Grįžimas iš Vokietijos. Ką reikėtų žinoti?

Kuo pasirūpinti prieš išvykstant?

• Deklaruokite savo išvykimą iš Vokietijos (vok. Abmeldung) – kreipkitės į Piliečių aptarnavimo įstaigą (vok. Bürgeramt, Bürgerbüro, Einwohnermeldeamt ar kt. – pavadinimas gali skirtis priklausomai nuo miesto ir (arba) atitinkamos Vokietijos žemės). Nors yra galimybė išvykimą deklaruoti internetu ar paštu, rekomenduojama asmeniškai nuvykti į įstaigą ir paprašyti išduoti išvykimo deklaravimo pažymą (vok. Abmeldebescheinigung), kurios gali reikėti kitoms institucijoms. Nedeklaravus išvykimo iš Vokietijos kaupsis sveikatos draudimo skola ir bus skaičiuojami kitų paslaugų teikėjų mokesčiai. Išvykimą galima deklaruoti savaitę prieš išvykstant ir dar 14 dienų po išvykimo;
• jei nespėjote deklaruoti išvykimo būdami Vokietijoje, tą galite padaryti Lietuvoje – išsiųskite išvykimo deklaravimo pažymą (vok. Abmeldungbescheinigung) paštu arba elektroniniu būdu per 2 savaites nuo išvykimo iš Vokietijos dienos;
• nepamirškite apie savo išvykimą informuoti Įmokų tarnybos (vok. Beitragsservice) dėl televizijos ir radijo transliacijos mokesčio (vok. Rundfunkbeitrag) užpildę el. formą;
• nutraukite gyvenamojo būsto nuomos sutartį, komunalinių paslaugų teikėjų (elektros, dujų) ir kitas sutartis. Kai kurie paslaugų teikėjai gali prašyti sutarčių nutraukimą pagrįsti pateikiant išvykimo deklaravimo pažymą (vok. Abmeldebescheinigung);
• Vokietijoje yra privalomas vaiko ugdymas nuo 6 iki 15 metų, todėl asmenys, turintys vaikų, turi pranešti apie išvykimą jų darželiui ar mokyklai. Nurodoma ugdymo nutraukimo priežastis ir paskutinė mokymosi diena. Pasirašytas pranešimas pateikiamas raštu;
• jei gaunate vadinamuosius vaiko pinigus (vok. Kindergeld), turite pranešti atitinkamai Vokietijos įstaigai (vok. Familienkasse) apie savo gyvenamosios vietos pakeitimą. Užpildytą formą turite pristatyti dar prieš išvykdami, nes laiku minėtos įstaigos neinformavus apie išvykimą iš Vokietijos gali grėsti bauda;
• prieš išsikraustydami informuokite Vokietijos paštą (vok. Deutsche Post) ir užsakykite laiškų persiuntimo nauju adresu paslaugą. Nutraukę sutartis su paslaugų teikėjais lietuvišku adresu gausite jų patvirtinimo laiškus. Laiškų peradresavimą (6 ar 12 mėnesių laikotarpiu) galite užsisakyti elektroniniu būdu;
• neskubėkite uždaryti vokiškos banko sąskaitos, ji bus reikalinga užstatui, mokesčių permokai grąžinti. Pasidomėkite galimybe uždaryti banko sąskaitą vėliau nuotoliniu būdu; 
• jei Vokietijoje įsigijote nuosavą automobilį, prieš išvykdami turite išregistruoti transporto priemonių registravimo įstaigoje (vok. Straßenverkehrsamt, Zulassungstelle), kur pirmą kartą jį registravote. Išregistruojant reikia pateikti registracijos liudijimą (vok. Zulassungsbescheinigung) ir valstybinio numerio ženklus. Išvykdami, jei turite Vokietijos vairuotojo pažymėjimą ir planuojate persikelti į kitą šalį, galite automobilių registracijos tarnybai pateikti prašymą išduoti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą;
• susigrąžinti permokėtus mokesčius Vokietijoje galėsite ir būdami Lietuvoje, elektroniniu būdu.  Reikės pateikti naują savo adresą ir naujos banko sąskaitos duomenis;
• šunų savininkai turi išregistruoti savo augintinį, kad netektų mokėti šuns mokesčio (vok. Hundesteuer). Informuokite savo savivaldybės atsakingą Viešosios tvarkos tarnybą (vok. Ordnungsamt) arba miesto Mokesčių ir iždo tarnybą (vok. Steuer- und Stadtkassenamt).

Kokius dokumentus reikia parsivežti?

• Nepamirškite pasiimti buvusius darbo santykius įrodančių dokumentų: darbo sutarčių, algalapių. Jei Vokietijoje dirbote pagal darbo sutartį, pasibaigus darbo santykiams gaukite vokišką darbo pažymėjimą (Das Arbeitszeugnis), kuriame nurodomas darbo laikotarpis, eitos pareigos, darbo pobūdis, kvalifikacijos kėlimas ir kt.;
• PD U1 forma, patvirtinanti nedarbo socialinio draudimo laikotarpius Vokietijoje bus reikalinga, jei pretenduosite į nedarbo išmokas Lietuvoje. Šią formą gavę paskutinį algalapį galite užsisakyti teikdami prašymą (Antrag auf Ausstellung eines PDU1) Vokietijos Užimtumo tarnybai (vok. Arbeitsamt, Bundesagentur für Arbeit);
• PD U2 forma reikalinga, jei gaunate nedarbo išmoką Vokietijoje (vok. Arbeitslosengeld) ir norite ją perkelti į Lietuvą. Šią formą galite gauti iš Vokietijos Užimtumo tarnybos (vok. Bundesagentur für Arbeit);
• jei turite vaikų, pasirūpinkite dokumentais, įrodančiais jų išeitą ugdymo programą ar jos dalį. Mokymosi rezultatus įteisinantis dokumentas turi būti išverstas į lietuvių kalbą. Jei vaikas lankė lituanistinę mokyklą, pasiimkite atitinkamą pažymą;
• kreipkitės į gydymo įstaigas ir pasiimkite pažymas apie suteiktą gydymą;
• pasiimkite Vokietijoje įgytus diplomus, kvalifikaciją įrodančius dokumentus, vairuotojo pažymėjimą;
• S1 forma reikalinga, jei planuojate grįžęs į Lietuvą dirbti nuotoliniu būdu kitoje valstybėje. Šią pažymą galite gauti užpildę prašymą Sveikatos draudimo įstaigoje (vok. Krankenkassen) Vokietijoje;
• A1 forma nurodo, kokiu laikotarpiu ir kokioje valstybėje mokėjote sveikatos draudimo įmokas. Ši forma reikalinga, jeigu prieš išvykdami iš Lietuvos nedeklaravote išvykimo fakto ir Lietuvoje susikaupė privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola. Pateikus A1 formą, „Sodra“ gali perskaičiuoti PSD skolą.

Kuo pasirūpinti, jei grįšite su vaikais?

Įtraukite vaiko gimimą į apskaitą Lietuvoje

Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus dėl Vokietijoje gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų – Lietuvos Respublikos pilietis.

Dokumentai, kuriuos reikia pateikti

• Užpildytą prašymą įtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
• Vokietijoje išduotą vaiko gimimo liudijimą ir jo vertimą į lietuvių k., patvirtintą pažyma (Apostille), arba gimimo liudijimo tarptautinę A formą (vok. Auszug aus dem Geburtseintrag), arba Europos Sąjungos daugiakalbę standartinę formą;
• tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

Dokumentus dėl Vokietijoje gimusio vaiko įtraukimo į apskaitą galima pateikti Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigai, Lietuvos Respublikos ambasadai Vokietijoje arba internetu per VĮ Registrų centrą.

Jei Vokietijoje gausite vaiko gimimo liudijimo tarptautinę A formą, jos nereikės versti į lietuvių kalbą ar legalizuoti. Formą A ar gimimo liudijimą Vokietijoje išduoda civilinės metrikacijos skyrius (vok. Standesamt), kuriame įregistruotas vaiko gimimas. Gimimo liudijimo kopiją galite užsisakyti ir internetu. Vertimo ir patvirtinimo pažyma (Apostille) taip pat nereikės, jeigu paprašysite institucijų pateikti ES daugiakalbę standartinę formą.

Jei bus teikiamas originalus vaiko gimimo liudijimas, reikės vertimo į lietuvių kalbą ir patvirtinimo pažyma (Apostille).

Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, net jei gimė užsienyje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę, arba gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.

Registracija į ugdymo įstaigas

Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Vaikas, grįžęs (atvykęs) iš užsienio, į klases yra priimamas pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis tiesiogiai į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą. Su įstaigos atstovais aptarkite adaptacijos klausimus ir pateikite prašymą stoti mokytis (internetu arba mokykloje). Taip pat galite kreiptis į pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojus, kurie patars ir suteiks reikiamą informaciją. Visi mokiniai kasmet savo mokyklai turi pateikti medicininę pažymą.

Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės mokymo lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kuriose savivaldybėse ar mokyklose veikia išlyginamosios klasės, skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje veikia specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos, turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais ar atvykusiais vaikais patirties ir teikiančios paslaugas sėkmingai šių vaikų integracijai užtikrinti.

Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą

• Gyvenamoji vieta. Deklaruokite gyvenamąją vietą per 30 dienų nuo grįžimo į Lietuvą internetu epaslaugos.lt arba nuvykę į savivaldybę ar seniūniją, kurioje gyvensite.
• Privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Pasirūpinkite privalomuoju sveikatos draudimu. Jeigu grįžę iš Vokietijos kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, reikia sumokėti PSD įmokas savarankiškai.
• Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su Teritorine ligonių kasa dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
• Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystės ir prisijungimo prie Elektroninių valdžios vartų duomenis galėsite registruotis ir teikti prašymus įvairiose institucijose, deklaruoti gyvenamąją vietą.
• Jei darbo ieškosite tik grįžę, registruokitės Užimtumo tarnyboje (UŽT). Čia Jums padės susirasti darbą arba persikvalifikuoti.
• Išmokos. Jei grįžę neturite pajamų, galite kreiptis dėl socialinių išmokų į „Sodrą“ arba į gyvenamosios vietos savivaldybę.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)

Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris jas moka pats. Jei grįžę kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas turite mokėti savarankiškai nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.

Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis?

• Moksleiviai ir dieninių studijų studentai;
• Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai;
• vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų arba bent 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 metų;
• asmenys, gaunantys bet kokios rūšies Lietuvos Respublikos socialinio draudimo senatvės pensiją;
• kitos asmenų grupės, nurodytos Sveikatos draudimo įstatyme; 
• daugiau duomenų rasite Valstybinėje ligonių kasos (VLK) elektroniniame leidinyje „Atsakymai į svarbiausius klausimus“.

PSD skola

Jei savo išvykimo iš Lietuvos nedeklaravote, galėjo susikaupti PSD skola, nes PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie Jūsų išvykimą ir toliau taikė prievolę mokėti PSD įmokas. Asmuo gali būti draustas PSD tik vienoje šalyje, tad jei buvote draustas Vokietijoje, o Lietuvoje susikaupė skola, ją galite panaikinti pateikę „Sodrai“ A1 formą ar  kitą Vokietijos kompetentingos įstaigos išduotą pažymą, kad buvote draustas socialiniu (sveikatos) draudimu. Tai padaryti galite prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, išsiuntę prašymą el. paštu info@sodra.lt (laiškas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba nuvykę į teritorinį „Sodros“ skyrių. Užsiregistruoti vizito galima čia.

Darbas grįžus į Lietuvą

Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT), kur  gausite  pagalbą ieškodami darbo, galėsite įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti turimą kompetenciją. UŽT interneto svetainėje rasite paklausių profesijų sąrašą, kuris kiekvieną mėnesį atnaujinamas pagal laisvų darbo vietų skaičių.

Ieškodami darbo internete, atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems iš užsienio skirtus projektus „Gal į Lietuvą?“, „Work In Lithuania“. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės, ieškančios patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbomis kalbančių darbuotojų.

Grįžtantiems į Lietuvą visuose Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose be išankstinės registracijos teikiamos pirminės konsultacijos.

Vadovų, specialistų ir techninių specialybių darbuotojų atrankomis rūpinasi Aukštos kvalifikacijos atrankų komanda, kurios tikslas – padėti trūkstamiems specialistams gauti (sugrįžti į) į jų žinias ir patirtį atitinkančias darbo vietas, o darbdaviams – rasti vertę kuriančių darbuotojų.

Daugiau informacijos gausite kreipdamiesi į Užimtumo tarnybą bendruoju konsultacijų numeriu (0 5)  250 0883 ar el. paštu info@uzt.lt.

Grįžtantiems į Lietuvą informaciją apie Lietuvos regionus galima rasti Užimtumo tarnybos interaktyviajame Lietuvos regionų žemėlapyje, kuriame rasite net 50 skirtingų rodiklių duomenis apie kiekvieną Lietuvos savivaldybę, yra galimybė ruošiantis grįžti į Lietuvą atlikti rodiklių palyginimą ir analizę.

Vokietijoje įgytų kvalifikacijų (diplomų) akademinis pripažinimas Lietuvoje

Jei vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijote Vokietijoje ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje, jums reikės įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla. Užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio pripažinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.

Lietuviams, užsienyje praleidusiems bent 3 metus ir stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas, papildomai pridedamas vienas konkursinis balas.

Vokietijoje įgytų kvalifikacijų profesinis pripažinimas Lietuvoje

Ar reikės įrodyti įgytą kvalifikaciją Lietuvoje, priklauso nuo profesijos (pavyzdžiui, medikų, teisininkų, mokytojų profesijos yra reglamentuojamos). Ar jūsų profesija yra reglamentuojama, galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše. Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos. Jei Jūsų profesija nereglamentuojama, apie kvalifikacijos tinkamumą spręs pats darbdavys.

Studijos Lietuvoje

Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai.

Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO.

Stojant per LAMA BPO sistemą, įgyto išsilavinimo vertinimą ir dokumentų pripažinimą atlieka tik Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Patys universitetai atlieka jau turinčių studijų diplomus (stojančių į antrąją pakopą ar ištęstines studijas) ar užsienio valstybių piliečių dokumentų pripažinimą.

Pagrindinės priėmimo į aukštąsias mokyklas procedūros vykdomos internetu:

• priėmimas prasideda birželio 1 d.;
• prašymų registracija tęsiasi beveik 2 mėnesius.

Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti konkurso būdu priimami į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas

Stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas per LAMA BPO, reikalingas vidurinis išsilavinimas. Jei išsilavinimas įgytas užsienyje ir stojama į valstybės finansuojamą studijų vietą, stojantysis turi atlikti šiuos veiksmus:

• kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą, kur atliekamas užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimas ir mokomųjų dalykų atitikmenų nustatymas bei pažymių ir egzaminų rezultatų vertinimas pagal lietuvišką vertinimo sistemą. Jei nebuvo mokytasi lietuvių kalbos, jos atitikmeniu formuojant konkursinį balą laikomas mokomosios kalbos dalykas, pavyzdžiui, jei asmuo Vokietijoje bendrąją ugdymo programą baigė anglų kalba, šio dalyko pažymys ar egzamino rezultatas vertinimo metu bus įskaitytas kaip lietuvių kalbos pažymys ar egzamino rezultatas;
• išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą, jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba, o stojantysis jos mokėjimo negali įrodyti kompetentingos institucijos išduotais dokumentais. Dėl lietuvių kalbos įskaitos laikymo reikia kreiptis į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedrą;
• pateikti prašymą stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas (LAMA BPO);
• išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei stojant į pasirinktas studijų programas jie yra numatyti);
• iki nustatyto termino prie savo prašymo pridėti kitus dokumentus: lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą; dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo 3 pastaruosius metus gyveno užsienio valstybėje arba kad asmuo 3 metus gyveno užsienio valstybėje, o atvykęs į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip aštuntoje klasėje (8–12 klasės).

Parama stojantiems užsienio lietuviams

Užsienio lietuviams yra taikoma lengvata – stojantiems į aukštąsias mokyklas pridedamas vienas papildomas konkursinis balas. Jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 pastaruosius metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 metus, o atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasės) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą. 

Šiuos kriterijus atitinkantys asmenys taip pat gali gauti finansinę paramą studijoms Lietuvoje. Stipendija gali būti skiriama vieną studijų semestrą ir išmokama kas mėnesį iki to semestro pabaigos.

Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas. 

Finansinė parama užsienio lietuviams

Užsienio lietuviai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali gauti stipendiją, kuri skiriama atsižvelgus į jų mokymosi rezultatus, ir vienkartinę socialinę išmoką, kuri skiriama atsižvelgus į pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį.

Studentas turi teisę gauti ir stipendiją, ir vienkartinę socialinę išmoką. Parama neskiriama studentams, studijuojantiems tų šalių, iš kurių jie atvyko, kalbas.

Užsienio lietuviai, norintys gauti finansinę paramą, turi užsiregistruoti Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje.

Kai kurios aukštosios mokyklos vykdo išankstinį priėmimą savarankiškai. Kiekvienu atveju rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į aukštąją mokyklą, kurioje norima studijuoti. Visas Lietuvoje vykdomas pirmos pakopos studijų programas galite rasti LAMA BPO.

Profesinis mokymasis Lietuvoje

Mokytis pagal profesinio mokymo programas priimami asmenys, įgiję pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, taip pat neįgiję pagrindinio išsilavinimo (asmenys, ne jaunesni nei 14 metų). Profesinio mokymo programos skirtos pirmajai (pirminis profesinis mokymas) arba papildomai kvalifikacijai (tęstinis profesinis mokymas) įgyti.

Stojančiųjų registracija (žiemos arba vasaros etapai) ir prašymų mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas (ar jų modulius) pateikimas, duomenų ir dokumentų pateikimas vykdomas CPIS informacinėje sistemoje teisės aktų nustatyta tvarka.

Profesinio mokymosi įstaigų Lietuvoje sąrašas ir jų siūlomos mokymosi programos.

Nuotolinis darbas

Darbo užmokestis yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kurios mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“). Kaip tai padaryti?

Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš Vokietijos įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu), gautą darbo užmokestį:

• turi deklaruoti kalendoriniams metams, kuriais jis gautas, pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI pateikdamas Metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija) ir
• iki to paties termino į Lietuvos biudžetą nuo darbo užmokesčio turi sumokėti (įmokos kodas 1441) 20 proc.^[*] pajamų mokestį.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris dalį laiko dirbtų būdamas Belgijoje šios šalies darbdaviui, taip gauta darbo užmokesčio dalis:

• galėtų būti apmokestinta Belgijoje, tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje;
• Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio Vokietijoje arba Vokietijos mokesčių administratoriaus) apie už Vokietijoje atliekamą darbą gautas pajamas ir nuo jų Vokietijoje sumokėtą pajamų mokesčio sumą.

VMI galėtų išduoti pažymą FR0254 formą, patvirtinančią Lietuvos gyventojo rezidavimo vietą, kad, esant poreikiui, jis pažymą galėtų pateikti Vokietijos darbdaviui, kuris, gavęs šią pažymą, pajamų mokesčio užsienio valstybėje neišskaičiuotų.

[*] Jei per kalendorinius metus darbo užmokesčio pajamos (įskaitant kitas pajamas, nurodytas GPMĮ 6 straipsnio 1-1 dalyje) viršytų 60 vidutinių darbo užmokesčių sumą, viršijanti dalis būtų apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Nedarbo išmoka

Nedarbo išmoka Lietuvoje gali būti skirta Užimtumo tarnyboje registruotam darbo neturinčiam asmeniui, jei jis turi bent 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių. Vokietijoje įgytas darbo stažas gali būti susumuotas ,,Sodrai“ pateikus PD U1 formą.

Nedarbo išmoka skiriama nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo dienos. Išmoka mokama 9 mėnesius, ją apskaičiuojant atsižvelgiama į pajamas, gautas Vokietijoje. Savarankiško darbo laikotarpiai nėra įskaičiuojami į darbo stažą.

Nedarbo išmokos perkėlimas iš Vokietijos

Grįžę į Lietuvą galite dar 3 mėnesius gauti Vokietijoje paskirtą nedarbo išmoką pateikę formą PD U2, kurią galite gauti iš Vokietijos Užimtumo tarnybos (vok. Arbeitsamt, Bundesagentur für Arbeit). Išmokos dydis liks toks, koks buvo apskaičiuotas Vokietijoje. SVARBU, kad iki išvykimo į Lietuvą bent 4 savaites gautumėte išmoką. Grįžę į Lietuvą per 7 dienas užsiregistruokite Užimtumo tarnyboje ir pateikite PD U2 formą.

Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos 

Vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje – iki 3 metų, bet vaiko priežiūros išmoka, turinčiam teisę ją gauti vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš vaiko senelių arba buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatiniam globėjui (rūpintojui) mokama iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn., išskyrus neperleidžiamųjų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį, priklausančią kiekvienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų.

Norint gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, Lietuvoje reikia turėti bent 12 mėn., o tėvystės išmokų atveju – bent 6 mėn. motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 2 metus. Minėtos išmokos Jums priklausytų tapus apdraustuoju asmeniu (t. y. įsidarbinus, pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir kt.) ir esant darbdavio išleistam atitinkamų – (nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros) – atostogų arba, jei esate savarankiškai dirbantis asmuo, Jums pasirinkus atitinkamą – (nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros) – laikotarpį. Jei dirbant Lietuvoje įgyto stažo išmokoms gauti pritrūktų, būtų atsižvelgiama į Vokietijoje per pastaruosius 24 mėn. iki teisės į išmoką dienos sukauptą motinystės socialinio draudimo stažą. Atvykę į Lietuvą galite kreiptis į „Sodrą“ dėl tarpininkavimo gaunant duomenis iš Vokietijos kompetentingos įstaigos dėl įgytų Vokietijoje darbo ir (ar) draudimo laikotarpių patvirtinimo. Sumuojant stažą, būtina, kad būtumėte dirbęs Lietuvoje per pastaruosius 24 mėn. (įskaitoma net ir 1 oficialaus darbo diena). Nustatant išmokos dydį atsižvelgiama tik į Lietuvoje per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėn., buvusių iki praeito kalendorinio mėn. prieš teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo mėn., turėtas pajamas. Išmoka per mėn. negali būti mažesnė negu 8 bazinės socialinės išmokos, galiojusios praeitą mėn. iki teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo dienos, dydžiai (minimali išmoka įgijus teisę gauti išmoką nuo 2025 m. vasario mėn. – 560 Eur).

Jei jau gaunate motinystės išmoką Vokietijoje, išvykę į Lietuvą paskirtos Vokietijoje išmokos neprarasite, bet Lietuvoje ji nebus skiriama.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metų amžiaus vaiku, galite kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės išmokos vaikui (vienkartinė išmoka gimus vaikui nuo 2025 m. - 770 Eur).  

Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 metų (tam tikrais atvejais – iki 23 metų) kas mėnesį mokamos vaiko išmokos (nuo 2025 m. sausio 1 dienos – 122,5 Eur per mėn. vienam vaikui). Jei iš Vokietijos grįžta gyventi į Lietuvą visa šeima, vaiko išmokos bus skiriamos Lietuvoje. Dažnai savivaldybė prašo pateikti įrodymą, kad išmokos vaikui (vok. Kindergeld) Vokietijoje yra nutrauktos. Dėl įrodymo kreipkitės į atitinkamą Vokietijos įstaigą (vok. Familienkasse). Taip pat prieš išvykdami informuokite atitinkamą Vokietijos įstaigą (vok. Familienkasse) apie gyvenamosios vietos pakeitimą. Užpildykite formą ir ją pateikite minėtai įstaigai. Neinformavus apie išvykimą iš Vokietijos gali grėsti bauda.

Šeimos ir darbo derinimas

Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų, įgyja teisę į vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius, suteikiamus 1 kartą per 3 mėnesius. Auginantys 2 ir daugiau vaikų iki 12 metų gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų.

Senatvės pensijos dirbusiems Vokietijoje 

Minimalusis darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.

Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:  

• sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus; 
• turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.  

Jei Lietuvoje įgyto darbo stažo pritrūks, bus sumuojamas Vokietijoje įgytas stažas. Jei Vokietijoje nesukaupėte minimaliojo stažo pensijai (čia jis yra 5 metai), galite  jį susumuoti su Lietuvoje įgytu stažu, o jei turėsite bendrą 5 metų darbo stažą, galėsite kreiptis dėl vokiškos pensijos. Tokią teisę turi asmenys, mokėję nacionalinio draudimo įmokas.

Nustačiusios teisę į pensiją kiekviena šalis mokės savo pensijos dalį: Vokietija – už Vokietijoje įgytą stažą, Lietuva – už čia įgytą stažą. Sukakus pensiniam amžiui, ,,Sodra“ pati susisieks su Vokietijos institucijomis dėl stažo patvirtinimo, patiems dėl stažo sumavimo rūpintis nereikia.

Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.  

Dėl Vokietijoje sukaupto stažo kreipkitės į Vokietijos Pensijų draudimo įstaigą (vok. Deutsche Rentenversicherung).

Pensinis amžius Vokietijoje ir Lietuvoje skiriasi. Pensiją Vokietija pradės mokėti tik kai sulauksite pensinio amžiaus pagal Vokietijos įstatymus (šiuo metu Vokietijoje – 67 m., Lietuvoje moterų pensinis amžius – 64 m. ir 8 mėn., vyrų – 64 m. ir 10 mėn.).

Privačiuose fonduose sukauptos pensijos mokėjimu reikės pasirūpinti patiems, todėl išsisaugokite pensijų fondų kontaktus.  

Vairavimas Lietuvoje 

Vokietijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja kaip ir lietuviškas, su juo Lietuvoje galite vairuoti iki jo galiojimo pabaigos.

Jei norėsite pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką, papildomų egzaminų laikyti nereikės. Tam, kad galėtumėte užsisakyti vairuotojo pažymėjimą, Jums reikės turėti sveikatos priežiūros įstaigos išduotą ir galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą.

AB „Regitra“ padalinyje pateikite:

• asmens tapatybės kortelę ar pasą;
• Vokietijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Atsivežus transporto priemonę iš Vokietijos:

• Gaukite Savininko deklaravimo kodą (SDK) „Regitroje“.
• Atlikite techninę apžiūrą (Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“, www.vta.lt).
• Apdrauskite civilinės atsakomybės draudimu (Lietuvos draudimo įmonėje).
• Sumokėkite Motorinių transporto priemonių registracijos mokestį (jeigu CO₂ emisija didesnė nei 130 g/km) „Regitroje“; trūkstant duomenų šiam mokesčiui apskaičiuoti, reikės atlikti techninę ekspertizę trūkstamiems duomenims nustatyti.
• Registruokite transporto priemonę „Regitroje“.