*alt_site_homepage_image*

Grįžimas iš Švedijos. Ką reikėtų žinoti?

Kuo pasirūpinti prieš išvykstant?

Apie savo išvykimą iš Švedijos praneškite:

  • Švedijos mokesčių inspekcijai (šved. Skatteverket). Užpildykite formą SKV 7665 ir išsiųskite ją paštu formoje nurodytu adresu. Tai reikėtų padaryti bent 1 savaitę prieš išvykimą;
  • Švedijos socialinio draudimo tarnybai  (šved. Försäkringskassan) prisijungę prie asmeninės paskyros forsakringskassan.se arba išsiųskite užpildytą formą 5459  formoje nurodytu adresu;
  • Švedijos Pensijų tarnybai (šved. Pensionsmyndigheten);
  • jei priklausote – profesinei sąjungai (šved. Fackförbund);
  • išvykę dar galite gauti laiškų iš Švedijos institucijų, todėl rekomenduojame pranešti pašto tarnybai, kad laiškai būtų persiunčiami nurodytu adresu Lietuvoje;
  • informuokite savo banką. Jei banko sąskaitą nuspręsite pasilikti, praneškite naują adresą, kuriuo norite gauti svarbius pranešimus ar korteles;
  • susigrąžinkite permokėtus mokesčius – užpildykite mokesčių deklaraciją (šved. Inkomstdeklaration 1);
  • nutraukite nuomos, komunalinių paslaugų (elektros, dujų) teikimo ir kitas sutartis. Sustabdykite automatinius banko mokėjimus už paslaugas, kuriomis nebesinaudosite;
  • jei turite vaikų, praneškite apie jų išvykimą mokyklai, darželiui ar kitai ugdymo įstaigai. Įspėjimo terminas paprastai yra vienas mėnuo;
  • išsaugokite prisijungimo prie el. valdžios vartų (šved. BankID) duomenis. Jei Švedijos banko sąskaitą uždarysite, prie el. valdžios vartų galėsite prisijungti per Freja eID+. Išvykdami iš Švedijos neprarandate registruojantis suteikto asmens kodo (šved. Personnummer).

Kokius dokumentus reikia parsivežti?

  • nepamirškite buvusio darbo santykius įrodančių dokumentų: darbo sutarčių, algalapių;
  • gavę paskutinį algalapį, iš Nedarbo draudimo fondo (šved. Arbetslöshetskassa) užsisakykite PD U1 formą, patvirtinančią nedarbo socialinio draudimo laikotarpius Švedijoje. Ji bus reikalinga, jei teiksite paraišką dėl nedarbo išmokų Lietuvoje. Jei buvote Nedarbo draudimo fondo narys (narė), kreipkitės tiesiogiai į savo fondą, jei ne – į ALFA-kassan;
  • PD U2 forma reikalinga, jei gaunate nedarbo išmoką (šved. Arbetslöshetsersättning) Švedijoje ir norite ją perkelti į Lietuvą. Šią formą galite gauti iš Nedarbo draudimo inspekcijos (šved. Inspektionen för Arbetslöshetsförsäkring AF);
  • jei turite vaikų, pasirūpinkite dokumentais, įrodančiais jų išeitą ugdymo programą ar jos dalį. Mokymosi kursą įteisinantis dokumentas turi būti išverstas į lietuvių kalbą. Jei vaikas lankė lituanistinę mokyklą, gaukite atitinkamą pažymą;
  • gaukite pažymas apie Jums suteiktą gydymą. Tai galite padaryti internetu;
  • S1 forma reikalinga, jei planuojate grįžę į Lietuvą dirbti nuotoliniu būdu kitoje valstybėje. Dėl šios formos kreipkitės į Švedijos socialinio draudimo agentūrą (šved. Försäkringskassan) arba užpildykite prašymą internetu;
  • A1 forma nurodo, kokiu laikotarpiu ir kokioje valstybėje mokėjote sveikatos draudimo įmokas, ir yra reikalinga, jei prieš išvykdami iš Lietuvos nedeklaravote išvykimo fakto ir Lietuvoje susikaupė privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola. Jums pateikus A1 formą, „Sodra“ gali perskaičiuoti PSD skolą. Šią formą galite užsisakyti internetu per Švedijos socialinio draudimo agentūrą (šved. Försäkringskassan).

Kuo pasirūpinti, jei grįšite su vaikais?

Ar vaiko gimimas įtrauktas į apskaitą?

Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus Švedijoje gimusiam vaikui įtraukti į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų – Lietuvos Respublikos pilietis. Reikia pateikti:

  • užpildytą prašymą įtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
  • Švedijos mokesčių inspekcijos (Skatteverket) vaiko vardu išduotą Gyventojų registro išrašą (šved. Personbevis) kartu su ES daugiakalbe standartine forma (šved. Flerspråkigt Standardformulär BILAGA I). Jei išrašas teikiamas be ES daugiakalbės formos, jis privalo būti išverstas į lietuvių kalbą. Švedijoje išduoto išrašo tvirtinti pažyma (Apostille) nereikia;
  • tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

Dokumentus dėl vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą galima pateikti Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigai, Lietuvos Respublikos ambasadai Švedijos Karalystėje arba internetu per VĮ Registrų centrą

Jei bus teikiamas originalus vaiko gimimo liudijimas, reikės jo vertimo į lietuvių kalbą ir pažymos (Apostille). Vertimo ir pažymos (Apostille) nereikės, jei paprašysite institucijų pateikti ES daugiakalbę standartinę formą. Gimimo liudijimą Švedijoje išduoda Švedijos mokesčių inspekcijos gyventojų registras (šved. Personbevis).

Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, net jei gimė užsienyje. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę, arba gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.

Registracija į ugdymo įstaigas

Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Grįžę (atvykę) iš užsienio vaikai į klases priimami pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis tiesiogiai į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą, su jos atstovais aptarti vaiko adaptacijos klausimus ir pateikti prašymą mokytis (internetu ar mokykloje). Reikiamą informaciją suteiks ir patars taip pat ir pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojai. Visi mokiniai kasmet mokyklai turi pateikti medicininę pažymą.

Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kurių savivaldybių mokyklose yra išlyginamosios klasės, galimos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje yra specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos, turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais ar atvykusiais vaikais patirties ir padedančios užtikrinti sėkmingą šių vaikų integraciją.

Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą

  • Gyvenamoji vieta. Grįžę į Lietuvą per 30 dienų deklaruokite gyvenamąją vietą internetu epaslaugos.lt arba tiesiogiai savivaldybėje ar seniūnijoje, kurioje gyvensite.
  • Privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Pasirūpinkite privalomuoju sveikatos draudimu. Jei grįžę iš Švedijos kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis,  sumokėti PSD įmokas reikia savarankiškai.
  • Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su Teritorine ligonių kasa dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
  • Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystės programėlę ir prisijungimo duomenis galėsite registruotis prie Elektroninių valdžios vartų ir teikti įvairioms institucijoms prašymus, deklaruoti gyvenamąją vietą.
  • Jei darbo ieškosite tik grįžę, registruokitės Užimtumo tarnyboje (UŽT). Čia Jums padės susirasti darbą arba persikvalifikuoti.
  • Išmokos. Jei grįžę neturite pajamų, galite kreiptis dėl socialinių išmokų į „Sodrą“ arba į gyvenamosios vietos savivaldybę.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)

Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris jas moka pats. Jei grįžę kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas reikia mokėti savarankiškai nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.

Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis?

  • Moksleiviai ir dieninių studijų studentai;
  • Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai;
  • vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų arba bent 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 metų;
  • asmenys, gaunantys bet kokios rūšies pensiją;
  • kitos asmenų grupės, nurodytos www.vlk.lt.

PSD skola

Jei nedeklaravote savo išvykimo iš Lietuvos, galėjo susikaupti PSD skola dėl to, kad PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie išvykimą ir toliau taikė prievolę mokėti PSD įmokas. Asmuo gali būti apdraustas PSD tik vienoje šalyje, tad jei Švedijoje buvote apdraustas socialiniu (sveikatos) draudimu, o Lietuvoje susikaupė skola, ją galite panaikinti  pateikę „Sodrai“ A1 pažymą iš Švedijos socialinio draudimo tarnybos ar kitą kompetentingos Švedijos įstaigos išduotą pažymą:

Darbas grįžus į Lietuvą

Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT), kur Jums padės ieškoti darbo, įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti turimą kompetenciją. Užimtumo tarnybos svetainėje galima rasti paklausių profesijų sąrašą, kuris kiekvieną mėnesį atnaujinamas pagal laisvų darbo vietų skaičių. 

Ieškodami darbo internete atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems iš užsienio skirtus Gal į LietuvąWork In Lithuania. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės ir ieško patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbas mokančių darbuotojų.

Jei deklaravote išvykimą iš Lietuvos ir užsienyje gyvenote bent 5 pastaruosius metus, o grįžę neterminuotai įsidarbinate Lietuvoje pagal profesiją, įtrauktą į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą, ir gaunate ne mažesnį negu 4,1 MMA darbo užmokestį, galite pretenduoti į valstybės skiriamą vienkartinę atvykimo išmoką (4,1 MMA).

Dėl išmokos gavimo sąlygų kreipkitės į Užimtumo tarnybą bendruoju konsultacijų numeriu 1883 (arba + 370 525 00883) ar el. paštu info@uzt.lt.

Švedijoje įgytų kvalifikacijų pripažinimas

Jei vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijote Švedijoje ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje, jums reikės įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla. Užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio pripažinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.

Studijos Lietuvoje

Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai.

Įgijusiems išsilavinimą užsienyje ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose asmenims prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO.

Stojant per LAMA BPO sistemą, įgyto išsilavinimo vertinimą ir dokumentų pripažinimą atlieka tik Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Patys universitetai dokumentų pripažinimą atlieka jau turintiems studijų diplomus (stojantiems į antrąją pakopą ar tęstines studijas) ar užsienio valstybių piliečiams.

Pagrindinės priėmimo į aukštąsias mokyklas procedūros vykdomos internetu:

  • priėmimas prasideda birželio 1 dieną;
  • prašymų registracija tęsiasi beveik 2 mėnesius.

Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti konkurso būdu priimami į valstybės finansuojamų studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Priėmimas:

Stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas per LAMA BPO reikalingas vidurinis išsilavinimas. Jei išsilavinimą įgijote užsienyje ir stojate į valstybės finansuojamų studijų vietą, turite atlikti šiuos žingsnius:

  • kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą, kur atliekamas užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimas ir mokomųjų dalykų atitikmenų nustatymas bei pažymių ir egzaminų rezultatų įvertinimas pagal lietuvišką vertinimo sistemą. Jei nebuvo mokytasi lietuvių kalbos, jos atitikmeniu formuojant konkursinį balą laikomas mokomosios kalbos dalykas (pvz., jei asmuo Švedijoje bendrąją ugdymo programą baigė anglų kalba, šio dalyko pažymys ar egzamino rezultatas vertinimo metu bus įskaitytas kaip lietuvių kalbos pažymys ar egzamino rezultatas);
  • išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą, jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba, o stojantysis jos mokėjimo negali įrodyti kompetentingos institucijos išduotais dokumentais. Dėl lietuvių kalbos įskaitos laikymo reikia kreiptis į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedrą;
  • pateikti stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymą (www.lamabpo.lt);
  • išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei jie yra numatyti stojant į pasirinktas studijų programas);
  • iki nustatyto termino prie savo prašymo pridėti kitus dokumentus: lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą; dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo 3 pastaruosius metus gyveno užsienio valstybėje arba kad 3 metus gyveno užsienio valstybėje, o atvykęs į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip aštuntoje klasėje (8–12 klasės).

Parama stojantiesiems užsienio lietuviams:

Užsienio lietuviams taikoma lengvata – stojantiems į aukštąsias mokyklas pridedamas vienas papildomas konkursinis balas. Jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 pastaruosius metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 metus, o atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasės) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą. 

Šiuos kriterijus atitinkantys asmenys taip pat gali gauti finansinę paramą studijoms Lietuvoje. Stipendija gali būti skiriama vieną studijų semestrą ir išmokama kas mėnesį iki to semestro pabaigos.

Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas.

Finansinė parama užsienio lietuviams

Užsienio lietuviai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali gauti stipendiją, skiriamą atsižvelgus į mokymosi rezultatus, ir vienkartinę socialinę išmoką, kuri priklauso nuo pretenduojančio ją gauti studento socialinės padėties.

Studentas turi teisę gauti ir stipendiją, ir vienkartinę socialinę išmoką. Parama neskiriama studentams, studijuojantiems tų šalių, iš kurių atvyko, kalbas.

Užsienio lietuviai, norintys gauti finansinę paramą, turi užsiregistruoti Valstybinio studijų fondo  interneto svetainėje.

Kai kurios aukštosios mokyklos vykdo išankstinį priėmimą savarankiškai. Kiekvienu atveju rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į aukštąją mokyklą, kurioje norima studijuoti. Visas Lietuvoje vykdomas pirmos pakopos studijų programas galite rasti čia.

Nuotolinis darbas 

Darbo užmokestis yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), ir valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kurios mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“). Kaip tai padaryti?

Nuolatinis Lietuvos gyventojas darbo užmokestį, gautą iš Švedijos įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu):

  • turi deklaruoti kalendoriniams metams, kuriais jis gautas, pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI pateikdamas Metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija), ir
  • iki to paties termino į Lietuvos biudžetą turi sumokėti (1441 įmokos kodas) 20 proc. nuo darbo užmokesčio[*] pajamų mokestį.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris dalį laiko dirbtų būdamas Švedijoje šios šalies darbdaviui, gauta darbo užmokesčio dalis:

  • galėtų būti apmokestinta Švedijoje, o tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje;
  • Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio Švedijoje arba Švedijos mokesčių administratoriaus) apie už Švedijoje atliekamą darbą gautas pajamas ir nuo jų Švedijoje sumokėtą pajamų mokesčio sumą.

VMI galėtų išduoti pažymą (FR0254 forma), patvirtinančią Lietuvos piliečio rezidavimo vietą, kad, esant poreikiui, gyventojas pažymą galėtų pateikti Švedijos darbdaviui, kuris gavęs šią pažymą neišskaičiuotų pajamų mokesčio užsienio valstybėje.

[*] Jeigu per kalendorinius metus darbo užmokesčio pajamos (įskaitant kitas pajamas, nurodytas GPMĮ 6 straipsnio 1-1 dalyje) viršytų 60 vidutinių darbo užmokesčių (toliau – VDU) sumą, viršijanti dalis būtų apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Nedarbo išmoka

Nedarbo išmoka Lietuvoje gali būti skirta Užimtumo tarnyboje registruotam darbo neturinčiam asmeniui ir susumuota ,,Sodrai“ pateikus PD U1 formą (gautą iš Nedarbo draudimo fondo (šved. Arbetslöshetskassa). Jei buvote Nedarbo draudimo fondo narys, kreipkitės tiesiogiai į savo fondą, jei ne – į ALFA-kassan.  

Išmoka mokama 9 mėnesius, jei darbo pajamų Lietuvoje neturėjote, ir apskaičiuojama atsižvelgiant į Švedijoje gautas  pajamas.  

Nedarbo išmokos perkėlimas iš Švedijos. Jei Švedijoje buvote Nedarbo draudimo fondo narys ir Jums buvo paskirta nedarbo išmoka, grįžę į Lietuvą galite ją gauti dar 3 mėnesius, jei užsiregistruosite Užimtumo tarnyboje ir pateiksite Švedijoje išduotą PD U2 formą. Išmokos dydis liks toks, koks buvo apskaičiuotas Švedijoje. Svarbu, kad iki išvykimo į Lietuvą išmoką gautumėte bent 4 savaites. Grįžę į Lietuvą per 7 dienas užsiregistruokite Užimtumo tarnyboje ir pateikite PD U2 formą.

Perkeliant nedarbo išmoką išsiregistruoti iš Švedijos nereikia. 

Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos

Vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje  – iki 3 metų (vaiko priežiūros išmoka mokama iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn.).

Norint gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, Lietuvoje reikia turėti bent 12 mėnesių, o tėvystės išmokos atveju – bent 6 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 2 metus. Jei Lietuvoje įgyto stažo pritrūktų, bus atsižvelgiama į Švedijoje sukauptą stažą („Sodra“ kreipiasi į Švediją ir gauna Jūsų stažo patvirtinimą). Sumuojant stažą būtina, kad asmuo būtų dirbęs Lietuvoje per pastaruosius 24 mėnesius (įskaitoma net ir viena oficialaus darbo diena). Nustatant išmokos dydį, atsižvelgiama tik į Lietuvoje gautas pajamas, t. y. jei pastaruosius 2 metus Lietuvoje nedirbote, tikėtina, kad išmoka bus minimali. 

Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metų amžiaus vaiku, galite kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui.

Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 metų (tam tikrais atvejais – iki 23 metų) mokamos kasmėnesinės vaiko išmokos (nuo 2024 m. sausio 1 d. – 96,25 Eur per mėnesį vienam vaikui). Jei iš Švedijos grįžta gyventi į Lietuvą visa šeima, vaiko išmokos bus skiriamos Lietuvoje. Dažnai savivaldybė, prieš skirdama išmoką Lietuvoje, prašo pateikti įrodymą, kad vaiko išmokos (šved. Barnbidraget) mokėjimas Švedijoje nutrauktas. Dėl įrodymo kreipkitės į Švedijos socialinio draudimo tarnybą (šved. Försäkringskassan).

Šeimos ir darbo derinimas

Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų, įgyja teisę į 1 kartą per 3 mėnesius suteikiamus vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius. Auginantieji 2 ir daugiau vaikų iki 12 metų gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų.

Senatvės pensija Švedijoje  dirbusiems asmenims

Minimalus darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.

Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:  

  • sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus; 
  • turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.

Jei darbo stažo Lietuvoje pritrūks, bus sumuojamas stažas, įgytas Švedijoje. Analogiškai, jei Švedijoje nesukaupėte minimaliojo stažo pensijai gauti, galite susumuoti Lietuvoje įgytą stažą. Visi, kurie gyveno ir dirbo Švedijoje, turi teisę į valstybinę pensiją (šved. allmän pension). 

Nustačiusios teisę į pensiją kiekviena šalis mokės savo pensijos dalį: Švedija – už Švedijoje įgytą stažą, Lietuva – už čia įgytą stažą.  Sukakus pensiniam amžiui, „Sodra“ pati susisieks su Švedijos institucijomis dėl stažo patvirtinimo, – Jums patiems stažo sumavimu nereikia rūpintis.

  • Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.
  • Švedijoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu.

Pensinis amžius Švedijoje ir Lietuvoje skiriasi. Pagal Švedijos įstatymus pensija (šved. ålderspension) pradedama mokėti sukakus (šiuo metu) 63–69 m. Lietuvoje moterų pensinis amžius šiuo metu 64 m. ir 4 mėn., vyrų – 64 m. ir 8 mėn. Norėdami gauti Švedijos pensiją gyvendami Lietuvoje, kartą per metus Švedijos pensijų tarnybai turėsite siųsti pažymą, kad esate gyvas (šved. Lämna levnadsintyg).

Jei Švedijoje kaupėte pensijai privačioje bendrovėje, pasiteiraukite, kas bus su Jūsų santaupomis, kai grįšite į Lietuvą. 

Jei Švedijoje gaunate garantinę pensiją (šved. Garantipensionen), jos perkelti į Lietuvą negalėsite. 

Vairavimas Lietuvoje

Švedijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja taip pat kaip lietuviškas, Lietuvoje galite vairuoti iki jo galiojimo pabaigos.

Jei norėsite pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką, papildomų egzaminų laikyti nereikės. „Regitra“ padalinyje pateikite:

  • asmens tapatybės kortelę ar pasą; 
  • vairuotojo medicininę pažymą; 
  • Švedijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. 

Jei Jūsų šeimos nariai – Švedijos piliečiai

Jei Jūsų šeimos nariai[*] yra Švedijos arba kitų ES valstybių narių piliečiai, nepamirškite, kad norėdami gyventi Lietuvoje jie turi gauti teisės gyventi Lietuvoje pažymėjimą. Į Lietuvą kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu atvykę šeimos nariai, turintys ES valstybės narės pilietybę, iš karto gali kreiptis dėl teisės nuolat gyventi pažymėjimo gavimo. Prašymą reikia pateikti per 3 mėn. nuo atvykimo į Lietuvą dienos (www.migracija.lt  svetainėje). Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais: santuokos liudijimu (arba įregistruotos partnerystės sutartimi[*]), įrodymais, kad Lietuvos Respublikos pilietis kurį laiką gyveno Švedijoje ar kitoje ES valstybėje po 2004 m. gegužės 1 d. (tinka Švedijoje išduotas leidimas gyventi, nuomos ar darbo sutartys). SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma (Apostille) ir išversti į lietuvių kalbą.

Jei šeimos nariai – ne ES piliečiai

Jei Jūsų šeimos narys nėra ES pilietis, galite pasinaudoti galimybe gauti Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimą gyventi, galiojantį 5 m. Šio leidimo prašykite, jei atitinka šios sąlygos:

  • Jūs turite Lietuvos Respublikos pilietybę ir pasinaudojote laisvo judėjimo ES teise (gyvenote kitoje ES šalyje po 2004 m. gegužės 1 d.) arba turite kitos ES šalies pilietybę ir teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;
  • Jūsų šeimos narys nėra ES pilietis, su kuriuo atvykote ir ketinate Lietuvoje gyventi ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų.

Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečiai savo gyvenamąją vietą turi deklaruoti:

  • Migracijos departamente, kartu pateikdami prašymą gauti leidimą ar teisę gyventi, arba
  • jau gavę leidimą ar teisę gyventi – seniūnijoje ar savivaldybėje.

Daugiau informacijos apie užsieniečių atvykimą rasite Migracijos departamento MIGRIS puslapyje.

[*] Šeimos nariai gali būti ir Lietuvos Respublikos piliečio sugyventinis, su kuriuo palaikomi nuolatiniai santykiai 3 metus ir tai tinkamai įrodoma dokumentais, pvz., pateikus bendrą būsto nuomos ar paskolos būstui įsigyti sutartį, vaikų gimimo liudijimus. Tai galioja ir asmenims, kurie nori teisės nuolat gyventi pažymėjimo, ir asmenims, kurie nori gauti leidimo laikinai gyventi kortelę, t. y. ES piliečiams ir ne ES piliečiams.