Grįžimas iš Švedijos. Ką reikėtų žinoti?

• nepamirškite buvusio darbo santykius įrodančių dokumentų: darbo sutarčių, algalapių;
• gavę paskutinį algalapį, iš Nedarbo draudimo fondo (šved. Arbetslöshetskassa) užsisakykite PD U1 formą, patvirtinančią nedarbo socialinio draudimo laikotarpius Švedijoje. Ji bus reikalinga, jei teiksite paraišką dėl nedarbo išmokų Lietuvoje. Jei buvote Nedarbo draudimo fondo narys (narė), kreipkitės tiesiogiai į savo fondą, jei ne – į ALFA-kassan. Jei nepavyktų gauti nedarbo socialinio draudimo stažą patvirtinančio dokumento, dėl tarpininkavimo patvirtinant užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą galite kreiptis į artimiausią „Sodros“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) skyrių; 
• PD U2 forma reikalinga, jei gaunate nedarbo išmoką (šved. Arbetslöshetsersättning) Švedijoje ir norite ją perkelti į Lietuvą. Šią formą galite gauti iš Nedarbo draudimo inspekcijos (šved. Inspektionen för Arbetslöshetsförsäkring AF);
• jei turite vaikų, pasirūpinkite dokumentais, įrodančiais jų išeitą ugdymo programą ar jos dalį. Mokymosi kursą įteisinantis dokumentas turi būti išverstas į lietuvių kalbą. Jei vaikas lankė lituanistinę mokyklą, gaukite atitinkamą pažymą;
• gaukite pažymas apie Jums suteiktą gydymą. Tai galite padaryti internetu;
• S1 forma reikalinga, jei planuojate grįžę į Lietuvą dirbti nuotoliniu būdu kitoje valstybėje. Dėl šios formos kreipkitės į Švedijos socialinio draudimo agentūrą (šved. Försäkringskassan) arba užpildykite prašymą internetu;
• A1 forma nurodo, kokiu laikotarpiu ir kokioje valstybėje mokėjote sveikatos draudimo įmokas, ir yra reikalinga, jei prieš išvykdami iš Lietuvos nedeklaravote išvykimo fakto ir Lietuvoje susikaupė privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola. Jums pateikus A1 formą, „Sodra“ gali perskaičiuoti PSD skolą. Šią formą galite užsisakyti internetu per Švedijos socialinio draudimo agentūrą (šved. Försäkringskassan).

• Švedijos mokesčių inspekcijai (šved. Skatteverket). Užpildykite formą SKV 7665 ir išsiųskite ją paštu formoje nurodytu adresu. Tai reikėtų padaryti bent 1 savaitę prieš išvykimą;
• Švedijos socialinio draudimo tarnybai  (šved. Försäkringskassan) prisijungę prie asmeninės paskyros forsakringskassan.se arba išsiųskite užpildytą formą 5459  formoje nurodytu adresu;
• Švedijos Pensijų tarnybai (šved. Pensionsmyndigheten);
• jei priklausote – profesinei sąjungai (šved. Fackförbund);
• išvykę dar galite gauti laiškų iš Švedijos institucijų, todėl rekomenduojame pranešti pašto tarnybai, kad laiškai būtų persiunčiami nurodytu adresu Lietuvoje;
• informuokite savo banką. Jei banko sąskaitą nuspręsite pasilikti, praneškite naują adresą, kuriuo norite gauti svarbius pranešimus ar korteles;
• susigrąžinkite permokėtus mokesčius – užpildykite mokesčių deklaraciją (šved. Inkomstdeklaration 1);
• nutraukite nuomos, komunalinių paslaugų (elektros, dujų) teikimo ir kitas sutartis. Sustabdykite automatinius banko mokėjimus už paslaugas, kuriomis nebesinaudosite;
• jei turite vaikų, praneškite apie jų išvykimą mokyklai, darželiui ar kitai ugdymo įstaigai. Įspėjimo terminas paprastai yra vienas mėnuo;
• išsaugokite prisijungimo prie el. valdžios vartų (šved. BankID) duomenis. Jei Švedijos banko sąskaitą uždarysite, prie el. valdžios vartų galėsite prisijungti per Freja eID+. Išvykdami iš Švedijos neprarandate registruojantis suteikto asmens kodo (šved. Personnummer).

Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus Švedijoje gimusiam vaikui įtraukti į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų – Lietuvos Respublikos pilietis. Reikia pateikti:

• užpildytą prašymą įtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
• Švedijos mokesčių inspekcijos (Skatteverket) vaiko vardu išduotą Gyventojų registro išrašą (šved. Personbevis) kartu su ES daugiakalbe standartine forma (šved. Flerspråkigt Standardformulär BILAGA I). Jei išrašas teikiamas be ES daugiakalbės formos, jis privalo būti išverstas į lietuvių kalbą. Švedijoje išduoto išrašo tvirtinti pažyma (Apostille) nereikia;
• tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus;
• vaiko užsienio valstybės asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento kopiją (jei išduotas).

Dokumentus dėl vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą galima pateikti Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigai, Lietuvos Respublikos ambasadai Švedijos Karalystėje arba internetu per VĮ Registrų centrą. 

Jei bus teikiamas originalus vaiko gimimo liudijimas, reikės jo vertimo į lietuvių kalbą ir pažymos (Apostille). Vertimo ir pažymos (Apostille) nereikės, jei paprašysite institucijų pateikti ES daugiakalbę standartinę formą. Gimimo liudijimą Švedijoje išduoda Švedijos mokesčių inspekcijos gyventojų registras (šved. Personbevis).

Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, net jei gimė užsienyje. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę, arba gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.

Apie įgytą kitos valstybės pilietybę reikia pranešti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Jei planuojate grįžti su vaikais, kurių gimimas Lietuvoje dar nėra apskaitytas ir vaikas dar neturi lietuviško asmens tapatybės dokumento, arba Jūsų ar vaiko asmens tapatybės dokumentas nebegalioja, galite kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą Švedijoje dėl laikino kelionės dokumento išdavimo.

Vizito metu pateiksite prašymą išduoti asmens grįžimo (kelionės į Lietuvą) dokumentą, kuris galioja iki 15 kalendorinių dienų. Prireikus ir pateikus prašymą galiojimas gali būti pratęstas iki 45 kalendorinių dienų.

Prašymą dėl vaiko teikia vienas iš tėvų. Reikalingi dokumentai:

• dvi vaiko nuotraukos;
• švediškas gimimo liudijimas anglų k. arba su vertimu į lietuvių k.;
• vieno iš tėvų asmens tapatybės dokumentas.

Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Grįžę (atvykę) iš užsienio vaikai į klases priimami pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis tiesiogiai į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą, su jos atstovais aptarti vaiko adaptacijos klausimus ir pateikti prašymą mokytis (internetu ar mokykloje). Reikiamą informaciją suteiks ir patars taip pat ir pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojai. Visi mokiniai kasmet mokyklai turi pateikti medicininę pažymą.

Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kurių savivaldybių mokyklose yra išlyginamosios klasės, galimos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje yra specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos, turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais ar atvykusiais vaikais patirties ir padedančios užtikrinti sėkmingą šių vaikų integraciją.

Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris jas moka pats. Jei grįžę kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas reikia mokėti savarankiškai nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.

• Moksleiviai ir dieninių studijų studentai;
• Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai;
• vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų arba bent 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 metų; Būtina užpildyti prašymą DĖL DRAUDŽIAMŲJŲ PRIVALOMUOJU SVEIKATOS DRAUDIMU REGISTRO DUOMENŲ TVARKYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO arba pateikti prašymą elektroniniu būdu;
• asmenys, gaunantys bet kokios rūšies Lietuvos Respublikos socialinio draudimo senatvės pensiją;
• kitos asmenų grupės, nurodytos Sveikatos draudimo įstatyme;
• daugiau informacijos gausite kreipdamiesi Valstybinę ligonių kasą bendruoju konsultacijų numeriu +370 5 232 2222 arba el.paštu info@vlk.lt.

Jei nedeklaravote savo išvykimo iš Lietuvos, galėjo susikaupti PSD skola dėl to, kad PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie išvykimą ir toliau taikė prievolę mokėti PSD įmokas. Asmuo gali būti apdraustas PSD tik vienoje šalyje, tad jei Švedijoje buvote apdraustas socialiniu (sveikatos) draudimu, o Lietuvoje susikaupė skola, ją galite panaikinti  pateikę „Sodrai“ A1 pažymą iš Švedijos socialinio draudimo tarnybos ar kitą kompetentingos Švedijos įstaigos išduotą pažymą:

• prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros;
• išsiuntę el. paštu info@sodra.lt (laiškas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu);
• nuvykę į teritorinį „Sodros“ skyrių. Užsiregistruoti vizito galima čia.

Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UžT), kur  gausite  pagalbą ieškodami darbo, galėsite įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti turimą kompetenciją. UžT interneto svetainėje rasite paklausių profesijų sąrašą, kuris kiekvieną mėnesį atnaujinamas pagal laisvų darbo vietų skaičių.

Ieškodami darbo internete, atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems iš užsienio skirtus projektus „Gal į Lietuvą?“, „Work In Lithuania“. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės, ieškančios patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbomis kalbančių darbuotojų.

Grįžtantiems į Lietuvą visuose Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose be išankstinės registracijos teikiamos pirminės konsultacijos.

Vadovų, specialistų ir techninių specialybių darbuotojų atrankomis rūpinasi Aukštos kvalifikacijos atrankų komanda, kurios tikslas – padėti trūkstamiems specialistams gauti (sugrįžti į) į jų žinias ir patirtį atitinkančias darbo vietas, o darbdaviams – rasti vertę kuriančių darbuotojų.

Daugiau informacijos gausite kreipdamiesi į Užimtumo tarnybą bendruoju konsultacijų numeriu +370 5 250 0883 ar el. paštu info@uzt.lt.

Grįžtantiems į Lietuvą informaciją apie Lietuvos regionus galima rasti Užimtumo tarnybos interaktyviajame Lietuvos regionų žemėlapyje, kuriame rasite net 50 skirtingų rodiklių duomenis apie kiekvieną Lietuvos savivaldybę, yra galimybė ruošiantis grįžti į Lietuvą atlikti rodiklių palyginimą ir analizę.

Jei vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijote Švedijoje ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje, jums reikės įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla. Užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio pripažinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.

Ar reikės įrodyti įgytą kvalifikaciją Lietuvoje, priklauso nuo to, ar profesija yra reglamentuojama (taikoma medikams, teisininkams, mokytojams ir kitoms profesijoms, kurias galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše). Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos. Jei Jūsų profesija nereglamentuojama, apie kvalifikacijos tinkamumą spręs pats darbdavys.

Darbo užmokestis yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), ir valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kurios mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“). Kaip tai padaryti?

Nuolatinis Lietuvos gyventojas darbo užmokestį, gautą iš Švedijos įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu):

• turi deklaruoti pasibaigus kalendoriniams metams, kuriais jis gautas, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) pateikdamas Metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija) ir
• iki to paties termino į Lietuvos biudžetą (biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas galima rasti čia)  nuo darbo užmokesčio turi sumokėti (įmokos kodas 1441) 20 / 25 / 32 proc.^[*] pajamų mokesčio.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris dalį laiko dirbtų būdamas Švedijoje šios šalies darbdaviui, gauta darbo užmokesčio dalis:

• galėtų būti apmokestinta Švedijoje, o tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje;
• Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio Švedijoje arba Švedijos mokesčių administratoriaus) apie už Švedijoje atliekamą darbą gautas pajamas ir nuo jų Švedijoje sumokėtą pajamų mokesčio sumą.

VMI galėtų išduoti pažymą (FR0254 forma), patvirtinančią Lietuvos piliečio rezidavimo vietą, kad, esant poreikiui, gyventojas pažymą galėtų pateikti Švedijos darbdaviui, kuris gavęs šią pažymą neišskaičiuotų pajamų mokesčio užsienio valstybėje.

[*]Nuo 2026 metų gyventojo gautos metinės darbo užmokesčio ir kitos apmokestinamosios pajamos (išskyrus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas išimtis) sumuojamos ir apmokestinamos taikant šiuos pagrindinius mokesčio tarifus:

• metinė pajamų dalis, neviršijanti 36 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą;
• metinė pajamų dalis, viršijanti 36 VDU dydžio sumą, bet neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, apmokestinama taikant 25 proc. pajamų mokesčio tarifą;
• metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Daugiau informacijos apie iš užsienio gautų pajamų apmokestinimą pajamų mokesčiu galima rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt > Mokesčių žinynas > Gyventojų pajamų mokestis > Pajamos, gautos iš užsienio.

Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų, įgyja teisę į 1 kartą per 3 mėnesius suteikiamus vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius. Auginantieji 2 ir daugiau vaikų iki 12 metų gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų.

Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai. 

Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti konkurso būdu priimami į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO. 

Veiksmai bendrojo priėmimo metu:

• kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą (toliau – SKVC) arba pasirinktą įgaliotą aukštąją mokyklą (sąrašą rasite čia) dėl užsienio institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas įgyto vidurinio (ar jam prilyginto) išsilavinimo pripažinimo (išsilavinimo pripažinimo nereikia: baigusiems Europos bakalaureato diplomo programą.
• registruotis LAMA BPO bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje;
• pridėti dokumentus (sąrašą rasite čia) mokymosi dalykų atitikmenims nustatyti ir gautiems pažymiams perskaičiuoti į Lietuvos valstybinių brandos egzaminų skalę stojančiojo paskyroje iki nustatyto termino pabaigos (pažymių pervedimo nereikia baigusiems Tarptautinio bakalaureato diplomo programą arba stojantiems į menų studijų programas, kur visą konkursinio balo dedamąją sudaro stojamieji egzaminai);
• pasirinkti pageidaujamas studijų programas;
• išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą (jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba ir jei lietuvių kalbos mokėjimo negalite įrodyti dokumentais, išduotais kompetentingos institucijos);
• išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei jie yra numatyti, stojant į pasirinktas studijų programas);
• iki nustatyto termino prie savo prašymo pridėti dokumentų kopijas, jei esate užsienio lietuvis ir siekiate gauti 1 papildomą balą;
• gavus kvietimą studijuoti, sudaryti studijų sutartį su aukštąja mokykla.

Pagrindinio priėmimo prašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas vyksta 2026-06-01–2026-07-23 12 val.

Bendrojo priėmimo datos.

Papildomo priėmimo pirmojo etapo prašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas vyksta 2026-08-04–2026-08-07 12 val.

Papildomo priėmimo antrojo etapo prašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas vyksta 2026-08-14–2026-08-17.

Bendrojo priėmimo datos.

Užsienio lietuviams, stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas, pridedamas vienas papildomas konkursinis balas (jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne mažiau kaip 3 metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne mažiau kaip 3 metus bei atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne ankstesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasėje (gimnazijos I–IV klasėje)) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą).

Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas.. Stojančiajam, baigusiam vieną iš minėtų mokyklų, stojančiojo paskyros skiltyje „Kiti pasiekimai ir kriterijai“, pasirinkus kriterijų „Užsieniečiams, užsienio lietuviams ir įgijusiems išsilavinimą užsienyje“ reikia pažymėti baigtą mokyklą. Papildomas balas pridedamas, kai patvirtinama SKVC ar įgaliotos aukštosios mokyklos išduota kvalifikacijos akademinio pripažinimo pažyma.

Užsienio lietuviui, siekiančiam gauti papildomą balą, stojančiojo paskyros skiltyje „Kiti pasiekimai“ pasirinkus vieną iš kriterijų „Esu užsienio lietuvis, ne mažiau kaip trejus metus gyvenęs užsienyje“ arba „Esu užsienio lietuvis, ne mažiau kaip trejus metus gyvenęs užsienyje ir Lietuvos Respublikoje pradėjau mokytis 8–12 klasėje (gimnazijos I–IV klasėje)“ reikia pateikti kompetentingos užsienio valstybės institucijos (mokyklos, savivaldybės, ambasados ir pan.) išduotą dokumentą ir jo oficialų vertimą (lietuvių, anglų, vokiečių arba prancūzų kalba), patvirtinantį, kad asmuo ne mažiau kaip trejus metus gyveno ar mokėsi užsienio valstybėje, jei asmuo yra užsienio lietuvis. Taip pat galima pateikti išrašus iš skirtingų mokslo ar studijų metų, tačiau turi būti matomas nenutrūkstamas ne mažiau kaip trejų metų laikotarpis. Jei stojantysis grįžo į Lietuvą mokytis 8–12 klasėje (gimnazijos I–IV klasėje), reikia pateikti pažymą ir iš Lietuvos mokyklos, į kurią klasę stojantysis grįžo mokytis Lietuvoje.

Įstojusiems į aukštąją mokyklą yra galimybių gauti stipendijas ar kompensacijas už studijų kainą.

Daugiau informacijos apie studijų kainos kompensavimą: Kontaktai dėl studijų kainos kompensavimo – Valstybinis studijų fondas (lrv.lt).

Daugiau informacijos apie valstybės remiamas paskolas: Valstybės remiamos paskolos – Valstybinis studijų fondas (lrv.lt).

Stipendijos ir socialinė parama užsienio lietuviams. Parama teikiama vadovaujantis Paramos skyrimo Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose studijuojantiems užsienio lietuviams tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-871.

Užsienio lietuviams gali būti skiriama dviejų rūšių parama: stipendija ir (ar) socialinė išmoka.

• Stipendijos mėnesinis dydis – 240,50 Eur
• Socialinė išmoka – tai vienkartinė išmoka, skiriama atsižvelgus į pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį (nuo 232 Eur iki 319 Eur).

Mokytis pagal profesinio mokymo programas priimami asmenys, įgiję pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, taip pat neįgiję pagrindinio išsilavinimo (asmenys, ne jaunesni nei 14 metų). Profesinio mokymo programos skirtos pirmajai (pirminis profesinis mokymas) arba papildomai kvalifikacijai (tęstinis profesinis mokymas) įgyti.

Stojančiųjų registracija (žiemos arba vasaros etapai) ir prašymų mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas (ar jų modulius) pateikimas, duomenų ir dokumentų pateikimas vykdomas CPIS informacinėje sistemoje teisės aktų nustatyta tvarka.

Profesinio mokymosi įstaigų Lietuvoje sąrašas ir jų siūlomos mokymosi programos.

Nedarbo išmoka Lietuvoje gali būti skirta Užimtumo tarnyboje registruotam darbo neturinčiam asmeniui, kuriam suteiktas bedarbio statusas (turint leidimą nuolat gyventi Lietuvoje), jei jis turi bent 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutiniuosius 24 mėn. iki bedarbio statuso įgijimo dienos. Švedijoje įgytas darbo stažas gali būti susumuotas ,,Sodrai“ pateikus PD U1 formą. Jei neturite iš Švedijos parsivežę PD U1 formos, galite kreiptis į „Sodrą“ dėl tarpininkavimo gaunant duomenis iš Švedijos kompetentingos įstaigos dėl Švedijoje įgyto nedarbo draudimo stažo patvirtinimo.

Nedarbo išmoka skiriama nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo dienos ir mokama 9 mėnesius, ją apskaičiuojant gali būti atsižvelgiama į Švedijoje gautas pajamas. Savarankiško darbo (angl. self-employment) laikotarpiai nėra įskaičiuojami į darbo stažą.  

Nedarbo išmokos perkėlimas iš Švedijos. Jei Švedijoje buvote Nedarbo draudimo fondo narys ir Jums buvo paskirta nedarbo išmoka, grįžę į Lietuvą galite ją gauti dar 3 mėnesius, jei užsiregistruosite Užimtumo tarnyboje ir pateiksite Švedijoje išduotą PD U2 formą. Išmokos dydis liks toks, koks buvo apskaičiuotas Švedijoje. Svarbu, kad iki išvykimo į Lietuvą išmoką gautumėte bent 4 savaites. Grįžę į Lietuvą per 7 dienas užsiregistruokite Užimtumo tarnyboje ir pateikite PD U2 formą.

Perkeliant nedarbo išmoką išsiregistruoti iš Švedijos nereikia. 

Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų, įgyja teisę į 1 kartą per 3 mėnesius suteikiamus vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius. Auginantieji 2 ir daugiau vaikų iki 12 metų gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų.

Minimalus darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.

Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:  

• sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus; 
• turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.

Jei darbo stažo Lietuvoje pritrūks, bus sumuojamas stažas, įgytas Švedijoje. Analogiškai, jei Švedijoje nesukaupėte minimaliojo stažo pensijai gauti, galite susumuoti Lietuvoje įgytą stažą. Visi, kurie gyveno ir dirbo Švedijoje, turi teisę į valstybinę pensiją (šved. allmän pension). 

Nustačiusios teisę į pensiją kiekviena šalis mokės savo pensijos dalį: Švedija – už Švedijoje įgytą stažą, Lietuva – už čia įgytą stažą.  Sukakus pensiniam amžiui, „Sodra“ pati susisieks su Švedijos institucijomis dėl stažo patvirtinimo, – Jums patiems stažo sumavimu nereikia rūpintis.

• Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.
• Švedijoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu.

Pensinis amžius Švedijoje ir Lietuvoje skiriasi. Pagal Švedijos įstatymus pensija (šved. ålderspension) pradedama mokėti sukakus (šiuo metu) 63–69 m. Lietuvoje pensinis amžius  65 m. Norėdami gauti Švedijos pensiją gyvendami Lietuvoje, kartą per metus Švedijos pensijų tarnybai turėsite siųsti pažymą, kad esate gyvas (šved. Lämna levnadsintyg).

Jei Švedijoje kaupėte pensijai privačioje bendrovėje, pasiteiraukite, kas bus su Jūsų santaupomis, kai grįšite į Lietuvą. 

Jei Švedijoje gaunate garantinę pensiją (šved. Garantipensionen), jos perkelti į Lietuvą negalėsite. 

Švedijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja taip pat kaip lietuviškas, Lietuvoje galite vairuoti iki jo galiojimo pabaigos.

Jei norėsite pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką, papildomų egzaminų laikyti nereikės. AB „Regitra“ padalinyje pateikite:

• asmens tapatybės kortelę ar pasą; 
• Švedijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. 

• Gaukite Savininko deklaravimo kodą (SDK) „Regitroje“.
• Atlikite techninę apžiūrą (Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“).
• Apdrauskite civilinės atsakomybės draudimu (Lietuvos draudimo įmonėje).
• Sumokėkite Motorinių transporto priemonių registracijos mokestį (jeigu CO₂ emisija didesnė nei 130 g/km) „Regitroje“; trūkstant duomenų šiam mokesčiui apskaičiuoti, reikės atlikti techninę ekspertizę trūkstamiems duomenims nustatyti.
• Registruokite transporto priemonę „Regitroje“.

„Regitros“ padalinyje norint būti aptarnautam pageidaujamu laiku, rekomenduojama vizitą rezervuoti iš anksto „Regitros“ savitarnoje https://www.eregitra.lt/.