Grįžimas iš Turkijos. Ką reikėtų žinoti?

Kuo pasirūpinti prieš išvykstant?  

• atsisakykite prenumeratų, kabelinės televizijos ir kitų paslaugų, kurių išvykus Jums nebereikės;  

• pasirūpinkite laiškų peradresavimu;  

• prieš išvykdami apsilankykite savo banke ir pasiteiraukite apie pinigines operacijas tarp Turkijos ir Lietuvos. Lietuvos bankuose jau siūloma galimybė atsidaryti sąskaitą internetu dar esant užsienyje;  

• informuokite medicinos įstaigas, jei reikia, parsivežkite medicininių išrašų.    

 Permokėtų mokesčių susigrąžinimas   

Lietuva ir Turkija yra pasirašiusios dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, tai reiškia, kad tos pačios pajamos neturi būti apmokestinamos du kartus, t.  y. ir Turkijoje, ir Lietuvoje. Jei žmogus dirbo Turkijoje, gavo pajamų, mokėjo mokesčius, o dabar grįžta į Lietuvą, ir jei dar žmogus yra mokesčių mokėtojas ir Lietuvoje, Lietuva apmokestina visas pasaulines pajamas, reikės deklaruoti Turkijoje gautas pajamas Lietuvoje, bet, atsižvelgiant į galiojančią sutartį, Lietuva įskaito Turkijoje sumokėtus mokesčius. Jei Turkijoje buvo sumokėta mažiau, Lietuvoje reikės sumokėti skirtumą. Turkija taip pat leidžia įskaityti užsienyje sumokėtus mokesčius, jei yra dokumentai. 

Svarbu turėti: 

• pažymas apie pajamas Turkijoje; 

• dokumentus apie sumokėtus mokesčius; 

• skirtingos taisyklės gali būti taikomos skirtingoms pajamų rūšims (darbo užmokesčiui, dividendams, individualiai veiklai), bet principas tas pats – vengti dvigubo apmokestinimo. 

Daugiau informacijos:  

Lietuva: Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija www.vmi.lt, paaiškinimai apie užsienio pajamas, dvigubo apmokestinimo taikymas, dvigubo apmokestinimo procedūros (MAP), jei atsiranda ginčų tarp valstybių.  

Turkija: Turkijos VMI analogas: https://www.gib.gov.tr/, Gelir İdaresi Başkanlığı, e-Devlet (bendras valstybės portalas); GİB online sistemos (mokesčių pažymos); teikiama informacija, kaip parsisiųsti pažymas apie pajamas ir mokesčius ir kaip patikrinti sumokėtus mokesčius.  

Kokie dokumentai bus reikalingi grįžus?  

• Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai: nekilnojamojo, kilnojamojo ar kito turto pardavimo sutartys;   

• pensijų fondų dokumentai;  

• gyvybės ir turto draudimo dokumentai: atkreipkite dėmesį į sudarytų sutarčių sąlygas, kokie reikalavimai taikomi išvykstant iš Turkijos;   
• dokumentai, įrodantys vaikų išeitą ugdymo programą ar jos dalį; pažymos iš lituanistinės mokyklos (jei mokytasi); Turkijoje įgyti atestatai ir kiti dokumentai;  

• pažymos iš medicinos įstaigų apie suteiktą gydymą;  

• Turkijoje įgyti diplomai, rekomendacijos, vairuotojo pažymėjimai ir pan.  

Kuo pasirūpinti, jei grįžtate su vaikais ir kitais šeimos nariais?  

Pasirūpinkite, kad vaiko gimimas būtų įtrauktas į apskaitą. Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus dėl Turkijoje gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų – Lietuvos Respublikos pilietis.   

Dokumentai, kuriuos reikės pateikti:    

• užpildytą prašymą įtraukti į apskaitą vaiko gimimą; 

• Turkijoje išduotą vaiko gimimo liudijimą, patvirtintą pažyma (Apostille) ir išverstą į lietuvių kalbą arba Turkijoje išduotą gimimo liudijimo tarptautinę A formą, kurios tvirtinti pažyma (Apostille) ir versti į lietuvių kalbą nereikia; 

• tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus;    

• vaiko užsienio valstybės asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą (jei buvo išduotas).   

Dokumentus dėl vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą galima pateikti Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigai, Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijoje ar internetu per VĮ Registrų centrą.    

Pasirūpinkite, kad Turkijoje sudaryta santuoka arba įvykusi ištuoka būtų įtraukta į apskaitą. 

Šias procedūras galite atlikti LR ambasadoje Turkijoje arba grįžus į Lietuvą, tačiau taikomi specialūs reikalavimai dokumentams, daugiau informacijos rasite čia: Civilinė metrikacija | Lietuvos Respublikos ambasada Turkijoje.  

Registracija į ugdymo įstaigas:  

Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Vaikas, grįžęs (atvykęs) iš užsienio, į klases yra integruojamas pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis tiesiogiai į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą. Su įstaigos atstovais aptarkite adaptacijos klausimus ir pateikite prašymą mokytis (internetu arba mokykloje). Taip pat galite kreiptis į pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojus, kurie patars ir suteiks reikiamą informaciją. Visi mokiniai kasmet savo mokyklai turi pateikti medicininę pažymą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad, jei vaikas turi negalią ar sutrikimą ir pageidaujate, kad jis mokytųsi specialiojoje švietimo įstaigoje, grįžus iš užsienio reikėtų pagal gyvenamąją vietą kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo. Tuo atveju, jei būtų nustatyti dideli arba labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai, Jūsų vaikas galėtų būti priimtas į specialiąją švietimo įstaigą. 

Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės mokymo lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kuriose savivaldybėse ar mokyklose veikia išlyginamosios klasės, skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje veikia specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos, turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais ar atvykusiais vaikais patirties ir teikiančios paslaugas sėkmingai šių vaikų integracijai užtikrinti. 

Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą 

Gyvenamoji vieta. Deklaruokite gyvenamąją vietą per 30 dienų nuo grįžimo į Lietuvą internetu epaslaugos.lt arba nuvykę į savivaldybę ar seniūniją, kurioje gyvensite. 

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Pasirūpinkite privalomuoju sveikatos draudimu. Jei grįžę iš Turkijos kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, privaloma sumokėti PSD įmokas savarankiškai. 

Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo. 

Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystės programėlę ir prisijungimo prie Elektroninių valdžios vartų duomenis galėsite registruotis ir teikti prašymus įvairiose institucijose, deklaruoti gyvenamąją vietą. 

Jei darbo ieškosite tik grįžę, registruokitės Užimtumo tarnyboje (UŽT). Čia Jums padės susirasti darbą ar persikvalifikuoti. Daugiau informacijos – skyrelyje „Darbas grįžus į Lietuvą“. 

Išmokos. Jeigu grįžę neturite pajamų, galite kreiptis dėl socialinės paramos į gyvenamosios vietos savivaldybę, o dėl socialinio draudimo išmokų į „Sodrą“. 

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)   

Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris jas moka pats. Jei grįžę kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas turėsite mokėti savarankiškai nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją. 

Iš šio mokesčio surinkto biudžeto yra išlaikomos ligoninės, poliklinikos ir jų personalas, apmokami kompensuojamieji vaistai ir kitos medicinos priemonės. PSD Lietuvoje užtikrina, kad prireikus asmuo galės kreiptis į gydymo įstaigą ir sveikatos priežiūros paslaugas gauti nemokamai, laisvai pasirinkęs polikliniką, medicinos centrą ar šeimos gydytojo kabinetą.  

Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis? 

Moksleiviai ir dieninių studijų studentai; 

Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai; 

vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 m. arba 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 m.; 

asmenys, gaunantys bet kokios rūšies Lietuvos  Respublikos socialinio draudimo senatvės pensiją; 

kitos asmenų grupės, nurodytos Sveikatos draudimo įstatyme; 

daugiau informacijos pateikiama Valstybinės ligonių kasos (VLK) elektroniniame leidinyje „Paciento vadovas. Atsakymai į svarbiausius klausimus“. 

PSD skola   

Jei nedeklaravote savo išvykimo į Turkiją, Lietuvoje Jums galėjo susikaupti PSD skola. Taip atsitinka todėl, kad PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie išvykimą ir taikė Jums prievolę mokėti PSD įmokas. Skola nustoja kauptis tik deklaravus išvykimą. Jei to nepadarėte išvykdami, grįžus reikės apmokėti įsiskolinimą arba PSD skola galėtų būti perskaičiuota, jeigu pateiktumėte „Sodrai“ Turkijoje kompetentingos institucijos išduotus dokumentus (išverstus į lietuvių kalbą, legalizuotus ar patvirtintus pažyma (Apostille), patvirtinančius, kad laikotarpiu, už kurį priskaičiuotos PSD įmokos, buvote apdraustas socialiniu draudimu Turkijoje, ir būtų nustatyta, kad tuo laikotarpiu negavote sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Lietuvoje.  

Turkijoje įgytų diplomų pripažinimas Lietuvoje   

Jei vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijote Turkijoje ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje, Jums reikės įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla. Užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio pripažinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.  

Turkijoje įgytų kvalifikacijų pripažinimas Lietuvoje  

Ar reikės pripažinti įgytą kvalifikaciją Lietuvoje, priklauso nuo profesijos, pavyzdžiui, medikų, teisininkų, mokytojų profesijos yra reglamentuojamos. Ar Jūsų profesija reglamentuojama, galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše. Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos. Jei Jūsų profesija nereglamentuojama, apie kvalifikacijos tinkamumą spręs pats darbdavys.  

 Studijos Lietuvoje  

Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai.  

Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti konkurso būdu priimami į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO.  

Ką turiu atlikti iki prašymų teikimo pabaigos? Veiksmai bendrojo priėmimo metu 

– kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą (toliau – SKVC) arba pasirinktą įgaliotą aukštąją mokyklą (sąrašą rasite čia) dėl užsienio institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas įgyto vidurinio (ar jam prilyginto) išsilavinimo pripažinimo (išsilavinimo pripažinimo nereikia: baigusiems Europos bakalaureato diplomo programą; nuo 2019 metų Latvijos Respublikoje įgijusiems kvalifikacijas Atestāts par vispārējo vidējo izglītību arba Diploms par profesionālo vidējo izglītību; nuo 2019 metų Estijos Respublikoje įgijusiems kvalifikacijas Gümnaasiumi lõputunnistus arba Kutsekeskhariduse lõputunnistus); 

– registruotis LAMA BPO bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje; 

– pridėti dokumentus (sąrašą rasite čia) mokymosi dalykų atitikmenims nustatyti ir gautiems pažymiams perskaičiuoti į Lietuvos valstybinių brandos egzaminų skalę stojančiojo paskyroje iki nustatyto termino pabaigos (pažymių pervedimo nereikia baigusiems Tarptautinio bakalaureato diplomo programą arba stojantiems į menų studijų programas, kur visą konkursinio balo dedamąją sudaro stojamieji egzaminai); 

– pasirinkti pageidaujamas studijų programas; 

– išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą (jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba ir jei lietuvių kalbos mokėjimo negalite įrodyti dokumentais, išduotais kompetentingos institucijos); 

– išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei jie yra numatyti, stojant į pasirinktas studijų programas); 

– iki nustatyto termino prie savo prašymo pridėti dokumentų kopijas, jei esate užsienio lietuvis ir siekiate gauti 1 papildomą balą; 

– gavus kvietimą studijuoti, sudaryti studijų sutartį su aukštąja mokykla. 

Kada pretenduoti? 

Pagrindinio priėmimo prašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas vyksta 2026-06-01–2026-07-23 12 val. 

Bendrojo priėmimo datos 

Praleidote pagrindinį priėmimą? 

Papildomo priėmimo pirmojo etapo prašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas vyksta 2026-08-04–2026-08-07 12 val. 

Papildomo priėmimo antrojo etapo prašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas vyksta 2026-08-14–2026-08-17. 

Parama stojantiems užsienio lietuviams 

Užsienio lietuviams, stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas, pridedamas vienas papildomas konkursinis balas (jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne mažiau kaip 3 metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne mažiau kaip 3 metus bei atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne ankstesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasėje (gimnazijos I–IV klasėje)) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą). 

Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas. Stojančiajam, baigusiam vieną iš minėtų mokyklų, stojančiojo paskyros skiltyje „Kiti pasiekimai ir kriterijai“, pasirinkus kriterijų „Užsieniečiams, užsienio lietuviams ir įgijusiems išsilavinimą užsienyje“ reikia pažymėti baigtą mokyklą. Papildomas balas pridedamas, kai patvirtinama SKVC ar įgaliotos aukštosios mokyklos išduota kvalifikacijos akademinio pripažinimo pažyma. 

Užsienio lietuviui, siekiančiam gauti papildomą balą, stojančiojo paskyros skiltyje „Kiti pasiekimai“ pasirinkus vieną iš kriterijų „Esu užsienio lietuvis, ne mažiau kaip trejus metus gyvenęs užsienyje“ arba „Esu užsienio lietuvis, ne mažiau kaip trejus metus gyvenęs užsienyje ir Lietuvos Respublikoje pradėjau mokytis 8–12 klasėje (gimnazijos I–IV klasėje)“ reikia pateikti kompetentingos užsienio valstybės institucijos (mokyklos, savivaldybės, ambasados ir pan.) išduotą dokumentą ir jo oficialų vertimą (lietuvių, anglų, vokiečių arba prancūzų kalba), patvirtinantį, kad asmuo ne mažiau kaip trejus metus gyveno ar mokėsi užsienio valstybėje, jei asmuo yra užsienio lietuvis. Taip pat galima pateikti išrašus iš skirtingų mokslo ar studijų metų, tačiau turi būti matomas nenutrūkstamas ne mažiau kaip trejų metų laikotarpis. Jei stojantysis grįžo į Lietuvą mokytis 8–12 klasėje (gimnazijos I–IV klasėje), reikia pateiktą pažymą ir iš Lietuvos mokyklos, į kurią klasę stojantysis grįžo mokytis Lietuvoje. 

Finansinė parama užsienio lietuviams 

Įstojusiems į aukštąją mokyklą yra galimybių gauti stipendijas ar kompensacijas už studijų kainą. 

Daugiau informacijos apie studijų kainos kompensavimą: Kontaktai dėl studijų kainos kompensavimo – Valstybinis studijų fondas (lrv.lt). 

Daugiau informacijos apie valstybės remiamas paskolas: Valstybės remiamos paskolos – Valstybinis studijų fondas (lrv.lt). 

Stipendijos ir socialinė parama užsienio lietuviams. Parama teikiama vadovaujantis Paramos skyrimo Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose studijuojantiems užsienio lietuviams tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-871. 

Užsienio lietuviams gali būti skiriama dviejų rūšių parama: stipendija ir (ar) socialinė išmoka. 

• Stipendijos mėnesinis dydis – 240,50 Eur 

• Socialinė išmoka – tai vienkartinė išmoka, skiriama atsižvelgus į pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį (nuo 232 Eur iki 319 Eur). 

 Darbas grįžus į Lietuvą  

Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT), kur gausite pagalbą ieškodami darbo, galėsite įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti esamą kompetenciją.  

Ieškodami darbo internete atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems iš užsienio skirtus projektus „Gal į Lietuvą“, „Work In Lithuania“. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės, ieškančios patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbomis kalbančių darbuotojų. 

Grįžtantiems į Lietuvą visuose Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose be išankstinės registracijos teikiamos pirminės konsultacijos. 

Vadovų, specialistų ir techninių specialybių darbuotojų atrankomis rūpinasi Aukštos kvalifikacijos atrankų komanda, kurios tikslas – padėti trūkstamiems specialistams gauti (sugrįžti į) į jų žinias ir patirtį atitinkančias darbo vietas, o darbdaviams – rasti vertę kuriančių darbuotojų. 

Dėl išmokos gavimo sąlygų kreipkitės į Užimtumo tarnybą bendruoju konsultacijų numeriu (0 5)  250 0883 arba el. paštu info@uzt.lt. 

Grįžtantiems į Lietuvą dar daugiau informacijos apie Lietuvos regionus galima rasti Užimtumo tarnybos interaktyviajame Lietuvos regionų žemėlapyje, kuriame rasite net 50 skirtingų rodiklių duomenis apie kiekvieną Lietuvos savivaldybę, yra galimybė ruošiantis grįžti į Lietuvą atlikti rodiklių palyginimą ir analizę. 

Nuotolinis darbas  

Darbo užmokestis yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kurios mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (Sodrai). Kaip tai padaryti?  

Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš Turkijos įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu), gautą darbo užmokestį:  

• turi deklaruoti kalendoriniams metams, kuriais jis gautas, pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI pateikdamas Metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija) ir  

• iki to paties termino į Lietuvos biudžetą nuo darbo užmokesčio turi sumokėti (įmokos kodas 1441) 20 / 25 / 32 proc.[*] pajamų mokesčio.  

Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris dalį laiko dirbtų būdamas Turkijoje jos darbdaviui, taip gauta darbo užmokesčio dalis:  

• galėtų būti apmokestinta Turkijoje, o tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje.  

• Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio Turkijoje arba Turkijos mokesčių administratoriaus) apie už Turkijoje  atliekamą darbą gautas pajamas ir nuo jų Turkijoje sumokėtą pajamų mokesčio sumą.  

VMI galėtų išduoti pažymą FR0254 formą, patvirtinančią Lietuvos gyventojo rezidavimo vietą, kad esant poreikiui jis pažymą galėtų pateikti Turkijos darbdaviui, kuris gavęs šią pažymą pajamų mokesčio užsienio valstybėje neišskaičiuotų.  

[*]Nuo 2026 metų gyventojo gautos pajamos sumuojamos ir apmokestinamos taikant šiuos pagrindinius mokesčio tarifus:  

- metinė pajamų dalis, neviršijanti 36 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą;  

- metinė pajamų dalis, viršijanti 36 VDU dydžio sumą, bet neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, apmokestinama taikant 25 proc. pajamų mokesčio tarifą;  

- metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.  

Daugiau informacijos apie iš užsienio gautų pajamų apmokestinimą pajamų mokesčiu galima rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt > Mokesčių žinynas > Gyventojų pajamų mokestis > Pajamos, gautos iš užsienio.

Nedarbo išmoka 

Nedarbo išmoka Lietuvoje gali būti skirta Užimtumo tarnyboje registruotam darbo neturinčiam asmeniui, kuriam suteiktas bedarbio statusas, jei jis turi bent 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.  

Nedarbo išmoka skiriama nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo dienos ir mokama 9 mėnesius. Savarankiško darbo laikotarpiai (individuali veikla pagal pažymą, individuali žemės ūkio veikla (nuo 4 EDV), šeimynos dalyviai) nėra įskaičiuojami į nedarbo draudimo  stažą. 

Nedarbo išmokos apskaičiuojamos tik pagal Lietuvoje turėtas draudžiamąsias pajamas. Jeigu asmuo Lietuvoje neturėjo draudžiamųjų pajamų, jam bus mokama minimali nedarbo išmoka. Nuo 2026 m. liepos 1 d. minimalus nedarbo išmokos dydis yra 370,00 Eur. 

Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos   

Vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje – iki 3 metų, bet vaiko priežiūros išmoka turinčiam teisę ją gauti vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš vaiko senelių, arba buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatiniam globėjui (rūpintojui), mokama iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn., išskyrus neperleidžiamųjų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį, priklausančią kiekvienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar  globėjų.   

Norint gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, Lietuvoje reikia turėti bent 12 mėnesių, tėvystės išmokų atveju – bent 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 2 metus. Minėtos išmokos Jums priklausytų tapus apdraustuoju asmeniu (t. y. įsidarbinus, pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir kt.) ir esant darbdavio išleistam atitinkamų (nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros) atostogų arba, jei esate savarankiškai dirbantis asmuo, Jums pasirinkus atitinkamą (nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros) laikotarpį. Nustatant išmokos dydį atsižvelgiama tik į Lietuvoje per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo mėnesį, turėtas pajamas. Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos per mėnesį negali būti mažesnės negu 8 bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą mėnesį iki teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo dienos (minimali išmoka įgijus teisę gauti išmoką nuo 2026 m. vasario 1 d. – 592 Eur neatskaičius mokesčių). Taip pat šioms išmokoms yra taikomi maksimalūs išmokų dydžiai.  

Jei jau gaunate motinystės išmoką Turkijoje, išvykę į Lietuvą paskirtos išmokos neprarasite, bet Lietuvoje ji nebus skiriama.  

Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metų amžiaus vaiku, galite kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui (vienkartinė išmoka gimus vaikui nuo 2026 m. birželio 1 d. – 1 036 Eur). 

Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 m. (tam tikrais atvejais – iki 23 m.) kas mėnesį mokamos vaiko išmokos (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 129,5 Eur per mėn. vienam vaikui). Grįžus iš Turkijos  gyventi į Lietuvą, vaiko išmokos bus skiriamos Lietuvoje. Dažnai savivaldybė prašo pateikti įrodymą, kad išmokos vaikui mokėjimas Turkijoje yra nutrauktas. 

Šeimos ir darbo derinimas. Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 m., įgyja teisę į vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius, suteikiamus 1 kartą per 3 mėnesius. Auginantys 2 ir daugiau vaikų iki 12 m. gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 12 m.   

Senatvės pensijos dirbusiems Turkijoje    

Pensiją Turkijoje pradės mokėti tik kai sulauksite pensinio amžiaus pagal Turkijos įstatymus Lietuvoje pensinis amžius nuo 2026 m. - 65 m. 

Turkijos pilietybę turintiems asmenims paskirta pensija mokama ir persikėlus gyventi į Lietuvą. Turkijos pilietybės neturintiems asmenims dėl pensijos perkėlimo nustatytos papildomos sąlygos, priklausomai nuo pensijos tipo (privačios, našlių ir kt. pensijos). Pensijos perkėlimą reikia derinti su atitinkamomis Turkijos institucijomis. 

Minimalusis darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.                 

Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:   

• sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus;   

• turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.    

Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.    

Vairavimas Lietuvoje  

Kai tapsite nuolatiniu Lietuvos gyventoju, Turkijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą turėsite pasikeisti į lietuvišką.  

Keičiant vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką reikės perlaikyti teorijos ir praktikos egzaminus  AB „Regitra“. Vairavimo egzaminų laikyti nereikės, jei keičiamame vairuotojo pažymėjime visos nurodytos kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje.  

„Regitros“ padalinyje pateikite:                                                                                                            

• asmens tapatybės kortelę ar pasą;  

• Lietuvoje išduotą vairuotojo medicininę pažymą (ji gaunama automatiškai);  

• Lietuvoje išduotą pirmosios pagalbos pažymėjimą arba privalomojo mokymo pažymėjimą, išduotą pagal Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo pagrindinę programą (Programos kodas PP, profesijos kodas 014 ar 015) (kai laikomi vairavimo egzaminai);  

• Turkijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą su vertimu į lietuvių kalbą (būtinas vertėjo parašas);  

• jei Turkijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas neatitinka tarptautinių konvencijų reikalavimų, reikės pateikti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą.  

SVARBU. Turkijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas keičiamas, jei jo galiojimo terminas yra nepasibaigęs. Jei vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas pasibaigė jau gyvenant Lietuvoje, jis gali būti keičiamas per 1 metus nuo atvykimo gyventi į Lietuvą. Asmuo turi atitikti amžiaus, reikalingo konkrečios kategorijos keičiamam vairuotojo pažymėjimui įgyti, reikalavimus.  

Galutinį sprendimą dėl užsienyje įgyto ir tarptautinio vairuotojo pažymėjimo atitikties tarptautinėms konvencijoms priims „Regitros“ darbuotojai Jums atvykus į padalinį.  

Daugiau informacijos » Keičiu grįžęs (-usi) iš kitų šalių 

Ką daryti norint Lietuvoje įregistruoti iš Turkijos atsivežtą transporto priemonę:   

• gauti Savininko deklaravimo kodą (SDK) „Regitroje“;   

• atlikti automobilio techninę apžiūrą (Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“, www.vta.lt);   

• vertinant transporto priemonės atitiktį, t. y. nustatant, ar atsivežta transporto priemonė atitinka nacionalinius reikalavimus, taikoma išimtis, – vertinimo nereikia atlikti, jeigu transporto priemonę kaip savo turtą į Lietuvos Respubliką iš ne Europos Sąjungos šalių įsivežė asmenys, gyvenę tose šalyse ne mažiau kaip trejus metus, bet ne daugiau kaip po vieną M1 (lengvasis keleivinis) ar N1 (lengvasis krovininis) klasės ir L (motociklas) kategorijos transporto priemonę;   

• apdrausti civilinės atsakomybės draudimu (Lietuvos draudimo įmonėse);   

• sumokėti Motorinių transporto priemonių registracijos mokestį (jeigu CO2 emisija didesnė nei 130 g/km) „Regitroje“; trūkstant duomenų šiam mokesčiui apskaičiuoti, reikės atlikti techninę ekspertizę trūkstamiems duomenims nustatyti;   

• registruoti transporto priemonę „Regitroje“ (reikia pateikti transporto priemonę „Regitros“ padalinyje ir Turkijoje išduotą transporto priemonės registracijos liudijimą).   

„Regitros“ padalinyje norint būti aptarnautam pageidaujamu laiku, rekomenduojama vizitą rezervuoti iš anksto „Regitros“ savitarnoje https://www.eregitra.lt.  

Lietuvos Respublikos pilietybė  

Grįžtantiems iš Turkijos gali būti aktualus daugybinės pilietybės klausimas. Daugybinė pilietybė leidžiama tik išimtiniais atvejais, nustatytais Pilietybės įstatyme (tremtiniams ir jų palikuoniams, asmenims, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki jiems sukako 18 metų, asmenims, įgijusiems Lietuvos pilietybę išimties tvarka). Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos pranešti apie tai Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. 

• Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas. Jei asmuo turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940-06-15, jis turi teisę ją atkurti, jei nėra įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybės iki 2011-04-01. Tokią teisę taip pat turi šių asmenų palikuonys – vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Tokiu atveju būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę.  

• Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimas. Jei Jūs netekote Lietuvos Respublikos pilietybės, turite teisę vieną kartą ją susigrąžinti, jei atitinkate Pilietybės įstatyme nustatytas sąlygas.  

Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės, atkuriant arba grąžinant Lietuvos Respublikos pilietybę, netaikomas asmenims, kurie yra ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., arba išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., arba jų palikuoniams. 

• Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas supaprastinta tvarka. Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi galimybę ją įgyti supaprastinta tvarka, jei nėra kitos valstybės piliečiai. Šiuo atveju reikia įrodyti lietuvių kilmę, t. y. kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, ir pateikti rašytinį pareiškimą, kuriuo asmuo deklaruoja, kad laiko save lietuviu.  

• Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas gimimu. Asmuo, gimęs laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2011 m. balandžio 1 d., kurio gimimo metu tėvai ar vienas iš tėvų buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir kuris kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu arba iki 18 metų (ne gimimu), gali pats arba, jei nėra sukakęs 18 metų, per teisėtą atstovą pateikti prašymą laikyti jį Lietuvos Respublikos piliečiu. Vaikų, gimusių nuo 2011 m. balandžio 1 d., Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant arba įtraukiant į apskaitą vaiko gimimą. 

• Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teikiami el. būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Kreipiantis dėl pilietybės atkūrimo, grąžinimo ar įgijimo supaprastinta tvarka, dokumentų originalus galima pateikti Migracijos departamentui Lietuvoje arba Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijoje. SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma (Apostille) ir išversti į lietuvių kalbą.  

Leidimai gyventi Lietuvoje  

Jei į Lietuvą atvykstate neturėdami Lietuvos Respublikos pilietybės, norėdami gyventi Lietuvoje turėsite gauti leidimą. Leidimas gyventi Lietuvoje gali būti išduodamas skirtingais pagrindais, pavyzdžiui, lietuvių kilmės, šeimos sujungimo, darbo, studijų ir kitais pagrindais. Dokumentų sąrašas priklauso nuo pagrindo, kuriuo remdamasis norėsite kreiptis dėl leidimo gyventi. Pavyzdžiui, kreipiantis dėl leidimo gyventi lietuvių kilmės pagrindu reikia pateikti dokumentus, įrodančius lietuvių kilmę, ir pažymą dėl (ne)teistumo.  

Jei į Lietuvą kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu atvyksta šeimos nariai, turintys Turkijos  pilietybę, jie iškart gali kreiptis dėl nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje šeimos sujungimo pagrindu. Prašymą reikia pateikti per 3 mėn. nuo Lietuvos Respublikos piliečio atvykimo į Lietuvą. Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais (santuokos liudijimu, pažyma dėl (ne)teistumo, sveikatos draudimu ir kt.).  

Prašymai dėl leidimų gyventi Lietuvoje teikiami per Lietuvos migracijos informacinę sistemą. Turite užpildyti prašymą el. būdu ir per 4 mėnesius pateikti dokumentų originalus teritoriniam Migracijos departamento skyriui. Leidimas gyventi Lietuvoje išduodamas per 3 mėn.  

Norėdami įgyti Lietuvos pilietybę supaprastinta tvarka arba gauti leidimą gyventi Lietuvoje lietuvių kilmės pagrindu, turėsite įrodyti, kad Jūsų tėvai arba seneliai (arba vienas iš tėvų ar senelių) buvo lietuviai. Tai įrodoma pateikiant oficialius dokumentus (pasus, gimimo liudijimus, santuokos liudijimus bei kt.). Neretai asmenys šių dokumentų nebeturi. Tokiu atveju galite kreiptis į Lietuvos valstybės centrinį archyvą arba Lietuvos valstybės istorijos archyvą.  

Daugiau informacijos apie užsieniečių atvykimą rasite Migracijos departamento MIGRIS puslapyje.