Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas
Tai galimybė susigrąžinti Lietuvos pilietybę tiems asmenims, kurie ją turėjo iki 1940 m. birželio 15 d., ir jų palikuonims. Ši teisė taikoma tiems, kurie iki 2011 m. balandžio 1 d. nebuvo atgavę Lietuvos pilietybės. Ji galioja nepriklausomai nuo to, kur gyvenama – Lietuvoje ar užsienyje, jei asmuo nėra kitos valstybės pilietis.
Svarbu: asmenims, kurie iki 1990 m. kovo 11 d. buvo ištremti iš Lietuvos ar išvyko savanoriškai, taip pat jų palikuonims, leidžiama turėti dvigubą pilietybę – nereikia atsisakyti kitos valstybės pilietybės.
Kas laikomas asmeniu, turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.?
Tai asmuo, kuris bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Ši sąvoka neapima tų, kurie Lietuvos pilietybės neteko teisėtai, t. y. pagal galiojusius įstatymus, atlikus privalomas procedūras ir priėmus oficialų sprendimą dėl netekimo.
Remiamasi 2022 m. sausio 20 d. Pilietybės įstatymo pakeitimu (Nr. XIV-925).
Kas laikomas ištremtu asmeniu?
Tai asmuo (ar jo palikuonis), kuris turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., ir kuris 1940–1990 m. buvo prievarta ištremtas iš Lietuvos dėl:
- pasipriešinimo okupaciniams režimams,
- politinių, socialinių ar kilmės motyvų.
Kas laikomas išvykusiu asmeniu?
Tai asmuo (ar jo palikuonis), turėjęs pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., kuris iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę. Svarbi išimtis: šis apibrėžimas neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.
Daugiau apie Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą ir prašymo pateikimą: Migracijos departamentas – Noriu tapti LR piliečiu
Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas natūralizacijos tvarka
Pilietybė natūralizacijos būdu gali būti suteikta asmeniui, kuris atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytas sąlygas. Pilietybę gali gauti asmuo, jei jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
- Pastaruosius 10 metų teisėtai ir nuolat gyvena Lietuvoje.
- Yra sudaręs santuoką su Lietuvos piliečiu ir pastaruosius 7 metus kartu teisėtai gyvena Lietuvoje.
- Yra santuokoje su Lietuvos piliečiu, kuris yra tremtinys, politinis kalinys arba jų vaikas, gimęs tremtyje, ir pastaruosius 5 metus gyvena Lietuvoje kartu su sutuoktiniu.
- Buvo susituokęs(-usi) su Lietuvos piliečiu ilgiau nei 1 metus, kuris vėliau mirė, ir pastaruosius 5 metus nuolat gyvena Lietuvoje.
- Yra asmuo be pilietybės, gimęs ir pastaruosius 5 metus teisėtai nuolat gyvena
Daugiau informacijos apie sąlygas, dokumentus ir prašymo tvarką: Migracijos departamentas – Noriu tapti LR piliečiu
Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka
Lietuvos pilietybė išimties tvarka gali būti suteikta asmeniui, kuris:
- turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei,
- yra kitos valstybės pilietis arba asmuo be pilietybės,
- yra integravęsis į Lietuvos visuomenę.
Tokiu atveju netaikomos įprastos (natūralizacijos) sąlygos.
Kas laikoma ypatingais nuopelnais Lietuvai?
- veikla, kuri stiprina Lietuvos valstybingumą,
- didina Lietuvos įtaką ir autoritetą tarptautinėje bendruomenėje,
- reikšmingas indėlis į šalies kultūrą, mokslą, sportą, ekonomiką ar kitą sritį.
Kada asmuo laikomas integravęsis į Lietuvos visuomenę?
- nuolat gyvena Lietuvoje ir moka bendrauti lietuviškai;
- jei gyvena užsienyje, bet moka lietuviškai ir turi kitų aiškių įrodymų, kad yra glaudžiai susijęs su Lietuvos visuomene (pvz., aktyvi veikla lietuvių bendruomenėje, ryšiai su Lietuva, indėlis į šalies gerovę).
Daugiau informacijos apie pilietybės suteikimą išimties tvarka ir prašymo pateikimą: Migracijos departamentas – Noriu tapti LR piliečiu
Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas supaprastinta tvarka
Lietuvių kilmės asmenys, kurie niekada nėra turėję Lietuvos pilietybės, turi teisę ją įgyti supaprastinta tvarka. Tai galioja nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena – Lietuvoje ar užsienyje.
Lietuvių kilmė įrodoma pateikiant:
- dokumentus, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai arba seneliai yra ar buvo lietuviai (ar bent vienas iš jų),
- ir rašytinį pareiškimą, kuriame asmuo deklaruoja, kad laiko save lietuviu.
Daugiau informacijos apie pilietybės įgijimą supaprastinta tvarka ir prašymo pateikimą: Migracijos departamentas – Noriu tapti LR piliečiu
Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimas
Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta asmeniui, kuris jos buvo netekęs, tik vieną kartą. Grąžinimo pagrindai gali skirtis pagal tai, kaip pilietybė buvo įgyta (natūralizacija, gimimas, ir kt.) bei kada ir kokiomis aplinkybėmis ji buvo prarasta. Asmeniui, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybė negali būti grąžinta.
Prašymą galima pateikti elektroniniu būdu per MIGRIS sistemą.
Jei pilietybė buvo įgyta natūralizacijos tvarka
Pateikiami šie dokumentai:
- Asmens tapatybės dokumentas;
- Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje;
- Dokumentas, įrodantis, kad pastaruosius 5 metus teisėtai nuolat gyvenate Lietuvoje;
- Įrodymas apie teisėtą pragyvenimo šaltinį Lietuvoje;
- Pažyma apie (ne)teistumą (užsienio valstybės, kurios pilietybę turite ir užsienio valstybės, kurioje gyvenote >6 mėn. per paskutinius 12 mėn.);
- Dokumentai, patvirtinantys vardo ar pavardės keitimą (jei buvo keisti po pilietybės netekimo);
- Dokumentas, kad nesate kitos valstybės pilietis, arba rašytinis pareiškimas, kad atsisakysite kitos pilietybės (jei taikoma);
Užsienietis, teikdamas prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarias pajamas, kurios užtikrina pragyvenimą Lietuvoje. Šios lėšos turi atitikti Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą minimalų pragyvenimo dydį, laikomą pakankamu.
Jei užsienietį išlaiko šeimos narys, būtina pateikti:
- rašytinį įsipareigojimą išlaikyti, ir
- dokumentus, patvirtinančius, kad šeimos narys turi pakankamai lėšų ar pajamų pragyventi tiek sau, tiek išlaikomam užsieniečiui.
Vertinamas bendras lėšų dydis, tenkantis kiekvienam šeimos nariui, įskaitant ir išlaikomąjį asmenį.
Pilietybės grąžinimas gimimo, atkūrimo ar supaprastintos tvarkos pagrindu
Jei įgijote Lietuvos Respublikos pilietybę gimimu, ji buvo atkurta arba suteikta supaprastinta tvarka, bet vėliau jos netekote – galite ją susigrąžinti.
Pateikite prašymą per MIGRIS sistemą ir pridėkite šiuos dokumentus:
- Asmens tapatybės dokumentą.
- Dokumentą, patvirtinantį, kad nesate kitos valstybės pilietis.
Šis reikalavimas netaikomas, jei:- Pilietybę įgijote gimimu
- Esate ištremtas ar išvykęs iš Lietuvos iki 1990-03-11, arba esate tokių asmenų palikuonis, o kitos valstybės pilietybę įgijote ne gimimu iki 18 metų.
- Dokumentus, patvirtinančius tremtį arba išvykimą iš Lietuvos iki 1990-03-11, jei turite kitos valstybės pilietybę.
Kas laikoma tremtimi / išvykimu?
- Ištremtas asmuo – iki 1940-06-15 Lietuvos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kuris 1940–1990 m. buvo prievarta iškeldintas iš Lietuvos dėl politinių, socialinių ar kilmės motyvų.
- Išvykęs asmuo – toks pats asmuo ar jo palikuonis, iki 1990-03-11 išvykęs nuolat gyventi į kitą valstybę (išskyrus Sovietų Sąjungą), jei tą dieną jo gyvenamoji vieta jau buvo užsienyje.
Svarbu: pagal Konstitucinio Teismo 2013-03-13 išaiškinimą, asmenims, po 1990-03-11 įgijusiems kitos valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybė negrąžinama.
Taip pat reikės:
- Dokumentų apie vardo ar pavardės keitimą, jei duomenys pasikeitė po pilietybės netekimo.
- Pažymos dėl (ne)teistumo užsienio valstybės, kurios pilietybę turite ir užsienio valstybės, kurioje gyvenote ilgiau kaip 6 mėn. per paskutinius 12 mėn. Pažyma turi būti išduota ne seniau nei prieš 6 mėnesius iki prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos.
- Rašytinio pareiškimo dėl kitos pilietybės atsisakymo, jei tokia turima ir neatitinkate dvigubos pilietybės išimčių.
Netekote Lietuvos Respublikos pilietybės, bet turite ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei?
Galite kreiptis dėl pilietybės grąžinimo išimties tvarka. Pateikite prašymą per MIGRIS sistemą ir pridėkite šiuos dokumentus:
- Asmens tapatybės dokumentą.
- Dokumentus apie vardo ar pavardės keitimą, jei šie duomenys pasikeitė po pilietybės netekimo.
- Dokumentą, patvirtinantį Jūsų kitos valstybės pilietybę (jei turite).
- Rekomendacijas iš Lietuvos piliečių, kuriose nurodoma Jūsų veikla ir jos ypatingas reikšmingumas Lietuvos valstybingumui, tarptautiniam autoritetui ar visuomenei.
- Kitus dokumentus, patvirtinančius Jūsų ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai
- Pažymą dėl (ne)teistumo užsienio valstybės, kurios pilietybę turite ir užsienio valstybės, kurioje gyvenote ilgiau kaip 6 mėn. per paskutinius 12 mėn. Pažyma turi būti išduota ne seniau nei prieš 6 mėnesius iki prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos.
Svarbu: išimties tvarka pilietybė gali būti grąžinta tik tiems, kurių veikla reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybės stiprinimo ar įvaizdžio pasaulyje.
Valstybės rinkliava
Visiems prašymams taikomas 120 Eur mokestis, kuris turi būti sumokėtas prieš nagrinėjimo pradžią.
Daugiau informacijos rasite: Migracijos departamentas – Noriu tapti LR piliečiu
Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas gimimu
Jeigu bent vienas iš Jūsų tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, Jūsų vaikas, nesvarbu, ar gimęs Lietuvos teritorijoje, ar už jos ribų, įgis Lietuvos Respublikos pilietybę gimimu, net jei kitas iš tėvų buvo Lietuvos pilietis ir mirė iki vaiko gimimo. Vaiko Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma į gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant vaiko gimimą tik vaikams, gimusiems nuo 2011-04-01.
Vaikai, gimę nuo 2011-04-01
Jeigu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis – vaikas įgyja LR pilietybę gimimu, nepriklausomai nuo gimimo vietos. Jei vienas iš tėvų buvo LR pilietis, bet mirė iki vaiko gimimo – vaikas taip pat įgyja LR pilietybę gimimu.
Procedūra:
- Įregistruokite vaiko gimimą Civilinės metrikacijos skyriuje (jei gimimas dar neįregistruotas). Gimimo registracijos metu vaiko Lietuvos Respublikos pilietybė bus įrašyta į gimimo įrašą. Lietuvos Respublikos piliečiai, jei jų vaiko gimimas yra įregistruotas užsienio valstybės institucijoje, privalo šį gimimą įtraukti į apskaitą bet kurioje civilinės metrikacijos įstaigoje. Pvz. Vilniaus: VMSA Užsienio valstybėje gimusio vaiko gimimo įtraukimas į apskaitą
Valstybės rinkliavos nėra.
Vaikai, gimę nuo 2008-07-22 iki 2011-04-01
- Tokie vaikai laikomi LR piliečiais nuo gimimo.
- Jei vaikas taip pat įgijo kitos valstybės pilietybę – pateikiami tai patvirtinantys dokumentai.
Procedūra:
- Įregistruokite vaiko gimimą (jei dar to nepadarėte).
- Pateikite MIGRISsistemoje:
- Prašymą laikyti vaiką LR piliečiu.
- Dokumentus apie tėvų pilietybę.
- Įrodymus apie kitos valstybės pilietybės įgijimą gimimu arba iki 18 metų (ne gimstant).
Valstybės rinkliavos nėra.
Vaikai, gimę iki 2008-07-22, įgiję kitos valstybės pilietybę
- Jei gimimo metu buvote LR pilietis, o vaikas gimimu įgijo kitos valstybės pilietybę, iki vaikui sukaks 18 m. galite pateikti prašymą laikyti jį LR piliečiu.
- Jei vaikas dabar pilnametis, jis gali tai padaryti pats.
Procedūra:
- Įregistruokite gimimą (jei dar nepadaryta ir vaikas yra nepilnametis).
- Per MIGRISpateikite:
- Prašymą.
- Vaiko gimimo liudijimą.
- Įrodymus apie Jūsų LR pilietybę gimimo metu.
- Dokumentus, patvirtinančius kitos pilietybės įgijimą gimimu arba iki 18 metų (ne gimstant).
Pilnamečiai, gimę nuo 1990-03-11 iki 2008-07-22, įgiję dvi pilietybes
Jei gimimu įgijote Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę, dabar esate pilnametis – galite pateikti prašymą laikyti Jus LR piliečiu.
Procedūra:
Per MIGRIS pateikite:
- Prašymą.
- Dokumentus apie tėvų pilietybę Jūsų gimimo metu.
- Įrodymus apie kitos pilietybės įgijimą gimimu arba iki 18 metų (ne gimstant).
Sprendimas priimamas per 11 mėn. nuo prašymo pateikimo.
Jei Lietuvos Respublikos pilietybė įgyta gimimu, o kitos valstybės pilietybė įgyta gimimu arba iki 18 metų (ne gimstant) – turėsite teisę į dvigubą pilietybę visam gyvenimui.
Valstybės rinkliavos nėra.
Daugiau informacijos rasite: Migracijos departamentas – Noriu tapti LR piliečiu
Daugybinė pilietybė
Daugybinė pilietybė - asmens, turinčio Lietuvos Respublikos pilietybę, turėjimas ir kitų valstybių pilietybių. Lietuvos Respublikos pilietis gali kartu turėti ir kitos valstybės pilietybę, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
- Abi pilietybes įgijo gimdamas.
- Buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., arba yra tokio asmens palikuonis.
- Iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš Lietuvos nuolat gyventi į kitą valstybę, arba yra tokio asmens palikuonis.
- Santuokos metu automatiškai įgijo kitos valstybės pilietybę.
- Iki 18 metų buvo įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečio (-ių) ir dėl to įgijo Lietuvos pilietybę.
- Būdamas Lietuvos pilietis, iki 18 metų buvo įvaikintas kitos valstybės piliečio (-ių) ir dėl to įgijo kitos valstybės pilietybę.
- Išimties tvarka įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, turėdamas kitos valstybės pilietybę.
- Išsaugojo arba atgavo Lietuvos Respublikos pilietybę dėl ypatingų nuopelnų valstybei.
- Įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvoje.
- Gimdamas įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę – iki sukako 18 metų.
Daugiau informacijos: Migracija.lt – Daugybinė pilietybė
Šaltinis: Migracijos departamentas