Vieno bendro dokumentų sąrašo, kuris tiktų kiekvienam grįžtančiajam - nėra, dokumentai, kurių gali prireikti, priklauso nuo Jūsų situacijos.
Grįžtant gyventi į Lietuvą, priklausomai nuo Jūsų situacijos, patariame parsivežti šiuos dokumentus:
- darbo sutartį/sutartis, algalapius ar pažymas apie uždarbį.
- jei dirbote ES ar EEE valstybėje narėje, Jungtinėje Karalystėje ar Šveicarijos Konfederacijoje, iš tos šalies kompetentingos įstaigos gaukite PD U1 dokumentą, patvirtinantį nedarbo draudimo ir darbo laikotarpius. Į šiuos laikotarpius bus atsižvelgiama skaičiuojant nedarbo socialinio draudimo išmoką Lietuvoje. Atkreipiame dėmesį, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka skiriama toje šalyje, kurioje asmuo paskutinį kartą vykdė darbinę veiklą ir buvo draustas nedarbo socialiniu draudimu. Patikslinimas: PD U1 patvirtina jūsų darbo ir nedarbo draudimo laikotarpius kitoje šalyje, kad Lietuva galėtų juos įskaityti, skaičiuodama nedarbo išmoką. Daugiau apie nedarbo socialinę išmoką: Nedarbo socialinė išmoka | Globali Lietuva
- ES ar EEE valstybėje narėje arba Šveicarijos Konfederacijoje gaunamą nedarbo išmoką galite eksportuoti į Lietuvą. Pasibaigus darbo sutarčiai arba ją nutraukus, turėtumėte kreiptis į paskutinės darbovietės šalies Užimtumo tarnybą dėl U2 dokumento išdavimo. U2 dokumentas gali būti išduodamas, jei esate registruotas Užimtumo tarnyboje bent 4 savaites ir turite teisę į nedarbo išmoką. Gavę U2 dokumentą, per 7 dienas privalote užsiregistruoti Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuje Lietuvoje. Nedarbo išmoka bus mokama tokio dydžio, kokią paskyrė U2 dokumentą išdavusi įstaiga, ir ne ilgiau kaip iki dokumente nurodytos datos. Patikslinimas: PD U2 suteikia teisę „išsivežti“ jau paskirtą nedarbo išmoką iš kitos šalies ir ją gauti Lietuvoje.
- Iki 2024 m. kovo 6 d. asmenys, norėdami Lietuvoje gauti ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas, turėdavo patys pateikti iš kitos šalies gautą E104 arba S041 formą, kurios patvirtindavo draudimo laikotarpius užsienyje. Todėl jei dirbote ES/EEE valstybėje ar Šveicarijoje ir kreipiatės dėl išmokos Lietuvoje – pakanka pateikti prašymą „Sodrai“, o likusius duomenis apie draudimo stažą Lietuvoje surinks pati institucija.
- S1 dokumentas reikalingas, jei grįžę gyventi į Lietuvą dirbsite nuotoliniu būdu kitos valstybės įmonei, bet sveikatos priežiūros paslaugas norėsite gauti Lietuvoje.
- S2 dokumentas – sveikatos priežiūros paslaugoms gauti. Šis dokumentas reikalingas, jei norėtumėte atvykti gydytis Lietuvoje – gavus planines asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje, už jas sumokėtų dokumentą išdavusios šalies institucija. Šį dokumentą išduoda ES ar EEE šalies arba Šveicarijos valstybinio sveikatos draudimo įstaiga. Jei esate apdraustas ES ar EEE valstybėje narėje arba Šveicarijoje ir planuojate svečiuotis Lietuvoje, išvykdami nepamirškite pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelės, kurią išduoda tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaiga. Ši kortelė pravers, jei Lietuvoje prireiktų būtinosios medicinos pagalbos.
- A1 pažymėjimą arba formą P60/P45 (dirbusiems Jungtinės Karalystėje ar Airijoje) - šie dokumentai reikalingi privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokoms arba mokesčiams perskaičiuoti.
- Dokumentus, įrodančius vaikų užsienyje pabaigtą ugdymo programą ar jos dalį; pažymą iš lituanistinės švietimo įstaigos (jei tokią lankė).
- Išsilavinimą, įgytą užsienyje, pagrindžiančius dokumentus (daugiau skiltyje: akademinis pripažinimas).
- Dokumentus, reikalingus leidimui gyventi (jeigu grįžtate su šeimos nariais užsieniečiais).
Šaltiniai: Valstybinė ligonių kasa, Sodra, Užimtumo tarnyba, Studijų kokybės vertinimo centras, Migracijos departamentas
Detalesnė informacija apie grįžimą iš: Airijos, Belgijos, Islandijos, Ispanijos, Italijos, Danijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos, Australijos, Suomijos, Šveicarijos ir Ukrainos.
Dokumentų legalizavimas
Daugumos užsienio valstybių išduoti oficialūs dokumentai (pavyzdžiui, neteistumo pažymos, šeiminius ryšius patvirtinantys dokumentai, dokumentai, patvirtinantys turimą išsilavinimą, kvalifikaciją, notaro liudijimai), prieš teikiant juos Lietuvos Respublikos institucijoms, turi būti legalizuoti arba patvirtinti apostile.
Šių valstybių išduoti dokumentai turi būti patvirtinti apostile ir kito papildomo tvirtinimo atlikti nereikia, t. y. apostile patvirtintas dokumentas gali būti pateiktas Lietuvoje. Užsienio valstybių institucijas, kurios tvirtina dokumentus apostile, galite rasti čia.
Kitų, aukščiau nepaminėtų, užsienio valstybių išduoti dokumentai turi būti legalizuoti, t. y. pirmiausia dokumentą išdavusios valstybės Užsienio reikalų ministerijoje arba diplomatinėje atstovybėje, po to – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniame departamente arba konsulinėje įstaigoje.
Dėl dokumentų legalizavimo į Konsulinį departamentą galima kreiptis tiesiogiai, užsiregistravus vizitui. Detali informacija apie dokumentų legalizavimą Konsuliniame departamente, reikalingus pateikti dokumentus ir konsulinio mokesčio mokėjimą paskelbta čia.
Europos Sąjungos valstybių narių išduoti dokumentai, numatyti Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. liepos 6 d. reglamente (ES) Nr. 2016/1191, galioja be tvirtinimo apostile, kartu su dokumentu reikia pateikti daugiakalbę standartinę formą arba vertimą. Moldovos Respublikoje, Estijos Respublikoje, Latvijos Respublikoje, Rusijos Federacijoje ir Ukrainoje išduoti oficialūs dokumentai, taip pat šių valstybių išduoti civilinės būklės aktų įrašų išrašai, Lietuvoje galioja be legalizavimo ar tvirtinimo apostile.
Šaltinis: Užsienio reikalų ministerija