Grįžimas iš Suomijos. Ką reikėtų žinoti?

Kuo pasirūpinti prieš išvykstant?

• Informuokite institucijas, iš kurių gaunate išmokas, pavyzdžiui, Užimtumo reikalų ir socialinės apsaugos departamentą. Tai galite padaryti per „OmaKela e-service“ sistemą.
• Susigrąžinkite permokėtus mokesčius – tai galite padaryti mokesčių biure arba internetu prisijungę prie asmeninės paskyros.
• Išsisaugokite prisijungimo prie Suomijos „OmaKela e-service“ sistemos duomenis, kad ir grįžę į Lietuvą galėtumėte pasitikrinti reikiamą informaciją ar užsisakyti trūkstamus dokumentus.
• Jei turite vaikų, apie išvykimą informuokite jų ugdymo įstaigą.
• Nutraukite gyvenamojo būsto nuomos sutartį, susigrąžinkite užstatą, sumokėkite komunalinius (dujų, elektros, vandens) ir kitus mokesčius. Taip pat informuokite apie savo išvykimą komunalinių bei kitų paslaugų (televizijos, interneto, mobiliojo ryšio ir kt.) tiekėjus.

Kokius dokumentus reikia parsivežti?

• Nepamirškite pasiimti dokumentų, įrodančių buvusius darbo santykius: darbo sutartis, algalapius.
• PD U1 forma, patvirtinanti nedarbo socialinio draudimo laikotarpius Suomijoje, bus reikalinga, jei teiksite paraišką dėl nedarbo išmokų Lietuvoje. Ją galite užsisakyti per „OmaKela e-service“ sistemą. Formos išdavimas užtrunka.
• PD U2 forma reikalinga, jei gaunate nedarbo išmoką Suomijoje ir norite ją perkelti į Lietuvą. Ją galite gauti pateikę prašymą „OmaKela e-service“ sistemoje. Grįžus į Lietuvą ir užsiregistravus Užimtumo tarnyboje, PD U2 formą reikėtų pateikti EURES specialistui ar įdarbinimo konsultantui.
• Jei turite vaikų, pasirūpinkite dokumentais, įrodančiais jų išeitą ugdymo programą ar jos dalį. Taip pat pasirūpinkite dokumentais, jei vaikui nustatyta negalia ir (ar) specialieji poreikiai. Jie turi būti išversti į lietuvių kalbą. Jei vaikas lankė lituanistinę mokyklą, pasiimkite atitinkamą pažymą.
• Iš gydymo įstaigų pasiimkite pažymas apie Jums suteiktą gydymą.
• Pasiimkite Suomijoje įgytus diplomus, kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, vairuotojo pažymėjimą.
• S1 forma reikalinga, jei planuojate grįžęs į Lietuvą dirbti nuotoliniu būdu kitoje valstybėje. Šią formą galite gauti iš „OmaKela“.
• A1 forma nurodo, kokiu laikotarpiu ir kokioje valstybėje mokėjote sveikatos draudimo įmokas. Ji yra reikalinga, jei prieš išvykdami iš Lietuvos nedeklaravote išvykimo fakto ir Lietuvoje susikaupė privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola. Pateikus A1 formą, „Sodra“ gali perskaičiuoti PSD skolą. 
• Civilinės metrikacijos dokumentus: gimimo, santuokos, ištuokos liudijimus, vardo / pavardės keitimo dokumentus ir kt.

Kuo pasirūpinti, jei grįžtate su vaikais?

Įtraukite vaiko gimimo faktą į apskaitą Lietuvoje

Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus dėl Suomijoje gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų – Lietuvos Respublikos pilietis.

Dokumentai, kuriuos reikia pateikti:

• užpildytą prašymą įtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
• Suomijoje išduotą vaiko gimimo liudijimą ir jo vertimą į lietuvių k. arba Europos Sąjungos daugiakalbę standartinę formą^[*];
• tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus;
• vaiko užsienio valstybės asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą (jei buvo išduotas).

[*] Jei paprašysite institucijų pateikti ES daugiakalbę standartinę formą, dokumento versti nereikės. Jei bus teikiamas originalus vaiko gimimo liudijimas, reikės vertimo į lietuvių kalbą.

Dokumentus dėl Suomijoje gimusio vaiko įtraukimo į apskaitą galima gyvai pateikti Lietuvos Respublikos ambasadai Suomijoje arba internetu civilinės metrikacijos įstaigai Lietuvoje.

Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, net jei gimė užsienyje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Vaikų, gimusių po 2011 m. balandžio 1 d., Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant gimimą. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali išsaugoti daugybinę pilietybę.

Registracija į ugdymo įstaigas

Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Vaikas, grįžęs (atvykęs) iš užsienio, į klases yra integruojamas pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis tiesiogiai į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą. Su įstaigos atstovais aptarkite adaptacijos klausimus ir pateikite prašymą mokytis (internetu arba mokykloje). Taip pat galite kreiptis į pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojus, kurie patars ir suteiks reikiamą informaciją. Visi mokiniai kasmet savo mokyklai turi pateikti medicininę pažymą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad, jei vaikas turi negalią ar sutrikimą ir pageidaujate, kad jis mokytųsi specialiojoje švietimo įstaigoje, grįžus iš užsienio reikėtų pagal gyvenamąją vietą kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo. Tuo atveju, jei būtų nustatyti dideli arba labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai, Jūsų vaikas galėtų būti priimtas į specialiąją švietimo įstaigą.

Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės mokymo lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kuriose savivaldybėse ar mokyklose veikia išlyginamosios klasės, skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje veikia specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos, turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais ar atvykusiais vaikais patirties ir teikiančios paslaugas sėkmingai šių vaikų integracijai užtikrinti.

Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą:

• Gyvenamoji vieta. Deklaruokite gyvenamąją vietą per 1 mėn. internetu www.epaslaugos.lt arba nuvykę į savivaldybę ar seniūniją, kurioje gyvensite.
• Privalomasis sveikatos draudimas. Pasirūpinkite privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Jei grįžę iš Suomijos turite leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, turite sumokėti PSD įmokas savarankiškai.
• Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su Teritorine ligonių kasa dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
• Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystės programėlę ir prisijungimo prie Elektroninių valdžios vartų duomenis, galėsite registruotis ir teikti prašymus įvairiose institucijose, deklaruoti gyvenamąją vietą.
• Jei darbo ieškosite tik grįžę, registruokitės Užimtumo tarnyboje (UŽT). Čia Jums padės susirasti darbą arba persikvalifikuoti. Daugiau informacijos – skyrelyje „Darbas grįžus į Lietuvą“.
• Išmokos. Jei grįžę neturite pajamų, dėl socialinių išmokų galite kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę, o dėl socialinio draudimo išmokų – į „Sodrą“.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)

Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris PSD įmokas moka pats. Jei grįžę turite leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas reikės mokėti savarankiškai nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.

Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis?

• Moksleiviai ir nuolatinių studijų studentai;
• Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai;
• vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 m. arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 m.;
• asmenys, gaunantys bet kurios rūšies pensiją;
• kitos asmenų grupės, nurodytos Sveikatos draudimo įstatyme;
• daugiau duomenų rasite Valstybinėje ligonių kasos (VLK) elektroniniame leidinyje „Atsakymai į svarbiausius klausimus“.

PSD skola

Jei išvykdamas į Suomiją, savo išvykimo iš Lietuvos nedeklaravote, Jums galėjo susikaupti PSD skola. Taip atsitinka todėl, kad PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie Jūsų išvykimą ir taikė prievolę mokėti PSD įmokas. Asmuo gali būti draustas PSD tik vienoje šalyje, tad, jei buvote draustas Suomijoje, o Lietuvoje susikaupė skola, ją galite panaikinti (skola gali būti perskaičiuota) pateikdamas „Sodrai“ A1 formą ar  kitą Suomijos kompetentingos įstaigos išduotą pažymą, kad buvote draustas socialiniu (sveikatos) draudimu. Tai padaryti galite: prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui; išsiuntę prašymą el. paštu info@sodra.lt (prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba nuvykę į teritorinį „Sodros“ skyrių. Užsiregistruoti vizitui galima čia.

Darbas grįžus į Lietuvą

Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT), kur gausite pagalbą ieškodami darbo, galėsite įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti esamą kompetenciją. Užimtumo tarnybos interneto svetainėje galima rasti paklausių profesijų sąrašą, atnaujinamą kiekvieną mėnesį pagal laisvų darbo vietų skaičių. 

Grįžtantiems į Lietuvą visuose Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose be išankstinės registracijos teikiamos pirminės konsultacijos.

Vadovų, specialistų ir techninių specialybių darbuotojų atrankomis rūpinasi Aukštos kvalifikacijos atrankų komanda, kurios tikslas – padėti trūkstamiems specialistams gauti (sugrįžti į) į jų žinias ir patirtį atitinkančias darbo vietas, o darbdaviams – rasti vertę kuriančių darbuotojų.

Dėl  išmokos gavimo sąlygų kreipkitės į Užimtumo tarnybą bendruoju konsultacijų numeriu (0 5) 250 0883 ar el. paštu info@uzt.lt.

Grįžtantiems į Lietuvą dar daugiau informacijos apie Lietuvos regionus galima rasti Užimtumo tarnybos interaktyviajame Lietuvos regionų žemėlapyje, kuriame rasite net 50 skirtingų rodiklių duomenis apie kiekvieną Lietuvos savivaldybę, yra galimybė ruošiantis grįžti į Lietuvą atlikti rodiklių palyginimą ir analizę.

Suomijoje įgytų kvalifikacijų akademinis pripažinimas Lietuvoje

Jei vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijote Suomijoje ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje, Jums reikės įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla. Užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio pripažinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.

Suomijoje įgytų kvalifikacijų profesinis pripažinimas Lietuvoje

Ar reikės įrodyti užsienyje įgytą kvalifikaciją Lietuvoje, priklauso nuo profesijos, pavyzdžiui, medikų, teisininkų, mokytojų profesijos yra reglamentuojamos. Ar Jūsų profesija yra reglamentuojama, galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše. Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos. Jei Jūsų profesija nereglamentuojama, apie kvalifikacijos tinkamumą spręs pats darbdavys.

Studijos Lietuvoje

Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai.

Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose asmenims prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO.

Stojant per LAMA BPO sistemą įgyto išsilavinimo vertinimą ir dokumentų pripažinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Patys universitetai atlieka jau turinčių studijų diplomus (stojančių į antrąją pakopą ar ištęstines studijas) ar užsienio valstybių piliečių dokumentų pripažinimą.

Pagrindinės priėmimo į aukštąsias mokyklas procedūros vykdomos internetu:

• priėmimas prasideda birželio 1 dieną;
• prašymų registracija tęsiasi beveik 2 mėnesius.

Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti konkurso būdu priimami į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas

Stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas per LAMA BPO, reikalingas vidurinis išsilavinimas. Jei išsilavinimas įgytas užsienyje ir stojama į valstybės finansuojamą studijų vietą, stojantysis turi atlikti šiuos veiksmus:

• kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą, kuriame atliekamas užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimas ir mokomųjų dalykų atitikmenų nustatymas bei pažymių ir egzaminų rezultatų vertinimas pagal lietuvišką vertinimo sistemą;
• išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą, jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba, o stojantysis jos mokėjimo negali įrodyti dokumentais, išduotais kompetentingos institucijos. Dėl lietuvių kalbos įskaitos laikymo reikia kreiptis į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedrą;
• pateikti prašymą stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas (LAMA BPO);
• išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei numatyti stojant į pasirinktas studijų programas);
• iki nustatyto termino prie savo prašymo pridėti kitus dokumentus: lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą; dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo 3 pastaruosius metus gyveno užsienio valstybėje arba kad asmuo 3 metus gyveno užsienio valstybėje, o atvykęs į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip aštuntoje klasėje (8–12 klasės).

Parama stojantiems užsienio lietuviams

Užsienio lietuviams yra taikoma lengvata – stojant į aukštąsias mokyklas pridedamas vienas papildomas konkursinis balas. Jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 pastaruosius metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 metus, o atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasės) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą. 

Šiuos kriterijus atitinkantys asmenys taip pat gali gauti finansinę paramą studijoms Lietuvoje. Stipendija gali būti skiriama vieną studijų semestrą ir išmokama kas mėnesį iki to semestro pabaigos.

Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas. 

Finansinė parama užsienio lietuviams

Užsienio lietuviai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali gauti stipendiją, kuri skiriama atsižvelgus į jų mokymosi rezultatus, ir vienkartinę socialinę išmoką, kuri priklauso nuo pretenduojančio gauti paramą studento socialinės padėties.

Studentas turi teisę gauti ir stipendiją, ir vienkartinę socialinę išmoką. Parama neskiriama studentams, studijuojantiems tų šalių, iš kurių jie atvyko, kalbas.

Užsienio lietuviai, norintys gauti finansinę paramą, turi užsiregistruoti Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje.

Kai kurios aukštosios mokyklos vykdo išankstinį priėmimą savarankiškai. Kiekvienu atveju rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į aukštąją mokyklą, kurioje norima studijuoti. Visas Lietuvoje vykdomas pirmosios pakopos studijų programas galite rasti LAMA BPO.

Profesinis mokymasis Lietuvoje

Mokytis pagal profesinio mokymo programas priimami asmenys, įgiję pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, taip pat neįgiję pagrindinio išsilavinimo (asmenys, ne jaunesni nei 14 metų).
Profesinio mokymo programos skirtos pirmajai (pirminis profesinis mokymas) arba papildomai kvalifikacijai (tęstinis profesinis mokymas) įgyti.

Stojančiųjų registracija (žiemos arba vasaros etapai) ir prašymų mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas (ar jų modulius) pateikimas, duomenų ir dokumentų pateikimas vykdomas CPIS informacinėje sistemoje teisės aktų nustatyta tvarka.

Profesinio mokymosi įstaigų Lietuvoje sąrašas ir jų siūlomos mokymosi programos.

Nuotolinis darbas

Darbo užmokestis yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kurios mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“). Kaip jas sumokėti?

Nuolatinis Lietuvos gyventojas darbo užmokestį, gautą iš Suomijos įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu):

• turi deklaruoti kalendoriniams metams, kuriais jis gautas, pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI pateikdamas Metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija), ir
• iki to paties termino į Lietuvos biudžetą nuo darbo užmokesčio turi sumokėti (įmokos kodas 1441) 20 proc.^[*] pajamų mokestį.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš Suomijos įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu), gautą darbo užmokestį:

• galėtų būti apmokestinta Suomijoje, o tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje;
• Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio Suomijoje arba Suomijos mokesčių administratoriaus) apie už Suomijoje atliekamą darbą gautas pajamas ir nuo jų Suomijoje sumokėtą pajamų mokesčio sumą.

VMI galėtų išduoti pažymą (FR0254 forma), patvirtinančią Lietuvos gyventojo rezidavimo vietą, kad, esant poreikiui, pažymą galėtų pateikti Suomijos darbdaviui, kuris, gavęs šią pažymą, neišskaičiuotų pajamų mokesčio užsienio valstybėje (jei, atsižvelgiant į gyventojo rezidavimo statusą, tokia neapmokestinimo lengvata nustatyta Suomijos vidaus teisės aktuose).

[*] Jei per kalendorinius metus darbo užmokesčio pajamos (įskaitant kitas pajamas, nurodytas GPMĮ 6 straipsnio 1-1 dalyje) viršytų 60 vidutinių darbo užmokesčių (toliau – VDU) sumą, viršijanti dalis būtų apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Daugiau informacijos apie iš užsienio gautų pajamų apmokestinimą pajamų mokesčiu galima rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt > Mokesčių žinynas > Gyventojų pajamų mokestis > Pajamos, gautos iš užsienio. 

Nedarbo išmoka

• Nedarbo išmoka Lietuvojegali būti skirta Užimtumo tarnyboje registruotam darbo neturinčiam asmeniui, kuriam suteiktas bedarbio statusas (turint leidimą nuolat gyventi Lietuvoje), jei jis turi bent 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutiniuosius dvejus su puse metų iki bedarbio statuso įgijimo dienos. Suomijoje įgytas darbo stažas gali būti susumuotas ,,Sodrai“ pateikus PD U1 formą.

Nedarbo išmoka skiriama nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo dienos ir mokama 9 mėnesius, ją apskaičiuojant gali būti atsižvelgiama į pajamas, gautas Suomijoje. Savarankiško darbo laikotarpiai nėra įskaičiuojami į darbo stažą.

Nedarbo išmokos perkėlimas iš Suomijos: grįžę į Lietuvą, galite dar 3 mėnesius gauti Suomijoje paskirtą nedarbo išmoką, pateikę formą PD U2. Svarbu, kad iki išvykimo į Lietuvą šią išmoką būtumėte gavę bent 4 savaites. Grįžę į Lietuvą, per 7 dienas užsiregistruokite Užimtumo tarnyboje ir pateikite PD U2 formą.

Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos

Vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje – iki 3 metų. Vaiko priežiūros išmoka mokama iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn.

Norint gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, Lietuvoje reikia turėti bent 12 mėnesių, o tėvystės išmoką – bent 6 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 2 metus. Jei Lietuvoje įgyto stažo pritrūktų, bus atsižvelgiama į Suomijoje sukauptą stažą. Suomijoje sukauptas stažas įrodomas, pateikus E104 formą. Prašymą išduoti šią formą galite pateikti dar būdami Suomijoje per DEASP arba, grįžę į Lietuvą, galite kreiptis į „Sodrą“ dėl tarpininkavimo su Suomijos įstaiga dėl stažo patvirtinimo. Sumuojant stažą būtina, kad asmuo būtų dirbęs Lietuvoje per pastaruosius 24 mėnesius (įskaitoma net ir 1 oficialaus darbo diena). Nustatant išmokos dydį, atsižvelgiama tik į Lietuvoje gautas pajamas.

Jei gaunate motinystės išmoką Suomijoje, išvykę į Lietuvą išmokos neprarasite. Daugiau informacijos rasite čia.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metų amžiaus vaiku, galite kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui (vienkartinė išmoka gimus vaikui nuo 2025 m. – 770 Eur).

Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 m. (tam tikrais atvejais – iki 23 m.) yra kas mėnesį mokamos vaiko išmokos (nuo 2025 m. sausio 1 d. – 122,50 Eur per mėn. vienam vaikui). Grįžus iš Suomijos gyventi į Lietuvą, vaiko išmokos bus skiriamos Lietuvoje. Dažnai savivaldybė prašo pateikti įrodymą, kad išmokos vaikui mokėjimas Suomijoje yra nutrauktas.

Šeimos ir darbo derinimas

Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 m., įgyja teisę į vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius, suteikiamus 1 kartą per 3 mėnesius. Auginantys 2 ir daugiau vaikų iki 12 metų gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų.

Senatvės pensijos dirbusiems Suomijoje

Minimalusis darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.         

Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:

• sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus;
• turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.

Jei darbo stažo Lietuvoje pritrūks, jis bus sumuojamas su Suomijoje įgytu stažu. Jei Suomijoje nesukaupėte minimaliojo stažo pensijai (Suomijoje jis yra 10 metų), galite jį susumuoti su Lietuvoje įgytu stažu, o jei turėsite bendrą 10 m. darbo stažą, galėsite kreiptis dėl suomiškos pensijos, tokią teisę turi asmenys, mokėję nacionalinio draudimo įmokas.

Nustačiusios teisę į pensiją, kiekviena šalis mokės savo pensijos dalį: Suomija – už Suomijoje įgytą stažą, Lietuva – už čia įgytą stažą. Sukakus Jūsų pensiniam amžiui, turėsite „Sodrai“ pateikti prašymą skirti senatvės pensiją, „Sodra“ pati susisieks su Suomijos institucijomis dėl stažo patvirtinimo, Jums patiems stažo sumavimu nereikia rūpintis.

Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.  

Pensinis amžius Suomijoje ir Lietuvoje skiriasi. Pensiją Suomija pradės mokėti tada, kai sulauksite pensinio amžiaus pagal Suomijos įstatymus. Lietuvoje 2025 metais moterų pensinis amžius yra 64 m. ir 4–8 mėn., vyrų – 64 m. ir 10 mėn.

Privačiuose fonduose sukauptos pensijos mokėjimu reikės pasirūpinti patiems, todėl išsisaugokite pensijų fondų kontaktus.

Vairavimas Lietuvoje

Suomijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja kaip ir lietuviškas, su juo Lietuvoje galite vairuoti iki jo galiojimo pabaigos.

Jei norėsite pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką, papildomų egzaminų laikyti nereikės. Tam, kad galėtumėte užsisakyti vairuotojo pažymėjimą, Jums reikia turėti sveikatos priežiūros įstaigos išduotą ir galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą.

AB „Regitra“ padalinyje pateikite:

• asmens tapatybės kortelę ar pasą;
• Suomijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Atsivežus automobilį iš Suomijos:

• gauti Savininko deklaravimo kodą (SDK) „Regitroje“;
• jeigu techninė apžiūra galioja, ji gali būti pripažinta, jeigu turimas techninės apžiūros pažymėjimas, arba būtina atlikti techninę apžiūrą (jeigu techninė apžiūra negalioja arba neturima techninės apžiūros pažymėjimo) (Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“, www.vta.lt);
• apdrausti civilinės atsakomybės draudimu (Lietuvos draudimo įmonėje);
• sumokėti Motorinių transporto priemonių registracijos mokestį (jeigu CO₂ emisija didesnė nei 130 g/km) „Regitroje“; trūkstant duomenų šiam mokesčiui apskaičiuoti, reikės atlikti techninę ekspertizę trūkstamiems duomenims nustatyti;
• registruoti transporto priemonę „Regitroje“.

Jei Jūsų šeimos nariai yra Suomijos (ar kitų ES valstybių narių) piliečiai

Jei Jūsų šeimos nariai – Suomijos arba kitų ES valstybių narių piliečiai, nepamirškite, kad, norėdami gyventi Lietuvoje ilgiau nei 90 dienų per pusmetį, jie turės gauti teisės gyventi Lietuvoje pažymėjimą.

Jei į Lietuvą kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu atvyksta šeimos nariai, turintys ES valstybės narės pilietybę, jie iškart gali kreiptis dėl teisės nuolat gyventi pažymėjimo, galiojančio 10 metų. Prašymą reikia pateikti per 3 mėnesius nuo atvykimo į Lietuvą dienos (interneto svetainėje www.migracija.lt). Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais: santuokos liudijimu (arba įregistruotos partnerystės sutartimi^[*]), dokumentais, pagrindžiančiais, kad Lietuvos Respublikos pilietis kurį laiką gyveno Suomijoje ar kitoje ES valstybėje po 2004 m. gegužės 1 d. (tinka Suomijoje išduotas leidimas gyventi, studijų, darbo ar nuomos sutartys). SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma Apostille ir išversti į lietuvių kalbą.

Jei Jūsų šeimos narys – ne ES pilietis

Jei Jūsų šeimos narys^[*] nėra ES pilietis, galite pasinaudoti galimybe gauti Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimą gyventi, galiojantį 5 metus. Šio leidimo reikia prašyti, jei atitinka šios sąlygos:

• Jūs turite Lietuvos Respublikos pilietybę ir pasinaudojote laisvo judėjimo ES teise (gyvenote kitoje ES šalyje po 2004 m. gegužės 1 d.) arba Jūs turite kitos ES šalies pilietybę ir teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;
• Jūsų šeimos narys, su kuriuo atvykote ir ketinate Lietuvoje gyventi ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų, nėra ES pilietis.

Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečiai savo gyvenamąją vietą turi deklaruoti:

• Migracijos departamente, kartu pateikdami prašymą gauti leidimą ar teisę gyventi, arba

• jau gavę leidimą ar teisę gyventi – seniūnijoje ar savivaldybėje.

Daugiau informacijos apie užsieniečių atvykimą rasite Migracijos departamento MIGRIS puslapyje.

[*] Šeimos narys gali būti ir Lietuvos Respublikos piliečio sugyventinis, su kuriuo palaikomi nuolatiniai santykiai 3 metus ir tai tinkamai įrodoma dokumentais, pavyzdžiui, pateikus bendrą būsto nuomos ar paskolos būstui įsigyti sutartį, vaikų gimimo liudijimus. Tai galioja ir asmenims, kurie nori teisės nuolat gyventi pažymėjimo, ir asmenims, kurie nori gauti leidimo laikinai gyventi kortelę, t. y. ES piliečiams ir ne ES piliečiams. 

SVARBU: užsieniečių teisės ir pareigos.

Lietuvos Respublikos pilietybė 

Grįžtantiems dažnai aktualus daugybinės pilietybės klausimas. Dabartiniai LR įstatymai leidžia turėti daugybinę pilietybę tik išimtiniais atvejais (pvz., tremtiniams ir jų palikuoniams, asmenims, kurie gimdami įgijo LR pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki jiems sukako 18 metų, asmenims, įgijusiems Lietuvos pilietybę išimties tvarka), nustatytais Pilietybės įstatyme. 

Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės, priimant Lietuvos pilietybę, netaikomas asmenims, kurie yra ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., arba išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., arba jų palikuoniams. 

• LR pilietybės atkūrimas. Jei asmuo turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940-06-15, jis turi teisę ją atkurti, jei nėra įgijęs LR pilietybės iki 2011-04-01. Tokią teisę taip pat turi šių asmenų palikuonys – vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Tokiu atveju būtina turėti dokumentus, patvirtinančius iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę. 

• LR pilietybės grąžinimas. Jei nutiko taip, kad netekote Lietuvos pilietybės, turite teisę vieną kartą ją susigrąžinti, jei atitinkate Pilietybės įstatyme numatytas sąlygas. 

• LR pilietybės įgijimas supaprastinta tvarka. Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi galimybę ją įgyti supaprastinta tvarka. Šiuo atveju reikia įrodyti lietuvių kilmę – kad asmens tėvai / seneliai arba vienas iš tėvų / senelių yra ar buvo lietuviai ir pateikti rašytinį pareiškimą, kuriuo asmuo deklaruoja, kad laiko save lietuviu. 

Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teikiami el. būdu per MIGRIS sistemą. Kreipiantis dėl pilietybės atkūrimo, grąžinimo ar įgijimo supaprastinta tvarka, dokumentų originalus galima pateikti Migracijos departamentui Lietuvoje arba Lietuvos Respublikos ambasadai Suomijoje.

SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma Apostille ir išversti į lietuvių kalbą.