Grįžimas iš Švedijos. Ką reikėtų žinoti?

Kuo pasirūpinti prieš išvykstant?

Apie savo išvykimą iš Švedijos praneškite:

• Švedijos mokesčių inspekcijai (šved. Skatteverket). Užpildykite formą SKV 7665 ir išsiųskite ją paštu formoje nurodytu adresu. Tai reikėtų padaryti bent 1 savaitę prieš išvykimą;
• Švedijos socialinio draudimo tarnybai  (šved. Försäkringskassan) prisijungę prie asmeninės paskyros forsakringskassan.se arba išsiųskite užpildytą formą 5459  formoje nurodytu adresu;
• Švedijos Pensijų tarnybai (šved. Pensionsmyndigheten);
• jei priklausote – profesinei sąjungai (šved. Fackförbund);
• išvykę dar galite gauti laiškų iš Švedijos institucijų, todėl rekomenduojame pranešti pašto tarnybai, kad laiškai būtų persiunčiami nurodytu adresu Lietuvoje;
• informuokite savo banką. Jei banko sąskaitą nuspręsite pasilikti, praneškite naują adresą, kuriuo norite gauti svarbius pranešimus ar korteles;
• susigrąžinkite permokėtus mokesčius – užpildykite mokesčių deklaraciją (šved. Inkomstdeklaration 1);
• nutraukite nuomos, komunalinių paslaugų (elektros, dujų) teikimo ir kitas sutartis. Sustabdykite automatinius banko mokėjimus už paslaugas, kuriomis nebesinaudosite;
• jei turite vaikų, praneškite apie jų išvykimą mokyklai, darželiui ar kitai ugdymo įstaigai. Įspėjimo terminas paprastai yra vienas mėnuo;
• išsaugokite prisijungimo prie el. valdžios vartų (šved. BankID) duomenis. Jei Švedijos banko sąskaitą uždarysite, prie el. valdžios vartų galėsite prisijungti per Freja eID+. Išvykdami iš Švedijos neprarandate registruojantis suteikto asmens kodo (šved. Personnummer).

Kokius dokumentus reikia parsivežti?

• nepamirškite buvusio darbo santykius įrodančių dokumentų: darbo sutarčių, algalapių;
• gavę paskutinį algalapį, iš Nedarbo draudimo fondo (šved. Arbetslöshetskassa) užsisakykite PD U1 formą, patvirtinančią nedarbo socialinio draudimo laikotarpius Švedijoje. Ji bus reikalinga, jei teiksite paraišką dėl nedarbo išmokų Lietuvoje. Jei buvote Nedarbo draudimo fondo narys (narė), kreipkitės tiesiogiai į savo fondą, jei ne – į ALFA-kassan. Jei nepavyktų gauti nedarbo socialinio draudimo stažą patvirtinančio dokumento, dėl tarpininkavimo patvirtinant užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą galite kreiptis į artimiausią „Sodros“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) skyrių; 
• PD U2 forma reikalinga, jei gaunate nedarbo išmoką (šved. Arbetslöshetsersättning) Švedijoje ir norite ją perkelti į Lietuvą. Šią formą galite gauti iš Nedarbo draudimo inspekcijos (šved. Inspektionen för Arbetslöshetsförsäkring AF);
• jei turite vaikų, pasirūpinkite dokumentais, įrodančiais jų išeitą ugdymo programą ar jos dalį. Mokymosi kursą įteisinantis dokumentas turi būti išverstas į lietuvių kalbą. Jei vaikas lankė lituanistinę mokyklą, gaukite atitinkamą pažymą;
• gaukite pažymas apie Jums suteiktą gydymą. Tai galite padaryti internetu;
• S1 forma reikalinga, jei planuojate grįžę į Lietuvą dirbti nuotoliniu būdu kitoje valstybėje. Dėl šios formos kreipkitės į Švedijos socialinio draudimo agentūrą (šved. Försäkringskassan) arba užpildykite prašymą internetu;
• A1 forma nurodo, kokiu laikotarpiu ir kokioje valstybėje mokėjote sveikatos draudimo įmokas, ir yra reikalinga, jei prieš išvykdami iš Lietuvos nedeklaravote išvykimo fakto ir Lietuvoje susikaupė privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola. Jums pateikus A1 formą, „Sodra“ gali perskaičiuoti PSD skolą. Šią formą galite užsisakyti internetu per Švedijos socialinio draudimo agentūrą (šved. Försäkringskassan).

Kuo pasirūpinti, jei grįšite su vaikais?

Ar vaiko gimimas įtrauktas į apskaitą?

Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus Švedijoje gimusiam vaikui įtraukti į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų – Lietuvos Respublikos pilietis. Reikia pateikti:

• užpildytą prašymą įtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
• Švedijos mokesčių inspekcijos (Skatteverket) vaiko vardu išduotą Gyventojų registro išrašą (šved. Personbevis) kartu su ES daugiakalbe standartine forma (šved. Flerspråkigt Standardformulär BILAGA I). Jei išrašas teikiamas be ES daugiakalbės formos, jis privalo būti išverstas į lietuvių kalbą. Švedijoje išduoto išrašo tvirtinti pažyma (Apostille) nereikia;
• tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

Dokumentus dėl vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą galima pateikti Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigai, Lietuvos Respublikos ambasadai Švedijos Karalystėje arba internetu per VĮ Registrų centrą. 

Jei bus teikiamas originalus vaiko gimimo liudijimas, reikės jo vertimo į lietuvių kalbą ir pažymos (Apostille). Vertimo ir pažymos (Apostille) nereikės, jei paprašysite institucijų pateikti ES daugiakalbę standartinę formą. Gimimo liudijimą Švedijoje išduoda Švedijos mokesčių inspekcijos gyventojų registras (šved. Personbevis).

Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, net jei gimė užsienyje. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę, arba gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.

Registracija į ugdymo įstaigas

Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Grįžę (atvykę) iš užsienio vaikai į klases priimami pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis tiesiogiai į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą, su jos atstovais aptarti vaiko adaptacijos klausimus ir pateikti prašymą mokytis (internetu ar mokykloje). Reikiamą informaciją suteiks ir patars taip pat ir pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojai. Visi mokiniai kasmet mokyklai turi pateikti medicininę pažymą.

Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kurių savivaldybių mokyklose yra išlyginamosios klasės, galimos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje yra specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos, turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais ar atvykusiais vaikais patirties ir padedančios užtikrinti sėkmingą šių vaikų integraciją.

Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą

• Gyvenamoji vieta. Grįžę į Lietuvą per 30 dienų deklaruokite gyvenamąją vietą internetu epaslaugos.lt arba tiesiogiai savivaldybėje ar seniūnijoje, kurioje gyvensite.
• Privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Pasirūpinkite privalomuoju sveikatos draudimu. Jei grįžę iš Švedijos kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis,  sumokėti PSD įmokas reikia savarankiškai.
• Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
• Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystės programėlę ir prisijungimo duomenis galėsite registruotis prie Elektroninių valdžios vartų ir teikti įvairioms institucijoms prašymus, deklaruoti gyvenamąją vietą.
• Jei darbo ieškosite tik grįžę,registruokitės Užimtumo tarnyboje (UžT). Čia Jums padės susirasti darbą arba persikvalifikuoti.
• Išmokos. Jeigu grįžę neturite pajamų, galite kreiptis dėl socialinės paramos į gyvenamosios vietos savivaldybę, o dėl socialinio draudimo išmokų į „Sodrą“.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)

Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris jas moka pats. Jei grįžę kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas reikia mokėti savarankiškai nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.

Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis?

• Moksleiviai ir dieninių studijų studentai;
• Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai;
• vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų arba bent 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 metų;
• asmenys, gaunantys bet kokios rūšies Lietuvos Respublikos socialinio draudimo senatvės pensiją;
• kitos asmenų grupės, nurodytos Sveikatos draudimo įstatyme;
• daugiau informacijos pateikiama Valstybinės ligonių kasos (VLK) elektroniniame leidinyje „Paciento vadovas. Atsakymai į svarbiausius klausimus“.

PSD skola

Jei nedeklaravote savo išvykimo iš Lietuvos, galėjo susikaupti PSD skola dėl to, kad PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie išvykimą ir toliau taikė prievolę mokėti PSD įmokas. Asmuo gali būti apdraustas PSD tik vienoje šalyje, tad jei Švedijoje buvote apdraustas socialiniu (sveikatos) draudimu, o Lietuvoje susikaupė skola, ją galite panaikinti  pateikę „Sodrai“ A1 pažymą iš Švedijos socialinio draudimo tarnybos ar kitą kompetentingos Švedijos įstaigos išduotą pažymą:

• prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros;
• išsiuntę el. paštu info@sodra.lt (laiškas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu);
• nuvykę į teritorinį „Sodros“ skyrių. Užsiregistruoti vizito galima čia.

Darbas grįžus į Lietuvą

Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UžT), kur  gausite  pagalbą ieškodami darbo, galėsite įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti turimą kompetenciją. UžT interneto svetainėje rasite paklausių profesijų sąrašą, kuris kiekvieną mėnesį atnaujinamas pagal laisvų darbo vietų skaičių.

Ieškodami darbo internete, atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems iš užsienio skirtus projektus „Gal į Lietuvą?“, „Work In Lithuania“. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės, ieškančios patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbomis kalbančių darbuotojų.

Grįžtantiems į Lietuvą visuose Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose be išankstinės registracijos teikiamos pirminės konsultacijos.

Vadovų, specialistų ir techninių specialybių darbuotojų atrankomis rūpinasi Aukštos kvalifikacijos atrankų komanda, kurios tikslas – padėti trūkstamiems specialistams gauti (sugrįžti į) į jų žinias ir patirtį atitinkančias darbo vietas, o darbdaviams – rasti vertę kuriančių darbuotojų.

Daugiau informacijos gausite kreipdamiesi į Užimtumo tarnybą bendruoju konsultacijų numeriu +370 5 250 0883 ar el. paštu info@uzt.lt.

Grįžtantiems į Lietuvą informaciją apie Lietuvos regionus galima rasti Užimtumo tarnybos interaktyviajame Lietuvos regionų žemėlapyje, kuriame rasite net 50 skirtingų rodiklių duomenis apie kiekvieną Lietuvos savivaldybę, yra galimybė ruošiantis grįžti į Lietuvą atlikti rodiklių palyginimą ir analizę.

Švedijoje įgytų kvalifikacijų (diplomų) pripažinimas Lietuvoje

Jei vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijote Švedijoje ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje, jums reikės įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla. Užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio pripažinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.

Švedijoje įgytų kvalifikacijų profesinis pripažinimas Lietuvoje

Ar reikės įrodyti įgytą kvalifikaciją Lietuvoje, priklauso nuo to, ar profesija yra reglamentuojama (taikoma medikams, teisininkams, mokytojams ir kitoms profesijoms, kurias galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše). Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos. Jei Jūsų profesija nereglamentuojama, apie kvalifikacijos tinkamumą spręs pats darbdavys.

Studijos Lietuvoje

Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai.

Įgijusiems išsilavinimą užsienyje ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose asmenims prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO.

Stojant per LAMA BPO sistemą, įgyto išsilavinimo vertinimą ir dokumentų pripažinimą atlieka tik Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Patys universitetai dokumentų pripažinimą atlieka jau turintiems studijų diplomus (stojantiems į antrąją pakopą ar tęstines studijas) ar užsienio valstybių piliečiams.

Pagrindinės priėmimo į aukštąsias mokyklas procedūros vykdomos internetu:

• priėmimas prasideda birželio 1 dieną;
• prašymų registracija tęsiasi beveik 2 mėnesius.

Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti konkurso būdu priimami į valstybės finansuojamų studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas

Stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas per LAMA BPO reikalingas vidurinis išsilavinimas. Jei išsilavinimą įgijote užsienyje ir stojate į valstybės finansuojamų studijų vietą, turite atlikti šiuos žingsnius:

• kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą, kur atliekamas užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimas ir mokomųjų dalykų atitikmenų nustatymas bei pažymių ir egzaminų rezultatų įvertinimas pagal lietuvišką vertinimo sistemą. Jei nebuvo mokytasi lietuvių kalbos, jos atitikmeniu formuojant konkursinį balą laikomas mokomosios kalbos dalykas (pvz., jei asmuo Švedijoje bendrąją ugdymo programą baigė anglų kalba, šio dalyko pažymys ar egzamino rezultatas vertinimo metu bus įskaitytas kaip lietuvių kalbos pažymys ar egzamino rezultatas);
• išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą, jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba, o stojantysis jos mokėjimo negali įrodyti kompetentingos institucijos išduotais dokumentais. Dėl lietuvių kalbos įskaitos laikymo reikia kreiptis į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedrą;
• pateikti prašymą stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas (LAMA BPO);
• išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei jie yra numatyti stojant į pasirinktas studijų programas);
• iki nustatyto termino prie savo prašymo pridėti kitus dokumentus: lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą; dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo 3 pastaruosius metus gyveno užsienio valstybėje arba kad 3 metus gyveno užsienio valstybėje, o atvykęs į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip aštuntoje klasėje (8–12 klasės).

Parama stojantiesiems užsienio lietuviams:

Užsienio lietuviams taikoma lengvata – stojantiems į aukštąsias mokyklas pridedamas vienas papildomas konkursinis balas. Jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 pastaruosius metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 metus, o atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasės) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą. 

Šiuos kriterijus atitinkantys asmenys taip pat gali gauti finansinę paramą studijoms Lietuvoje. Stipendija gali būti skiriama vieną studijų semestrą ir išmokama kas mėnesį iki to semestro pabaigos.

Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas.

Finansinė parama užsienio lietuviams

Užsienio lietuviai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali gauti stipendiją, skiriamą atsižvelgus į mokymosi rezultatus, ir vienkartinę socialinę išmoką, kuri priklauso nuo pretenduojančio ją gauti studento socialinės padėties.

Studentas turi teisę gauti ir stipendiją, ir vienkartinę socialinę išmoką. Parama neskiriama studentams, studijuojantiems tų šalių, iš kurių atvyko, kalbas.

Užsienio lietuviai, norintys gauti finansinę paramą, turi užsiregistruoti Valstybinio studijų fondo  interneto svetainėje.

Kai kurios aukštosios mokyklos vykdo išankstinį priėmimą savarankiškai. Kiekvienu atveju rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į aukštąją mokyklą, kurioje norima studijuoti. Visas Lietuvoje vykdomas pirmos pakopos studijų programas galite rasti LAMA BPO.

Profesinis mokymasis Lietuvoje

Mokytis pagal profesinio mokymo programas priimami asmenys, įgiję pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, taip pat neįgiję pagrindinio išsilavinimo (asmenys, ne jaunesni nei 14 metų). Profesinio mokymo programos skirtos pirmajai (pirminis profesinis mokymas) arba papildomai kvalifikacijai (tęstinis profesinis mokymas) įgyti.

Stojančiųjų registracija (žiemos arba vasaros etapai) ir prašymų mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas (ar jų modulius) pateikimas, duomenų ir dokumentų pateikimas vykdomas CPIS informacinėje sistemoje teisės aktų nustatyta tvarka.

Profesinio mokymosi įstaigų Lietuvoje sąrašas ir jų siūlomos mokymosi programos.

Nuotolinis darbas 

Darbo užmokestis yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), ir valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kurios mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“). Kaip tai padaryti?

Nuolatinis Lietuvos gyventojas darbo užmokestį, gautą iš Švedijos įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu):

• turi deklaruoti pasibaigus kalendoriniams metams, kuriais jis gautas, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) pateikdamas Metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija) ir
• iki to paties termino į Lietuvos biudžetą turi sumokėti (1441 įmokos kodas) 20 proc. nuo darbo užmokesčio^[*] pajamų mokestį.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris dalį laiko dirbtų būdamas Švedijoje šios šalies darbdaviui, gauta darbo užmokesčio dalis:

• galėtų būti apmokestinta Švedijoje, o tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje;
• Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio Švedijoje arba Švedijos mokesčių administratoriaus) apie už Švedijoje atliekamą darbą gautas pajamas ir nuo jų Švedijoje sumokėtą pajamų mokesčio sumą.

VMI galėtų išduoti pažymą (FR0254 forma), patvirtinančią Lietuvos piliečio rezidavimo vietą, kad, esant poreikiui, gyventojas pažymą galėtų pateikti Švedijos darbdaviui, kuris gavęs šią pažymą neišskaičiuotų pajamų mokesčio užsienio valstybėje.

[*] Jei per kalendorinius metus darbo užmokesčio pajamos (įskaitant kitas pajamas, nurodytas GPMĮ 6 straipsnio 1-1 dalyje) viršytų 60 vidutinių darbo užmokesčių (toliau – VDU) sumą, viršijanti dalis būtų apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Nedarbo išmoka

Nedarbo išmoka Lietuvoje gali būti skirta Užimtumo tarnyboje registruotam darbo neturinčiam asmeniui, kuriam suteiktas bedarbio statusas (turint leidimą nuolat gyventi Lietuvoje), jei jis turi bent 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutiniuosius 30 mėn. iki bedarbio statuso įgijimo dienos. Švedijoje įgytas darbo stažas gali būti susumuotas ,,Sodrai“ pateikus PD U1 formą. Jei neturite iš Švedijos parsivežę PD U1 formos, galite kreiptis į „Sodrą“ dėl tarpininkavimo gaunant duomenis iš Švedijos kompetentingos įstaigos dėl Švedijoje įgyto nedarbo draudimo stažo patvirtinimo.

Nedarbo išmoka skiriama nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo dienos ir mokama 9 mėnesius, ją apskaičiuojant gali būti atsižvelgiama į Švedijoje gautas pajamas. Savarankiško darbo (angl. self-employment) laikotarpiai nėra įskaičiuojami į darbo stažą.  

Nedarbo išmokos perkėlimas iš Švedijos. Jei Švedijoje buvote Nedarbo draudimo fondo narys ir Jums buvo paskirta nedarbo išmoka, grįžę į Lietuvą galite ją gauti dar 3 mėnesius, jei užsiregistruosite Užimtumo tarnyboje ir pateiksite Švedijoje išduotą PD U2 formą. Išmokos dydis liks toks, koks buvo apskaičiuotas Švedijoje. Svarbu, kad iki išvykimo į Lietuvą išmoką gautumėte bent 4 savaites. Grįžę į Lietuvą per 7 dienas užsiregistruokite Užimtumo tarnyboje ir pateikite PD U2 formą.

Perkeliant nedarbo išmoką išsiregistruoti iš Švedijos nereikia. 

Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos

Vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje  – iki 3 metų, bet vaiko priežiūros išmoka, turinčiam teisę ją gauti vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš vaiko senelių arba buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatiniam globėjui (rūpintojui), mokama iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn., išskyrus neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį, priklausančią kiekvienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų).

Norėdami gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, Lietuvoje turite turėti bent 12 mėnesių, o tėvystės išmokų atveju – bent 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 2 metus. Minėtos išmokos Jums priklausytų tapus apdraustu asmeniu (t. y. įsidarbinus, pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir kt.) ir esant darbdavio išleistam atitinkamų – nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros – atostogų arba, jei esate savarankiškai dirbantis asmuo, Jums pasirinkus atitinkamą – nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros – laikotarpį. Jei dirbant Lietuvoje įgyto stažo išmokoms gauti pritrūktų, būtų atsižvelgiama į Švedijoje per pastaruosius 24 mėnesius iki teisės į išmoką dienos sukauptą motinystės socialinio draudimo stažą. Atvykę į Lietuvą galite kreiptis į „Sodrą“ dėl tarpininkavimo gaunant duomenis iš Švedijos kompetentingos įstaigos dėl įgytų Švedijoje darbo ir (ar) draudimo laikotarpių patvirtinimo. Sumuojant stažą, būtina, kad būtumėte dirbęs Lietuvoje per pastaruosius 24 mėnesius (įskaitoma net ir 1 oficiali darbo diena). Nustatant išmokos dydį atsižvelgiama tik į Lietuvoje per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo mėnesį, turėtas pajamas. Išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 8 bazinės socialinės išmokos dydžius, galiojusius praeitą mėnesį iki teisės gauti atitinkamą išmoką atsiradimo dienos (minimali išmoka įgijus teisę nuo 2026 m. sausio mėn. – 560 Eur, o nuo vasario ir kovo mėn. 592 Eur).

Jei jau gaunate motinystės išmoką Švedijoje, išvykę į Lietuvą paskirtos Švedijoje išmokos neprarasite, tačiau Lietuvoje ji nebus skiriama.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metų amžiaus vaiku, galite kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui (vienkartinė išmoka gimus vaikui nuo 2026 m. - 814 Eur, o nuo birželio 1 d. - 1036 Eur).

Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 metų (tam tikrais atvejais – iki 23 metų) mokamos kasmėnesinės vaiko išmokos (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 129,5 Eur per mėnesį vienam vaikui). Jei iš Švedijos grįžta gyventi į Lietuvą visa šeima, vaiko išmokos bus skiriamos Lietuvoje. Dažnai savivaldybė, prieš skirdama išmoką Lietuvoje, prašo pateikti įrodymą, kad vaiko išmokos (šved. Barnbidraget) mokėjimas Švedijoje nutrauktas. Dėl įrodymo kreipkitės į Švedijos socialinio draudimo tarnybą (šved. Försäkringskassan).

Šeimos ir darbo derinimas

Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų, įgyja teisę į 1 kartą per 3 mėnesius suteikiamus vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius. Auginantieji 2 ir daugiau vaikų iki 12 metų gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų.

Senatvės pensija Švedijoje  dirbusiems asmenims

Minimalus darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.

Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:  

• sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus; 
• turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.

Jei darbo stažo Lietuvoje pritrūks, bus sumuojamas stažas, įgytas Švedijoje. Analogiškai, jei Švedijoje nesukaupėte minimaliojo stažo pensijai gauti, galite susumuoti Lietuvoje įgytą stažą. Visi, kurie gyveno ir dirbo Švedijoje, turi teisę į valstybinę pensiją (šved. allmän pension). 

Nustačiusios teisę į pensiją kiekviena šalis mokės savo pensijos dalį: Švedija – už Švedijoje įgytą stažą, Lietuva – už čia įgytą stažą.  Sukakus pensiniam amžiui, „Sodra“ pati susisieks su Švedijos institucijomis dėl stažo patvirtinimo, – Jums patiems stažo sumavimu nereikia rūpintis.

• Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.
• Švedijoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu.

Pensinis amžius Švedijoje ir Lietuvoje skiriasi. Pagal Švedijos įstatymus pensija (šved. ålderspension) pradedama mokėti sukakus (šiuo metu) 63–69 m. Lietuvoje pensinis amžius  65 m. Norėdami gauti Švedijos pensiją gyvendami Lietuvoje, kartą per metus Švedijos pensijų tarnybai turėsite siųsti pažymą, kad esate gyvas (šved. Lämna levnadsintyg).

Jei Švedijoje kaupėte pensijai privačioje bendrovėje, pasiteiraukite, kas bus su Jūsų santaupomis, kai grįšite į Lietuvą. 

Jei Švedijoje gaunate garantinę pensiją (šved. Garantipensionen), jos perkelti į Lietuvą negalėsite. 

Vairavimas Lietuvoje

Švedijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja taip pat kaip lietuviškas, Lietuvoje galite vairuoti iki jo galiojimo pabaigos.

Jei norėsite pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką, papildomų egzaminų laikyti nereikės. AB „Regitra“ padalinyje pateikite:

• asmens tapatybės kortelę ar pasą; 
• Švedijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. 

Atsivežus transporto priemonę iš Švedijos:

• Gaukite Savininko deklaravimo kodą (SDK) „Regitroje“.
• Atlikite techninę apžiūrą (Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“).
• Apdrauskite civilinės atsakomybės draudimu (Lietuvos draudimo įmonėje).
• Sumokėkite Motorinių transporto priemonių registracijos mokestį (jeigu CO₂ emisija didesnė nei 130 g/km) „Regitroje“; trūkstant duomenų šiam mokesčiui apskaičiuoti, reikės atlikti techninę ekspertizę trūkstamiems duomenims nustatyti.
• Registruokite transporto priemonę „Regitroje“.

 

Jei Jūsų šeimos nariai yra Švedijos arba kitų ES ar ELPA valstybių piliečiai

Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas ES ar ELPA (Europos laisvosios prekybos asociacija) valstybių piliečiams paprastai išduodamas 5 metams. Šeimos nariai, turintys Švedijos arba kitos ES ar ELPA valstybės pilietybę, atvykstantys kartu su Lietuvos piliečiu arba pas jį, gali gauti tokį pažymėjimą.

Švedijos arba kitos ES ar ELPA valstybės pilietis taip pat gali kreiptis dėl teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo išdavimo savarankišku pagrindu, jei jis yra darbuotojas ar savarankiškai dirbantis asmuo, jei turi pakankamai išteklių pragyventi Lietuvoje ir turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, arba jei yra priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą, studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą arba į doktorantūrą, pakviestas stažuoti, tobulinti kvalifikacijos, turi pakankamai išteklių pragyventi Lietuvoje ir turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą. Daugiau informacijos rasite čia.

Tam tikrais atvejais Švedijos arba kitos ES ar ELPA valstybės piliečiui (pvz., jis yra lietuvių kilmės asmuo arba atvyko gyventi į Lietuvą kartu su Lietuvos piliečiu kaip jo šeimos narys), gali būti suteikta ir teisė nuolat gyventi Lietuvoje (10 metų teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas). Kitais atvejais ši teisė suteikiama vėliau, atitikus kriterijus, pavyzdžiui, pragyvenus Lietuvoje pastaruosius 5 metus.

Prašymas išduoti teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą pildomas el. būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą  (MIGRIS) ir prie prašymo pridėdamos reikiamų (prašyme nurodytų) dokumentų skaitmeninės kopijos. Per MIGRIS užpildžius prašymą, būsite nukreipti į vizito rezervacijos langą, kuriame galėsite rezervuoti pageidaujamą vizito laiką Migracijos departamente. Rezervuotu vizito laiku Švedijos arba kitos ES ar ELPA valstybės pilietis asmeniškai atvyksta į Migracijos departamentą pateikti dokumentų originalus ir biometrinius duomenis. Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas išduodamas per 1 mėn. 

Daugiau informacijos apie Švedijos arba kitų ES ar ELPA valstybių piliečių atvykimą rasite Migracijos departamento svetainėje.

Jei Jūs pasinaudojote laisvo asmenų judėjimo ES teise* ir Jūsų šeimos narys – ne ES ar ELPA valstybės pilietis:

Tokiu atveju Jūsų šeimos narys gali gauti 5 metų leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę. *Tam, kad Lietuvos pilietis būtų laikomas pasinaudojusiu laisvo asmenų judėjimo teise, jis turi būti kurį laiką gyvenęs kitoje ES valstybėje narėje po 2004 m. gegužės 1 d. Svarbu tai, kad šeimos santykiai su Lietuvos piliečiu būtų atsiradę arba jau egzistavę tuo metu, kai Lietuvos pilietis naudojosi laisvo judėjimo ES teise. 

Prašymas išduoti leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę pildomas el. būdu per MIGRIS ir prie prašymo pridėdamos reikiamų (prašyme nurodytų) dokumentų skaitmeninės kopijos. Per MIGRIS užpildžius prašymą, būsite nukreipti į vizito rezervacijos langą, kuriame galėsite rezervuoti pageidaujamą vizito laiką Migracijos departamente. Rezervuotu vizito laiku užsienietis asmeniškai atvyksta į Migracijos departamentą pateikti dokumentų originalus ir biometrinius duomenis.

Su prašymu bus reikalinga pateikti:

• santuokos liudijimą (arba įregistruotos partnerystės sutartį)*,
• dokumentus, pagrindžiančius, kad Lietuvos pilietis gyveno kitoje ES valstybėje po 2004 m. gegužės 1 d. (pvz. ES valstybėje išduotas leidimas gyventi, studijų, darbo ar nuomos sutartys).

SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma (Apostille) ir išversti į lietuvių kalbą.

*Šeimos narys gali būti ir Lietuvos Respublikos piliečio sugyventinis, su kuriuo palaikomi nuolatiniai santykiai bent 3 metus, jeigu tai tinkamai įrodoma dokumentais, pavyzdžiui:

• pateikiant bendrą būsto nuomos ar paskolos būstui įsigyti sutartį,
• vaikų gimimo liudijimus ir pan.

Leidimo laikinai gyventi kortelė išduodama per 1 mėn. 

Jei Jūs nepasinaudojote laisvo asmenų judėjimo ES teise ir Jūsų šeimos narys – ne ES ar ELPA valstybės pilietis, tokiu atveju jam reikės gauti leidimą gyventi Lietuvoje pagal trečiųjų šalių piliečiams taikomą tvarką.

Jei Jūsų šeimos narys nėra Lietuvos Respublikos pilietis, jam reikės gauti leidimą gyventi Lietuvoje.

Leidimai gyventi Lietuvoje 

Jei į Lietuvą atvykstate su užsienio piliečiu, norint gyventi Lietuvoje jam reikės gauti leidimą laikinai gyventi arba leidimą nuolat gyventi.  Jei užsienietis, kuris nėra ES ar ELPA valstybės pilietis, yra Lietuvos piliečio, asmens, turinčio teisę atkurti Lietuvos pilietybę, arba lietuvių kilmės asmens šeimos narys ir kartu su juo persikelia gyventi į Lietuvą, jam gali būti išduotas leidimas nuolat gyventi. Dokumentai dėl leidimo nuolat gyventi turi būti pateikti per 3 mėnesius nuo Lietuvos piliečio, asmens, turinčio teisę atkurti Lietuvos pilietybę, arba lietuvių kilmės asmens atvykimo gyventi į Lietuvą dienos. Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais (santuokos liudijimu, pažyma dėl (ne)teistumo, dokumentu, patvirtinančiu, kad turite pakankamai lėšų gyventi Lietuvoje ne mažiau kaip vienus metus). 

Jei užsienietis, kuris nėra ES ar ELPA valstybės pilietis, turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo, jam gali būti išduotas leidimas nuolat gyventi. Kreipiantis dėl leidimo nuolat gyventi reikia pateikti dokumentus, įrodančius teisę atkurti Lietuvos pilietybę arba lietuvių kilmę, ir pažymą dėl (ne)teistumo. 

Prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi pildomas el. būdu per MIGRIS ir prie prašymo pridėdamos reikiamų (prašyme nurodytų) dokumentų skaitmeninės kopijos. Per MIGRIS užpildžius prašymą, būsite nukreipti į vizito rezervacijos langą, kuriame galėsite rezervuoti pageidaujamą vizito laiką Migracijos departamente. Rezervuotu vizito laiku užsienietis, būdamas Lietuvoje teisėtai, asmeniškai atvyksta į Migracijos departamentą pateikti dokumentų originalus ir biometrinius duomenis. Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje išduodamas per 3 mėn. 

Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas skirtingais pagrindais, pavyzdžiui, lietuvių kilmės, šeimos susijungimo, darbo, studijų ir kitais. Dokumentų sąrašas priklauso nuo pagrindo, kuriuo remdamasis norėsite kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi. Pavyzdžiui, kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi lietuvių kilmės pagrindu reikia pateikti dokumentus, įrodančius lietuvių kilmę, ir pažymą dėl (ne)teistumo. 

Prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi pildomas el. būdu per MIGRIS ir prie prašymo pridėdamos reikiamų (prašyme nurodytų) dokumentų skaitmeninės kopijos. Per MIGRIS užpildžius prašymą, būsite nukreipti į vizito rezervacijos langą, kuriame galėsite rezervuoti pageidaujamą vizito laiką Migracijos departamente. Rezervuotu vizito laiku užsienietis, būdamas Lietuvoje teisėtai, asmeniškai atvyksta į Migracijos departamentą pateikti dokumentų originalus ir biometrinius duomenis. Būdamas užsienio valstybėje, užsienietis prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti per išorės paslaugų teikėją. Tokiu atveju, užsienietis turi užpildyti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi per MIGRIS, pridėti prašymą pagrindžiančių dokumentų skaitmenines kopijas ir atvykti rezervuotu laiku pateikti dokumentų originalus ir biometrinius duomenis ne į Migracijos departamentą, bet pas išorės paslaugų teikėją.

Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečiai savo gyvenamąją vietą turi deklaruoti:

• Migracijos departamente, kartu pateikdami prašymą gauti leidimą ar teisę gyventi, arba
• jau gavę leidimą ar teisę gyventi – seniūnijoje ar savivaldybėje.

Užsieniečių teisės ir pareigos.

Daugiau informacijos apie užsieniečių atvykimą rasite Migracijos departamento MIGRIS puslapyje.

 

Lietuvos Respublikos pilietybė

Grįžtantiems dažnai aktualus daugybinės pilietybės klausimas. Dabartiniai LR įstatymai leidžia turėti daugybinę pilietybę tik išimtiniais atvejais (pvz., tremtiniams ir jų palikuoniams, asmenims, kurie gimdami įgijo LR pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki jiems sukako 18 metų, asmenims, įgijusiems Lietuvos pilietybę išimties tvarka), nustatytais Pilietybės įstatyme.

Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės, priimant Lietuvos pilietybę, netaikomas asmenims, kurie yra ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., arba išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., arba jų palikuoniams.

• LR pilietybės atkūrimas. Jei asmuo turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., jis turi teisę ją atkurti, jei nėra įgijęs LR pilietybės iki 2011 m. balandžio 1 d. Tokią teisę taip pat turi šių asmenų palikuoniai – vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Tokiu atveju būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę.

• LR pilietybės grąžinimas. Jei nutiko taip, kad netekote Lietuvos pilietybės, turite teisę vieną kartą ją susigrąžinti, jei atitinkate Pilietybės įstatyme nustatytas sąlygas.

• LR pilietybės įgijimas supaprastinta tvarka. Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi galimybę ją įgyti supaprastinta tvarka. Šiuo atveju reikia įrodyti lietuvių kilmę – kad asmens tėvai / seneliai arba vienas iš tėvų / senelių yra ar buvo lietuviai ir pateikti rašytinį pareiškimą, kuriuo asmuo deklaruoja, kad laiko save lietuviu.
• LR pilietybės įgijimas gimimu. Asmuo, gimęs laikotarpiu nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2011 m. balandžio 1 d., kurio gimimo metu tėvai ar vienas iš tėvų buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir kuris kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu arba iki 18 metų (ne gimimu), gali pats arba, jei nėra sukakęs 18 metų, per teisėtą atstovą pateikti prašymą laikyti jį Lietuvos Respublikos piliečiu.

Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teikiami el. būdu per MIGRIS sistemą. Kreipiantis dėl pilietybės atkūrimo, grąžinimo ar įgijimo supaprastinta tvarka, dokumentų originalus galima pateikti Migracijos departamentui Lietuvoje arba Lietuvos Respublikos ambasadai Švedijoje. SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma Apostille ir išversti į lietuvių kalbą.