Grįžimas iš Ukrainos. Ką reikėtų žinoti?

Kuo pasirūpinti prieš išvykstant?

• deklaruokite savo išvykimą;
• informuokite apie išvykimą institucijas, iš kurių gaunate išmokas;
• Ukrainoje yra privalomas ugdymas nuo 6 iki 18 metų, todėl asmenys, turintys vaikų, turi pranešti apie išvykimą darželiui ar mokyklai;
• nutraukite nuomos, komunalinių paslaugų (elektros, dujų, vandens), draudimo ir kitas sutartis;
• pasidomėkite dėl galimybės uždaryti ukrainietišką banko sąskaitą;
• įsitikinkite, kad neliko mokesčių prievolių ar skolų Ukrainos valstybinei mokesčių tarnybai (Deržavna podatkova sluzhba Ukrainy);
• susipažinkite su reikalavimais dėl keliavimo su gyvūnais (augintiniais) iš trečiųjų šalių į Lietuvą (Keliavimas iš trečiųjų šalių į Lietuvą | Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba).

Kokius dokumentus reikia parsivežti?

• civilinės metrikacijos dokumentus (gimimo, santuokos, ištuokos liudijimus, vardo ar pavardės keitimo dokumentus ir pan.);
• nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus: nekilnojamojo, kilnojamojo ar kito turto pardavimo sutartis. Šių dokumentų reikia, nes Lietuvos institucijos (ypač VMI) privalo patvirtinti pajamas ir turto sandorius trečiosiose šalyse, kad galėtų tinkamai pritaikyti dvigubo apmokestinimo sutartis, užkirsti kelią dvigubam apmokestinimui Lietuvoje bei išvengti fiktyvaus turto slėpimo:
• darbo stažą, užmokestį, kvalifikaciją ir patirtį patvirtinančius dokumentus;
• dokumentus, įrodančius vaikų išeitą ugdymo programą ar jos dalį, pažymas dėl neformaliojo ugdymo, jei aktualu (pavyzdžiui, lituanistinės mokyklos). Taip pat atitinkamus dokumentus, jei vaikui nustatyta negalia ir (ar) jis turi specialiųjų poreikių;
• pažymas iš medicinos įstaigų apie suteiktą gydymą, skiepus;
• Ukrainoje įgytus diplomus, rekomendacijas, vairuotojo pažymėjimus ir pan.; 
• pažymą dėl (ne)teistumo, jei kreipsitės dėl leidimų gyventi Lietuvoje (išskyrus Lietuvos piliečius).

Kuo pasirūpinti, jei grįžtate į Lietuvą su vaikais?

Įtraukite vaiko gimimą į apskaitą Lietuvoje

Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus dėl Ukrainoje gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų – Lietuvos Respublikos pilietis.

Dokumentai, kuriuos reikia pateikti:

• užpildytą prašymą įtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
• Ukrainoje išduotą vaiko gimimo liudijimą, jo vertimą į lietuvių kalbą;
• tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus;
• vaiko užsienio valstybės asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą (jei išduotas).

Dokumentus galima pateikti Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigai, Lietuvos Respublikos ambasadai Ukrainoje arba internetu per VĮ Registrų centrą.

Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, net jei gimė užsienyje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Vaikų, kurie gimė nuo 2011-04-01, Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant arba įtraukiant į apskaitą vaiko gimimą, o dėl vaikų, gimusių iki 2011-03-31, Lietuvos Respublikos pilietybės būtina pateikti prašymą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę, arba gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.

Apie įgytą kitos valstybės pilietybę reikia pranešti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Registracija į ugdymo įstaigas

Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Vaikas, grįžęs (atvykęs) iš užsienio, į klases yra integruojamas pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis tiesiogiai į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą. Su įstaigos atstovais aptarkite adaptacijos klausimus ir pateikite prašymą mokytis (internetu arba mokykloje). Taip pat galite kreiptis į pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojus, kurie patars ir suteiks reikiamą informaciją. Visi mokiniai kasmet savo mokyklai turi pateikti medicininę pažymą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad, jei vaikas turi negalią ar sutrikimą ir pageidaujate, kad jis mokytųsi specialiojoje švietimo įstaigoje, grįžus iš užsienio reikėtų kreiptis pagal gyvenamąją vietą į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo. Tuo atveju, jei bus nustatyti dideli arba labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai, vaikas galėtų būti priimtas į specialiąją švietimo įstaigą.

Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės mokymo lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kuriose savivaldybėse ar mokyklose veikia išlyginamosios klasės, skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje veikia specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos, turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais ar atvykusiais vaikais patirties ir teikiančios paslaugas sėkmingai šių vaikų integracijai užtikrinti. Svarbu žinoti, kad iš užsienio atvykstanti šeima gali kreiptis į bet kurią Lietuvos mokyklą prašydama priimti vaiką.

Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą

• Gyvenamoji vieta. Deklaruokite gyvenamąją vietą per 1 mėn. internetu www.epaslaugos.lt arba nuvykę į savivaldybę ar seniūniją, kurioje gyvensite.
• Privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Jei grįžę iš Ukrainos kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, sumokėkite PSD įmokas.
• Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su Ligonių kasa dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
• Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystės programėlę ir prisijungimo prie Elektroninių valdžios vartų duomenis, galėsite registruotis ir teikti prašymus įvairioms institucijoms, deklaruoti gyvenamąją vietą.
• Jei darbo ieškosite tik grįžę, registruokitės Užimtumo tarnyboje (UžT). Čia Jums padės ieškant darbo arba persikvalifikuojant. Daugiau informacijos – skyrelyje „Darbas grįžus į Lietuvą“.
• Išmokos. Jei grįžę neturite pajamų, galite kreiptis dėl socialinės paramos į gyvenamosios vietos savivaldybę, o dėl socialinio draudimo išmokų – į „Sodrą“.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)

Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris jas moka pats. Jei grįžę kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas turėsite mokėti savarankiškai nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.

Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis?

• Moksleiviai ir nuolatinių dieninių studijų studentai;
• Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai;
• vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 m. arba 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 m.; Būtina užpildyti prašymą Dėl draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenų tvarkymo tvarkos aprašo patvirtinimo arba pateikti prašymą elektroniniu būdu;
• asmenys, gaunantys bet kokios rūšies pensiją;
• kitos asmenų grupės, nurodytos Sveikatos draudimo įstatyme;
• daugiau informacijos gausite kreipdamiesi Valstybinę ligonių kasą bendruoju konsultacijų numeriu +370 5 232 2222 arba el.paštu info@vlk.lt.

PSD skola

Jei išvykdami į Ukrainą nedeklaravote savo išvykimo iš Lietuvos, Lietuvoje galėjo susikaupti PSD skola. Taip atsitinka todėl, kad PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie išvykimą ir taikė Jums prievolę mokėti PSD įmokas. Skola nustoja kauptis tik deklaravus išvykimą. Jei to nepadarėte prieš išvykdami, grįžus reikės mokėti įsiskolinimą. PSD skola galėtų būti perskaičiuota, jeigu buvote išvykęs ilgiau kaip 6 mėnesius ir pateiktumėte „Sodrai“ Ukrainos kompetentingos institucijos išduotus dokumentus (išverstus į lietuvių kalbą), patvirtinančius, kad laikotarpiu, už kurį priskaičiuotos PSD įmokos, buvote apdraustas socialiniu draudimu Ukrainoje, ir būtų nustatyta, kad tuo laikotarpiu negavote sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Lietuvoje. Tai padaryti galite prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, išsiuntę prašymą el. paštu info@sodra.lt (prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba nuvykę į teritorinį „Sodros“ skyrių. Užsiregistruoti vizito galima čia.

Darbas grįžus į Lietuvą

Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UžT), kur gausite pagalbą ieškodami darbo, galėsite įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti turimą kompetenciją. 

Ieškodami darbo internete, atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems iš užsienio skirtus projektus Gal į Lietuvą?, Work In Lithuania. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės, ieškančios patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbomis kalbančių darbuotojų.

Grįžtantiems į Lietuvą visuose Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose be išankstinės registracijos teikiamos pirminės konsultacijos.

Vadovų, specialistų ir techninių darbuotojų atrankomis rūpinasi Aukštos kvalifikacijos atrankų komanda, kurios tikslas – padėti trūkstamiems specialistams gauti (grįžti į) jų žinias ir patirtį atitinkančias darbo vietas, o darbdaviams – rasti vertę kuriančių darbuotojų.

Daugiau informacijos kreipkitės Užimtumo tarnybos bendruoju konsultacijų numeriu +370 5 250 0883 ar el. paštu info@uzt.lt.

Grįžtantys į Lietuvą informacijos apie Lietuvos regionus gali rasti Užimtumo tarnybos interaktyviajame Lietuvos regionų žemėlapyje, teikiančiame net 50 skirtingų rodiklių duomenis apie kiekvieną Lietuvos savivaldybę, taip pat atlikti šių rodiklių palyginimą ir analizę.

Ukrainoje įgytų kvalifikacijų (diplomų) akademinis pripažinimas Lietuvoje

Jei vidurinį (ar jam prilygintą) išsilavinimą įgijote užsienyje ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas (Kembridžo tarptautinę programą, amerikietiškos švietimo sistemos (American International School) programą ar prancūziškos švietimo sistemos (International French Lyceum) programą), dėl diplomo pripažinimo Jums reikia kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą (SKVC) arba pasirinktą įgaliotą aukštąją mokyklą (sąrašą rasite čia).

Jei baigėte Europos bakalaureato programą, diplomas pripažįstamas automatiškai, todėl nereikia kreiptis dėl šio diplomo pripažinimo. Europos bakalaureato pripažinimą reguliuoja Konvencija, apibrėžianti Europos mokyklų statutą (toliau – Konvencija), kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 2004 m. Konvencijoje numatytas automatinis Europos bakalaureato pripažinimas.

Jei baigėte Tarptautinio bakalaureato programą, dėl diplomo pripažinimo Jums reikia kreiptis į SKVC arba pasirinktą įgaliotą aukštąją mokyklą (sąrašą rasite čia).

Išsilavinimo pripažinimo nereikia nuo 2019 m. Latvijoje įgijusiems šias kvalifikacijas: Atestāts par vispārējo vidējo izglītību arba Diploms par profesionālo vidējo izglītību; nuo 2019 m. Estijoje įgijusiems šias kvalifikacijas: Gümnaasiumi lõputunnistus arba Kutsekeskhariduse lõputunnistus.

Ukrainoje įgytų kvalifikacijų profesinis pripažinimas Lietuvoje

Ar reikės įrodyti užsienyje įgytą kvalifikaciją Lietuvoje, priklauso nuo profesijos (pavyzdžiui, medikų, teisininkų, mokytojų profesijos yra reglamentuojamos). Ar Jūsų profesija yra reglamentuojama, galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše. Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos. Jei Jūsų profesija nereglamentuojama, apie kvalifikacijos tinkamumą spręs darbdavys.

Studijos Lietuvoje 

Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai. 

Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti konkurso būdu priimami į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO. 

Ką turiu atlikti iki prašymų teikimo pabaigos? Veiksmai bendrojo priėmimo metu

– kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą (toliau – SKVC) arba pasirinktą įgaliotą aukštąją mokyklą (sąrašą rasite čia) dėl užsienio institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas įgyto vidurinio (ar jam prilyginto) išsilavinimo pripažinimo (išsilavinimo pripažinimo nereikia: baigusiems Europos bakalaureato diplomo programą.

– registruotis LAMA BPO bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje;

– pridėti dokumentus (sąrašą rasite čia) mokymosi dalykų atitikmenims nustatyti ir gautiems pažymiams perskaičiuoti į Lietuvos valstybinių brandos egzaminų skalę stojančiojo paskyroje iki nustatyto termino pabaigos (pažymių pervedimo nereikia baigusiems Tarptautinio bakalaureato diplomo programą arba stojantiems į menų studijų programas, kur visą konkursinio balo dedamąją sudaro stojamieji egzaminai);

– pasirinkti pageidaujamas studijų programas;

– išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą (jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba ir jei lietuvių kalbos mokėjimo negalite įrodyti dokumentais, išduotais kompetentingos institucijos);

– išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei jie yra numatyti, stojant į pasirinktas studijų programas);

– iki nustatyto termino prie savo prašymo pridėti dokumentų kopijas, jei esate užsienio lietuvis ir siekiate gauti 1 papildomą balą;

– gavus kvietimą studijuoti, sudaryti studijų sutartį su aukštąja mokykla.

Kada pretenduoti?

Pagrindinio priėmimo prašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas vyksta 2026-06-01–2026-07-23 12 val.

Bendrojo priėmimo datos

Praleidote pagrindinį priėmimą?

Papildomo priėmimo pirmojo etapo prašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas vyksta 2026-08-04–2026-08-07 12 val.

Papildomo priėmimo antrojo etapo prašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas vyksta 2026-08-14–2026-08-17.

Bendrojo priėmimo datos

Parama stojantiems užsienio lietuviams

Užsienio lietuviams, stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas, pridedamas vienas papildomas konkursinis balas (jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne mažiau kaip 3 metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne mažiau kaip 3 metus bei atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne ankstesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasėje (gimnazijos I–IV klasėje)) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą).

Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas.. Stojančiajam, baigusiam vieną iš minėtų mokyklų, stojančiojo paskyros skiltyje „Kiti pasiekimai ir kriterijai“, pasirinkus kriterijų „Užsieniečiams, užsienio lietuviams ir įgijusiems išsilavinimą užsienyje“ reikia pažymėti baigtą mokyklą. Papildomas balas pridedamas, kai patvirtinama SKVC ar įgaliotos aukštosios mokyklos išduota kvalifikacijos akademinio pripažinimo pažyma.

Užsienio lietuviui, siekiančiam gauti papildomą balą, stojančiojo paskyros skiltyje „Kiti pasiekimai“ pasirinkus vieną iš kriterijų „Esu užsienio lietuvis, ne mažiau kaip trejus metus gyvenęs užsienyje“ arba „Esu užsienio lietuvis, ne mažiau kaip trejus metus gyvenęs užsienyje ir Lietuvos Respublikoje pradėjau mokytis 8–12 klasėje (gimnazijos I–IV klasėje)“ reikia pateikti kompetentingos užsienio valstybės institucijos (mokyklos, savivaldybės, ambasados ir pan.) išduotą dokumentą ir jo oficialų vertimą (lietuvių, anglų, vokiečių arba prancūzų kalba), patvirtinantį, kad asmuo ne mažiau kaip trejus metus gyveno ar mokėsi užsienio valstybėje, jei asmuo yra užsienio lietuvis. Taip pat galima pateikti išrašus iš skirtingų mokslo ar studijų metų, tačiau turi būti matomas nenutrūkstamas ne mažiau kaip trejų metų laikotarpis. Jei stojantysis grįžo į Lietuvą mokytis 8–12 klasėje (gimnazijos I–IV klasėje), reikia pateikti pažymą ir iš Lietuvos mokyklos, į kurią klasę stojantysis grįžo mokytis Lietuvoje.

Finansinė parama užsienio lietuviams 

Įstojusiems į aukštąją mokyklą yra galimybių gauti stipendijas ar kompensacijas už studijų kainą.

Daugiau informacijos apie studijų kainos kompensavimą: Kontaktai dėl studijų kainos kompensavimo – Valstybinis studijų fondas (lrv.lt).

Daugiau informacijos apie valstybės remiamas paskolas: Valstybės remiamos paskolos – Valstybinis studijų fondas (lrv.lt).

Stipendijos ir socialinė parama užsienio lietuviams. Parama teikiama vadovaujantis Paramos skyrimo Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose studijuojantiems užsienio lietuviams tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-871.

Užsienio lietuviams gali būti skiriama dviejų rūšių parama: stipendija ir (ar) socialinė išmoka.

• Stipendijos mėnesinis dydis – 240,50 Eur
• Socialinė išmoka – tai vienkartinė išmoka, skiriama atsižvelgus į pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį (nuo 232 Eur iki 319 Eur).

Profesinis mokymasis Lietuvoje

Mokytis pagal profesinio mokymo programas priimami asmenys, įgiję pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, taip pat neįgiję pagrindinio išsilavinimo (ne jaunesni nei 14 metų). Profesinio mokymo programos skirtos pirmajai (pirminis profesinis mokymas) arba papildomai kvalifikacijai (tęstinis profesinis mokymas) įgyti.

Stojančiųjų registracija (žiemos arba vasaros etapai) ir prašymų mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas (ar jų modulius) pateikimas, duomenų ir dokumentų pateikimas CPIS informacinėje sistemoje vyksta teisės aktų nustatyta tvarka.

Profesinio mokymosi įstaigų Lietuvoje sąrašas ir jų siūlomos mokymosi programos.

Nuotolinis darbas

Darbo užmokestis, nesvarbu, ar dirbate nuotoliniu, ar įprastu būdu, yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kurios mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“). Kaip juos sumokėti?

Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš Ukrainos įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu), gautą darbo užmokestį:

• turi deklaruoti pasibaigus kalendoriniams metams, kuriais jis gautas, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) pateikdamas Metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija) ir
• iki to paties termino į Lietuvos biudžetą (biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas galima rasti čia) nuo darbo užmokesčio turi sumokėti (įmokos kodas 1441) 20 / 25 / 32  proc.^[*] pajamų mokesčio.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris dalį laiko dirbtų fiziškai būdamas Ukrainoje šios šalies darbdaviui, taip gauta darbo užmokesčio dalis:

• galėtų būti apmokestinta Ukrainoje ir tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje;
• Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio Ukrainoje arba Ukrainos mokesčių administratoriaus) apie už Ukrainoje atliekamą darbą gautas pajamas ir nuo jų Ukrainoje sumokėtą pajamų mokesčio sumą.

VMI galėtų išduoti pažymą (FR0254 forma), patvirtinančią Lietuvos gyventojo rezidavimo vietą, kad, esant poreikiui, jis pažymą galėtų pateikti Ukrainos darbdaviui, kuris, gavęs šią pažymą, pajamų mokesčio užsienio valstybėje neišskaičiuotų (pagal Lietuvos ir Ukrainos sutartį „Dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo“).

Daugiau informacijos apie užsienyje gautų pajamų apmokestinimą galima rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt, skiltyje Mokesčių žinynas > Gyventojų pajamų mokestis > Pajamos, gautos iš užsienio.

[*]Nuo 2026 metų gyventojo gautos metinės darbo užmokesčio ir kitos apmokestinamosios pajamos (išskyrus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas išimtis) sumuojamos ir apmokestinamos taikant šiuos pagrindinius mokesčio tarifus:

- metinė pajamų dalis, neviršijanti 36 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą;

- metinė pajamų dalis, viršijanti 36 VDU dydžio sumą, bet neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, apmokestinama taikant 25 proc. pajamų mokesčio tarifą;

- metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Nedarbo išmoka

Nedarbo išmoka Lietuvoje gali būti skirta Užimtumo tarnyboje registruotam darbo neturinčiam asmeniui, kuriam suteiktas bedarbio statusas (turint leidimą nuolat gyventi Lietuvoje), jei jis turi bent 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius 24 mėn. iki bedarbio statuso įgijimo dienos. Ukrainoje įgytas darbo stažas gali būti susumuotas, „Sodrai“ pateikus laisvos formos prašymą įskaityti Ukrainoje įgytą stažą ir darbo knygelę.

Nedarbo išmoka skiriama nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo dienos ir mokama 9 mėnesius. Savarankiško darbo (angl. self-employment)  laikotarpiai į darbo stažą nėra įskaičiuojami.

Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos

Vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje – iki 3 metų, bet vaiko priežiūros išmoka turinčiam teisę ją gauti vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš vaiko senelių, arba buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatiniam globėjui (rūpintojui), mokama iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn., išskyrus neperleidžiamųjų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį, priklausančią kiekvienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų).

Norint gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, Lietuvoje reikia turėti bent 12 mėn., o tėvystės išmokų atveju – bent 6 mėn. motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 2 metus. Minėtos išmokos Jums priklausytų tapus apdraustuoju asmeniu (t. y. įsidarbinus, pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir kt.) ir darbdavio išleistam atitinkamų (nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros) atostogų, arba, jei esate savarankiškai dirbantis asmuo, Jums pasirinkus atitinkamą (nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros) laikotarpį. Jei dirbant Lietuvoje įgyto stažo pritrūktų išmokoms gauti, būtų atsižvelgiama į Ukrainoje per pastaruosius 24 mėnesius iki teisės į išmoką dienos sukauptą motinystės socialinio draudimo stažą. Atvykę į Lietuvą galite kreiptis į „Sodrą“ dėl tarpininkavimo gaunant duomenis iš Ukrainos kompetentingos įstaigos dėl įgytų Ukrainoje darbo ir (ar) draudimo laikotarpių patvirtinimo. Sumuojant stažą būtina sąlyga, kad būtumėte dirbęs Lietuvoje per pastaruosius 24 mėnesius (įskaitoma net ir 1 oficiali darbo diena). Nustatant išmokos dydį atsižvelgiama tik į Lietuvoje per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo mėnesį, turėtas pajamas.

Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos per mėnesį negali būti mažesnės negu 8 bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praeitą mėnesį iki teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo dienos (minimali išmoka įgijus teisę nuo 2026 m. vasario  mėn. – 592 Eur). Taip pat šioms išmokoms yra taikomi maksimalūs išmokų dydžiai.

Jei jau gaunate motinystės išmoką Ukrainoje, išvykę į Lietuvą paskirtos Ukrainoje išmokos neprarasite, bet Lietuvoje ji nebus skiriama.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metų amžiaus vaiku, galite kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui (vienkartinė išmoka gimus vaikui nuo 2026 m. birželio 1 d. - 1036 Eur).

Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 m. (tam tikrais atvejais – iki 23 m.) yra kas mėnesį mokamos vaiko išmokos (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 129,5 Eur per mėn. vienam vaikui). Grįžus iš Ukrainos gyventi į Lietuvą, vaiko išmokos bus skiriamos Lietuvoje. Dažnai Lietuvos savivaldybės prašo pateikti įrodymą, kad išmokos vaikui mokėjimas Ukrainoje yra nutrauktas.

Šeimos ir darbo derinimas

Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 m., įgyja teisę į vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius, suteikiamus 1 kartą per 3 mėnesius. Auginantys 2 ir daugiau vaikų iki 12 m. gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 12 m.

Senatvės pensijos dirbusiems Ukrainoje

Minimalusis darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.

Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:

• sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus;
• turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.

Jei Lietuvoje ir Ukrainoje ar vienoje iš šių šalių neįgijote reikalingo stažo, vertinamas abiejose valstybėse įgytas stažas.

Jei įgijote stažo abiejų valstybių teritorijoje, kiekviena valstybė skiria pensiją už savo teritorijoje įgytą stažą. Už visą darbo stažą, įgytą iki 1992 m. sausio 1 d., pensijas skiria ta valstybė, kurios gyventojas būsite tą dieną, kai kreipsitės dėl pensijos skyrimo. Už visą darbo stažą, įgytą po 1992 m. sausio 1 d., pensiją skiria ta valstybė, kurioje stažas buvo įgytas. Jei darbo stažo Lietuvoje pritrūks, bus sumuojamas Ukrainoje įgytas stažas.

Sukakus Jūsų pensiniam amžiui, „Sodra“ pati susisieks su Ukrainos institucijomis dėl stažo patvirtinimo, Jums patiems dėl stažo sumavimo rūpintis nereikia.

Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.

Pensinis amžius Ukrainoje ir Lietuvoje gali skirtis. Nuo 2026 m. Lietuvoje pensinis amžius yra 65 m., Ukrainoje – 60 m., jeigu asmuo yra įgijęs ne mažesnį nei 31 m. darbo stažą.

Vairavimas Lietuvoje

Kai tapsite nuolatiniu Lietuvos gyventoju, Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą turėsite pasikeisti į lietuvišką.

Keičiant vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką reikės perlaikyti teorijos ir praktikos egzaminus AB „Regitra“. Vairavimo egzaminų laikyti nereikės, jei keičiamas vairuotojo pažymėjimas išduotas Ukrainos ar Lietuvos Respublikos piliečiui (tik A ir B kategorijų transporto priemonių vairuotojams). Tam, kad galėtumėte užsisakyti vairuotojo pažymėjimą, Jums reikia turėti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos išduotą ir galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą.

„Regitros“ padalinyje pateikite:                                                                                                          

• asmens tapatybės kortelę ar pasą;
• Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą su vertimu į lietuvių kalbą (būtinas notariškai patvirtintas vertėjo parašas).

Atsivežę transporto priemonę iš Ukrainos:

• Gaukite Savininko deklaravimo kodą „Regitroje“.
• Atlikite techninę apžiūrą (Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“).
• Dėl transporto priemonės atitikties įvertinimo, t. y. poreikio nustatyti, ar atsivežta transporto priemonė atitinka nacionalinius reikalavimus, taikoma išimtis, – vertinimo nereikia atlikti, jeigu transporto priemonę kaip savo turtą į Lietuvos Respubliką iš ne Europos Sąjungos šalių įsivežė asmenys, gyvenę tose šalyse ne mažiau kaip trejus metus, bet ne daugiau kaip po vieną M1 (lengvasis keleivinis) ar N1(lengvasis krovininis) klasės ir L (motociklas) kategorijos transporto priemonę.
• Apdrauskite civilinės atsakomybės draudimu (Lietuvos draudimo įmonėje).
• Sumokėkite Motorinių transporto priemonių registracijos mokestį (jeigu CO₂emisija didesnė nei 130 g/km) „Regitroje“; trūkstant duomenų šiam mokesčiui apskaičiuoti, reikės atlikti techninę ekspertizę trūkstamiems duomenims nustatyti.
• Registruokite transporto priemonę „Regitroje“.

Jei Jūsų šeimos nariai yra Ukrainos piliečiai arba kitų šalių piliečiai

Jei Jūsų šeimos narys nėra Lietuvos Respublikos pilietis, jam reikės gauti leidimą gyventi Lietuvoje.

Leidimai gyventi Lietuvoje 

Jei į Lietuvą atvykstate kartu su kitos šalies piliečiu, neturinčiu Lietuvos Respublikos pilietybės, norėdamas gyventi Lietuvoje jis turės gauti leidimą. Leidimas gyventi Lietuvoje gali būti išduodamas skirtingais pagrindais, pavyzdžiui, dėl lietuvių kilmės, šeimos susijungimo, darbo, studijų ir kitų priežasčių. Dokumentų sąrašas priklauso nuo to, kuo remdamasis norėsite kreiptis dėl leidimo gyventi. Pavyzdžiui, kreipiantis dėl leidimo gyventi lietuvių kilmės pagrindu reikia pateikti dokumentus, įrodančius lietuvių kilmę, ir pažymą dėl (ne)teistumo. 

Jei į Lietuvą kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu atvyksta šeimos nariai, turintys Ukrainos pilietybę, jie iškart gali kreiptis dėl nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu. Prašymą reikia pateikti per 3 mėn. nuo atvykimo į Lietuvą. Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais (santuokos liudijimu, pažyma dėl (ne)teistumo, sveikatos draudimu, dokumentu, patvirtinančiu, kad turite pakankamai lėšų gyventi Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip vienus metus, ir kt.). 

Prašymai dėl leidimų gyventi Lietuvoje teikiami per Lietuvos migracijos informacinę sistemą. Reikia užpildyti prašymą el. būdu ir per 4 mėnesius pateikti dokumentų originalus teritoriniam Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skyriui. Leidimas gyventi Lietuvoje išduodamas per 3 mėnesius. 

Norėdami gauti leidimą gyventi Lietuvoje lietuvių kilmės pagrindu, turėsite įrodyti, kad Jūsų tėvai arba seneliai (arba vienas iš tėvų ar senelių) buvo lietuviai. Tai įrodoma pateikiant oficialius dokumentus (pasus, gimimo liudijimus, santuokos liudijimus ir kt.). Kartais asmenys šių dokumentų nebeturi. Tokiu atveju galima kreiptis į Lietuvos valstybės centrinį archyvą arba Lietuvos valstybės istorijos archyvą.

Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečiai savo gyvenamąją vietą turi deklaruoti:

• Migracijos departamente, kartu pateikdami prašymą gauti leidimą ar teisę gyventi, arba

• jau gavę leidimą ar teisę gyventi – seniūnijoje ar savivaldybėje.

Užsieniečių teisės ir pareigos.

Daugiau informacijos apie užsieniečių atvykimą rasite Migracijos departamento MIGRIS puslapyje.

Lietuvos Respublikos pilietybė

Grįžtantiems dažnai aktualus daugybinės pilietybės klausimas. Daugybinė pilietybė leidžiama tik išimtiniais atvejais (pvz., tremtiniams ir jų palikuoniams, asmenims, kurie gimdami įgijo LR pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki jiems sukako 18 metų, asmenims, įgijusiems Lietuvos pilietybę išimties tvarka), nustatytais Pilietybės įstatyme. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos pranešti apie tai Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

• LR pilietybės atkūrimas. Jei asmuo turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., jis turi teisę ją atkurti, jei nėra įgijęs LR pilietybės iki 2011 m. balandžio 1 d. Tokią teisę taip pat turi šių asmenų palikuoniai – vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Tokiu atveju būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę.

• LR pilietybės grąžinimas. Jei nutiko taip, kad netekote Lietuvos Respublikos pilietybės, turite teisę vieną kartą ją susigrąžinti, jei atitinkate Pilietybės įstatyme nustatytas sąlygas.

Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės, atkuriant arba grąžinant Lietuvos Respublikos pilietybę, netaikomas asmenims, kurie yra ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., arba išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., arba jų palikuoniams.

• LR pilietybės įgijimas supaprastinta tvarka. Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi galimybę ją įgyti supaprastinta tvarka, jei nėra kitos valstybės piliečiai. Šiuo atveju reikia įrodyti lietuvių kilmę – kad asmens tėvai / seneliai arba vienas iš tėvų / senelių yra ar buvo lietuviai ir pateikti rašytinį pareiškimą, kuriuo asmuo deklaruoja, kad laiko save lietuviu.
• LR pilietybės įgijimas gimimu. Asmuo, gimęs laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2011 m. balandžio 1 d., kurio gimimo metu tėvai ar vienas iš tėvų buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir kuris kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu arba iki 18 metų (ne gimimu), gali pats arba, jei nėra sukakęs 18 metų, per teisėtą atstovą pateikti prašymą laikyti jį Lietuvos Respublikos piliečiu. Vaikų, gimusių nuo 2011 m. balandžio 1 d., Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant arba įtraukiant į apskaitą vaiko gimimą.

Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teikiami el. būdu per MIGRIS sistemą. Kreipiantis dėl pilietybės atkūrimo, grąžinimo ar įgijimo supaprastinta tvarka, dokumentų originalus galima pateikti Migracijos departamentui Lietuvoje arba Lietuvos Respublikos ambasadoje Ukrainoje. SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą.