Grįžimas iš Ukrainos. Ką reikėtų žinoti?

Kuo pasirūpinti prieš išvykstant?

• Deklaruokite savo išvykimą;
• informuokite apie išvykimą institucijas, iš kurių gaunate išmokas;
• Ukrainoje yra privalomas ugdymas nuo 6 iki 18 metų, todėl asmenys, turintys vaikų, turi pranešti apie išvykimą darželiui ar mokyklai;
• nutraukite nuomos, komunalinių paslaugų (elektros, dujų, vandens), draudimo ir kitas sutartis;
• pasidomėkite dėl galimybės uždaryti ukrainietišką banko sąskaitą;
• įsitikinkite, kad neliko mokesčių prievolių ar skolų Ukrainos valstybinei mokesčių tarnybai (Deržavna podatkova sluzhba Ukrainy);
• susipažinkite su reikalavimais dėl keliavimo su gyvūnais (augintiniais) iš trečiųjų šalių į Lietuvą (Keliavimas iš trečiųjų šalių į Lietuvą | Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba).

Kokius dokumentus reikia parsivežti?

• Civilinės metrikacijos dokumentus (gimimo, santuokos, ištuokos liudijimus, vardo ar pavardės keitimo dokumentus ir pan.);
• nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus: nekilnojamojo, kilnojamojo ar kito turto pardavimo sutartis; 
• darbo stažą, užmokestį, kvalifikaciją ir patirtį patvirtinančius dokumentus;
• dokumentus, įrodančius vaikų išeitą ugdymo programą ar jos dalį, pažymas dėl neformaliojo ugdymo, jei aktualu (pavyzdžiui, lituanistinės mokyklos). Taip pat atitinkamus dokumentus, jei vaikui nustatyta negalia ir (ar) jis turi specialiųjų poreikių;
• pažymas iš medicinos įstaigų apie suteiktą gydymą, skiepus;
• Ukrainoje įgytus diplomus, rekomendacijas, vairuotojo pažymėjimus ir pan.; 
• pažymą dėl (ne)teistumo, jei kreipsitės dėl leidimų gyventi Lietuvoje (išskyrus Lietuvos piliečius).

Kuo pasirūpinti, jei grįžtate į Lietuvą su vaikais?

Įtraukite vaiko gimimą į apskaitą Lietuvoje

Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus dėl Ukrainoje gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų – Lietuvos Respublikos pilietis.

Dokumentai, kuriuos reikia pateikti:

• užpildytą prašymą įtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
• Ukrainoje išduotą vaiko gimimo liudijimą, jo vertimą į lietuvių kalbą;
• tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus;
• vaiko užsienio valstybės asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą (jei išduotas).

Dokumentus galima pateikti Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigai, Lietuvos Respublikos ambasadai Ukrainoje arba internetu per VĮ Registrų centrą.

Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, net jei gimė užsienyje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę, arba gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.

Registracija į ugdymo įstaigas

Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Vaikas, grįžęs (atvykęs) iš užsienio, į klases yra integruojamas pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis tiesiogiai į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą. Su įstaigos atstovais aptarkite adaptacijos klausimus ir pateikite prašymą mokytis (internetu arba mokykloje). Taip pat galite kreiptis į pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojus, kurie patars ir suteiks reikiamą informaciją. Visi mokiniai kasmet savo mokyklai turi pateikti medicininę pažymą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad, jei vaikas turi negalią ar sutrikimą ir pageidaujate, kad jis mokytųsi specialiojoje švietimo įstaigoje, grįžus iš užsienio reikėtų kreiptis pagal gyvenamąją vietą į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo. Tuo atveju, jei bus nustatyti dideli arba labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai, vaikas galėtų būti priimtas į specialiąją švietimo įstaigą.

Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės mokymo lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kuriose savivaldybėse ar mokyklose veikia išlyginamosios klasės, skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje veikia specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos, turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais ar atvykusiais vaikais patirties ir teikiančios paslaugas sėkmingai šių vaikų integracijai užtikrinti. Svarbu žinoti, kad iš užsienio atvykstanti šeima gali kreiptis į bet kurią Lietuvos mokyklą prašydama priimti vaiką.

Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą

• Gyvenamoji vieta. Deklaruokite gyvenamąją vietą per 1 mėn. internetu www.epaslaugos.lt arba nuvykę į savivaldybę ar seniūniją, kurioje gyvensite.
• Privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Jei grįžę iš Ukrainos kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, sumokėkite PSD įmokas.
• Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su Ligonių kasa dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
• Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystės programėlę ir prisijungimo prie Elektroninių valdžios vartų duomenis, galėsite registruotis ir teikti prašymus įvairioms institucijoms, deklaruoti gyvenamąją vietą.
• Jei darbo ieškosite tik grįžę, registruokitės Užimtumo tarnyboje (UŽT). Čia Jums padės susirasti darbą ar persikvalifikuoti. Daugiau informacijos – skyrelyje „Darbas grįžus į Lietuvą“.
• Išmokos. Jei grįžę neturite pajamų, galite kreiptis dėl socialinės paramos į gyvenamosios vietos savivaldybę, o dėl socialinio draudimo išmokų – į „Sodrą“.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)

Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris jas moka pats. Jei grįžę kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas turėsite mokėti savarankiškai nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.

Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis?

• Moksleiviai ir nuolatinių studijų studentai;
• Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai;
• vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 m. arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 m.;
• asmenys, gaunantys bet kurios rūšies pensiją;
• kitos asmenų grupės, nurodytos Sveikatos draudimo įstatyme;
• daugiau duomenų rasite Valstybinėje ligonių kasos (VLK) elektroniniame leidinyje „Atsakymai į svarbiausius klausimus“.

PSD skola

Jei išvykdami į Ukrainą nedeklaravote savo išvykimo iš Lietuvos, Lietuvoje galėjo susikaupti PSD skola. Taip atsitinka todėl, kad PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie išvykimą ir taikė Jums prievolę mokėti PSD įmokas. Skola nustoja kauptis tik deklaravus išvykimą. Jei to nepadarėte prieš išvykdami, grįžus reikės mokėti įsiskolinimą. PSD skola galėtų būti perskaičiuota, jeigu buvote išvykęs ilgiau kaip 6 mėnesius ir pateiktumėte „Sodrai“ Ukrainos kompetentingos institucijos išduotus dokumentus (išverstus į lietuvių kalbą), patvirtinančius, kad laikotarpiu, už kurį priskaičiuotos PSD įmokos, buvote apdraustas socialiniu draudimu Ukrainoje, ir būtų nustatyta, kad tuo laikotarpiu negavote sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Lietuvoje. Tai padaryti galite prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, išsiuntę prašymą el. paštu info@sodra.lt (prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba nuvykę į teritorinį „Sodros“ skyrių. Užsiregistruoti vizito galima čia.

Darbas grįžus į Lietuvą

Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT), kur gausite pagalbą ieškodami darbo, galėsite įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti turimą kompetenciją. UŽT interneto svetainėje rasite paklausių profesijų sąrašą, kuris kiekvieną mėnesį atnaujinamas pagal laisvų darbo vietų skaičių.

Ieškodami darbo internete, atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems iš užsienio skirtus projektus Gal į Lietuvą?, Work In Lithuania. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės, ieškančios patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbomis kalbančių darbuotojų.

Grįžtantiems į Lietuvą visuose Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose be išankstinės registracijos teikiamos pirminės konsultacijos.

Vadovų, specialistų ir techninių darbuotojų atrankomis rūpinasi Aukštos kvalifikacijos atrankų komanda, kurios tikslas – padėti trūkstamiems specialistams gauti (grįžti į) jų žinias ir patirtį atitinkančias darbo vietas, o darbdaviams – rasti vertę kuriančių darbuotojų.

Daugiau informacijos kreipkitės Užimtumo tarnybos bendruoju konsultacijų numeriu +370 5 250 0883 ar el. paštu info@uzt.lt.

Grįžtantys į Lietuvą informacijos apie Lietuvos regionus gali rasti Užimtumo tarnybos interaktyviajame Lietuvos regionų žemėlapyje, teikiančiame net 50 skirtingų rodiklių duomenis apie kiekvieną Lietuvos savivaldybę, taip pat atlikti šių rodiklių palyginimą ir analizę.

Ukrainoje įgytų kvalifikacijų (diplomų) akademinis pripažinimas Lietuvoje

Jei vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijote Ukrainoje ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje, Jums reikės įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla. Užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio pripažinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.

Ukrainoje įgytų kvalifikacijų profesinis pripažinimas Lietuvoje

Ar reikės įrodyti užsienyje įgytą kvalifikaciją Lietuvoje, priklauso nuo profesijos (pavyzdžiui, medikų, teisininkų, mokytojų profesijos yra reglamentuojamos). Ar Jūsų profesija yra reglamentuojama, galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše. Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos. Jei Jūsų profesija nereglamentuojama, apie kvalifikacijos tinkamumą spręs darbdavys.

Studijos Lietuvoje

Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai.

Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose asmenims prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO.

Stojant per LAMA BPO sistemą, įgyto išsilavinimo vertinimą ir dokumentų pripažinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras. Stojančių į antrąją pakopą ar ištęstines studijas (t. y. tų, kas jau turi aukštojo išsilavinimo diplomą) diplomų pripažinimą gali atlikti patys universitetai.

Pagrindinės priėmimo į aukštąsias mokyklas procedūros vykdomos internetu:

• priėmimas prasideda birželio 1 d.;
• prašymų registracija tęsiasi apie 2 mėnesius (nepraleiskite nustatyto termino).

Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti konkurso būdu priimami į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas

Stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas per LAMA BPO reikalingas vidurinis išsilavinimas. Jei išsilavinimas įgytas užsienyje ir stojama į valstybės finansuojamą studijų vietą, stojantysis turi atlikti šiuos veiksmus:

• kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą, kur atliekamas užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimas ir mokomųjų dalykų atitikmenų nustatymas bei pažymių ir egzaminų rezultatų vertinimas pagal lietuvišką vertinimo sistemą. Jei nebuvo mokytasi lietuvių kalbos, jos atitikmeniu, formuojant konkursinį balą, laikomas mokomosios užsienio kalbos dalykas, pavyzdžiui, jei asmuo Ukrainoje bendrąją ugdymo programą baigė valstybine kalba, šio dalyko pažymys ar egzamino rezultatas vertinimo metu bus įskaitytas kaip lietuvių kalbos pažymys ar egzamino rezultatas;
• išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą, jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba, o stojantysis jos mokėjimo negali įrodyti dokumentais, išduotais kompetentingos institucijos. Dėl lietuvių kalbos įskaitos laikymo reikia kreiptis į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedrą;
• pateikti prašymą stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas (LAMA BPO);
• išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei numatyti stojant į pasirinktas studijų programas);
• iki nustatyto termino prie savo prašymo pridėti kitus dokumentus: lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą; dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo 3 pastaruosius metus gyveno užsienio valstybėje arba kad 3 metus gyveno užsienio valstybėje, o atvykęs į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip aštuntoje klasėje (8–12 klasės).

Parama stojantiems užsienio lietuviams

Užsienio lietuviams yra taikoma lengvata – stojantiems į aukštąsias mokyklas pridedamas vienas papildomas konkursinis balas. Jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 pastaruosius metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 metus, o atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasės) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą. 

Šiuos kriterijus atitinkantys asmenys taip pat gali gauti finansinę paramą studijoms Lietuvoje. Stipendija gali būti skiriama vieną studijų semestrą ir išmokama kas mėnesį iki to semestro pabaigos.

Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas.

Finansinė parama užsienio lietuviams

Užsienio lietuviai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali gauti stipendiją, kuri skiriama atsižvelgus į jų mokymosi rezultatus, ir vienkartinę socialinę išmoką, kuri skiriama atsižvelgus į pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį.

Studentas turi teisę gauti ir stipendiją, ir vienkartinę socialinę išmoką. Parama neskiriama studentams, studijuojantiems tų šalių, iš kurių jie atvyko, kalbas.

Užsienio lietuviai, norintys gauti finansinę paramą, turi užsiregistruoti Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje.

Kai kurios aukštosios mokyklos vykdo išankstinį priėmimą savarankiškai. Kiekvienu atveju rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į aukštąją mokyklą, kurioje norima studijuoti. Visas Lietuvoje vykdomas pirmosios pakopos studijų programas galite rasti LAMA BPO

Profesinis mokymasis Lietuvoje

Mokytis pagal profesinio mokymo programas priimami asmenys, įgiję pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, taip pat neįgiję pagrindinio išsilavinimo (ne jaunesni nei 14 metų). Profesinio mokymo programos skirtos pirmajai (pirminis profesinis mokymas) arba papildomai kvalifikacijai (tęstinis profesinis mokymas) įgyti.

Stojančiųjų registracija (žiemos arba vasaros etapai) ir prašymų mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas (ar jų modulius) pateikimas, duomenų ir dokumentų pateikimas CPIS informacinėje sistemoje vyksta teisės aktų nustatyta tvarka.

Profesinio mokymosi įstaigų Lietuvoje sąrašas ir jų siūlomos mokymosi programos.

Nuotolinis darbas

Darbo užmokestis, nesvarbu, ar dirbate nuotoliniu, ar įprastu būdu, yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kurios mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“). Kaip juos sumokėti?

Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš Ukrainos įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu), gautą darbo užmokestį:

• turi deklaruoti pasibaigus kalendoriniams metams, kuriais darbo užmokestis gautas, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) pateikdamas Metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija), ir
• iki to paties termino į Lietuvos biudžetą (biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas galima rasti čia) nuo darbo užmokesčio turi sumokėti (įmokos kodas 1441) 20 proc.^[*] pajamų mokestį.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris dalį laiko dirbtų fiziškai būdamas Ukrainoje šios šalies darbdaviui, taip gauta darbo užmokesčio dalis:

• galėtų būti apmokestinta Ukrainoje ir tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje;
• Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio Ukrainoje arba Ukrainos mokesčių administratoriaus) apie už Ukrainoje atliekamą darbą gautas pajamas ir nuo jų Ukrainoje sumokėtą pajamų mokesčio sumą.

VMI galėtų išduoti pažymą (FR0254 forma), patvirtinančią Lietuvos gyventojo rezidavimo vietą, kad, esant poreikiui, jis pažymą galėtų pateikti Ukrainos darbdaviui, kuris, gavęs šią pažymą, pajamų mokesčio užsienio valstybėje neišskaičiuotų (pagal Lietuvos ir Ukrainos sutartį „Dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo“).

Daugiau informacijos apie užsienyje gautų pajamų apmokestinimą galima rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt, skiltyje Mokesčių žinynas > Gyventojų pajamų mokestis > Pajamos, gautos iš užsienio.

[*] Jei per kalendorinius metus darbo užmokesčio pajamos (įskaitant kitas pajamas, nurodytas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1-1 dalyje) viršytų 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) sumą, viršijanti dalis būtų apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Nedarbo išmoka

Nedarbo išmoka Lietuvoje gali būti skirta Užimtumo tarnyboje registruotam darbo neturinčiam asmeniui, kuriam suteiktas bedarbio statusas, jei jis turi bent 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėn. iki bedarbio statuso įgijimo dienos. Ukrainoje įgytas darbo stažas gali būti susumuotas, „Sodrai“ pateikus laisvos formos prašymą įskaityti Ukrainoje įgytą stažą ir darbo knygelę.

Nedarbo išmoka skiriama nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo dienos ir mokama 9 mėnesius. Savarankiško darbo laikotarpiai į darbo stažą nėra įskaičiuojami.

Nedarbo išmokos apskaičiuojamos tik pagal Lietuvoje turėtas draudžiamąsias pajamas, nepriklausomai nuo to, kad buvo sumuojamas stažas, įgytas Ukrainoje. Jeigu asmuo Lietuvoje neturėjo draudžiamųjų pajamų, jam bus mokama minimali nedarbo išmoka. Nuo 2025-01-01 minimalus nedarbo išmokos dydis yra 241,54 Eur.

Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos

Vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje – iki 3 metų, bet vaiko priežiūros išmoka turinčiam teisę ją gauti vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš vaiko senelių, arba buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatiniam globėjui (rūpintojui), mokama iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn., išskyrus neperleidžiamųjų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį, priklausančią kiekvienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų).

Norint gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, Lietuvoje reikia turėti bent 12 mėnesių, o tėvystės išmokų atveju – bent 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 2 metus. Minėtos išmokos Jums priklausytų tapus apdraustuoju asmeniu (t. y. įsidarbinus, pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir kt.) ir darbdavio išleistam atitinkamų (nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros) atostogų, arba, jei esate savarankiškai dirbantis asmuo, Jums pasirinkus atitinkamą (nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros) laikotarpį. Jei dirbant Lietuvoje įgyto stažo pritrūktų išmokoms gauti, būtų atsižvelgiama į Ukrainoje per pastaruosius 24 mėnesius iki teisės į išmoką dienos sukauptą motinystės socialinio draudimo stažą. Atvykę į Lietuvą galite kreiptis į „Sodrą“ dėl tarpininkavimo gaunant duomenis iš Ukrainos kompetentingos įstaigos dėl įgytų Ukrainoje darbo ir (ar) draudimo laikotarpių patvirtinimo. Sumuojant stažą būtina sąlyga, kad būtumėte dirbęs Lietuvoje per pastaruosius 24 mėnesius (įskaitoma net ir 1 oficiali darbo diena). Nustatant išmokos dydį atsižvelgiama tik į Lietuvoje per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo mėnesį, turėtas pajamas. Išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 8 (aštuonis) bazinės socialinės išmokos dydžius, galiojusius praeitą mėnesį iki teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo dienos (minimali išmoka įgijus teisę gauti išmoką nuo 2025 m. vasario mėn. – 560 Eur).

Jei jau gaunate motinystės išmoką Ukrainoje, išvykę į Lietuvą paskirtos Ukrainoje išmokos neprarasite, bet Lietuvoje ji nebus skiriama.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metų amžiaus vaiku, galite kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui (vienkartinė išmoka gimus vaikui nuo 2025 m. – 770 Eur).

Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 m. (tam tikrais atvejais – iki 23 m.) yra kas mėnesį mokamos vaiko išmokos (nuo 2025 m. sausio 1 d. – 122,5 Eur per mėn. vienam vaikui). Grįžus iš Ukrainos gyventi į Lietuvą, vaiko išmokos bus skiriamos Lietuvoje. Dažnai Lietuvos savivaldybės prašo pateikti įrodymą, kad išmokos vaikui mokėjimas Ukrainoje yra nutrauktas.

Šeimos ir darbo derinimas

Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 m., įgyja teisę į vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius, suteikiamus 1 kartą per 3 mėnesius. Auginantys 2 ir daugiau vaikų iki 12 m. gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 12 m.

Senatvės pensijos dirbusiems Ukrainoje

Minimalusis darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.

Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:

• sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus;
• turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.

Jei Lietuvoje ir Ukrainoje ar vienoje iš šių šalių neįgijote reikalingo stažo, vertinamas abiejose valstybėse įgytas stažas.

Jei įgijote stažo abiejų valstybių teritorijoje, kiekviena valstybė skiria pensiją už savo teritorijoje įgytą stažą. Už visą darbo stažą, įgytą iki 1992 m. sausio 1 d., pensijas skiria ta valstybė, kurios gyventojas būsite tą dieną, kai kreipsitės dėl pensijos skyrimo. Už visą darbo stažą, įgytą po 1992 m. sausio 1 d., pensiją skiria ta valstybė, kurioje stažas buvo įgytas. Jei darbo stažo Lietuvoje pritrūks, bus sumuojamas Ukrainoje įgytas stažas.

Sukakus Jūsų pensiniam amžiui, „Sodra“ pati susisieks su Ukrainos institucijomis dėl stažo patvirtinimo, Jums patiems dėl stažo sumavimo rūpintis nereikia.

Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.

Pensinis amžius Ukrainoje ir Lietuvoje gali skirtis. Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvoje moterų pensinis amžius yra 64 m. 4 mėn., vyrų – 64 m. ir 8 mėn., Ukrainoje – 60 m., jeigu asmuo yra įgijęs ne mažesnį nei 31 m. darbo stažą.

Vairavimas Lietuvoje

Kai tapsite nuolatiniu Lietuvos gyventoju, Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą turėsite pasikeisti į lietuvišką.

Keičiant vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką reikės perlaikyti teorijos ir praktikos egzaminus AB „Regitra“. Vairavimo egzaminų laikyti nereikės, jei keičiamas vairuotojo pažymėjimas išduotas Ukrainos ar Lietuvos Respublikos piliečiui (tik A ir B kategorijų transporto priemonių vairuotojams). Tam, kad galėtumėte užsisakyti vairuotojo pažymėjimą, Jums reikia turėti sveikatos priežiūros įstaigos išduotą ir galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą.

„Regitros“ padalinyje pateikite:                                                                                                          

• asmens tapatybės kortelę ar pasą;
• Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą su vertimu į lietuvių kalbą (būtinas notariškai patvirtintas vertėjo parašas).

Atsivežę transporto priemonę iš Ukrainos:

• Gaukite Savininko deklaravimo kodą „Regitroje“.
• Atlikite techninę apžiūrą (Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“, vta.lt).
• Dėl transporto priemonės atitikties įvertinimo, t. y. poreikio nustatyti, ar atsivežta transporto priemonė atitinka nacionalinius reikalavimus, taikoma išimtis, – vertinimo nereikia atlikti, jeigu transporto priemonę kaip savo turtą į Lietuvos Respubliką iš ne Europos Sąjungos šalių įsivežė asmenys, gyvenę tose šalyse ne mažiau kaip trejus metus, bet ne daugiau kaip po vieną M1 (lengvasis keleivinis) ar N1(lengvasis krovininis) klasės ir L (motociklas) kategorijos transporto priemonę.
• Apdrauskite civilinės atsakomybės draudimu (Lietuvos draudimo įmonėje).
• Sumokėkite Motorinių transporto priemonių registracijos mokestį (jeigu CO₂emisija didesnė nei 130 g/km) „Regitroje“; trūkstant duomenų šiam mokesčiui apskaičiuoti, reikės atlikti techninę ekspertizę trūkstamiems duomenims nustatyti.
• Registruokite transporto priemonę „Regitroje“.

Jei Jūsų šeimos nariai yra Ukrainos piliečiai arba kitų šalių piliečiai

Jei Jūsų šeimos narys nėra Lietuvos Respublikos pilietis, jam reikės gauti leidimą gyventi Lietuvoje.

Leidimai gyventi Lietuvoje 

Jei į Lietuvą atvykstate kartu su kitos šalies piliečiu, neturinčiu Lietuvos Respublikos pilietybės, norėdamas gyventi Lietuvoje jis turės gauti leidimą. Leidimas gyventi Lietuvoje gali būti išduodamas skirtingais pagrindais, pavyzdžiui, dėl lietuvių kilmės, šeimos susijungimo, darbo, studijų ir kitų priežasčių. Dokumentų sąrašas priklauso nuo to, kuo remdamasis norėsite kreiptis dėl leidimo gyventi. Pavyzdžiui, kreipiantis dėl leidimo gyventi lietuvių kilmės pagrindu reikia pateikti dokumentus, įrodančius lietuvių kilmę, ir pažymą dėl (ne)teistumo. 

Jei į Lietuvą kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu atvyksta šeimos nariai, turintys Ukrainos pilietybę, jie iškart gali kreiptis dėl nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu. Prašymą reikia pateikti per 3 mėn. nuo atvykimo į Lietuvą. Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais (santuokos liudijimu, pažyma dėl (ne)teistumo, sveikatos draudimu, dokumentu, patvirtinančiu, kad turite pakankamai lėšų gyventi Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip vienus metus, ir kt.). 

Prašymai dėl leidimų gyventi Lietuvoje teikiami per Lietuvos migracijos informacinę sistemą. Reikia užpildyti prašymą el. būdu ir per 4 mėnesius pateikti dokumentų originalus teritoriniam Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skyriui. Leidimas gyventi Lietuvoje išduodamas per 3 mėnesius. 

Norėdami įgyti Lietuvos pilietybę supaprastinta tvarka arba gauti leidimą gyventi Lietuvoje lietuvių kilmės pagrindu, turėsite įrodyti, kad Jūsų tėvai arba seneliai (arba vienas iš tėvų ar senelių) buvo lietuviai. Tai įrodoma pateikiant oficialius dokumentus (pasus, gimimo liudijimus, santuokos liudijimus ir kt.). Kartais asmenys šių dokumentų nebeturi. Tokiu atveju galima kreiptis į Lietuvos valstybės centrinį archyvą arba Lietuvos valstybės istorijos archyvą. 

Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečiai savo gyvenamąją vietą turi deklaruoti:

• Migracijos departamente, kartu pateikdami prašymą gauti leidimą ar teisę gyventi, arba

• jau gavę leidimą ar teisę gyventi – seniūnijoje ar savivaldybėje.

Užsieniečių teisės ir pareigos.

Daugiau informacijos apie užsieniečių atvykimą rasite Migracijos departamento MIGRIS puslapyje.

Lietuvos Respublikos pilietybė

Grįžtantiems dažnai aktualus daugybinės pilietybės klausimas. Dabartiniai Lietuvos Respublikos (LR) įstatymai leidžia turėti daugybinę pilietybę tik išimtiniais atvejais (pvz., tremtiniams ir jų palikuoniams, asmenims, kurie gimdami įgijo LR pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki jiems sukako 18 metų, asmenims, įgijusiems Lietuvos pilietybę išimties tvarka), nustatytais Pilietybės įstatyme.

Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės priimant Lietuvos pilietybę netaikomas asmenims, kurie yra ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. arba išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., arba jų palikuoniams.

• LR pilietybės atkūrimas. Jei asmuo turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., jis turi teisę ją atkurti, jei nėra įgijęs LR pilietybės iki 2011 m. balandžio 1 d. Tokią teisę taip pat turi šių asmenų palikuoniai – vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Tokiu atveju būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę.

• LR pilietybės grąžinimas. Jei netekote Lietuvos pilietybės, turite teisę vieną kartą ją susigrąžinti, jei atitinkate Pilietybės įstatyme numatytas sąlygas.

• LR pilietybės įgijimas supaprastinta tvarka. Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi galimybę ją įgyti supaprastinta tvarka. Šiuo atveju reikia įrodyti lietuvių kilmę, t. y. kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, ir pateikti rašytinį pareiškimą, kuriuo asmuo deklaruoja, kad laiko save lietuviu.

Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teikiami el. būdu per MIGRIS sistemą. Kreipiantis dėl pilietybės atkūrimo, grąžinimo ar įgijimo supaprastinta tvarka dokumentų originalus galima pateikti Migracijos departamentui Lietuvoje arba Lietuvos Respublikos ambasadoje Ukrainoje. SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą.