Grįžimas iš Vokietijos. Ką reikėtų žinoti?

Kuo pasirūpinti prieš išvykstant?

• deklaruokite savo išvykimą iš Vokietijos (vok. Abmeldung) – kreipkitės į piliečių aptarnavimo įstaigą (vok. Bürgeramt, Bürgerbüro, Einwohnermeldeamt ar kt. – pavadinimas gali skirtis priklausomai nuo miesto ir (arba) atitinkamos Vokietijos žemės). Nors yra galimybė išvykimą deklaruoti internetu ar paštu, rekomenduojama asmeniškai nuvykti į įstaigą ir paprašyti išduoti išvykimo deklaravimo pažymą (vok. Abmeldebescheinigung), kurios gali reikėti kitoms institucijoms. Nedeklaravus išvykimo iš Vokietijos kaupsis sveikatos draudimo skola ir bus skaičiuojami kitų paslaugų teikėjų mokesčiai. Išvykimą galima deklaruoti savaitę prieš išvykstant ir dar 14 dienų po išvykimo;
• jei nespėjote deklaruoti išvykimo būdami Vokietijoje, tą galite padaryti Lietuvoje – išsiųskite išvykimo deklaravimo pažymą (vok. Abmeldungbescheinigung) paštu arba elektroniniu būdu per 2 savaites nuo išvykimo iš Vokietijos dienos;
• nepamirškite apie savo išvykimą informuoti Įmokų tarnybos (vok. Beitragsservice) dėl televizijos ir radijo transliacijos mokesčio (vok. Rundfunkbeitrag) užpildę el. formą;
• nutraukite gyvenamojo būsto nuomos sutartį, komunalinių paslaugų teikėjų (elektros, dujų) ir kitas sutartis. Kai kurie paslaugų teikėjai gali prašyti sutarčių nutraukimą pagrįsti pateikiant išvykimo deklaravimo pažymą (vok. Abmeldebescheinigung);
• Vokietijoje yra privalomas vaiko ugdymas nuo 6 iki 15 metų, todėl asmenys, turintys vaikų, turi pranešti apie išvykimą jų darželiui ar mokyklai. Nurodoma ugdymo nutraukimo priežastis ir paskutinė mokymosi diena. Pasirašytas pranešimas pateikiamas raštu;
• jei gaunate vadinamuosius vaiko pinigus (vok. Kindergeld), turite pranešti atitinkamai Vokietijos įstaigai (vok. Familienkasse) apie savo gyvenamosios vietos pakeitimą. Užpildytą formą turite pristatyti dar prieš išvykdami, nes laiku minėtos įstaigos neinformavus apie išvykimą iš Vokietijos gali grėsti bauda;
• prieš išsikraustydami informuokite Vokietijos paštą (vok. Deutsche Post) ir užsakykite laiškų persiuntimo nauju adresu paslaugą. Nutraukę sutartis su paslaugų teikėjais lietuvišku adresu gausite jų patvirtinimo laiškus. Laiškų peradresavimą (6 ar 12 mėnesių laikotarpiu) galite užsisakyti elektroniniu būdu;
• neskubėkite uždaryti vokiškos banko sąskaitos, ji bus reikalinga užstatui, mokesčių permokai grąžinti. Pasidomėkite galimybe uždaryti banko sąskaitą vėliau nuotoliniu būdu; 
• jei Vokietijoje įsigijote nuosavą automobilį, prieš išvykdami turite išregistruoti transporto priemonių registravimo įstaigoje (vok. Straßenverkehrsamt, Zulassungstelle), kur pirmą kartą jį registravote. Išregistruojant reikia pateikti registracijos liudijimą (vok. Zulassungsbescheinigung) ir valstybinio numerio ženklus. Išvykdami, jei turite Vokietijos vairuotojo pažymėjimą ir planuojate persikelti į kitą šalį, galite automobilių registracijos tarnybai pateikti prašymą išduoti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą;
• susigrąžinti permokėtus mokesčius Vokietijoje galėsite ir būdami Lietuvoje, elektroniniu būdu.  Reikės pateikti naują savo adresą ir naujos banko sąskaitos duomenis;
• šunų savininkai turi išregistruoti savo augintinį, kad netektų mokėti šuns mokesčio (vok. Hundesteuer). Informuokite savo savivaldybės atsakingą Viešosios tvarkos tarnybą (vok. Ordnungsamt) arba miesto Mokesčių ir iždo tarnybą (vok. Steuer- und Stadtkassenamt).

Kokius dokumentus reikia parsivežti?

• nepamirškite pasiimti buvusius darbo santykius įrodančių dokumentų: darbo sutarčių, algalapių. Jei Vokietijoje dirbote pagal darbo sutartį, pasibaigus darbo santykiams gaukite vokišką darbo pažymėjimą (Das Arbeitszeugnis), kuriame nurodomas darbo laikotarpis, eitos pareigos, darbo pobūdis, kvalifikacijos kėlimas ir kt.;
• PD U1 forma, patvirtinanti nedarbo socialinio draudimo laikotarpius Vokietijoje bus reikalinga, jei pretenduosite į nedarbo išmokas Lietuvoje. Šią formą gavę paskutinį algalapį galite užsisakyti teikdami prašymą (Antrag auf Ausstellung eines PDU1) Vokietijos Užimtumo tarnybai (vok. Arbeitsamt, Bundesagentur für Arbeit). Jei nepavyktų gauti nedarbo socialinio draudimo stažą patvirtinančio dokumento, dėl tarpininkavimo patvirtinant užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą galite kreiptis į artimiausią „Sodros“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) skyrių;
• PD U2 forma reikalinga, jei gaunate nedarbo išmoką Vokietijoje (vok. Arbeitslosengeld) ir norite ją perkelti į Lietuvą. Šią formą galite gauti iš Vokietijos Užimtumo tarnybos (vok. Bundesagentur für Arbeit);
• jei turite vaikų, pasirūpinkite dokumentais, įrodančiais jų išeitą ugdymo programą ar jos dalį. Mokymosi rezultatus įteisinantis dokumentas turi būti išverstas į lietuvių kalbą. Jei vaikas lankė lituanistinę mokyklą, pasiimkite atitinkamą pažymą;
• kreipkitės į gydymo įstaigas ir pasiimkite pažymas apie suteiktą gydymą;
• pasiimkite Vokietijoje įgytus diplomus, kvalifikaciją įrodančius dokumentus, vairuotojo pažymėjimą;
• S1 forma reikalinga, jei planuojate grįžęs į Lietuvą dirbti nuotoliniu būdu kitoje valstybėje. Šią pažymą galite gauti užpildę prašymą Sveikatos draudimo įstaigoje (vok. Krankenkassen) Vokietijoje;
• A1 forma nurodo, kokiu laikotarpiu ir kokioje valstybėje mokėjote sveikatos draudimo įmokas. Ši forma reikalinga, jeigu prieš išvykdami iš Lietuvos nedeklaravote išvykimo fakto ir Lietuvoje susikaupė privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola. Pateikus A1 formą, „Sodra“ gali perskaičiuoti PSD skolą.

Kuo pasirūpinti, jei grįšite su vaikais?

Įtraukite vaiko gimimą į apskaitą Lietuvoje

Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus dėl Vokietijoje gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų – Lietuvos Respublikos pilietis.

Dokumentai, kuriuos reikia pateikti

• Užpildytą prašymą įtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
• Vokietijoje išduotą vaiko gimimo liudijimą ir jo vertimą į lietuvių k., patvirtintą pažyma (Apostille), arba gimimo liudijimo tarptautinę A formą (vok. Auszug aus dem Geburtseintrag), arba Europos Sąjungos daugiakalbę standartinę formą;
• tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus;
• vaiko užsienio valstybės asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento kopiją (jei išduotas).

Dokumentus dėl Vokietijoje gimusio vaiko įtraukimo į apskaitą galima pateikti Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigai, Lietuvos Respublikos ambasadai Vokietijoje arba internetu per VĮ Registrų centrą.

Jei Vokietijoje gausite vaiko gimimo liudijimo tarptautinę A formą, jos nereikės versti į lietuvių kalbą ar legalizuoti. Formą A ar gimimo liudijimą Vokietijoje išduoda civilinės metrikacijos skyrius (vok. Standesamt), kuriame įregistruotas vaiko gimimas. Gimimo liudijimo kopiją galite užsisakyti ir internetu. Vertimo ir patvirtinimo pažyma (Apostille) taip pat nereikės, jeigu paprašysite institucijų pateikti ES daugiakalbę standartinę formą.

Jei bus teikiamas originalus vaiko gimimo liudijimas, reikės vertimo į lietuvių kalbą ir patvirtinimo pažyma (Apostille).

Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, net jei gimė užsienyje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę, arba gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.

Apie įgytą kitos valstybės pilietybę reikia pranešti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Registracija į ugdymo įstaigas

Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Vaikas, grįžęs (atvykęs) iš užsienio, į klases yra priimamas pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis tiesiogiai į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą. Su įstaigos atstovais aptarkite adaptacijos klausimus ir pateikite prašymą stoti mokytis (internetu arba mokykloje). Taip pat galite kreiptis į pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojus, kurie patars ir suteiks reikiamą informaciją. Visi mokiniai kasmet savo mokyklai turi pateikti medicininę pažymą.

Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės mokymo lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kuriose savivaldybėse ar mokyklose veikia išlyginamosios klasės, skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje veikia specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos, turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais ar atvykusiais vaikais patirties ir teikiančios paslaugas sėkmingai šių vaikų integracijai užtikrinti.

Asmens grįžimo pažymėjimas

Jei planuojate grįžti su vaikais, kurių gimimas Lietuvoje dar nėra apskaitytas ir vaikas dar neturi lietuviško asmens tapatybės dokumento, arba Jūsų ar vaiko asmens tapatybės dokumentas nebegalioja, galite kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą Vokietijoje dėl laikino kelionės dokumento išdavimo.

Vizito metu pateiksite prašymą išduoti asmens grįžimo (kelionės į Lietuvą) dokumentą, kuris galioja iki 15 kalendorinių dienų. Prireikus ir pateikus prašymą galiojimas gali būti pratęstas iki 45 kalendorinių dienų.

Prašymą dėl vaiko teikia vienas iš tėvų. Reikalingi dokumentai:

• dvi vaiko nuotraukos;
• vokiškas gimimo liudijimas anglų k. arba su vertimu į lietuvių k.;
• vieno iš tėvų asmens tapatybės dokumentas.

Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą

• Gyvenamoji vieta. Deklaruokite gyvenamąją vietą per 30 dienų nuo grįžimo į Lietuvą internetu epaslaugos.lt arba nuvykę į savivaldybę ar seniūniją, kurioje gyvensite.
• Privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Pasirūpinkite privalomuoju sveikatos draudimu. Jeigu grįžę iš Vokietijos kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, reikia sumokėti PSD įmokas savarankiškai.
• Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
• Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystės ir prisijungimo prie Elektroninių valdžios vartų duomenis galėsite registruotis ir teikti prašymus įvairiose institucijose, deklaruoti gyvenamąją vietą.
• Jei darbo ieškosite tik grįžę, registruokitės Užimtumo tarnyboje (UžT). Čia Jums padės susirasti darbą arba persikvalifikuoti.
• Išmokos. Jeigu grįžę neturite pajamų, galite kreiptis dėl socialinės paramos į gyvenamosios vietos savivaldybę, o dėl socialinio draudimo išmokų į „Sodrą“.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)

Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris jas moka pats. Jei grįžę kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas turite mokėti savarankiškai nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.

Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis?

• Moksleiviai ir dieninių studijų studentai;
• Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai;
• vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų arba bent 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 metų; Būtina užpildyti prašymą DĖL DRAUDŽIAMŲJŲ PRIVALOMUOJU SVEIKATOS DRAUDIMU REGISTRO DUOMENŲ TVARKYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO arba pateikti prašymą elektroniniu būdu;
• asmenys, gaunantys bet kokios rūšies Lietuvos Respublikos socialinio draudimo senatvės pensiją;
• kitos asmenų grupės, nurodytos Sveikatos draudimo įstatyme; 
• daugiau informacijos gausite kreipdamiesi Valstybinę ligonių kasą bendruoju konsultacijų numeriu +370 5 232 2222 arba el.paštu info@vlk.lt.

PSD skola

Jei savo išvykimo iš Lietuvos nedeklaravote, galėjo susikaupti PSD skola, nes PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie Jūsų išvykimą ir toliau taikė prievolę mokėti PSD įmokas. Asmuo gali būti draustas PSD tik vienoje šalyje, tad jei buvote draustas Vokietijoje, o Lietuvoje susikaupė skola, ją galite panaikinti pateikę „Sodrai“ A1 formą ar  kitą Vokietijos kompetentingos įstaigos išduotą pažymą, kad buvote draustas socialiniu (sveikatos) draudimu. Tai padaryti galite prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, išsiuntę prašymą el. paštu info@sodra.lt (laiškas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba nuvykę į teritorinį „Sodros“ skyrių. Užsiregistruoti vizito galima čia.

Darbas grįžus į Lietuvą

Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UžT), kur  gausite  pagalbą ieškodami darbo, galėsite įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti turimą kompetenciją. UŽT interneto svetainėje rasite paklausių profesijų sąrašą, kuris kiekvieną mėnesį atnaujinamas pagal laisvų darbo vietų skaičių.

Ieškodami darbo internete, atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems iš užsienio skirtus projektus „Gal į Lietuvą?“, „Work In Lithuania“. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės, ieškančios patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbomis kalbančių darbuotojų.

Grįžtantiems į Lietuvą visuose Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose be išankstinės registracijos teikiamos pirminės konsultacijos.

Vadovų, specialistų ir techninių specialybių darbuotojų atrankomis rūpinasi Aukštos kvalifikacijos atrankų komanda, kurios tikslas – padėti trūkstamiems specialistams gauti (sugrįžti į) į jų žinias ir patirtį atitinkančias darbo vietas, o darbdaviams – rasti vertę kuriančių darbuotojų.

Daugiau informacijos gausite kreipdamiesi į Užimtumo tarnybą bendruoju konsultacijų numeriu +370 5 250 0883 ar el. paštu info@uzt.lt.

Grįžtantiems į Lietuvą informaciją apie Lietuvos regionus galima rasti Užimtumo tarnybos interaktyviajame Lietuvos regionų žemėlapyje, kuriame rasite net 50 skirtingų rodiklių duomenis apie kiekvieną Lietuvos savivaldybę, yra galimybė ruošiantis grįžti į Lietuvą atlikti rodiklių palyginimą ir analizę.

Vokietijoje įgytų kvalifikacijų (diplomų) akademinis pripažinimas Lietuvoje

Jei vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijote Vokietijoje ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje, jums reikės įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla. Užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio pripažinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.

Lietuviams, užsienyje praleidusiems bent 3 metus ir stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas, papildomai pridedamas vienas konkursinis balas.

Vokietijoje įgytų kvalifikacijų profesinis pripažinimas Lietuvoje

Ar reikės įrodyti įgytą kvalifikaciją Lietuvoje, priklauso nuo profesijos (pavyzdžiui, medikų, teisininkų, mokytojų profesijos yra reglamentuojamos). Ar jūsų profesija yra reglamentuojama, galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše. Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos. Jei Jūsų profesija nereglamentuojama, apie kvalifikacijos tinkamumą spręs pats darbdavys.

Studijos Lietuvoje

Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai. 

Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti konkurso būdu priimami į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO. 

Ką turiu atlikti iki prašymų teikimo pabaigos? Veiksmai bendrojo priėmimo metu

– kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą (toliau – SKVC) arba pasirinktą įgaliotą aukštąją mokyklą (sąrašą rasite čia) dėl užsienio institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas įgyto vidurinio (ar jam prilyginto) išsilavinimo pripažinimo (išsilavinimo pripažinimo nereikia: baigusiems Europos bakalaureato diplomo programą.

– registruotis LAMA BPO bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje;

– pridėti dokumentus (sąrašą rasite čia) mokymosi dalykų atitikmenims nustatyti ir gautiems pažymiams perskaičiuoti į Lietuvos valstybinių brandos egzaminų skalę stojančiojo paskyroje iki nustatyto termino pabaigos (pažymių pervedimo nereikia baigusiems Tarptautinio bakalaureato diplomo programą arba stojantiems į menų studijų programas, kur visą konkursinio balo dedamąją sudaro stojamieji egzaminai);

– pasirinkti pageidaujamas studijų programas;

– išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą (jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba ir jei lietuvių kalbos mokėjimo negalite įrodyti dokumentais, išduotais kompetentingos institucijos);

– išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei jie yra numatyti, stojant į pasirinktas studijų programas);

– iki nustatyto termino prie savo prašymo pridėti dokumentų kopijas, jei esate užsienio lietuvis ir siekiate gauti 1 papildomą balą;

– gavus kvietimą studijuoti, sudaryti studijų sutartį su aukštąja mokykla.

Kada pretenduoti?

Pagrindinio priėmimo prašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas vyksta 2026-06-01–2026-07-23 12 val.

Bendrojo priėmimo datos.

Praleidote pagrindinį priėmimą?

Papildomo priėmimo pirmojo etapo prašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas vyksta 2026-08-04–2026-08-07 12 val.

Papildomo priėmimo antrojo etapo prašymų priimti studijuoti į universitetus ir kolegijas registravimas vyksta 2026-08-14–2026-08-17.

Bendrojo priėmimo datos.

Parama stojantiems užsienio lietuviams

Užsienio lietuviams, stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas, pridedamas vienas papildomas konkursinis balas (jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne mažiau kaip 3 metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne mažiau kaip 3 metus bei atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne ankstesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasėje (gimnazijos I–IV klasėje)) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą).

Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas.. Stojančiajam, baigusiam vieną iš minėtų mokyklų, stojančiojo paskyros skiltyje „Kiti pasiekimai ir kriterijai“, pasirinkus kriterijų „Užsieniečiams, užsienio lietuviams ir įgijusiems išsilavinimą užsienyje“ reikia pažymėti baigtą mokyklą. Papildomas balas pridedamas, kai patvirtinama SKVC ar įgaliotos aukštosios mokyklos išduota kvalifikacijos akademinio pripažinimo pažyma.

Užsienio lietuviui, siekiančiam gauti papildomą balą, stojančiojo paskyros skiltyje „Kiti pasiekimai“ pasirinkus vieną iš kriterijų „Esu užsienio lietuvis, ne mažiau kaip trejus metus gyvenęs užsienyje“ arba „Esu užsienio lietuvis, ne mažiau kaip trejus metus gyvenęs užsienyje ir Lietuvos Respublikoje pradėjau mokytis 8–12 klasėje (gimnazijos I–IV klasėje)“ reikia pateikti kompetentingos užsienio valstybės institucijos (mokyklos, savivaldybės, ambasados ir pan.) išduotą dokumentą ir jo oficialų vertimą (lietuvių, anglų, vokiečių arba prancūzų kalba), patvirtinantį, kad asmuo ne mažiau kaip trejus metus gyveno ar mokėsi užsienio valstybėje, jei asmuo yra užsienio lietuvis. Taip pat galima pateikti išrašus iš skirtingų mokslo ar studijų metų, tačiau turi būti matomas nenutrūkstamas ne mažiau kaip trejų metų laikotarpis. Jei stojantysis grįžo į Lietuvą mokytis 8–12 klasėje (gimnazijos I–IV klasėje), reikia pateikti pažymą ir iš Lietuvos mokyklos, į kurią klasę stojantysis grįžo mokytis Lietuvoje.

Finansinė parama užsienio lietuviams 

Įstojusiems į aukštąją mokyklą yra galimybių gauti stipendijas ar kompensacijas už studijų kainą.

Daugiau informacijos apie studijų kainos kompensavimą: Kontaktai dėl studijų kainos kompensavimo – Valstybinis studijų fondas (lrv.lt).

Daugiau informacijos apie valstybės remiamas paskolas: Valstybės remiamos paskolos – Valstybinis studijų fondas (lrv.lt).

Stipendijos ir socialinė parama užsienio lietuviams. Parama teikiama vadovaujantis Paramos skyrimo Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose studijuojantiems užsienio lietuviams tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-871.

Užsienio lietuviams gali būti skiriama dviejų rūšių parama: stipendija ir (ar) socialinė išmoka.

• Stipendijos mėnesinis dydis – 240,50 Eur
• Socialinė išmoka – tai vienkartinė išmoka, skiriama atsižvelgus į pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį (nuo 232 Eur iki 319 Eur).

Profesinis mokymasis Lietuvoje

Mokytis pagal profesinio mokymo programas priimami asmenys, įgiję pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, taip pat neįgiję pagrindinio išsilavinimo (asmenys, ne jaunesni nei 14 metų). Profesinio mokymo programos skirtos pirmajai (pirminis profesinis mokymas) arba papildomai kvalifikacijai (tęstinis profesinis mokymas) įgyti.

Stojančiųjų registracija (žiemos arba vasaros etapai) ir prašymų mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas (ar jų modulius) pateikimas, duomenų ir dokumentų pateikimas vykdomas CPIS informacinėje sistemoje teisės aktų nustatyta tvarka.

Profesinio mokymosi įstaigų Lietuvoje sąrašas ir jų siūlomos mokymosi programos.

Nuotolinis darbas

Darbo užmokestis yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kurios mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“). Kaip tai padaryti?

Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš Vokietijos įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu), gautą darbo užmokestį:

• turi deklaruoti pasibaigus kalendoriniams metams, kuriais jis gautas, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) pateikdamas Metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija) ir

• iki to paties termino į Lietuvos biudžetą (biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas galima rasti čia)  nuo darbo užmokesčio turi sumokėti (įmokos kodas 1441) 20 / 25 / 32 proc.^[*] pajamų mokesčio.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris dalį laiko dirbtų būdamas Vokietijoje šios šalies darbdaviui, taip gauta darbo užmokesčio dalis:

• galėtų būti apmokestinta Vokietijoje, tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje;
• Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio Vokietijoje arba Vokietijos mokesčių administratoriaus) apie už Vokietijoje atliekamą darbą gautas pajamas ir nuo jų Vokietijoje sumokėtą pajamų mokesčio sumą.

VMI galėtų išduoti pažymą FR0254 formą, patvirtinančią Lietuvos gyventojo rezidavimo vietą, kad, esant poreikiui, jis pažymą galėtų pateikti Vokietijos darbdaviui, kuris, gavęs šią pažymą, pajamų mokesčio užsienio valstybėje neišskaičiuotų.

[*]Nuo 2026 metų gyventojo gautos metinės darbo užmokesčio ir kitos apmokestinamosios pajamos (išskyrus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas išimtis) sumuojamos ir apmokestinamos taikant šiuos pagrindinius mokesčio tarifus:

- metinė pajamų dalis, neviršijanti 36 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą;

- metinė pajamų dalis, viršijanti 36 VDU dydžio sumą, bet neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, apmokestinama taikant 25 proc. pajamų mokesčio tarifą;

- metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Daugiau informacijos apie iš užsienio gautų pajamų apmokestinimą pajamų mokesčiu galima rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt > Mokesčių žinynas > Gyventojų pajamų mokestis > Pajamos, gautos iš užsienio.

Nedarbo išmoka

Nedarbo išmoka Lietuvoje gali būti skirta Užimtumo tarnyboje registruotam darbo neturinčiam asmeniui, jei jis turi bent 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Vokietijoje įgytas darbo stažas gali būti susumuotas ,,Sodrai“ pateikus PD U1 formą. Jei neturite parsivežę PD U1 formos, galite kreiptis į „Sodrą“ dėl tarpininkavimo gaunant duomenis iš Vokietijos kompetentingos įstaigos dėl Vokietijoje įgyto nedarbo draudimo stažo patvirtinimo.

Nedarbo išmoka skiriama nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo dienos ir mokama 9 mėnesius, ją apskaičiuojant gali būti atsižvelgiama į pajamas, gautas Vokietijoje. Savarankiško darbo (angl. self-employment) laikotarpiai nėra įskaičiuojami į darbo stažą.

Nedarbo išmokos perkėlimas iš Vokietijos

Grįžę į Lietuvą galite dar 3 mėnesius gauti Vokietijoje paskirtą nedarbo išmoką pateikę formą PD U2, kurią galite gauti iš Vokietijos Užimtumo tarnybos (vok. Arbeitsamt, Bundesagentur für Arbeit). Išmokos dydis liks toks, koks buvo apskaičiuotas Vokietijoje. SVARBU, kad iki išvykimo į Lietuvą bent 4 savaites gautumėte išmoką. Grįžę į Lietuvą per 7 dienas užsiregistruokite Užimtumo tarnyboje ir pateikite PD U2 formą.

Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos 

Vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje – iki 3 metų, bet vaiko priežiūros išmoka, turinčiam teisę ją gauti vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš vaiko senelių arba buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatiniam globėjui (rūpintojui) mokama iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn., išskyrus neperleidžiamųjų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį, priklausančią kiekvienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų.

Norint gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, Lietuvoje reikia turėti bent 12 mėn., o tėvystės išmokų atveju – bent 6 mėn. motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 2 metus. Minėtos išmokos Jums priklausytų tapus apdraustuoju asmeniu (t. y. įsidarbinus, pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir kt.) ir esant darbdavio išleistam atitinkamų – (nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros) – atostogų arba, jei esate savarankiškai dirbantis asmuo, Jums pasirinkus atitinkamą – (nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros) – laikotarpį. Jei dirbant Lietuvoje įgyto stažo išmokoms gauti pritrūktų, būtų atsižvelgiama į Vokietijoje per pastaruosius 24 mėn. iki teisės į išmoką dienos sukauptą motinystės socialinio draudimo stažą. Atvykę į Lietuvą galite kreiptis į „Sodrą“ dėl tarpininkavimo gaunant duomenis iš Vokietijos kompetentingos įstaigos dėl įgytų Vokietijoje darbo ir (ar) draudimo laikotarpių patvirtinimo. Sumuojant stažą, būtina, kad būtumėte dirbęs Lietuvoje per pastaruosius 24 mėn. (įskaitoma net ir 1 oficialaus darbo diena). Nustatant išmokos dydį atsižvelgiama tik į Lietuvoje per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėn., buvusių iki praeito kalendorinio mėn. prieš teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo mėn., turėtas pajamas. Išmoka per mėn. negali būti mažesnė negu 8 bazinės socialinės išmokos, galiojusios praeitą mėn. iki teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo dienos, dydžiai (minimali išmoka įgijus teisę nuo 2026 m.  nuo vasario mėn. 592 Eur).

Jei jau gaunate motinystės išmoką Vokietijoje, išvykę į Lietuvą paskirtos Vokietijoje išmokos neprarasite, bet Lietuvoje ji nebus skiriama.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metų amžiaus vaiku, galite kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės išmokos vaikui (vienkartinė išmoka gimus vaikui nuo 2026 m. birželio 1 d. - 1036 m.).  

Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 metų (tam tikrais atvejais – iki 23 metų) kas mėnesį mokamos vaiko išmokos (nuo 2026 m. sausio 1 dienos – 129,5 Eur per mėn. vienam vaikui). Jei iš Vokietijos grįžta gyventi į Lietuvą visa šeima, vaiko išmokos bus skiriamos Lietuvoje. Dažnai savivaldybė prašo pateikti įrodymą, kad išmokos vaikui (vok. Kindergeld) Vokietijoje yra nutrauktos. Dėl įrodymo kreipkitės į atitinkamą Vokietijos įstaigą (vok. Familienkasse). Taip pat prieš išvykdami informuokite atitinkamą Vokietijos įstaigą (vok. Familienkasse) apie gyvenamosios vietos pakeitimą. Užpildykite formą ir ją pateikite minėtai įstaigai. Neinformavus apie išvykimą iš Vokietijos gali grėsti bauda.

Šeimos ir darbo derinimas

Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų, įgyja teisę į vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius, suteikiamus 1 kartą per 3 mėnesius. Auginantys 2 ir daugiau vaikų iki 12 metų gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų.

Senatvės pensijos dirbusiems Vokietijoje 

Minimalusis darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.

Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:  

• sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus; 
• turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.  

Jei Lietuvoje įgyto darbo stažo pritrūks, bus sumuojamas Vokietijoje įgytas stažas. Jei Vokietijoje nesukaupėte minimaliojo stažo pensijai (čia jis yra 5 metai), galite  jį susumuoti su Lietuvoje įgytu stažu, o jei turėsite bendrą 5 metų darbo stažą, galėsite kreiptis dėl vokiškos pensijos. Tokią teisę turi asmenys, mokėję nacionalinio draudimo įmokas.

Nustačiusios teisę į pensiją kiekviena šalis mokės savo pensijos dalį: Vokietija – už Vokietijoje įgytą stažą, Lietuva – už čia įgytą stažą. Sukakus pensiniam amžiui, ,,Sodra“ pati susisieks su Vokietijos institucijomis dėl stažo patvirtinimo, patiems dėl stažo sumavimo rūpintis nereikia.

Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.  

Dėl Vokietijoje sukaupto stažo kreipkitės į Vokietijos Pensijų draudimo įstaigą (vok. Deutsche Rentenversicherung).

Pensinis amžius Vokietijoje ir Lietuvoje skiriasi. Pensiją Vokietija pradės mokėti tik kai sulauksite pensinio amžiaus pagal Vokietijos įstatymus (šiuo metu Vokietijoje – 67 m., Lietuvoje pensinis amžius – 65 m.).

Privačiuose fonduose sukauptos pensijos mokėjimu reikės pasirūpinti patiems, todėl išsisaugokite pensijų fondų kontaktus.  

Vairavimas Lietuvoje 

Vokietijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja kaip ir lietuviškas, su juo Lietuvoje galite vairuoti iki jo galiojimo pabaigos.

Jei norėsite pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką, papildomų egzaminų laikyti nereikės. Tam, kad galėtumėte užsisakyti vairuotojo pažymėjimą, Jums reikės turėti sveikatos priežiūros įstaigos išduotą ir galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą.

AB „Regitra“ padalinyje pateikite:

• asmens tapatybės kortelę ar pasą;
• Vokietijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Atsivežus transporto priemonę iš Vokietijos:

• Gaukite Savininko deklaravimo kodą (SDK) „Regitroje“.
• Atlikite techninę apžiūrą (Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“).
• Apdrauskite civilinės atsakomybės draudimu (Lietuvos draudimo įmonėje).
• Sumokėkite Motorinių transporto priemonių registracijos mokestį (jeigu CO₂ emisija didesnė nei 130 g/km) „Regitroje“; trūkstant duomenų šiam mokesčiui apskaičiuoti, reikės atlikti techninę ekspertizę trūkstamiems duomenims nustatyti.
• Registruokite transporto priemonę „Regitroje“.

„Regitros“ padalinyje norint būti aptarnautam pageidaujamu laiku, rekomenduojama vizitą rezervuoti iš anksto „Regitros“ savitarnoje https://www.eregitra.lt/.