Kuo pasirūpinti prieš išvykstant?
- Informuokite apie savo išvykimą institucijas, iš kurių gaunate išmokas, pavyzdžiui, Užimtumo reikalų ir socialinės apsaugos departamentą (angl. Department of Employment Affairs and Social Protection, DEASP). Tą galite padaryti internetu;
- susigrąžinkite permokėtus mokesčius. Tą galite padaryti mokesčių biure (angl. Revenue) arba internetu prisijungę prie asmeninės paskyros (angl. Revenue my Account);
- išsisaugokite prisijungimo prie Airijos valdžios vartų MyGovID duomenis, kad ir grįžę į Lietuvą galėtumėte pasitikrinti reikiamą informaciją, užsisakyti trūkstamus dokumentus;
- jei turite vaikų, apie išvykimą informuokite jų ugdymo įstaigą;
- nutraukite gyvenamojo būsto nuomos sutartį, susigrąžinkite užstatą, sumokėkite visus komunalinius (dujų, elektros, vandens) ir kitus mokesčius, informuokite apie savo išvykimą komunalinių ir kitų paslaugų (televizijos, interneto, mobiliojo ryšio ir pan.) teikėjus;
- uždarykite savo banko sąskaitą nuvykę į banką asmeniškai arba paštu. SVARBU: bankai pasilieka teisę uždaryti Jūsų sąskaitą, jei nebeturite adreso Airijoje.
Kokius dokumentus reikia parsivežti?
- Nepamirškite pasiimti buvusius darbo santykius įrodančius dokumentus: darbo sutartis, algalapius. Darbo stažo suvestinę (angl. Employment Detail Summary / End of Year Statement) galite atsisiųsti iš asmeninės mokesčių biuro paskyros (angl. Revenue my Account);
- PD U1 forma, patvirtinanti nedarbo socialinio draudimo laikotarpius Airijoje, bus reikalinga, jei teiksite paraišką dėl nedarbo išmokų Lietuvoje. Šią formą galite užsisakyti gavę paskutinį algalapį ir užpildę prašymą DEASP (forma Request for Irish Social insurance records) ir išsiuntę jį el. paštu EUGeneralQueries@welfare.ie. Jei nepavyktų gauti nedarbo socialinio draudimo stažą patvirtinančio dokumento, dėl tarpininkavimo patvirtinant užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą galite kreiptis į artimiausią „Sodros“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) skyrių;
- PD U2 forma reikalinga, jei gaunate nedarbo išmoką Airijoje (angl. Jobseeker’s Benefit) ir norite ją perkelti į Lietuvą. Šią formą galite gauti užpildę prašymą Airijos užimtumo arba Socialinės rūpybos tarnybose (angl. Intreo/Social Welfare Branch Offices);
- jei turite vaikų, pasirūpinkite dokumentais, įrodančiais jų išeitą ugdymo programą ar jos dalį. Jie turi būti išversti į lietuvių kalbą. Jei vaikas lankė lituanistinę mokyklą, pasiimkite atitinkamą pažymą;
- pasiimkite pažymas apie Jums suteiktą gydymą. Prašymą teikti galite Sveikatos priežiūros biurui (angl. Health Service Executive, HSE);
- pasiimkite Airijoje įgytus diplomus, kvalifikaciją įrodančius dokumentus, vairuotojo pažymėjimą;
- S1 forma reikalinga, jei planuojate grįžęs į Lietuvą dirbti nuotoliniu būdu kitoje valstybėje. Šią formą galite gauti iš Sveikatos priežiūros biuro (angl. Health Service Executive, HSE).
Kuo pasirūpinti, jei grįžtate su vaikais?
Įtraukite vaiko gimimą į apskaitą Lietuvoje
Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus dėl Airijoje gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų – Lietuvos Respublikos pilietis.
Dokumentai, kuriuos reikia pateikti:
- užpildytą prašymą įtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
- Airijoje išduotą vaiko gimimo liudijimą ir jo vertimą į lietuvių k., patvirtintą pažyma (Apostille), arba Europos Sąjungos daugiakalbę standartinę formą[*];
- tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.
[*] Jei paprašysite institucijų pateikti ES daugiakalbę standartinę formą, dokumento versti ar legalizuoti nereikės. Jei bus teikiamas originalus vaiko gimimo liudijimas, reikės vertimo į lietuvių kalbą, patvirtinto pažyma (Apostille). Airijoje dokumentus pažyma (Apostille) tvirtina Airijos užsienio reikalų ministerija.
Dokumentus dėl Airijoje gimusio vaiko įtraukimo į apskaitą galima pateikti civilinės metrikacijos skyriuose, Lietuvos Respublikos ambasadai Airijoje arba registruojantis internetu per VĮ Registrų centrą.
Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, net jei gimė užsienyje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę, arba gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.
Registracija į ugdymo įstaigas
Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Vaikas, grįžęs (atvykęs) iš užsienio, į klases yra integruojamas pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis tiesiogiai į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą. Su įstaigos atstovais aptarkite adaptacijos klausimus ir pateikite prašymą mokytis (internetu arba mokykloje). Taip pat galite kreiptis į pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojus, kurie patars ir suteiks reikiamą informaciją. Visi mokiniai kasmet savo mokyklai turi pateikti medicininę pažymą.
Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems vaikams numatyta pagalba: didesnės mokymo lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kuriose savivaldybėse ar mokyklose veikia išlyginamosios klasės, skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje veikia specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos, turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais ar atvykusiais vaikais patirties ir teikiančios paslaugas sėkmingai šių vaikų integracijai užtikrinti.
Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą:
- Gyvenamoji vieta. Deklaruokite gyvenamąją vietą per 30 dienų nuo grįžimo į Lietuvą internetu epaslaugos.lt arba nuvykę į savivaldybę ar seniūniją, kurioje gyvensite.
- Privalomasis sveikatos draudimas. Pasirūpinkite privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Jei grįžę iš Airijos kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, reikia sumokėti PSD įmokas savarankiškai. Daugiau informacijos – skyrelyje „Privalomasis sveikatos draudimas“.
- Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
- Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystės programėlę ir prisijungimo prie Elektroninių valdžios vartų duomenis, galėsite registruotis ir teikti prašymus įvairiose institucijose, deklaruoti gyvenamąją vietą.
- Jei darbo ieškosite tik grįžę, registruokitės Užimtumo tarnyboje (UŽT). Čia Jums padės susirasti darbą arba persikvalifikuoti. Daugiau informacijos – skyrelyje „Darbas grįžus į Lietuvą“.
- Išmokos. Jeigu grįžę neturite pajamų, galite kreiptis dėl socialinės paramos į gyvenamosios vietos savivaldybę, o dėl socialinio draudimo išmokų į „Sodrą“.
Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)
Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris PSD įmokas moka pats. Jei grįžę kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas turėsite mokėti savarankiškai nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.
Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis?
- Moksleiviai ir dieninių studijų studentai;
- Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai;
- Vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 m. arba 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 m.;
- Asmenys, gaunantys bet kokios rūšies pensiją;
- Kitos asmenų grupės, nurodytos Sveikatos draudimo įstatyme;
- Daugiau informacijos pateikiama Valstybinės ligonių kasos (VLK) elektroniniame leidinyje „Paciento vadovas. Atsakymai į svarbiausius klausimus“.
PSD skola
Jei savo išvykimo iš Lietuvos nedeklaravote, Jums galėjo susikaupti PSD skola. Taip atsitinka todėl, kad PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie Jūsų išvykimą ir taikė prievolę mokėti PSD įmokas. Asmuo gali būti draustas PSD tik vienoje šalyje, tad jei buvote draustas Airijoje, o Lietuvoje susikaupė skola, ją galite panaikinti pateikę „Sodrai“ A1 formą ar kitą Airijos kompetentingos įstaigos išduotą pažymą, kad buvote draustas socialiniu (sveikatos) draudimu. Tai padaryti galite: prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui; išsiuntę prašymą el. paštu info@sodra.lt (laiškas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba nuvykę į teritorinį „Sodros“ skyrių. Užsiregistruoti vizitui galima čia.
Darbas grįžus į Lietuvą
Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT), kur gausite pagalbą ieškodami darbo, galėsite įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti turimas kompetencijas. UžT interneto svetainėje rasite paklausių profesijų sąrašą, kuris kiekvieną mėnesį atnaujinamas pagal laisvų darbo vietų skaičių.
Ieškodami darbo internete, atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems iš užsienio skirtus projektus „Gal į Lietuvą?“, „Work In Lithuania“. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės, ieškančios patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbomis kalbančių darbuotojų.
Grįžtantiems į Lietuvą visuose Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose be išankstinės registracijos teikiamos pirminės konsultacijos.
Vadovų, specialistų ir techninių specialybių darbuotojų atrankomis rūpinasi aukštos kvalifikacijos atrankų komanda, kurios tikslas – padėti trūkstamiems specialistams gauti (sugrįžti į) į jų žinias ir patirtį atitinkančias darbo vietas, o darbdaviams – rasti vertę kuriančių darbuotojų.
Daugiau informacijos gausite kreipdamiesi į Užimtumo tarnybą bendruoju konsultacijų numeriu (0 5) 250 0883 ar el. paštu info@uzt.lt.
Grįžtantiems į Lietuvą informaciją apie Lietuvos regionus galima rasti Užimtumo tarnybos interaktyviajame Lietuvos regionų žemėlapyje, kuriame rasite net 50 skirtingų rodiklių duomenis apie kiekvieną Lietuvos savivaldybę, yra galimybė ruošiantis grįžti į Lietuvą atlikti rodiklių palyginimą ir analizę.
Airijoje įgytų kvalifikacijų (diplomų) akademinis pripažinimas Lietuvoje
Jei vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijote Airijoje ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje, Jums reikės įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla. Užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio pripažinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.
Airijoje įgytų kvalifikacijų profesinis pripažinimas Lietuvoje
Ar reikės įrodyti užsienyje įgytą kvalifikaciją Lietuvoje, priklauso nuo profesijos, pavyzdžiui, medikų, teisininkų, mokytojų profesijos yra reglamentuojamos. Ar Jūsų profesija yra reglamentuojama, galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše. Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos. Jei Jūsų profesija nereglamentuojama, apie kvalifikacijos tinkamumą spręs pats darbdavys.
Studijos Lietuvoje
Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai.
Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO.
Stojant per LAMA BPO sistemą įgyto išsilavinimo vertinimą ir dokumentų pripažinimą atlieka tik Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Patys universitetai atlieka jau turinčių studijų diplomus (stojančių į antrąją pakopą ar ištęstines studijas) ar užsienio valstybių piliečių dokumentų pripažinimą.
Pagrindinės priėmimo į aukštąsias mokyklas procedūros vykdomos internetu:
- priėmimas prasideda birželio 1 dieną;
- prašymų registracija tęsiasi beveik 2 mėnesius.
Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti konkurso būdu priimami į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose.
Priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas
Stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas per LAMA BPO, reikalingas vidurinis išsilavinimas. Jei išsilavinimas įgytas užsienyje ir stojama į valstybės finansuojamą studijų vietą, stojantysis turi atlikti šiuos veiksmus:
- kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą, kuriame atliekamas užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimas ir mokomųjų dalykų atitikmenų nustatymas bei pažymių ir egzaminų rezultatų vertinimas pagal lietuvišką vertinimo sistemą. Jei nebuvo mokytasi lietuvių kalbos, jos atitikmeniu formuojant konkursinį balą laikomas mokomosios kalbos dalykas, pavyzdžiui, jeigu asmuo Airijoje bendrąją ugdymo programą baigė anglų kalba, šio dalyko pažymys ar egzamino rezultatas vertinimo metu bus įskaitytas kaip lietuvių kalbos pažymys ar egzamino rezultatas;
- išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą, jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba, o stojantysis jos mokėjimo negali įrodyti dokumentais, išduotais kompetentingos institucijos. Dėl lietuvių kalbos įskaitos laikymo reikia kreiptis į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedrą;
- pateikti prašymą stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas (LAMA BPO);
- išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei jie yra numatyti, stojant į pasirinktas studijų programas);
- iki nustatyto termino prie savo prašymo pridėti kitus dokumentus: lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą; dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo 3 pastaruosius metus gyveno užsienio valstybėje arba kad asmuo 3 metus gyveno užsienio valstybėje, o atvykęs į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip aštuntoje klasėje (8–12 klasės).
Parama stojantiems užsienio lietuviams
Užsienio lietuviams yra taikoma lengvata – stojant į aukštąsias mokyklas pridedamas vienas papildomas konkursinis balas. Jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 pastaruosius metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 metus, o atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasės) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą.
Šiuos kriterijus atitinkantys asmenys taip pat gali gauti finansinę paramą studijoms Lietuvoje. Stipendija gali būti skiriama vieną studijų semestrą ir išmokama kas mėnesį iki to semestro pabaigos.
Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas.
Finansinė parama užsienio lietuviams
Užsienio lietuviai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali gauti stipendiją, kuri skiriama atsižvelgus į jų mokymosi rezultatus, ir vienkartinę socialinę išmoką, kuri priklauso nuo pretenduojančio gauti paramą studento socialinės padėties.
Studentas turi teisę gauti ir stipendiją, ir vienkartinę socialinę išmoką. Parama neskiriama studentams, studijuojantiems tų šalių, iš kurių jie atvyko, kalbas.
Užsienio lietuviai, norintys gauti finansinę paramą, turi užsiregistruoti Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje.
Kai kurios aukštosios mokyklos vykdo išankstinį priėmimą savarankiškai. Kiekvienu atveju rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į aukštąją mokyklą, kurioje norima studijuoti. Visas Lietuvoje vykdomas pirmos pakopos studijų programas galite rasti LAMA BPO.
Profesinis mokymasis Lietuvoje
Mokytis pagal profesinio mokymo programas priimami asmenys, įgiję pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, taip pat neįgiję pagrindinio išsilavinimo (asmenys, ne jaunesni nei 14 metų). Profesinio mokymo programos skirtos pirmajai (pirminis profesinis mokymas) arba papildomai kvalifikacijai (tęstinis profesinis mokymas) įgyti.
Stojančiųjų registracija (žiemos arba vasaros etapai) ir prašymų mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas (ar jų modulius) pateikimas, duomenų ir dokumentų pateikimas vykdomas CPIS informacinėje sistemoje teisės aktų nustatyta tvarka.
Profesinio mokymosi įstaigų Lietuvoje sąrašas ir jų siūlomos mokymosi programos.
Nuotolinis darbas
Darbo užmokestis yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis, kurios mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (Sodrai). Kaip jas sumokėti?
Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš Airijos įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu), gautą darbo užmokestį:
- turi deklaruoti pasibaigus kalendoriniams metams, kuriais jis gautas, pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI pateikdamas Metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija) ir
- iki to paties termino į Lietuvos biudžetą nuo darbo užmokesčio turi sumokėti (įmokos kodas 1441) 20 proc.[*] pajamų mokestį.
Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris dalį laiko dirbtų būdamas Airijoje šios šalies darbdaviui, taip gauta darbo užmokesčio dalis:
- galėtų būti apmokestinta Airijoje, o tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje;
- Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio Airijoje arba Airijos mokesčių administratoriaus) apie už Airijoje atliekamą darbą gautas pajamas ir nuo jų Airijoje sumokėtą pajamų mokesčio sumą.
VMI galėtų išduoti pažymą (FR0254 forma), patvirtinančią Lietuvos gyventojo rezidavimo vietą, kad, esant poreikiui, pažymą galėtų pateikti Airijos darbdaviui, kuris, gavęs šią pažymą, pajamų mokesčio užsienio valstybėje neišskaičiuotų.
[*] Jeigu per kalendorinius metus darbo užmokesčio pajamos (įskaitant kitas pajamas, nurodytas GPMĮ 6 straipsnio 1-1 dalyje) viršytų 60 vidutinių darbo užmokesčių (toliau – VDU) sumą, viršijanti dalis būtų apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Daugiau informacijos apie iš užsienio gautų pajamų apmokestinimą pajamų mokesčiu galima rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt > Mokesčių žinynas > Gyventojų pajamų mokestis > Pajamos, gautos iš užsienio.
Nedarbo išmoka
Nedarbo išmoka Lietuvoje gali būti skirta Užimtumo tarnyboje registruotam darbo neturinčiam asmeniui, kuriam suteiktas bedarbio statusas (turint leidimą nuolat gyventi Lietuvoje), jei jis turi bent 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutiniuosius 30 mėn. iki bedarbio statuso įgijimo dienos. Airijoje įgytas darbo stažas gali būti susumuotas ,,Sodrai“ pateikus PD U1 formą. Jei neturite parsivežę PD U1 formos, galite kreiptis į „Sodrą“ dėl tarpininkavimo gaunant duomenis iš Airijos kompetentingos įstaigos dėl Airijoje įgyto nedarbo draudimo stažo patvirtinimo.
Nedarbo išmoka skiriama nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo dienos ir mokama 9 mėnesius, ją apskaičiuojant gali būti atsižvelgiama į pajamas, gautas Airijoje. Savarankiško darbo (angl. self-employment) laikotarpiai nėra įskaičiuojami į darbo stažą.
Nedarbo išmokos perkėlimas iš Airijos: grįžę į Lietuvą, galite dar 3 mėnesius gauti Airijoje paskirtą nedarbo išmoką (angl. Jobseeker’s Benefit), pateikę formą PD U2. Išmokos dydis liks toks, koks buvo apskaičiuotas Depratment of socia Protection - DEASP. Svarbu, kad iki išvykimo į Lietuvą šią išmoką būtumėte gavę bent 4 savaites. Grįžę į Lietuvą, per 7 dienas užsiregistruokite Užimtumo tarnyboje ir pateikite PD U2 formą.
SVARBU: nedarbo išmoka (Airijoje vadinama Jobseeker’s Benefit) negali būti perkelta į Lietuvą.
Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos
Vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje – iki 3 metų, bet vaiko priežiūros išmoka, turinčiam teisę ją gauti vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš vaiko senelių arba buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatiniam globėjui (rūpintojui), mokama iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn., išskyrus neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį, priklausančią kiekvienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų).
Norėdami gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, Lietuvoje turite turėti bent 12 mėnesių, o tėvystės išmokų atveju – bent 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 2 metus. Minėtos išmokos Jums priklausytų tapus apdraustu asmeniu (t. y. įsidarbinus, pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir kt.) ir esant darbdavio išleistam atitinkamų – nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros – atostogų arba, jei esate savarankiškai dirbantis asmuo, Jums pasirinkus atitinkamą – nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros – laikotarpį. Jei dirbant Lietuvoje įgyto stažo išmokoms gauti pritrūktų, būtų atsižvelgiama į Airijoje per pastaruosius 24 mėnesius iki teisės į išmoką dienos sukauptą motinystės socialinio draudimo stažą. Atvykę į Lietuvą galite kreiptis į „Sodrą“ dėl tarpininkavimo gaunant duomenis iš Airijos kompetentingos įstaigos dėl įgytų Airijoje darbo ir (ar) draudimo laikotarpių patvirtinimo. Sumuojant stažą, būtina, kad būtumėte dirbęs Lietuvoje per pastaruosius 24 mėnesius (įskaitoma net ir 1 oficiali darbo diena). Nustatant išmokos dydį atsižvelgiama tik į Lietuvoje per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo mėnesį, turėtas pajamas. Išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 8 bazinės socialinės išmokos dydžius, galiojusius praeitą mėnesį iki teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo dienos (minimalus išmokos dydis 2026 m. įgijus teisę į motinystės išmoką nuo sausio mėn 560 Eur, o vasario-kovo mėn. 592 Eur).
Jei jau gaunate motinystės išmoką Airijoje (angl. Maternity Benefit), išvykę į Lietuvą paskirtos Airijoje išmokos neprarasite, tačiau Lietuvoje ji nebus skiriama.
Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metų amžiaus vaiku, galite kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui (nuo 2026 m. vienkartinė išmoka vaikui 814 Eur, nuo birželio 1 dienos 1036 Eur).
Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 metų (tam tikrais atvejais – iki 23 metų) yra kas mėnesį mokamos vaiko išmokos (Airijoje – iki 16 m.). Grįžus iš Airijos gyventi į Lietuvą, vaiko išmokos bus skiriamos Lietuvoje (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 129,5 Eur per mėn. vienam vaikui). Dažnai savivaldybė prašo pateikti įrodymą, kad išmokos vaikui (angl. child-benefit) mokėjimas Airijoje yra nutrauktas. Dėl tokio įrodymo kreipkitės į Depratment of socia Protection - DEASP.
Šeimos ir darbo derinimas
Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 m., įgyja teisę į vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius, suteikiamus 1 kartą per 3 mėnesius. Auginantys 2 ir daugiau vaikų iki 12 metų gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų.
Senatvės pensijos dirbusiems Airijoje
Minimalusis darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.
Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:
- sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus;
- turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.
Jei darbo stažo Lietuvoje pritrūks, bus sumuojamas Airijoje įgytas stažas. Jei Airijoje nesukaupėte minimaliojo stažo pensijai (Airijoje jis yra 10 m.), galite jį susumuoti su Lietuvoje įgytu stažu, o jei turėsite bendrą 10 m. darbo stažą, galėsite kreiptis dėl airiškos pensijos, tokią teisę turi asmenys, mokėję nacionalinio draudimo įmokas (angl. Pay Related Social Insurance, PRSI).
Nustačiusios teisę į pensiją, kiekviena šalis mokės savo pensijos dalį: Airija – už Airijoje įgytą stažą, Lietuva – už čia įgytą stažą. Sukakus Jūsų pensiniam amžiui, „Sodra“ pati susisieks su Airijos institucijomis dėl stažo patvirtinimo, Jums patiems stažo sumavimu nereikia rūpintis.
Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.
Kiek PRSI sumokėjote Airijoje, galite pasitikrinti www.MyWelfare.ie.
Pensinis amžius Airijoje ir Lietuvoje skiriasi. Pensiją Airija pradės mokėti tik kai sulauksite pensinio amžiaus pagal Airijos įstatymus (šiuo metu pensinis amžius Airijoje – 66 m., o Lietuvoje nuo 2026 m. - 65 m.).
Privačiuose fonduose sukauptos pensijos mokėjimu reikės pasirūpinti patiems, todėl išsisaugokite pensijų fondų kontaktus.
Vairavimas Lietuvoje
Airijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja kaip ir lietuviškas, su juo Lietuvoje galite vairuoti iki jo galiojimo pabaigos.
Jei norėsite pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką, papildomų egzaminų laikyti nereikės.
AB „Regitra“ padalinyje pateikite:
- asmens tapatybės kortelę ar pasą;
- vairuotojo medicininę pažymą;
- Airijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.
Jei Jūsų šeimos nariai yra Airijos arba kitų ES ar ELPA valstybių piliečiai
Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas ES ar ELPA (Europos laisvosios prekybos asociacija) valstybių piliečiams paprastai išduodamas 5 metams. Šeimos nariai, turintys Airijos arba kitos ES ar ELPA valstybės pilietybę, atvykstantys kartu su Lietuvos piliečiu arba pas jį, gali gauti tokį pažymėjimą.
Airijos arba kitos ES ar ELPA valstybės pilietis taip pat gali kreiptis dėl teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo išdavimo savarankišku pagrindu, jei jis yra darbuotojas ar savarankiškai dirbantis asmuo, jei turi pakankamai išteklių pragyventi Lietuvoje ir turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, arba jei yra priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą, studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą arba į doktorantūrą, pakviestas stažuoti, tobulinti kvalifikacijos, turi pakankamai išteklių pragyventi Lietuvoje ir turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą. Daugiau informacijos rasite čia.
Tam tikrais atvejais Airijos arba kitos ES ar ELPA valstybės piliečiui (pvz., jis yra lietuvių kilmės asmuo arba atvyko gyventi į Lietuvą kartu su Lietuvos piliečiu kaip jo šeimos narys), gali būti suteikta ir teisė nuolat gyventi Lietuvoje (10 metų teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas). Kitais atvejais ši teisė suteikiama vėliau, atitikus kriterijus, pavyzdžiui, pragyvenus Lietuvoje pastaruosius 5 metus.
Prašymas išduoti teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą pildomas el. būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) ir prie prašymo pridėdamos reikiamų (prašyme nurodytų) dokumentų skaitmeninės kopijos. Per MIGRIS užpildžius prašymą, būsite nukreipti į vizito rezervacijos langą, kuriame galėsite rezervuoti pageidaujamą vizito laiką Migracijos departamente. Rezervuotu vizito laiku Airijos arba kitos ES ar ELPA valstybės pilietis asmeniškai atvyksta į Migracijos departamentą pateikti dokumentų originalus ir biometrinius duomenis. Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas išduodamas per 1 mėn.
Daugiau informacijos apie Airijos arba kitų ES ar ELPA valstybių piliečių atvykimą rasite Migracijos departamento svetainėje.
Jei Jūs pasinaudojote laisvo asmenų judėjimo ES teise* ir Jūsų šeimos narys – ne ES ar ELPA valstybės pilietis, tokiu atveju Jūsų šeimos narys gali gauti 5 metų leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę. *Tam, kad Lietuvos pilietis būtų laikomas pasinaudojusiu laisvo asmenų judėjimo teise, jis turi būti kurį laiką gyvenęs kitoje ES valstybėje narėje po 2004 m. gegužės 1 d. Svarbu tai, kad šeimos santykiai su Lietuvos piliečiu būtų atsiradę arba jau egzistavę tuo metu, kai Lietuvos pilietis naudojosi laisvo judėjimo ES teise.
Prašymas išduoti leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę pildomas el. būdu per MIGRIS ir prie prašymo pridėdamos reikiamų (prašyme nurodytų) dokumentų skaitmeninės kopijos. Per MIGRIS užpildžius prašymą, būsite nukreipti į vizito rezervacijos langą, kuriame galėsite rezervuoti pageidaujamą vizito laiką Migracijos departamente. Rezervuotu vizito laiku užsienietis asmeniškai atvyksta į Migracijos departamentą pateikti dokumentų originalus ir biometrinius duomenis.
Su prašymu bus reikalinga pateikti:
- santuokos liudijimą (arba įregistruotos partnerystės sutartį)*,
- dokumentus, pagrindžiančius, kad Lietuvos pilietis gyveno kitoje ES valstybėje po 2004 m. gegužės 1 d. (pvz. ES valstybėje išduotas leidimas gyventi, studijų, darbo ar nuomos sutartys).
SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma (Apostille) ir išversti į lietuvių kalbą.
*Šeimos narys gali būti ir Lietuvos Respublikos piliečio sugyventinis, su kuriuo palaikomi nuolatiniai santykiai bent 3 metus, jeigu tai tinkamai įrodoma dokumentais, pavyzdžiui:
- pateikiant bendrą būsto nuomos ar paskolos būstui įsigyti sutartį,
- vaikų gimimo liudijimus ir pan.
Leidimo laikinai gyventi kortelė išduodama per 1 mėn.
Jei Jūs nepasinaudojote laisvo asmenų judėjimo ES teise ir Jūsų šeimos narys – ne ES ar ELPA valstybės pilietis, tokiu atveju jam reikės gauti leidimą gyventi Lietuvoje pagal trečiųjų šalių piliečiams taikomą tvarką.
Jei Jūsų šeimos narys nėra Lietuvos Respublikos pilietis, jam reikės gauti leidimą gyventi Lietuvoje.
Leidimai gyventi Lietuvoje
Jei į Lietuvą atvykstate su užsienio piliečiu, norint gyventi Lietuvoje jam reikės gauti leidimą laikinai gyventi arba leidimą nuolat gyventi.
Jei užsienietis, kuris nėra ES ar ELPA valstybės pilietis, yra Lietuvos piliečio, asmens, turinčio teisę atkurti Lietuvos pilietybę, arba lietuvių kilmės asmens šeimos narys ir kartu su juo persikelia gyventi į Lietuvą, jam gali būti išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje. Dokumentai dėl leidimo nuolat gyventi turi būti pateikti per 3 mėnesius nuo Lietuvos piliečio, asmens, turinčio teisę atkurti Lietuvos pilietybę, arba lietuvių kilmės asmens atvykimo gyventi į Lietuvą dienos. Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais (santuokos liudijimu, pažyma dėl (ne)teistumo, dokumentu, patvirtinančiu, kad turite pakankamai lėšų gyventi Lietuvoje ne mažiau kaip vienus metus).
Jei užsienietis, kuris nėra ES ar ELPA valstybės pilietis, turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo, jam gali būti išduotas leidimas nuolat gyventi. Kreipiantis dėl leidimo nuolat gyventi reikia pateikti dokumentus, įrodančius teisę atkurti Lietuvos pilietybę arba lietuvių kilmę, ir pažymą dėl (ne)teistumo.
Prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi pildomas el. būdu per MIGRIS ir prie prašymo pridėdamos reikiamų (prašyme nurodytų) dokumentų skaitmeninės kopijos. Per MIGRIS užpildžius prašymą, būsite nukreipti į vizito rezervacijos langą, kuriame galėsite rezervuoti pageidaujamą vizito laiką Migracijos departamente. Rezervuotu vizito laiku užsienietis, būdamas Lietuvoje teisėtai, asmeniškai atvyksta į Migracijos departamentą pateikti dokumentų originalus ir biometrinius duomenis. Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje išduodamas per 3 mėn.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas skirtingais pagrindais, pavyzdžiui, lietuvių kilmės, šeimos susijungimo, darbo, studijų ir kitais. Dokumentų sąrašas priklauso nuo pagrindo, kuriuo remdamasis norėsite kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi. Pavyzdžiui, kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi lietuvių kilmės pagrindu reikia pateikti dokumentus, įrodančius lietuvių kilmę, ir pažymą dėl (ne)teistumo.
Prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi pildomas el. būdu per MIGRIS ir prie prašymo pridėdamos reikiamų (prašyme nurodytų) dokumentų skaitmeninės kopijos. Per MIGRIS užpildžius prašymą, būsite nukreipti į vizito rezervacijos langą, kuriame galėsite rezervuoti pageidaujamą vizito laiką Migracijos departamente. Rezervuotu vizito laiku užsienietis, būdamas Lietuvoje teisėtai, asmeniškai atvyksta į Migracijos departamentą pateikti dokumentų originalus ir biometrinius duomenis. Būdamas užsienio valstybėje, užsienietis prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti per išorės paslaugų teikėją. Tokiu atveju, užsienietis turi užpildyti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi per MIGRIS, pridėti prašymą pagrindžiančių dokumentų skaitmenines kopijas ir atvykti rezervuotu laiku pateikti dokumentų originalus ir biometrinius duomenis ne į Migracijos departamentą, bet pas išorės paslaugų teikėją.
Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečiai savo gyvenamąją vietą turi deklaruoti:
- Migracijos departamente, kartu pateikdami prašymą gauti leidimą ar teisę gyventi, arba
- jau gavę leidimą ar teisę gyventi – seniūnijoje ar savivaldybėje.
Užsieniečių teisės ir pareigos.
Daugiau informacijos apie užsieniečių atvykimą rasite Migracijos departamento MIGRIS puslapyje.
Lietuvos Respublikos pilietybė
Grįžtantiems dažnai aktualus daugybinės pilietybės klausimas. Dabartiniai LR įstatymai leidžia turėti daugybinę pilietybę tik išimtiniais atvejais (pvz., tremtiniams ir jų palikuoniams, asmenims, kurie gimdami įgijo LR pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki jiems sukako 18 metų, asmenims, įgijusiems Lietuvos pilietybę išimties tvarka), nustatytais Pilietybės įstatyme.
Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės, priimant Lietuvos pilietybę, netaikomas asmenims, kurie yra ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., arba išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., arba jų palikuoniams.
- LR pilietybės atkūrimas. Jei asmuo turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., jis turi teisę ją atkurti, jei nėra įgijęs LR pilietybės iki 2011 m. balandžio 1 d. Tokią teisę taip pat turi šių asmenų palikuoniai – vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Tokiu atveju būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę.
- LR pilietybės grąžinimas. Jei nutiko taip, kad netekote Lietuvos pilietybės, turite teisę vieną kartą ją susigrąžinti, jei atitinkate Pilietybės įstatyme nustatytas sąlygas.
- LR pilietybės įgijimas supaprastinta tvarka. Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi galimybę ją įgyti supaprastinta tvarka. Šiuo atveju reikia įrodyti lietuvių kilmę – kad asmens tėvai / seneliai arba vienas iš tėvų / senelių yra ar buvo lietuviai ir pateikti rašytinį pareiškimą, kuriuo asmuo deklaruoja, kad laiko save lietuviu.
- LR pilietybės įgijimas gimimu. Asmuo, gimęs laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2011 m. balandžio 1 d., kurio gimimo metu tėvai ar vienas iš tėvų buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir kuris kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu arba iki 18 metų (ne gimimu), gali pats arba, jei nėra sukakęs 18 metų, per teisėtą atstovą pateikti prašymą laikyti jį Lietuvos Respublikos piliečiu.
Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teikiami Migracijos departamentui per elektroninę MIGRIS sistemą. Kreipiantis dėl pilietybės atkūrimo, grąžinimo ar įgijimo supaprastinta tvarka, dokumentų originalus galima pateikti Migracijos departamentui Lietuvoje arba Lietuvos Respublikos ambasadai Airijoje. SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma Apostille ir išversti į lietuvių kalbą.