norite ją perkelti į Lietuvą (užpildykite el. formą arba išsiųskite ją paštu Norvegijos darbo ir gerovės agentūrai);
- jei turite vaikų, pasirūpinkite dokumentais, įrodančiais jų išeitą ugdymo programą ar jos dalį. Mokymosi rezultatus įteisinantis dokumentas turi būti išverstas į lietuvių kalbą. Jei vaikas lankė lituanistinę mokyklą, pasiimkite atitinkamą pažymą;
- kreipkitės į gydymo įstaigas ir pasiimkite pažymas apie Jums suteiktą gydymą;
- pasiimkite Norvegijoje įgytus diplomus, kvalifikaciją įrodančius dokumentus, vairuotojo pažymėjimą;
- S1 forma reikalinga, jei planuojate grįžę į Lietuvą dirbti nuotoliniu būdu kitoje valstybėje. Šią formą galite užsisakyti per „Altinn“ sistemą. Daugiau informacijos galite rasti Norvegijos sveikatos apsaugos elektroninėje sistemoje (norv. Helsenorge);
- A1 forma nurodo, kokiu laikotarpiu ir kokioje valstybėje mokėjote sveikatos draudimo įmokas. Ši forma reikalinga, jei, prieš išvykdami iš Lietuvos, nedeklaravote išvykimo fakto ir Lietuvoje susikaupė privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola. Pateikus A1 formą, „Sodra“ gali perskaičiuoti PSD skolą. Šią formą galite gauti per Norvegijos darbo ir gerovės agentūros sistemą.
Kuo pasirūpinti, jei grįžtate su vaikais?
Įtraukite vaiko gimimą į apskaitą Lietuvoje
Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus dėl Norvegijoje gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą ir prašymą dėl pirmojo asmens tapatybės dokumento (Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelės) išdavimo turi pateikti vienas iš vaiko tėvų – Lietuvos Respublikos pilietis.
Dokumentai, kuriuos reikia pateikti
- Užpildytą prašymą įtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
- Norvegijoje išduotą vaiko gimimo liudijimą ir jo vertimą į lietuvių k. (norv. Fødselsattest), patvirtintą pažyma (Apostille), arba Europos Sąjungos daugiakalbę standartinę formą;
- tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.
Dokumentus dėl vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą galima pateikti tiesiogiai civilinės metrikacijos įstaigai Lietuvoje, Lietuvos Respublikos ambasadai Norvegijoje arba internetu per VĮ Registrų centrą.
Norvegijoje gimusio vaiko gimimo liudijimą išduoda Norvegijos mokesčių inspekcija (norv. Skatteetaten). Jei paprašysite pateikti ES daugiakalbę standartinę formą, dokumento versti ar legalizuoti nereikės. Jei bus teikiamas originalus vaiko gimimo liudijimas, reikės vertimo į lietuvių kalbą, patvirtinto pažyma (Apostille). Norvegijoje dokumentus apostile tvirtina Apskrities valdytojo įstaiga (norv. Statsforvalteren, anksčiau – Fylkesmannen).
Teikiant prašymą ambasadoje, vienas iš tėvų turi būti deklaravęs išvykimą iš Lietuvos, tokią deklaraciją galima užpildyti vizito ambasadoje metu.
Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, net jei gimė užsienyje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę, arba gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.
Asmens grįžimo pažymėjimas
Jei planuojate grįžti su vaikais, kurių gimimas Lietuvoje dar nėra apskaitytas ir vaikai (-as) dar neturi lietuviško asmens tapatybės dokumento arba Jūsų ar vaiko asmens tapatybės dokumentas nebegalioja, galite kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą Norvegijoje dėl laikino kelionės dokumento išdavimo.
Vizito metu pateiksite prašymą išduoti asmens grįžimo (kelionės į Lietuvą) dokumentą, kuris galioja iki 15 kalendorinių dienų. Prireikus ir pateikus prašymą galiojimas gali būti pratęstas iki 45 kalendorinių dienų.
Prašymą dėl vaiko teikia vienas iš tėvų. Reikalingi dokumentai:
- dvi vaiko nuotraukos;
- norvegiškas gimimo liudijimas anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą;
- vieno iš tėvų asmens tapatybės dokumentas.
Registracija į ugdymo įstaigas
Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Vaikas, grįžęs (atvykęs) iš užsienio, į klases yra integruojamas pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis tiesiogiai į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą. Su įstaigos atstovais aptarkite adaptacijos klausimus ir pateikite prašymą mokytis (internetu arba mokykloje). Taip pat galite kreiptis į pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojus, kurie patars ir suteiks reikiamą informaciją.
Visi mokiniai kasmet savo mokyklai turi pateikti medicininę pažymą.
Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės mokymo lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kuriose savivaldybėse ar mokyklose veikia išlyginamosios klasės, skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje veikia specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos, turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais ar atvykusiais vaikais patirties ir teikiančios paslaugas sėkmingai šių vaikų integracijai užtikrinti.
Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą
- Gyvenamoji vieta. Deklaruokite gyvenamąją vietą per 1 mėn. internetu www.epaslaugos.lt arba nuvykę į savivaldybę ar seniūniją, kurioje gyvensite.
- Privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Jei grįžę iš Norvegijos kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, sumokėkite PSD įmokas.
- Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su Teritorine ligonių kasa dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
- Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystės programėlę ir prisijungimo prie Elektroninių valdžios vartų duomenis galėsite registruotis ir teikti prašymus įvairiose institucijose, deklaruoti gyvenamąją vietą.
- Jei darbo ieškosite tik grįžę, registruokitės Užimtumo tarnyboje (UŽT). Čia Jums padės susirasti darbą arba persikvalifikuoti.
- Išmokos. Jei grįžę neturite pajamų, galite kreiptis dėl socialinių išmokų į „Sodrą“ arba į gyvenamosios vietos savivaldybę.
Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)
Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris pats jas moka. Jei grįžę kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas turėsite mokėti savarankiškai nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.
Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis?
- Moksleiviai ir dieninių studijų studentai;
- Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai;
- vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 m. arba 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 m.;
- asmenys, gaunantys bet kurios rūšies pensiją;
- kitos asmenų grupės, nurodytos www.vlk.lt.
PSD skola
Jei savo išvykimo iš Lietuvos nedeklaravote, galėjo susikaupti PSD skola, nes PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie Jūsų išvykimą ir toliau taikė prievolę mokėti PSD įmokas. Asmuo gali būti draustas PSD tik vienoje šalyje, tad jei buvote draustas Norvegijoje, o Lietuvoje susikaupė skola, ją galite panaikinti pateikę „Sodrai“ A1 pažymą iš Norvegijos darbo ir gerovės agentūros (norv. NAV Social Insurance and Contributions) ar kitą Norvegijos kompetentingos įstaigos išduotą pažymą, įrodančią, kad buvote draustas socialiniu (sveikatos) draudimu. Tai galite padaryti prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, išsiuntę prašymą el. paštu info@sodra.lt (laiškas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba nuvykę į teritorinį „Sodros“ skyrių. Užsiregistruoti vizito galima čia.
Darbas grįžus į Lietuvą
Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT), ten gausite pagalbą ieškodami darbo, galėsite įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti turimą kompetenciją. UŽT svetainėje rasite paklausių profesijų sąrašą, kuris kiekvieną mėnesį atnaujinamas pagal laisvų darbo vietų skaičių.
Ieškodami darbo internete, atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems ar atvykstantiems iš užsienio skirtus projektus Gal į Lietuvą, Work In Lithuania. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės, ieškančios patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbomis kalbančių darbuotojų.
Jei deklaravote išvykimą iš Lietuvos ir užsienyje gyvenote bent 5 pastaruosius metus, o grįžę neterminuotai įsidarbinate Lietuvoje pagal profesiją, įtrauktą į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą, ir gaunate ne mažesnį negu 4,1 MMA darbo užmokestį, galite pretenduoti į valstybės skiriamą vienkartinę atvykimo išmoką (4,1 MMA).
Dėl išmokos gavimo sąlygų kreipkitės į Užimtumo tarnybą bendruoju konsultacijų numeriu + 370 5 250 0883 ar el. paštu info@uzt.lt.
Norvegijoje įgytų diplomų pripažinimas Lietuvoje
Jei vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijote Norvegijoje ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje, Jums reikės įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla. Jei grįžę planuojate įsidarbinti, apie Jūsų kvalifikacijos tinkamumą spręs pats darbdavys.
Užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio pripažinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.
Norvegijoje įgytų kvalifikacijų pripažinimas
Ar reikės įrodyti užsienyje įgytą kvalifikaciją Lietuvoje, priklauso nuo profesijos (pavyzdžiui, medikų, teisininkų, mokytojų profesijos yra reglamentuojamos). Ar Jūsų profesija yra reglamentuojama, galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše. Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos. Jei Jūsų profesija nereglamentuojama, apie kvalifikacijos tinkamumą spręs pats darbdavys.
Studijos Lietuvoje
Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai.
Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO.
Stojant per LAMA BPO sistemą, įgyto išsilavinimo vertinimą ir dokumentų pripažinimą atlieka tik Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Patys universitetai atlieka jau turinčių studijų diplomus (stojančių į antrąją pakopą ar ištęstines studijas) ar užsienio valstybių piliečių dokumentų pripažinimą.
Pagrindinės priėmimo į aukštąsias mokyklas procedūros vykdomos internetu:
- priėmimas prasideda birželio 1 d.;
- prašymų registracija tęsiasi beveik 2 mėnesius.
Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti konkurso būdu priimami į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose.
Priėmimas
Stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas per LAMA BPO, reikalingas vidurinis išsilavinimas. Jei išsilavinimas įgytas užsienyje ir stojama į valstybės finansuojamą studijų vietą, stojantysis turi atlikti šiuos veiksmus:
- kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą, kur atliekamas užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimas ir mokomųjų dalykų atitikmenų nustatymas bei pažymių ir egzaminų rezultatų vertinimas pagal lietuvišką vertinimo sistemą. Jei nebuvo mokytasi lietuvių kalbos, jos atitikmeniu formuojant konkursinį balą laikomas mokomosios kalbos dalykas, pavyzdžiui, jei asmuo Norvegijoje bendrąją ugdymo programą baigė anglų kalba, šio dalyko pažymys ar egzamino rezultatas vertinimo metu bus įskaitytas kaip lietuvių kalbos pažymys ar egzamino rezultatas;
- išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą, jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba, o stojantysis jos mokėjimo negali įrodyti kompetentingos institucijos išduotais dokumentais. Dėl lietuvių kalbos įskaitos laikymo reikia kreiptis į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedrą;
- pateikti prašymą stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas (www.lamabpo.lt);
- išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei stojant į pasirinktas studijų programas jie yra numatyti);
- iki nustatyto termino prie savo prašymo pridėti kitus dokumentus: lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą; dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo 3 pastaruosius metus gyveno užsienio valstybėje arba kad asmuo 3 metus gyveno užsienio valstybėje, o atvykęs į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip aštuntoje klasėje (8–12 klasės).
Parama stojantiems užsienio lietuviams
Užsienio lietuviams yra taikoma lengvata – stojantiems į aukštąsias mokyklas pridedamas vienas papildomas konkursinis balas. Jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 pastaruosius metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 metus, o atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasės) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą.
Šiuos kriterijus atitinkantys asmenys taip pat gali gauti finansinę paramą studijoms Lietuvoje. Stipendija gali būti skiriama vieną studijų semestrą ir išmokama kas mėnesį iki to semestro pabaigos.
Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas.
Finansinė parama užsienio lietuviams
Užsienio lietuviai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali gauti stipendiją, kuri skiriama atsižvelgus į jų mokymosi rezultatus, ir vienkartinę socialinę išmoką, kuri skiriama atsižvelgus į pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį.
Studentas turi teisę gauti ir stipendiją, ir vienkartinę socialinę išmoką. Parama neskiriama studentams, studijuojantiems tų šalių, iš kurių jie atvyko, kalbas.
Užsienio lietuviai, norintys gauti finansinę paramą, turi užsiregistruoti Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje.
Kai kurios aukštosios mokyklos vykdo išankstinį priėmimą savarankiškai. Kiekvienu atveju rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į aukštąją mokyklą, kurioje norima studijuoti. Visas Lietuvoje vykdomas pirmos pakopos studijų programas galite rasti čia.
Nuotolinis darbas
Darbo užmokestis yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kurios mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“). Kaip tai padaryti?
Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš Norvegijos įmonės už Lietuvoje nuotoliniu būdu atliekamą samdomą darbą gautą darbo užmokestį:
- turi deklaruoti pasibaigus kalendoriniams metams, kuriais jis gautas, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI pateikdamas Metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija), ir
- iki to paties termino į Lietuvos biudžetą nuo darbo užmokesčio turi sumokėti (įmokos kodas 1441) 20 proc.[*] pajamų mokestį.
Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris dalį laiko dirbtų būdamas Norvegijoje šios šalies darbdaviui, taip gauta darbo užmokesčio dalis:
- galėtų būti apmokestinta Norvegijoje, o tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje;
- Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio Norvegijoje arba Norvegijos mokesčių administratoriaus) apie už Norvegijoje atliekamą darbą gautas pajamas ir nuo jų Norvegijoje sumokėtą pajamų mokesčio sumą.
VMI galėtų išduoti pažymą (FR0254 forma), patvirtinančią Lietuvos gyventojo rezidavimo vietą, kad, esant poreikiui, jis pažymą galėtų pateikti Norvegijos darbdaviui, kuris, gavęs šią pažymą, pajamų mokesčio užsienio valstybėje neišskaičiuotų.
[*] Jei per kalendorinius metus darbo užmokesčio pajamos (įskaitant kitas pajamas, nurodytas GPMĮ 6 straipsnio 1-1 dalyje) viršytų 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) sumą, viršijanti dalis būtų apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Nedarbo išmoka
Nedarbo išmoka Lietuvoje gali būti skirta Užimtumo tarnyboje registruotam darbo neturinčiam asmeniui, jei jis turi bent 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėn. Norvegijoje įgytas darbo stažas gali būti susumuotas „Sodrai“ pateikus PD U1 formą.
Išmoka mokama 9 mėnesius, ją apskaičiuojant atsižvelgiama į pajamas, gautas Norvegijoje. Savarankiško darbo laikotarpiai nėra įskaičiuojami į darbo stažą.
Nedarbo išmokos perkėlimas iš Norvegijos: grįžę į Lietuvą, galite dar 3 mėn. gauti Norvegijoje paskirtą nedarbo išmoką (norv. Dagpenger), jei pateiksite Užimtumo tarnybai Norvegijoje išduotą PD U2 formą. Išmokos dydis liks toks, koks buvo apskaičiuotas Norvegijoje. Išmoką iki išvykimo į Lietuvą turite gauti bent 4 savaites. SVARBU: grįžę į Lietuvą per 7 dienas užsiregistruokite Užimtumo tarnyboje ir pateikite PD U2 formą.
Perkeliant nedarbo išmoką išsiregistruoti iš Norvegijos nereikia.
Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos
Vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje – iki 3 m. (vaiko priežiūros išmoka mokama iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn.).
Norint gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, Lietuvoje reikia turėti bent 12 mėnesių, tėvystės išmokas – bent 6 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 2 metus. Jei Lietuvoje įgyto stažo pritrūktų, būtų atsižvelgiama į Norvegijoje sukauptą stažą. Tokiu atveju „Sodra“ kreiptųsi į Norvegiją ir gautų Jūsų stažo patvirtinimą. Sumuojant stažą būtina, kad asmuo būtų dirbęs Lietuvoje per pastaruosius 24 mėnesius (įskaitoma net ir 1 oficialaus darbo diena). Nustatant išmokos dydį, atsižvelgiama tik į Lietuvoje gautas pajamas, t. y. jei pastaruosius 2 metus Lietuvoje nedirbote, tikėtina, kad išmoka bus minimali.
Jei jau gaunate motinystės išmoką Norvegijoje, išvykę į Lietuvą išmokos neprarasite.
Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metų amžiaus vaiku, galite kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui (vienkartinė imoka gimus vaikui nuo 2025 m - 770 Eur).
Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 m. (tam tikrais atvejais – iki 23 m.) kas mėnesį mokamos vaiko išmokos (nuo 2025 m. sausio 1 d. – 122,5 Eur per mėn. vienam vaikui). Grįžus Jums iš Norvegijos gyventi į Lietuvą, vaiko išmokos bus skiriamos Lietuvoje. Jei tėvai dirba skirtingose šalyse, išmoką vaikui mokės ta valstybė, kurioje gyvena vaikas. Dažnai savivaldybė, prieš skirdama išmoką Lietuvoje, prašo pateikti įrodymą, kad vaiko išmokos (norv. Barnetrygd) mokėjimas Norvegijoje yra nutrauktas.
Šeimos ir darbo derinimas
Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 m., įgyja teisę į vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius, suteikiamus 1 kartą per 3 mėnesius. Auginantys 2 ir daugiau vaikų iki 12 m. gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 12 m.
Senatvės pensijos dirbusiems Norvegijoje
Minimalusis darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.
Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:
- sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus;
- turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą (Lietuvoje – 15 metų).
Jei Lietuvoje įgyto darbo stažo pritrūks, bus sumuojamas Norvegijoje įgytas stažas. Jei Norvegijoje nesukaupėte minimaliojo stažo pensijai, galėsite pridėti Lietuvoje įgytą stažą.
Nustačiusios teisę į pensiją, kiekviena šalis mokės savo pensijos dalį: Norvegija už Norvegijoje įgytą stažą, Lietuva – už čia įgytą stažą. Sukakus pensiniam amžiui, „Sodra“ pati susisieks su Norvegijos institucijomis dėl stažo patvirtinimo, Jums patiems rūpintis dėl stažo sumavimo nereikia. Teisę į Norvegijos senatvės pensiją įgysite sukaupę penkerių metų socialinio draudimo stažą Norvegijoje.
Socialinio draudimo stažas Norvegijoje gali būti derinamas su kitos Europos ekonominės erdvės (EEE) šalies socialinio draudimo stažu (iš viso turi susidaryti bent penkerių metų bendras stažas). Taip sumuoti galima turint ne mažesnį nei vienų metų Norvegijos socialinio draudimo stažą.
- Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.
- Norvegijoje sukauptą stažą, jei turite el. ID prisijungimo galimybę (MinID), pasitikrinsite internetu. Jei tokios galimybės neturite, susisiekite su Norvegijos darbo ir socialinės rūpybos tarnyba.
Pensinis amžius Norvegijoje ir Lietuvoje skiriasi. Pensiją Norvegija pradės mokėti tik kai sulauksite pensinio amžiaus pagal Norvegijos įstatymus (šiuo metu Norvegijoje pensinis amžius yra 67 m., Lietuvoje moterų pensinis amžius – 64 m. ir 8 mėn., vyrų – 64 m. ir 10 mėn.).
Vairavimas Lietuvoje
Norvegijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja kaip ir lietuviškas, su juo Lietuvoje galite vairuoti iki jo galiojimo pabaigos.
Jei norėsite pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką, papildomų egzaminų laikyti nereikės. VĮ „Regitra“ padalinyje pateikite:
- asmens tapatybės kortelę ar pasą;
- vairuotojo medicininę pažymą;
- Norvegijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.
Jei Jūsų šeimos nariai yra Norvegijos ar kitų ES valstybių narių piliečiai
Jei Jūsų šeimos nariai[*] – Norvegijos arba kitų ES valstybių narių piliečiai, nepamirškite, kad norėdami būti Lietuvoje ilgiau nei 90 dienų per pusmetį jie turės gauti teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą. Jei į Lietuvą atvykstama kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu, šeimos nariai, turintys ES valstybės narės pilietybę, iškart gali kreiptis dėl nuolatinio teisės gyventi pažymėjimo. Prašymą reikia pateikti per 3 mėn. nuo atvykimo į Lietuvą dienos (svetainėje www.migracija.lt). Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais: santuokos liudijimu (arba įregistruotos partnerystės sutartimi), (ne)teistumo pažyma ir kt. SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma (Apostille) ir išversti į lietuvių kalbą.
Jei Jūsų šeimos narys – ne ES pilietis
Jei Jūsų šeimos narys nėra ES pilietis, jis gali pasinaudoti galimybe gauti Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimą gyventi, galiojanti 5 metus. Šio leidimo galima prašyti, jei atitinka šios sąlygos:
- Jūs turite Lietuvos Respublikos pilietybę ir pasinaudojote laisvo judėjimo ES teise (gyvenote kitoje ES šalyje po 2004 m. gegužės 1 d.) arba Jūs turite kitos ES šalies pilietybę ir teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;
- Jūsų šeimos narys, su kuriuo atvykote ir ketinate Lietuvoje gyventi ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų, nėra ES pilietis.
Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečiai savo gyvenamąją vietą turi deklaruoti:
- Migracijos departamente, kartu pateikdami prašymą gauti leidimą ar teisę gyventi, arba
- jau gavę leidimą ar teisę gyventi – seniūnijoje ar savivaldybėje.
Daugiau informacijos apie užsieniečių atvykimą rasite Migracijos departamento MIGRIS puslapyje.
[*] Šeimos narys gali būti ir Lietuvos Respublikos piliečio sugyventinis, su kuriuo palaikomi nuolatiniai santykiai 3 metus ir tai tinkamai įrodoma dokumentais, pavyzdžiui, pateikus bendrą būsto nuomos ar paskolos būstui įsigyti sutartį, vaikų gimimo liudijimus. Tai galioja ir asmenims, kurie nori teisės nuolat gyventi pažymėjimo, ir asmenims, kurie nori gauti leidimo laikinai gyventi kortelę, t. y. ES piliečiams ir ne ES piliečiams.