Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Pasaulio lietuvių vienybės dienos proga iškiliems Lietuvos diasporos atstovams skyrė garbės ženklo „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ apdovanojimus. Liepos 3 dieną Užsienio reikalų ministerijoje vykusioje apdovanojimų ceremonijoje medaliai įteikti į šimtmetį mininčią Lietuvos dainų šventę atvykusiems laureatams.
Sveikindamas susirinkusiuosius užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas pabrėžė, kad valstybės ir diasporos vienybė visais Lietuvos istorijos laikotarpiais buvo itin svarbi – tiek okupacijos laikais, tiek atkūrus Nepriklausomybę.
„Reiškiame jums pagarbą ir dėkojame už ilgametį lietuvybės puoselėjimą, kovą dėl Lietuvos laisvės ir paramą atgimusiai valstybei bei dalyvavimą jos kūrime“, – sakė viceministras.
Garbės ženklo medaliai už ypatingus nuopelnus puoselėjant lietuvybę užsienyje, skatinant užsienyje gyvenančių lietuvių įsitraukimą į Lietuvos gyvenimą ir gerovės joje kūrimą, skirti ilgamečiui Australijos lietuvių bendruomenės nariui ir skautui, Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nariui Henrikui Antanaičiui (Australija), Adelaidės vaikų folklorinių šokių grupės „Žilvinas“ ir „Vilniaus tuntas“ skautų vadovei bei lietuvių stovyklos „Vilniaus sapnas“ įkūrėjai Zitai Rūtai Bielskytei-Sankauskas (Australija), Sidnėjaus lietuvių šokių grupės „Sūkurys“ ir folkloro dainų grupės „Atspindys“ vadovei bei ilgametei ,,Aušros tuntas“ skautų vadovei Kristinai Cox Rupšienei (Australija), Džilongo lietuvių „Linas“ šokių grupės vadovei ir Džilongo lietuvių bendruomenės valdybos narei Lorettai Tigani (Australija), Vienos technikos universiteto profesoriui, Austrijos–Lietuvos draugijos bendrakūriui ir jos viceprezidentui Eugenijui Kaniušui (Austrija), lietuvybės ir krikščionybės puoselėtojui etninėse lietuvių žemėse Pelesoje ir Gervėčiuose kunigui Elijui Anatolijui Markauskui (Baltarusija), Čekijos lietuvių bendruomenės pirmininkui Tomui Krasauskui (Čekija), Balzeko lietuvių kultūros muziejui (JAV), Čikagos lietuvių jaunimo centrui (JAV), JAV lietuvių bendruomenės Vakarų apygardos pirmininkei ir Los Andželo šokių kolektyvo „Retro“ įkūrėjai ir vadovei Sigitai Barysienei (JAV), Lietuvos garbės konsulei Jungtinėse Amerikos Valstijose, vienai iš Pasaulio lietuvių meno tarybos įkūrėjų Daivai Valerijai Čekanauskas (Navarette) (JAV), aktyviai JAV lietuvei, prisidėjusiai prie pokyčių šalyje dirbant Lietuvos valstybės vadovų administracijose, Skirmai Annai Kondratas (JAV / Lietuva), ilgametei JAV lietuvių bendruomenės Filadelfijos apylinkės valdybos narei, Filadelfijos Vinco Krėvės lituanistinės mokyklos vadovei Irinai Melikovai (JAV), Detroito lituanistinės mokyklos „Žiburys“ tautinių šokių grupės ilgametei vadovei Viktorijai Ratnikaitei-Viskantienei (JAV), Amerikos lietuvių televizijos vienam iš įkūrėjų, daugiau nei 30 metų įamžinančiam JAV lietuvių bendruomenės istoriją ir dabartį, Arvydui Reneckiui (JAV), buvusiam Tautos fondo (JAV) valdybos nariui, aktyviam JAV lietuvių bendruomenės nariui, ir Niujorko švč. Mergelės Marijos Apreiškimo parapijos patikėtiniui Raimundui Šližiui (Raymond George Slizys) (JAV), JAV lietuvių bendruomenės Krašto valdybos pirmininkui Arvydui Urbonavičiui (JAV), Londono lietuvių folkloro ansambliui „Saduto“ (Jungtinė Karalystė), aktyviai visuomenininkei, daugiau nei penkiasdešimt metų vadovaujančiai chorinės muzikos kolektyvams Kanadoje, Daliai Felicijai Viskontas (Kanada), aktyviai Kolumbijos lietuvių bendruomenės narei Gailei Faninai Karanauskas de Lozano (Kolumbija), lituanistinio švietimo ir lietuvių kultūros puoselėtojai ir mokytojai Nerijai Cymermonienei (Norvegija), festivalio „Baltijos kino dienos“ valdybos pirmininkei ir vienai iš festivalio organizatorių Egidijai Kaziukaitytei (Norvegija), Norvegijos lietuvių ansamblio „Gabija“ įkūrėjai ir vadovei, buvusiai Oslo lietuvių bendruomenės pirmininkei Elenai Valiulienei (Norvegija), chorų vadovei, garsinančiai Lietuvos vardą Norvegijoje, Vestai Zabulionienei (Norvegija), buvusiam Suomijos lietuvių jaunimo sąjungos „SiLTa“ ir Suomijos lietuvių bendruomenės pirmininkui Arvydui Dapkūnui (Suomija).
Pasaulio lietuvių vienybės diena kasmet minima liepos 17-ąją. 1933 metais šią dieną legendiniai lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas skrido per Atlantą vedami tikslo suvienyti skirtingose Atlanto pusėse gyvenančius tautiečius. 2024 m. liepą vykstanti šimtmetį mininti Lietuvos dainų šventė į Lietuvą sukvietė tūkstančius diasporos atstovų iš įvairių pasaulio šalių, o Dainų šventės programoje pasirodo net 88 lietuvių kolektyvai iš 20 šalių.