Grįžimas iš Norvegijos. Ką reikėtų žinoti?

Kuo pasirūpinti prieš išvykstant?

• Deklaruokite savo išvykimą iš Norvegijos. Informuokite Nacionalinį gyventojų registrą (norv. Folkeregister) internetu ir Norvegijos mokesčių agentūrą (norv. Skatteetaten) užpildę el. formą RF1402E;
• informuokite apie išvykimą institucijas, iš kurių gaunate išmokas. Nutraukite Norvegijos darbo ir gerovės agentūros NAV (norv. Arbeids- og velferdsforvaltninga) mokamas išmokas;
• nutraukite nuomos, komunalinių paslaugų (elektros, dujų), draudimo ir kitas sutartis;
• Norvegijos mokesčių agentūrą (norv. Skatteetaten) galite informuoti užpildę el. formą RF1402E arba išsiuntę užpildytą formą adresu: Skatteetaten, Postboks 9200 Grønland, NO-0134 OSLO;
• jei turite vaikų, praneškite apie išvykimą jų mokyklai, darželiui ar kitai ugdymo įstaigai. Įspėjimo terminas paprastai yra vienas mėnuo, rekomenduojame apie tai teirautis savo mokyklos;
• išsaugokite prisijungimo prie „Altinn“ sistemos duomenis, pasitikrinkite, ar galite susigrąžinti permokėtus mokesčius.

Kokius dokumentus reikia parsivežti?

• Nepamirškite pasiimti buvusius darbo santykius įrodančių dokumentų: darbo sutarčių, algalapių;
• PD U1 (N-301) forma, patvirtinanti nedarbo socialinio draudimo laikotarpius Norvegijoje, reikalinga, jei pretenduosite į nedarbo išmokas Lietuvoje. Gavę paskutinį algalapį galite užpildyti el. formą Norvegijos darbo ir gerovės agentūros sistemoje arba išsiųsti formą paštu;
• PD U2 (SED U008) forma reikalinga, jei gaunate nedarbo išmoką Norvegijoje (norv. Dagpenger) ir norite ją perkelti į Lietuvą (užpildykite el. formą arba išsiųskite ją paštu Norvegijos darbo ir gerovės agentūrai);
• jei turite vaikų, pasirūpinkite dokumentais, įrodančiais jų išeitą ugdymo programą ar jos dalį. Mokymosi rezultatus įteisinantis dokumentas turi būti išverstas į lietuvių kalbą. Jei vaikas lankė lituanistinę mokyklą, pasiimkite atitinkamą pažymą;
• kreipkitės į gydymo įstaigas ir pasiimkite pažymas apie Jums suteiktą gydymą;
• pasiimkite Norvegijoje įgytus diplomus, kvalifikaciją įrodančius dokumentus, vairuotojo pažymėjimą;
• S1 forma reikalinga, jei planuojate grįžę į Lietuvą dirbti nuotoliniu būdu kitoje valstybėje. Šią formą galite užsisakyti per „Altinn“ sistemą. Daugiau informacijos galite rasti Norvegijos sveikatos apsaugos elektroninėje sistemoje (norv. Helsenorge);
• A1 forma nurodo, kokiu laikotarpiu ir kokioje valstybėje mokėjote sveikatos draudimo įmokas. Ši forma reikalinga, jei, prieš išvykdami iš Lietuvos, nedeklaravote išvykimo fakto ir Lietuvoje susikaupė privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola. Pateikus A1 formą, „Sodra“ gali perskaičiuoti PSD skolą. Šią formą galite gauti per Norvegijos darbo ir gerovės agentūros sistemą.

Kuo pasirūpinti, jei grįžtate su vaikais?

Įtraukite vaiko gimimą į apskaitą Lietuvoje

Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus dėl Norvegijoje gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą ir prašymą dėl pirmojo asmens tapatybės dokumento (Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelės) išdavimo turi pateikti vienas iš vaiko tėvų – Lietuvos Respublikos pilietis.

Dokumentai, kuriuos reikia pateikti

• Užpildytą prašymą įtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
• Norvegijoje išduotą vaiko gimimo liudijimą ir jo vertimą į lietuvių k. (norv. Fødselsattest), patvirtintą pažyma (Apostille), arba Europos Sąjungos daugiakalbę standartinę formą;
• tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

Dokumentus dėl vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą galima pateikti tiesiogiai civilinės metrikacijos įstaigai Lietuvoje, Lietuvos Respublikos ambasadai Norvegijoje arba internetu per VĮ Registrų centrą.

Norvegijoje gimusio vaiko gimimo liudijimą išduoda Norvegijos mokesčių inspekcija (norv. Skatteetaten). Jei paprašysite pateikti ES daugiakalbę standartinę formą, dokumento versti ar legalizuoti nereikės. Jei bus teikiamas originalus vaiko gimimo liudijimas, reikės vertimo į lietuvių kalbą, patvirtinto pažyma (Apostille). Norvegijoje dokumentus apostile tvirtina Apskrities valdytojo įstaiga (norv. Statsforvalteren, anksčiau – Fylkesmannen).

Teikiant prašymą ambasadoje, vienas iš tėvų turi būti deklaravęs išvykimą iš Lietuvos, tokią deklaraciją galima užpildyti vizito ambasadoje metu.

Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, net jei gimė užsienyje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę, arba gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.

Asmens grįžimo pažymėjimas

Jei planuojate grįžti su vaikais, kurių gimimas Lietuvoje dar nėra apskaitytas ir vaikai (-as) dar neturi lietuviško asmens tapatybės dokumento arba Jūsų ar vaiko asmens tapatybės dokumentas nebegalioja, galite kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą Norvegijoje dėl laikino kelionės dokumento išdavimo.

Vizito metu pateiksite prašymą išduoti asmens grįžimo (kelionės į Lietuvą) dokumentą, kuris galioja iki 15 kalendorinių dienų. Prireikus ir pateikus prašymą galiojimas gali būti pratęstas iki 45 kalendorinių dienų.

Prašymą dėl vaiko teikia vienas iš tėvų. Reikalingi dokumentai:

• dvi vaiko nuotraukos;
• norvegiškas gimimo liudijimas anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą;
• vieno iš tėvų asmens tapatybės dokumentas.

Registracija į ugdymo įstaigas

Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Vaikas, grįžęs (atvykęs) iš užsienio, į klases yra integruojamas pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis tiesiogiai į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą. Su įstaigos atstovais aptarkite adaptacijos klausimus ir pateikite prašymą mokytis (internetu arba mokykloje). Taip pat galite kreiptis į pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojus, kurie patars ir suteiks reikiamą informaciją. Visi mokiniai kasmet savo mokyklai turi pateikti medicininę pažymą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad, jei vaikas turi negalią ar sutrikimą ir pageidaujate, kad jis mokytųsi specialiojoje švietimo įstaigoje, grįžus iš užsienio reikėtų pagal gyvenamąją vietą kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo. Tuo atveju, jei būtų nustatyti dideli arba labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai, Jūsų vaikas galėtų būti priimtas į specialiąją švietimo įstaigą.

Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės mokymo lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kuriose savivaldybėse ar mokyklose veikia išlyginamosios klasės, skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje veikia specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos, turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais ar atvykusiais vaikais patirties ir teikiančios paslaugas sėkmingai šių vaikų integracijai užtikrinti.

Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą

• Gyvenamoji vieta. Deklaruokite gyvenamąją vietą per 1 mėn. internetu www.epaslaugos.lt arba nuvykę į savivaldybę ar seniūniją, kurioje gyvensite.
• Privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Jei grįžę iš Norvegijos kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, sumokėkite PSD įmokas.
• Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su Teritorine ligonių kasa dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
• Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystės programėlę ir prisijungimo prie Elektroninių valdžios vartų duomenis galėsite registruotis ir teikti prašymus įvairiose institucijose, deklaruoti gyvenamąją vietą.
• Jei darbo ieškosite tik grįžę, registruokitės Užimtumo tarnyboje (UŽT). Čia Jums padės susirasti darbą ar persikvalifikuoti. Daugiau informacijos – skyrelyje „Darbas grįžus į Lietuvą“.
• Išmokos. Jei grįžę neturite pajamų, dėl socialinės paramos galite kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę, o dėl socialinio draudimo išmokų – į „Sodrą“.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)

Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris pats jas moka. Jei grįžę kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas turėsite mokėti savarankiškai nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją. 

Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis?

• Moksleiviai ir dieninių studijų studentai; 
• Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai; 
• vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 m. arba 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 m.; 
• asmenys, gaunantys bet kurios rūšies pensiją; 
• kitos asmenų grupės, nurodytos Sveikatos draudimo įstatyme;
• daugiau duomenų rasite Valstybinėje ligonių kasos (VLK) elektroniniame leidinyje „Atsakymai į svarbiausius klausimus“.

PSD skola

Jei savo išvykimo iš Lietuvos nedeklaravote, galėjo susikaupti PSD skola, nes PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie Jūsų išvykimą ir toliau taikė prievolę mokėti PSD įmokas. Asmuo gali būti draustas PSD tik vienoje šalyje, tad jei buvote draustas Norvegijoje, o Lietuvoje susikaupė skola, ją galite panaikinti pateikę „Sodrai“ A1 pažymą iš Norvegijos darbo ir gerovės agentūros (norv. NAV Social Insurance and Contributions) ar kitą Norvegijos kompetentingos įstaigos išduotą pažymą, įrodančią, kad buvote draustas socialiniu (sveikatos) draudimu. Tai galite padaryti prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, išsiuntę prašymą el. paštu  info@sodra.lt (laiškas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba nuvykę į teritorinį „Sodros“ skyrių. Užsiregistruoti vizito galima čia.

Darbas grįžus į Lietuvą

Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT), ten gausite pagalbą ieškodami darbo, galėsite įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti turimą kompetenciją. UŽT svetainėje rasite paklausių profesijų sąrašą, kuris kiekvieną mėnesį atnaujinamas pagal laisvų darbo vietų skaičių. 

Ieškodami darbo internete, atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems ar atvykstantiems iš užsienio skirtus projektus Gal į Lietuvą, Work In Lithuania. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės, ieškančios patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbomis kalbančių darbuotojų.

Grįžtantiems į Lietuvą visuose Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose be išankstinės registracijos teikiamos pirminės konsultacijos.

Vadovų, specialistų ir techninių specialybių darbuotojų atrankomis rūpinasi Aukštos kvalifikacijos atrankų komanda, kurios tikslas – padėti trūkstamiems specialistams gauti (sugrįžti į) į jų žinias ir patirtį atitinkančias darbo vietas, o darbdaviams – rasti vertę kuriančių darbuotojų.

Daugiau informacijos gausite kreipdamiesi į Užimtumo tarnybą bendruoju konsultacijų numeriu (0 5)  250 0883 ar el. paštu info@uzt.lt.

Grįžtantiems į Lietuvą informaciją apie Lietuvos regionus galima rasti Užimtumo tarnybos interaktyviajame Lietuvos regionų žemėlapyje, kuriame rasite net 50 skirtingų rodiklių duomenis apie kiekvieną Lietuvos savivaldybę, yra galimybė ruošiantis grįžti į Lietuvą atlikti rodiklių palyginimą ir analizę.

Norvegijoje įgytų kvalifikacijų (diplomų) akademinis pripažinimas Lietuvoje

Jei vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijote Norvegijoje ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje, Jums reikės įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla. Jei grįžę planuojate įsidarbinti, apie Jūsų kvalifikacijos tinkamumą spręs pats darbdavys.

Užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio pripažinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.

Norvegijoje įgytų kvalifikacijų profesinis pripažinimas Lietuvoje

Ar reikės įrodyti užsienyje įgytą kvalifikaciją Lietuvoje, priklauso nuo profesijos (pavyzdžiui, medikų, teisininkų, mokytojų profesijos yra reglamentuojamos). Ar Jūsų profesija yra reglamentuojama, galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše. Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos. Jei Jūsų profesija nereglamentuojama, apie kvalifikacijos tinkamumą spręs pats darbdavys.

Studijos Lietuvoje

Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai.

Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO.

Stojant per LAMA BPO sistemą, įgyto išsilavinimo vertinimą ir dokumentų pripažinimą atlieka tik Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Patys universitetai atlieka jau turinčių studijų diplomus (stojančių į antrąją pakopą ar ištęstines studijas) ar užsienio valstybių piliečių dokumentų pripažinimą.

Pagrindinės priėmimo į aukštąsias mokyklas procedūros vykdomos internetu:

• priėmimas prasideda birželio 1 d.;
• prašymų registracija tęsiasi beveik 2 mėnesius.

Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti konkurso būdu priimami į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas

Stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas per LAMA BPO, reikalingas vidurinis išsilavinimas. Jei išsilavinimas įgytas užsienyje ir stojama į valstybės finansuojamą studijų vietą, stojantysis turi atlikti šiuos veiksmus:

• kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą, kur atliekamas užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimas ir mokomųjų dalykų atitikmenų nustatymas bei pažymių ir egzaminų rezultatų vertinimas pagal lietuvišką vertinimo sistemą. Jei nebuvo mokytasi lietuvių kalbos, jos atitikmeniu formuojant konkursinį balą laikomas mokomosios kalbos dalykas, pavyzdžiui, jei asmuo Norvegijoje bendrąją ugdymo programą baigė anglų kalba, šio dalyko pažymys ar egzamino rezultatas vertinimo metu bus įskaitytas kaip lietuvių kalbos pažymys ar egzamino rezultatas;
• išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą, jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba, o stojantysis jos mokėjimo negali įrodyti kompetentingos institucijos išduotais dokumentais. Dėl lietuvių kalbos įskaitos laikymo reikia kreiptis į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedrą;
• pateikti prašymą stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas (LAMA BPO);
• išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei stojant į pasirinktas studijų programas jie yra numatyti);
• iki nustatyto termino prie savo prašymo pridėti kitus dokumentus: lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą; dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo 3 pastaruosius metus gyveno užsienio valstybėje arba kad asmuo 3 metus gyveno užsienio valstybėje, o atvykęs į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip aštuntoje klasėje (8–12 klasės).

Parama stojantiems užsienio lietuviams

Užsienio lietuviams yra taikoma lengvata – stojantiems į aukštąsias mokyklas pridedamas vienas papildomas konkursinis balas. Jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 pastaruosius metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 metus, o atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasės) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą. 

Šiuos kriterijus atitinkantys asmenys taip pat gali gauti finansinę paramą studijoms Lietuvoje. Stipendija gali būti skiriama vieną studijų semestrą ir išmokama kas mėnesį iki to semestro pabaigos.

Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas.

Finansinė parama užsienio lietuviams

Užsienio lietuviai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali gauti stipendiją, kuri skiriama atsižvelgus į jų mokymosi rezultatus, ir vienkartinę socialinę išmoką, kuri skiriama atsižvelgus į pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį.

Studentas turi teisę gauti ir stipendiją, ir vienkartinę socialinę išmoką. Parama neskiriama studentams, studijuojantiems tų šalių, iš kurių jie atvyko, kalbas.

Užsienio lietuviai, norintys gauti finansinę paramą, turi užsiregistruoti Valstybinio studijų fondo  interneto svetainėje.

Kai kurios aukštosios mokyklos vykdo išankstinį priėmimą savarankiškai. Kiekvienu atveju rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į aukštąją mokyklą, kurioje norima studijuoti. Visas Lietuvoje vykdomas pirmos pakopos studijų programas galite rasti LAMA BPO.

Profesinis mokymasis Lietuvoje

Mokytis pagal profesinio mokymo programas priimami asmenys, įgiję pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, taip pat neįgiję pagrindinio išsilavinimo (ne jaunesni nei 14 metų). Profesinio mokymo programos skirtos pirmajai (pirminis profesinis mokymas) arba papildomai kvalifikacijai (tęstinis profesinis mokymas) įgyti.

Stojančiųjų registracija (žiemos arba vasaros etapai) ir prašymų mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas (ar jų modulius) pateikimas, duomenų ir dokumentų pateikimas CPIS informacinėje sistemoje vyksta teisės aktų nustatyta tvarka.

Profesinio mokymosi įstaigų Lietuvoje sąrašas ir jų siūlomos mokymosi programos.

Nuotolinis darbas

Darbo užmokestis, nesvarbu, ar dirbate nuotoliniu, ar įprastu būdu, yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kurios mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“). Kaip juos sumokėti?

Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš Norvegijos įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu), gautą darbo užmokestį:

• turi deklaruoti pasibaigus kalendoriniams metams, kuriais darbo užmokestis gautas, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) pateikdamas Metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija), ir
• iki to paties termino į Lietuvos biudžetą (biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas galima rasti čia) nuo darbo užmokesčio turi sumokėti (įmokos kodas 1441) 20 proc.^[*] pajamų mokestį.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris dalį laiko dirbtų fiziškai būdamas Norvegijoje šios šalies darbdaviui, taip gauta darbo užmokesčio dalis:

• galėtų būti apmokestinta Norvegijoje ir tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje;
• Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio Norvegijoje arba Norvegijos mokesčių administratoriaus) apie už Norvegijoje atliekamą darbą gautas pajamas ir nuo jų Norvegijoje sumokėtą pajamų mokesčio sumą.

VMI galėtų išduoti pažymą (FR0254 forma), patvirtinančią Lietuvos gyventojo rezidavimo vietą, kad, esant poreikiui, jis pažymą galėtų pateikti Norvegijos darbdaviui, kuris, gavęs šią pažymą, pajamų mokesčio užsienio valstybėje neišskaičiuotų (pagal Lietuvos ir Norvegijos sutartį „Dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo“).

Daugiau informacijos apie užsienyje gautų pajamų apmokestinimą galima rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt, skiltyje Mokesčių žinynas > Gyventojų pajamų mokestis > Pajamos, gautos iš užsienio.

[*] Jei per kalendorinius metus darbo užmokesčio pajamos (įskaitant kitas pajamas, nurodytas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1-1 dalyje) viršytų 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) sumą, viršijanti dalis būtų apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Nedarbo išmoka

Nedarbo išmoka Lietuvoje  gali būti skirta Užimtumo tarnyboje registruotam darbo neturinčiam asmeniui, jei jis turi bent 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėn. Norvegijoje įgytas darbo stažas gali būti susumuotas „Sodrai“ pateikus PD U1 formą.

Nedarbo išmoka skiriama nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo dienos ir mokama 9 mėnesius. Savarankiško darbo laikotarpiai į darbo stažą nėra įskaičiuojami.

Nedarbo išmokos perkėlimas iš Norvegijos: grįžę į Lietuvą, galite dar 3 mėn. gauti Norvegijoje paskirtą nedarbo išmoką (norv. Dagpenger), jei pateiksite Užimtumo tarnybai Norvegijoje išduotą PD U2 formą. Išmokos dydis liks toks, koks buvo apskaičiuotas Norvegijoje. Išmoką iki išvykimo į Lietuvą turite gauti bent 4 savaites. SVARBU: grįžę į Lietuvą per 7 dienas užsiregistruokite Užimtumo tarnyboje ir pateikite PD U2 formą. 

Perkeliant nedarbo išmoką išsiregistruoti iš Norvegijos nereikia.

Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos

Vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje – iki 3 metų, bet vaiko priežiūros išmoka, turinčiam teisę ją gauti vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš vaiko senelių arba buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatiniam globėjui (rūpintojui) mokama iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn., išskyrus neperleidžiamųjų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį, priklausančią kiekvienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų.

Norint gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, Lietuvoje reikia turėti bent 12 mėn., o tėvystės išmokų atveju – bent 6 mėn. motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 2 metus. Minėtos išmokos Jums priklausytų tapus apdraustuoju asmeniu (t. y. įsidarbinus, pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir kt.) ir esant darbdavio išleistam atitinkamų – (nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros) – atostogų arba, jei esate savarankiškai dirbantis asmuo, Jums pasirinkus atitinkamą – (nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros) – laikotarpį. Jei dirbant Lietuvoje įgyto stažo išmokoms gauti pritrūktų, būtų atsižvelgiama į Norvegijoje per pastaruosius 24 mėn. iki teisės į išmoką dienos sukauptą motinystės socialinio draudimo stažą. Atvykę į Lietuvą galite kreiptis į „Sodrą“ dėl tarpininkavimo gaunant duomenis iš Norvegijos kompetentingos įstaigos dėl įgytų Norvegijoje darbo ir (ar) draudimo laikotarpių patvirtinimo. Sumuojant stažą, būtina, kad būtumėte dirbęs Lietuvoje per pastaruosius 24 mėn. (įskaitoma net ir 1 oficialaus darbo diena). Nustatant išmokos dydį atsižvelgiama tik į Lietuvoje per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėn., buvusių iki praeito kalendorinio mėn. prieš teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo mėn., turėtas pajamas. Išmoka per mėn. negali būti mažesnė negu 8 bazinės socialinės išmokos, galiojusios praeitą mėn. iki teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo dienos, dydžiai (minimali išmoka įgijus teisę gauti išmoką nuo 2025 m. vasario mėn. – 560 Eur).

Jei jau gaunate motinystės išmoką Norvegijoje, išvykę į Lietuvą paskirtos Norvegijoje išmokos neprarasite, bet Lietuvoje ji nebus skiriama.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metų amžiaus vaiku, galite kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui (vienkartinė išmoka gimus vaikui nuo 2025 m - 770 Eur).

Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 m. (tam tikrais atvejais – iki 23 m.) kas mėnesį mokamos vaiko išmokos (nuo 2025 m. sausio 1 d. – 122,5 Eur per mėn. vienam vaikui). Grįžus Jums iš Norvegijos gyventi į Lietuvą, vaiko išmokos bus skiriamos Lietuvoje. Jei tėvai dirba skirtingose šalyse, išmoką vaikui mokės ta valstybė, kurioje gyvena vaikas. Dažnai savivaldybė, prieš skirdama išmoką Lietuvoje, prašo pateikti įrodymą, kad vaiko išmokos (norv. Barnetrygd) mokėjimas Norvegijoje yra nutrauktas.

Šeimos ir darbo derinimas

Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 m., įgyja teisę į vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius, suteikiamus 1 kartą per 3 mėnesius. Auginantys 2 ir daugiau vaikų iki 12 m. gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 12 m.

Senatvės pensijos dirbusiems Norvegijoje

Minimalusis darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.

Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:  

• sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus; 
• turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą (Lietuvoje – 15 metų). 

Jei Lietuvoje įgyto darbo stažo pritrūks, bus sumuojamas Norvegijoje įgytas stažas. Jei Norvegijoje nesukaupėte minimaliojo stažo pensijai, galėsite pridėti Lietuvoje įgytą stažą.

Nustačiusios teisę į pensiją, kiekviena šalis mokės savo pensijos dalį: Norvegija už Norvegijoje įgytą stažą, Lietuva – už čia įgytą stažą. Sukakus pensiniam amžiui, „Sodra“ pati susisieks su Norvegijos institucijomis dėl stažo patvirtinimo, Jums patiems rūpintis dėl stažo sumavimo nereikia. Teisę į Norvegijos senatvės pensiją įgysite sukaupę penkerių metų socialinio draudimo stažą Norvegijoje.

Socialinio draudimo stažas Norvegijoje gali būti derinamas su kitos Europos ekonominės erdvės (EEE) šalies socialinio draudimo stažu (iš viso turi susidaryti bent penkerių metų bendras stažas). Taip sumuoti galima turint ne mažesnį nei vienų metų Norvegijos socialinio draudimo stažą.

• Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui. 
• Norvegijoje sukauptą stažą, jei turite el. ID prisijungimo galimybę (MinID), pasitikrinsite internetu. Jei tokios galimybės neturite, susisiekite su Norvegijos darbo ir socialinės rūpybos tarnyba.

Pensinis amžius Norvegijoje ir Lietuvoje skiriasi. Pensiją Norvegija pradės mokėti tik kai sulauksite pensinio amžiaus pagal Norvegijos įstatymus (šiuo metu Norvegijoje pensinis amžius yra 67 m., Lietuvoje moterų pensinis amžius – 64 m. ir 8 mėn., vyrų – 64 m. ir 10 mėn.).

Privačiuose fonduose sukauptos pensijos mokėjimu reikės pasirūpinti patiems, todėl išsisaugokite pensijų fondų kontaktus.

Vairavimas Lietuvoje 

Norvegijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja kaip ir lietuviškas, su juo Lietuvoje galite vairuoti iki jo galiojimo pabaigos.

SVARBU. Norvegijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas keičiamas, jei jo galiojimo terminas yra nepasibaigęs. Jei vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas pasibaigė jau gyvenant Lietuvoje, jis gali būti keičiamas per 1 metus nuo atvykimo gyventi į Lietuvą. Asmuo turi atitikti amžiaus, reikalingo konkrečios kategorijos keičiamam vairuotojo pažymėjimui įgyti, reikalavimus.

Jei norėsite pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką, papildomų egzaminų laikyti nereikės. AB „Regitra“ padalinyje pateikite:

• asmens tapatybės kortelę ar pasą;
• vairuotojo medicininę pažymą;
• Norvegijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Atsivežus transporto priemonę iš Norvegijos:

• Deklaruokite gyvenamąją vietą (seniūnijoje arba savivaldybėje).
• Gaukite Savininko deklaravimo kodą (SDK) „Regitroje“.
• Atlikite techninę apžiūrą (Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“, www.vta.lt).
• Apdrauskite civilinės atsakomybės draudimu (Lietuvos draudimo įmonėje).
• Sumokėkite Motorinių transporto priemonių registracijos mokestį (jeigu CO₂ emisija didesnė nei 130 g/km) „Regitroje“; trūkstant duomenų šiam mokesčiui apskaičiuoti, reikės atlikti techninę ekspertizę trūkstamiems duomenims nustatyti.
• Registruokite transporto priemonę „Regitroje“.

Jei Jūsų šeimos nariai yra kitų ES valstybių narių piliečiai

Jei Jūsų šeimos nariai –  kitų ES valstybių narių piliečiai, nepamirškite, kad norėdami gyventi Lietuvoje ilgiau nei 90 dienų per pusmetį jie turės gauti teisės gyventi Lietuvoje pažymėjimą. Jei į Lietuvą kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu atvyksta šeimos nariai, turintys ES valstybės narės pilietybę, jie iškart gali kreiptis dėl teisės nuolat gyventi pažymėjimo, galiojančio 10 metų. Prašymą reikia pateikti per 3 mėn. nuo atvykimo į Lietuvą dienos (interneto svetainėje www.migracija.lt). Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais: santuokos liudijimu (arba įregistruotos partnerystės sutartimi^[*]), dokumentais, pagrindžiančiais, kad Lietuvos Respublikos pilietis kurį laiką gyveno Norvegijoje ar kitoje ES valstybėje po 2004 m. gegužės 1 d. (tinka Norvegijoje išduotas leidimas gyventi, studijų, darbo ar nuomos sutartys). SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma Apostille ir išversti į lietuvių kalbą.

[*] Šeimos narys gali būti ir Lietuvos Respublikos piliečio sugyventinis, su kuriuo palaikomi nuolatiniai santykiai 3 metus ir tai tinkamai įrodoma dokumentais, pavyzdžiui, pateikiant bendrą būsto nuomos ar paskolos būstui įsigyti sutartį, vaikų gimimo liudijimus.

Jei Jūsų šeimos narys – ne ES pilietis

Jei Jūsų šeimos narys nėra Lietuvos Respublikos pilietis, jam reikės gauti leidimą gyventi Lietuvoje.

Leidimai gyventi Lietuvoje 

Jei į Lietuvą atvykstate su užsienio piliečiu, norint gyventi Lietuvoje jam reikės gauti leidimą. Leidimas gyventi Lietuvoje gali būti išduodamas skirtingais pagrindais, pavyzdžiui, lietuvių kilmės, šeimos susijungimo, darbo, studijų ir kitais. Dokumentų sąrašas priklauso nuo pagrindo, kuriuo remdamasis norėsite kreiptis dėl leidimo gyventi. Pavyzdžiui, kreipiantis dėl leidimo gyventi lietuvių kilmės pagrindu reikia pateikti dokumentus, įrodančius lietuvių kilmę, ir pažymą dėl (ne)teistumo. 

Jei į Lietuvą kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu atvyksta šeimos nariai, turintys Norvegijos pilietybę, jie iškart gali kreiptis dėl nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje šeimos sujungimo pagrindu. Prašymą reikia pateikti per 3 mėn. nuo atvykimo į Lietuvą. Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais (santuokos liudijimu, pažyma dėl (ne)teistumo, sveikatos draudimu, dokumentu, patvirtinančiu, kad turite pakankamai lėšų gyventi Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip vienus metus, ir kt.). 

Norvegijos piliečiai taip pat gali teikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi savarankišku pagrindu, jei Lietuvoje ketina dirbti pagal darbo sutartį, jei yra juridinio asmens Lietuvoje dalyvis ar vadovas ir ketina dirbti šioje įmonėje, arba jei ketina užsiimti kita teisėta ar savarankiška veikla. Tokiu atveju leidimas laikinai gyventi bus išduotas 3 metams, o jeigu darbas ar kita teisėta veikla Lietuvoje truks trumpiau nei 3 metus, – darbo ar kitos teisėtos veiklos Lietuvoje laikotarpiui ir dar 3 mėn. Be to, teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šiuo pagrindu, nėra prašoma pateikti (ne)teistumo pažymą, išskyrus atvejus, kai turite įrašų apie teistumą. 

Prašymai dėl leidimų gyventi Lietuvoje teikiami per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Turite užpildyti prašymą el. būdu ir per 4 mėn. pateikti dokumentų originalus teritoriniam Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skyriui. Leidimas gyventi Lietuvoje išduodamas per 3 mėn. 

Norėdami įgyti Lietuvos pilietybę supaprastinta tvarka arba gauti leidimą gyventi Lietuvoje lietuvių kilmės pagrindu, turėsite įrodyti, kad Jūsų tėvai arba seneliai (arba vienas iš tėvų ar senelių) buvo lietuviai. Tai įrodoma pateikiant oficialius dokumentus (pasus, gimimo liudijimus, santuokos liudijimus bei kt.). Neretai asmenys šių dokumentų nebeturi. Tokiu atveju galite kreiptis į Lietuvos valstybės centrinį archyvą arba Lietuvos valstybės istorijos archyvą. 

Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečiai savo gyvenamąją vietą turi deklaruoti:

• Migracijos departamente, kartu pateikdami prašymą gauti leidimą ar teisę gyventi, arba

• jau gavę leidimą ar teisę gyventi – seniūnijoje ar savivaldybėje.

Užsieniečių teisės ir pareigos.

Daugiau informacijos apie užsieniečių atvykimą rasite Migracijos departamento MIGRIS puslapyje.

Lietuvos Respublikos pilietybė

Grįžtantiems dažnai aktualus daugybinės pilietybės klausimas. Dabartiniai LR įstatymai leidžia turėti daugybinę pilietybę tik išimtiniais atvejais (pvz., tremtiniams ir jų palikuoniams, asmenims, kurie gimdami įgijo LR pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki jiems sukako 18 metų, asmenims, įgijusiems Lietuvos pilietybę išimties tvarka), nustatytais Pilietybės įstatyme.

Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės, priimant Lietuvos pilietybę, netaikomas asmenims, kurie yra ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., arba išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., arba jų palikuoniams.

• LR pilietybės atkūrimas. Jei asmuo turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., jis turi teisę ją atkurti, jei nėra įgijęs LR pilietybės iki 2011 m. balandžio 1 d. Tokią teisę taip pat turi šių asmenų palikuoniai – vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Tokiu atveju būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę.

• LR pilietybės grąžinimas. Jei nutiko taip, kad netekote Lietuvos pilietybės, turite teisę vieną kartą ją susigrąžinti, jei atitinkate Pilietybės įstatyme nustatytas sąlygas.

• LR pilietybės įgijimas supaprastinta tvarka. Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi galimybę ją įgyti supaprastinta tvarka. Šiuo atveju reikia įrodyti lietuvių kilmę – kad asmens tėvai / seneliai arba vienas iš tėvų / senelių yra ar buvo lietuviai ir pateikti rašytinį pareiškimą, kuriuo asmuo deklaruoja, kad laiko save lietuviu.

Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teikiami el. būdu per MIGRIS sistemą. Kreipiantis dėl pilietybės atkūrimo, grąžinimo ar įgijimo supaprastinta tvarka, dokumentų originalus galima pateikti Migracijos departamentui Lietuvoje arba Lietuvos Respublikos ambasadai Norvegijoje. SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma Apostille ir išversti į lietuvių kalbą.